- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-11-28
- Bylos Nr.
- 1-1405-240/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00102-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Civilinis ieškovas
- E. S., L. S.
- Kaltinamasis
- D. S.
- Advokatai
- Janinai Dervinsk
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, Agnetai Liekytei, dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams E. S., L. S., gynėjai advokatei Janinai Dervinskienei, neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. S., gim. (duomenys neskelbtini)Jurbarko rajone, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis AB „F.“, gyv. (duomenys neskelbtini) teistas 2013-01-24 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. (2 veikos) 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, šią bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
-kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d., 163 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis D. S. 2009 m. gruodžio 6 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepilnamečiui L. S., gim. 1996-08-08, gulint vonioje, ranka suėmęs L. S. už kaklo, nardino jį po vandeniu, tokiu būdu skandindamas, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo mėnesio iki 2013 m. vasario mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku, mažiausiai 10 kartų grasino L. S. ir E. S., sakydamas: „aš padegsiu namus, kad nei tau, nei man nebus“, 2012 m. kovo - balandžio mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku, mažiausiai tris kartus grasino E. S., kad pradurs automobilio, kuriuo naudojasi nukentėjusieji, ratus, nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. pabaigos mažiausiai tris kartus nepagrįstai kaltino L. S. pinigų vagyste bei grasino pasodinti jį į nepilnamečių koloniją, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2013 m. vasario mėn. 14 d. mažiausiai penkis kartus, praeidamas pro nepilnametį sūnų L. S., sudavė jam pavienius smūgius delnu per galvą, kartodamas, kad sūnus L. S., jo brolis Dominykas P. S. ir mama E. S. be jo prapuls, kad jie yra šiukšlės, invalidai. 2012 m. gruodžio mėn. 22 d., apie 16.00 val., mažamečio sūnaus Dominyko P. S. akivaizdoje vadino nukentėjusiąją E. S. „prostitute, šiukšle, alkoholike, šliundra“, griebė už kaklo ir purtydamas grasino, kad vieną dieną užmuš, šiais veiksmais jis sistemingai, naudodamas psichinę ir fizinę prievartą, baugino nukentėjusįjį nepilnametį L. S. ir nukentėjusiąją E. S. bei juos terorizavo, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d.;
Be to, kaltinamasis D. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 6 d. iki 2013 m. balandžio 5 d., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas nepilnamečio L. S., gim. 1996-08-08, tėvu, turėdamas teisę ir pareigą auklėti savo vaiką, būdamas atsakingas už savo vaiko auklėjimą ir vystymąsi, privalėdamas rūpintis savo vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdamas vaikui sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (LR CK 3.155 str. 2 d.), piktnaudžiavo šiomis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. 2009 m. gruodžio 6 d. L. S. gulint vonioje, ranka suėmęs sūnui už kaklo ir nardindamas jį po vandeniu, tokiu būdu skandindamas, nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2013 m. vasario mėn. 14 d. mažiausiai penkis kartus, praeidamas pro nepilnametį sūnų L. S., suduodamas jam pavienius smūgius delnu per galvą, kartodamas, kad sūnus L. S., jo brolis Dominykas P. S. ir mama E. S. be jo prapuls ir jie yra šiukšlės, invalidai, žemindamas sūnų L. S., vadindamas jį „daunu, debilu, neįgaliu“, šaipydamasis iš L. S. išvaizdos, teigdamas, kad jis „perkaręs, silpnas, neįgalus, nevyriškas“, tyčiodamasis - klausdamas pastarojo „ar tu gali su merginom ką nors padaryti?“, „ar tau jau stovi?“, stumdydamas L. S., atimdamas bei išmušdamas jam iš rankų daiktus, nuo 2012-03-01, grasindamas nepilnamečiui L. S., kad pastarajam liudijant skyrybų byloje prieš jį ir palaikant motiną E. S., geruoju nesibaigs, nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2013 m. vasario mėn. grasindamas padegti jų namus, nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. pabaigos, mažiausiai tris kartus, nepagrįstai kaltindamas sūnų L. S. pinigų vagyste bei grasindamas pasodinti jį į nepilnamečių koloniją, taip pat nepilnamečio L. S. akivaizdoje įžeidinėdamas, tyčiodamasis ir naudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo mamos E. S. atžvilgiu, tokiu būdu sistemingai psichiškai ir fiziškai gniuždė nukentėjusįjį nepilnametį L. S., tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 str.
Kaltinamasis D. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad visi kaltinime nurodyti jo veiksmai jau minėti ne vienoje byloje. Dėl vaiko skandinimo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. E. S. pati visko atsisakė. Pas juos tada net vonios nebuvo, važiuodavo praustis pas uošvius, vonia atsirado tik gimus antram vaikui. Name yra rūsys, du namo aukštai, trečio aukšto nėra. Vaiko vonioje nenardino. Negrasino padegti namus ar kažką kitą padaryti, pati E. S. grasino su mažu vaiku eiti pasiskandinti. Negražiai sūnaus nevadino. Sūnus namuose nedirbdavo jokių darbų, tik žaisdavo kompiuteriu. Buvo bendrijos pirmininkas, namuose buvo bendrijos pinigų, jie dingo. E. S. pati jį nuo pat ryto puldavo ir vadindavo negražiai prie vaikų. Ji neduoda matytis su vaiku, nori padaryti taip, kad gyventų nuo jų skyrium. Visi kaltinimai nepagrįsti. Konfliktai prasidėjo kartu su skyrybų procesu. Nesutinka su pareikštais civiliniais ieškiniais.
Šie kaltinamojo D. S. parodymai, kuriuos teismas laiko jo siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės už padarytas nusikalstamas veikas, visiškai paneigti nuosekliais ir argumentuotais nukentėjusiųjų E. S. bei L. S. parodymais, kuriais teismas netikėti neturi jokio pagrindo.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. S. parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs sutuoktinis. Sutuoktinis nuolat gėrė, žodžiais kabinėjosi, smurtavo. Tikėjosi, kad kada nors tai baigsis, kalbėjo su jo giminėmis, bet smurtas tęsėsi. Jis ją tąsydavo, jai suduodavo, stumdė ir sūnų Lauryną. Kaltinamasis ją vadino „...šiukšle, prostitute, debile, daune...“, ji prašė to nedaryti, siūlė skirtis, bet jis nesutiko. Nuolat grasino susidoroti, padegti namus. Vieną kartą jis paliko keptuvę ant ugnies, o pats neblaivus miegojo, gerai, kad Laurynas grįžo namo. Jis nuolat mušė Lauryną, jį terorizavo, būdamas neblaivus. Kartą jis rėkė, kodėl Laurynas naudoja vandenį, kuris brangiai kainuoja. Bijodavo net grįžti namo. Kaltinamasis grasino sūnų pasodinti į koloniją. Laurynas tėvo labai bijojo, užsisklęsdavo savyje, pamokas ruošdavo tik mokykloje, neturėjo draugų, bijodavo išeiti iš savo kambario. Sūnus sakė, kad nebegali pakęsti tokio tėvo elgesio, nes tėvas nuolat jo klausdavo, ar jis jau gali ką nors padaryti su merginomis, ar jam jau stovi - pati tai girdėjo. 2012 m. ji kreipėsi dėl ištuokos, byla baigta nagrinėti visiškai neseniai. D. S. kaltino sūnų pinigų paėmimu iš malkinės, kvietė sūnui policiją. Jaunesnysis sūnus kaltinamojo smurtą matė nuolat. 2009 m. gruodžio mėn., kai Laurynas maudėsi vonioje, kaltinamasis paėmė sūnų už sprando ir panardino į vandenį. Atėjo išgirdusi triukšmą, vaikas buvo išsigandęs, verkė, ji kvietė policiją. Tada policijos pareigūnams sakė, kad smurtas buvo naudotas prieš ją. Bandė su kaltinamuoju kalbėtis, bet tai nepadėjo. Sūnų labai blogai įtakojo toks kaltinamojo elgesys. D. S. elgesys nuolat buvo žiaurus, visi jo grasinimai buvo realūs, nukentėjusieji net užsirakindavo savo kambarius. Pirmasis skundas buvo paduotas 2009 metais dėl sūnaus skandinimo vonioje. 2011 m. buvo iškelta baudžiamoji byla dėl smurto prieš ją ir sūnų Lauryną. 2012 m. D. S. krito su mažu vaiku nuo laiptų. 2009 m. dar nebuvo priimtas įstatymas dėl smurto artimoje aplinkoje, o jau 2012 m. ji papasakojo, ką patyrė per tuos visus metus. Vonia buvo įrengta jau 2009 m., 2010 m. jau visas namas buvo pilnai įrengtas. Reiškia civilinį ieškinį. Patyrė didelę neturtinę žalą dėl didelių dvasinių išgyvenimų, nuolatinės baimės.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. S. parodė, kad kaltinamasis yra jo tėvas, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 38-39), kad gyvena viename name kartu su mama E. S., tėvu D. S. ir broliu Dominyku P. S.. Jo tėvas nuolatos vartoja alkoholinius gėrimus, dėl ko kyla įvairių konfliktų namuose. Tėvas naudoja fizinį ir psichologinį smurtą tiek jo, tiek jo mamos atžvilgiu. Būdamas neblaivus jis nuolatos ieško įvairių priekabių. Dėl tėvo girtavimo ir nuolatinių nesutarimų mama pradėjo skyrybų procesą. Prasidėjus skyrybų procesui tėvas nuolatos jo atžvilgiu vartoja įžeidžiančius žodžius, tokius kaip „debilas, daunas, neįgalus“. Jį, mamą ir brolį vadina šiukšlėmis, invalidais. Dėl tokių jo žodžių jis jaučiasi labai pažemintas ir nepasitikintis savimi. Tai kartojasi nuolat maždaug kas antrą-trečią dieną, tėvui būnant neblaiviam. Apie tai, kad tėvas neblaivus, sprendžia iš nuo jo sklindančio alkoholio kvapo, garsiai įjungto televizoriaus, puodų daužymo, tėvo dainavimo. Konkrečių datų, kas kada buvo, nurodyti negali, kadangi patyčios tęsiasi nuolatos. Gali įvardinti keletą kartų, kuomet tėvas D. S. jo atžvilgiu vartojo ne tik įžeidžiančius žodžius, bet ir fizinį smurtą. Pirmasis kartas, kurį atsimena, buvo, kai jam buvo apie 10 metų. Jis maudėsi vonioje. Atėjo tėvas ir be jokios priežasties suėmęs jam už kaklo iš už nugaros pusės bei panardinęs galvą vandenyje, jį skandino. Jį išgelbėjo į vonią atėjusi mama. Mama į policijos įstaigą dėl to nesikreipė. Taip pat būdavo pavienių atvejų dar iki skyrybų, kuomet jį tėvas įžeidinėdavo ir mušdavo suduodamas smūgius į pilvą kumščiu, spirdamas koja. Iki skyrybų proceso pradžios tėvas buvo jį sumušęs ne mažiau kaip du kartus. Po tėvo suduotų smūgių jausdavo skausmą nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Taip pat likdavo mėlynės ant rankų, šonų. Dėl šių sužalojimų mama niekur nesikreipė. Po 2012 metų sausio mėnesio, kai prasidėjo tėvų skyrybų procesas, tėvas taip pat naudojo smurtą jo atžvilgiu. Nuo 2012 metų sausio mėnesio iki šios dienos ne mažiau kaip penkis kartus neblaivus tėvas, praeidamas pro jį namuose, suduodavo jam pavienius smūgius delnu per galvą. Suduodamas smūgius tėvas vis kartodavo, kad jis, mama be jo prapuls ir yra šiukšlės. Tėvas nuolatos žemina jį ir mamą, tyčiojasi iš jų. 2012 metų rugsėjo mėnesį, tėvas įžeidinėdamas jį, suėmė delnu jam už kaktos ir trenkė vieną kartą jo galvą pakaušiu į sieną. Dėl šio įvykio vyko teismas. Tačiau tėvas nenustoja nei jo, nei mamos įžeidinėti ir gąsdinti. 2012 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje tėvas apkaltino, kad jis pavogė jo pinigus. Apie kokius pinigus jis kalbėjo - nežino. Nuo to karto tėvas gąsdina, kad pasodins jį į nepilnamečių koloniją. Pinigų vagyste tėvas jį kaltino ne mažiau kaip tris kartus. Taip pat, kai tėvas būna namuose neblaivus, jis triukšmauja, garsiai įsijungęs žiūri televizorių, kas trukdo jam ruošti namų darbus, dėl to namų darbus stengiasi paruošti mokykloje. Dėl tėvo nuolatinio psichologinio smurto jis nenori būti namuose, kadangi jaučiasi nesaugus. Psichologinį smurtą supranta kaip žeminimą. Taip pat bijo, kad bet kada grįžęs namo gali dėl neblaivaus tėvo nukentėti, kadangi 2012 metų rudenį, grįžęs iš mokyklos, tik įėjęs į namus pajuto ir pamatė pilną virtuvę dūmų. Tąkart tėvas girtas namuose miegojo, palikęs ant dujinės viryklės kažką kepti. Būtent dėl to apdegė šaldytuvas ir namuose vos nekilo gaisras. Be to, tėvas garsiai pakeltu tonu kalbėdamas jam ne kartą yra sakęs, kad jis blogai daro, jog liudija prieš jį. Jis yra matęs, kad tėvas naudojo fizinį smurtą jo mamos atžvilgiu. Tai matė ne mažiau penkis kartus nuo tada, kai prasidėjo skyrybų procesas. Paskutinį kartą tėvas smurtavo prieš jo mamą tą pačią dieną, kaip ir prieš jį, t. y. 2012 metų rugsėjo mėnesį, dėl ko mama kreipėsi į policijos įstaigą. Kai matydavo, kad tėvas konflikto su mama metu bando suduoti jai smūgį, jis mamą stengiasi apginti. Tuomet tėvas ne mažiau tris kartus yra pasakęs, kad padegs namus. Tie grasinimai buvo išsakyti, prasidėjus skyrybų procesui. Tėvo bijo, kadangi jis būdamas neblaivus yra piktas ir neprognozuojamas. Mano, kad jie nuo jo gali nukentėti. Bijodamas savo tėvo ir nenorėdamas klausyti jo nuolatinių žeminimų ir įžeidinėjimų, jis dažnai nakvoja pas mamos seserį. Taip pat važiuoja pas ją savaitgaliais. Reiškia civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiųjų E. S. bei L. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, yra nuoseklūs, itin argumentuoti, juose nėra absoliučiai jokių prieštaravimų, jie teismui nekelia jokių abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.
Kaltinamojo D. S. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiųjų E. S. bei L. S. parodymų, taip pat įrodyta: E. S. pareiškimu (t. 1, b. l. 3-4); dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 15); nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 22); 2013-10-23 – 2013-12-19 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr.103MS-150/2013, kuriame nurodyta, kad L. S. neserga lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. L. S. laikotarpiu nuo 2012m. sausio mėn. iki 2013-02-14 psichikos sutrikimų nekonstatuota. Įvertinus L. S. asmenybę bei jo emocinę būseną, stebimos galimos įtariamojo veiksmų pasekmės jo socialiniam vystymusi bei neigiamam savęs suvokimui: jis sunkiau užmezga socialinius ryšius (nėra drąsus, iniciatyvus, bijo reikšti savo nuomonę, taip pat projektuoja santykių nesėkmę dar jiems neužsimezgus ir pan.), jis nepasitiki savimi, yra kritiškas sau, savyje mato daugiau negatyvių savybių. Laikotarpiu, kai tiriamasis, būdamas mažametis ir labiau pažeidžiamas, gyveno su įtariamuoju bei patyrė pasikartojantį fizinį ir psichologinį smurtą, o taip pat matė, kaip tokie veiksmai buvo naudojami prieš jam reikšmingą asmenį (motiną), buvo sutrikdyti pagrindiniai jo harmoningo vystymosi poreikiai: jis jautė nuolatinę baimę, nesaugumo jausmą, įtariamojo veiksmai trikdė jo kasdienę veiklą, būtiną vaikui dienos režimą, jam taip būdavo sunku susikaupti mokykloje, ruošti pamokas namų aplinkoje. Remiantis L. S. žodžiais, įtariamasis prieš jį ir jo motiną naudojo tiek fizinį (mušdavo), tiek psichologinį (prasivardžiuodavo, žemindavo žodžiais, nepagrįstai kaltindavo, grasindavo) smurtą, ir tokie įtariamojo veiksmai buvo ne pavieniai, o nuolat pasikartojantys jiems gyvenant kartu. Kitos galimos neigiamos įtariamojo veiksmų pasekmes L. S. asmenybės, socialiniam vystymuisi, santykių sukūrimui ir jų palaikymui gali pasireikšti ir ateityje, kai jis bus brandesnis, sukurs savo šeimą ir pan. L. S., atsižvelgiant į jo protinio išsivystymo lygį, individualius psichologinius ypatumus, galėjo ir gali teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykių vietą, įvykių dalyvius, jų veiksmus, dėl pasikartojančių panašių įvykių negali įvardinti tikslaus jų laiko ir kiekio) ir duoti apie tai parodymus, tačiau prisiminimai bei būtinybė kalbėti apie įtariamojo veiksmus iki šiol kelia jam neigiamas emocijas: jis įsitempęs, nerimaujantis, jautresnis (t. 1, b. l. 73-77) bei kitais įrodymais.
Atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. kyla tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Ši norma numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba 2) sistemingą žmogaus bauginimą naudojant psichinę prievartą. Žmogaus terorizavimas pasireiškia grasinimais. Grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindą galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Taigi vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį įgyvendinti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis siekė įbauginti nukentėjusįjį (kasacinė byla Nr. 2K-94/2013). Sistemingas asmens bauginimas yra pavojingas psichinis poveikis, pasireiškiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Grasinimai turi būti realūs - turi būti konstatuotas pakankamas pagrindas manyti, kad jie gali būti realizuoti. Vertinant grasinimų realumą, reikšmės turi jų turinys, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama, ir pan. Sistemingas bauginimas visuomet būna nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą. Veiksnių, kuriuos nukentėjusysis sieja su neigiamu psichologiniu poveikiu, visuma yra individualaus pobūdžio, todėl, vertinant grasinimo realumą, labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip jį suprato nukentėjusysis. Kvalifikuojant veiką pagal BK 145 str. 2 d., pakanka nustatyti, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas; nėra būtina kiekvienu atveju įrodyti, kad kaltininkas ketina atlikti grasinimuose nurodomus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu (kasacinė byla Nr. 2K-542/2011).
Pagal BK 163 straipsnį atsako tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku. Straipsnio dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios veikos, be to, ne visos apibūdintos konkrečiais veiksmais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju gali reikėti vertinti, ar atlikti veiksmai laikytini žiaurus elgimasis su vaiku. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą, jeigu jis šią veiką padarė tiesiogine tyčia, t. y. tik suvokdamas pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėdamas taip veikti.
Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, tačiau baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad jis sistemingai, naudodamas psichinę ir fizinę prievartą, baugino nukentėjusiąją E. S. ir nukentėjusįjį nepilnametį L. S., juos terorizavo bei būdamas nukentėjusiojo L. S. tėvu ir būdamas atsakingas už jo auklėjimą, vystymąsi, privalėdamas rūpintis jo sveikata, ugdymu, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, piktnaudžiavo savo, kaip tėvo, teisėmis ir pareigomis, sistemingai vartodamas fizinę ir psichinę prievartą, todėl jo padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimų, numatytų LR BK 145 str. 2 d. ir 163 str., požymius.
Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis teistas už du smurtinius nusikaltimus, jo padarytos dvi nusikalstamos veikos yra apysunkiai nusikaltimai, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Tuo pačiu teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, o būtent į tai, kad padaryti nusikaltimai nėra sunkūs, į kaltinamojo darbą, laiko tikslinga, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, taikyti jo atžvilgiu LR BK 75 str. – bausmės vykdymo atidėjimą.
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti du apysunkiai nusikaltimai, BK 145 str. 2 d. sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė), nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimai yra baigtiniai, į D. S. asmenybę (teistas, baustas administracine tvarka), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai E. S. ir L. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 25000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, prašydami priteisti iš kaltinamojo D. S. kiekvienam lygiomis dalimis po 12500 Lt (t. 1, b. l. 171-174), nurodydami, jog dėl D. S. nusikalstamų veiksmų jie patyrė didelius sukrėtimus, ilgai trunkančius sunkius ir skaudžius išgyvenimus, skausmą, sąlygojančius depresijos bei apatiškos būsenos atsiradimą.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). CK 6.250 str. 2 d. yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Dėl kaltinamojo D. S. nusikalstamų veikų nukentėjusieji E. S. ir L. S. patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, jiems buvo grasinama, iš jų buvo tyčiojamasi, dėl ko jie patyrė labai stiprius dvasinius išgyvenimus. Ekspertizės akte nurodoma, kad stebimos galimos kaltinamojo veiksmų pasekmės jo sūnaus L. S. socialiniam vystymusi bei neigiamam savęs suvokimui, galimos neigiamos įtariamojo veiksmų pasekmės L. S. asmenybės, socialiniam vystymuisi, santykių sukūrimui ir jų palaikymui gali pasireikšti ir ateityje. Įvertinus nurodytas aplinkybes nukentėjusiesiems E. S. ir L. S. priteistina po 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes toks dydis atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes ir atitinka teismų praktiką.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301, 302 str. str., 303 str. 1, 2 d., 304, 305, 307, 308 str.,
nusprendžia:
D. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 145 str. 2 d., 163 str. ir nuteisti:
pagal LR BK 145 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;pagal LR BK 163 str. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Sutinkamai su LR BK 63 str. 1, 2 d. d., 5 d. 1 p. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejus) metus.
Taikyti D. S. atžvilgiu LR BK 75 str. ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant D. S. viso bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki įsiteisės nuosprendis, nekeisti.
Nukentėjusiųjų E. S. ir L. S. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai ir priteisti jų naudai iš kaltinamojo D. S. po 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų, 1448,10 Eur) kiekvienam iš jų nusikaltimais padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.