- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-22
- Bylos Nr.
- ATP-358-319/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00008-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarties A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnės (Institucija) 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimu nustatyta, kad A. B. 2016 m. birželio 13 d. 10.16 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, kai mieste leidžiamas didžiausias 50 km/h važiavimo greitis, važiavo 82-85 km/h greičiu, t. y., leistiną greitį viršijo 32-35 km/h ir nespėjo laiku sustabdyti vairuojamos transporto priemonės, dėl ko atsitrenkė į priešinga kryptimi važiavusį ir į kairę pusę sukusį autobusą „Solaris Urbino 12 CNG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino ir nežymiai sužalojo minėto autobuso keleivę. Tokiais savo veiksmais padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 124 straipsnio 4 dalyje, ir už ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą skyrė 210 eurų baudą, už ATPK 127 straipsnio 2 dalį - 40 eurų baudą, už ATPK 124 straipsnio 4 dalį – 150 eurų baudą, ir vadovaujantis ATPK 33 straipsnio nuostatomis, paskyrė A. B. galutinę subendrintą nuobaudą – 210 eurų baudą. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartimi pažeidėjo A. B. skundas dėl minėto Institucijos nutarimo buvo atmestas. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad surinktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog pažeidėjas padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus. Pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir priėmęs nutarimą, išsiaiškino visas bylos aplinkybes, kurios turi reikšmės teisės pažeidimo faktui bei patraukimo administracinėn atsakomybėn teisėtumui išspręsti, pagrįstai konstatavo neteisėtus pažeidėjo veiksmus bei paskyrė tinkamą nuobaudą, proporcingą padarytiems teisės pažeidimams. A. B. skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį ir prašo ją panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
4.1. Skunde apeliantas teigia, kad teismas netinkamai vertino specialisto išvadą. Teigia, kad ši specialisto išvada buvo priimta analizuojant buitinio vaizdo registratoriaus įrašą. Mano, kad pirmosios instancijos privalėjo įvertinti, kad duomenys apie jo greitį buvo gauti neteisėtomis ir netiksliomis priemonėmis, ir jis tokio važiavimo greičio nepripažįsta. Pažymi, kad Lietuvos teismų praktikoje vaizdo registratoriumi užfiksuota medžiaga yra laikoma tik papildomu įrodymu aiškinantis Keliu eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, o faktines aplinkybes užfiksavęs vaizdo įrašas turi būti kokybiškas, išsamus, palikimas ir tikslus (data, laikas, vaizdo kokybė) (Kauno apygardos teismas Nr. ATP-614- 493/2014, Vilniaus apygardos teismas Nr. ATP-50-562/2015). Mano, kad vaizdo registratoriaus įrašas, be metrologinės patikros, nepatikrinus ar laikas registratoriuje buvo fiksuotas tikslus ar sutapo su realiu laiku negali nekelti teismui abejonių dėl tokio vaizdo įrašo vertinimo, kurį atliko specialistas. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą kritiškai įvertinti 2016 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvadą, kadangi motociklo greitis buvo nustatytas remiantis vaizdo registratoriaus įrašu, kuris nėra skirtas greičiui fiksuoti, nėra patikrinta vaizdo laiko kontrolė, nepatikrintas vaizdo fiksavimo laikas, todėl visiškai neaišku, kuo remiantis buvo laikoma, kad vaizdo registratoriaus įrašas gali būti pagrindu nustatyti motociklo greitį.
Šalies argumentai
4.2. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo šią administracinę bylą, kadangi neišnagrinėjo jo skundo motyvų, neįvertino pateikto antstolio faktinių aplinkybių nustatymo protokolo. Jo nuomone, Institucija ir teismas neatsižvelgė, kad pažeidimai buvo padaryti reguliuojamoje sankryžoje, o jam inkriminuoti KET punktai to nenumato, todėl mano, kad pareigūnas nagrinėdamas šią administracinę bylą, tiek pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis KET XVIII skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis transporto priemonių judėjimą per sankryžas. Atkreipia dėmesį į tai, kad jau skundžiamame nutarime nurodyta, kad transporto priemonė „Solaris Urbino 12 CNG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atliko kairį posūkį reguliuojamoje sankryžoje, bei degant žaliam šviesoforo signalui nepraleido jo, atvažiuojančio su motociklu iš priekio. Teigia, kad pirmosios instancijos teisme apklausto transporto priemonės „Solaris Urbo“ vairuotojo parodymai patvirtina, kad jis įvažiavo į priešingą eismo juostą neįsitikinęs, kad nėra iš priekio atvažiuojančių transporto priemonių posūkio eigoje, kadangi jis buvo priverstas apsidairyti į šalis. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti antstolio užfiksuotas faktines aplinkybes, kad 09:42:33 min autobusas pradeda posūkio manevrą. 09:42:36 min. pastebimas atvažiuojantis motociklininkas iš Sukilėlių pr. pirma eismo juosta. Autobusas juda toliau ir atlieka posūkio manevrą. Administracinėje byloje esantis vaizdo registratoriaus įrašytas vaizdas liudija, kad transporto priemonės „Solaris Urbino“ galėjo matyti jį atvažiuojantį, tačiau ši transporto priemonė įvažiuoja į jo eismo juostą net po to, kai vaizdo įraše matyti, jog jis atvažiuoja, degant žaliam šviesoforo signalui.
4.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismine praktika dėl eismo įvykių dalyvių atsakomybės kilimo(Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N444- 1484/2011). Pagal praktiką, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl ir ekspertizės aktas vertintinas su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, ekspertų išvados teismui neprivalomos, tačiau nesutikimas turi būti motyvuotas. Vertinant, kuris būtent KET pažeidimas lėmė eismo įvykį, atkreiptinas dėmesys į eismo įvykio kilimo seką. Taigi, šios bylos nustatytų aplinkybių ir paminėtos teisminės praktikos kontekste darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo analizuoti, kuris pirmas iš eismo dalyvių pažeidė KET, kurių pažeidimas buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Apeliantas įsitikinęs, kad šiuo atveju, ne jis pirmasis pažeidė KET, o transporto priemonės „Solaris Urbo“ vairuotojas nesilaikė aukščiau nurodytų eismo taisyklių nuostatų, dėl ko, įvažiavo į jo eismo juostą ir įvyko eismo įvykis, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir administracinė byla jo atžvilgiu nutrauktina.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o A. B. apeliacinio skundo netenkinti.A. B. apeliacinis skundas netenkinamas. Apeliaciniame skunde ginčijamos teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius ATPK 124 straipsnio 4 dalyje 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus pažeidimus. Apelianto įsitikinimu, byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų duomenų, kurie patvirtintų jo kaltę. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nepritaria apeliacinio skundo argumentams ir konstatuoja, kad bylos tyrimas vyko nepažeidžiant jokių įstatymo reikalavimų, surinkti duomenys neginčijamai patvirtina A. B. kaltę padarius aukščiau minėtus pažeidimus. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl kaltės padarius šiuos pažeidimus, yra teisingos, pagrįstos ir motyvuotos, atitinkančios faktines aplinkybes. ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo principų žemesnysis teismas nepažeidė, nagrinėdamas bylą pagal pažeidėjo skundą, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytojus, betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą su skundo teiginiais nesutinka ir konstatuoja, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių pažeidėjo kaltę padarius ATPK 124 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus pažeidimus.
Šalies argumentai
8.1. Apeliantas savo kaltę dėl ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo ginčija, teigdamas, jog duomenys apie jo greitį buvo gauti neteisėtomis ir netiksliomis priemonėmis, nes specialisto išvada ši specialisto išvada grįsta analizuojant buitinio vaizdo registratoriaus įrašą, kuris nėra skirtas greičiui fiksuoti, todėl visiškai neaišku, kuo remiantis buvo laikoma, kad vaizdo registratoriaus įrašas gali būti pagrindu nustatyti motociklo greitį. Tokie skundo teiginiai yra nepagrįsti ir vertintini kaip gynybinė pozicija. Tai, kad specialisto tyrimui atlikti ir išvadai parengti buvo panaudotas registratoriaus vaizdo įrašas, neduoda pagrindo abejoti jos objektyvumu ir tikslumu ir įvertinti kritiškai. Kaip matyti iš 2016 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1417 (16), minimas įrašas buvo panaudotas tik kaip medžiaga tyrimui kurios pagrindu buvo atliekami skaičiavimai ir lyginimai, naudojant specialias skaičiavimo sistemas ir formules, įvertinta galima skaičiavimo paklaida. Be to, tyrimui buvo panaudotas ne tik šis vaizdo įrašas, tačiau ir fotonuotraukos, kompiuterine programa nubraižytas eismo įvykio planas, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros, įvykio vietos apžiūros protokolų ir kiti duomenys. Taigi, kelio atkarpoje nuo „Stop" linijos iki susidūrimo vietos motociklo „Suzuki (duomenys neskelbtini) greitis buvo nustatytas nešališku ir objektyviu tyrimu, todėl abejoti specialisto išvados duomenimis Institucijai ir teismui nebuvo pagrindo.
8.3. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismui nebuvo jokio pagrindo netikėti liudytojų L. S., vairavusio autobusą, parodymais, nes juos patvirtina nešališko, eismo įvykį mačiusio liudytojo R. T. parodymai. Šis liudytojas parodė, kad važiuodamas trečia eismo juosta, per veidrodėlį stebėjo motociklininką ir pamatė, kad jau pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalas, automobiliai pradėjo stabdyti, išgirdo variklio padidintas apsukas, ir motociklas įvažiavo į pirmą eismo juostą padidino greitį. Tuo metu autobusas jau buvo pradėjęs manevrą į kairę. Motociklui įvažiavus į sankryžą, degė geltonas šviesoforo signalas. Byloje nėra duomenų, kad šis liudytojas būtų suinteresuotas dėl kurios nors eismo įvykio pusės ir duotų neobjektyvius, tikrovės neatitinkančius parodymus, todėl netikėti jo nurodytomis aplinkybėmis apylinkės teismas pagrįstai neturėjo jokio pagrindo, o vien tai, kad jo parodymai nepatvirtina A. B. teikiamos versijos, nesudaro pagrindo laikyti juos neteisingais.
8.4. Apeliantas siekia įtikinti, jog visi bylos duomenys paneigia jo kaltę, nes ir paties autobuso „Solaris Urbino“ vairuotojo parodymai patvirtina, kad jis įvažiavo į priešingą eismo juostą neįsitikinęs, kad nėra iš priekio atvažiuojančių transporto priemonių posūkio eigoje, kad tą patvirtina ir antstolio užfiksuotos faktinės aplinkybes, kurių teismas nevertino, taip pat, kad ir vaizdo registratoriaus įrašytas vaizdas liudija, kad transporto priemonės „Solaris Urbino“ vairuotojas galėjo matyti jį atvažiuojantį, degant žaliam šviesoforo signalui. Tuo pačiu apeliantas skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo remtis teismų praktika ir analizuoti, kuris pirmas iš eismo dalyvių pažeidė kelių eismo taisykles, kurių pažeidimas buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Aukštesnysis teismas laiko, kad šie skundo teiginiai būtent ir neatspindi tikrosios įvykių eigos, o apeliantas nurodo tik jam palankius duomenis, siekdamas paneigti savo kaltę. Taigi, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog siekiant nustatyti priežastinį ryšį su kilusiomis pasekmėmis ir buvo atlikta išsami visų bylos duomenų analizė, jie buvo išanalizuoti kiekvienas atskirai ir visumoje. Išsamiai ir nuosekliai įvykių seka nurodyta minėtoje Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvadoje, kurią nuodugniai aptarė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, todėl aukštesnysis teismas nesikartoja, tik konstatuoja, kad joje nustatyta įvykių eiga pagrįsta neginčijamais faktais ir duomenimis, kurie buvo patikrinti specialiai eismo įvykių analizei atlikti sukurta metodika, išvada dėl priežastinio ryšio ir veiksmų, sąlygojusių eismo įvykio kilimą, yra konkreti ir vienareikšmė, todėl netikėti tokiais duomenimis paremta išvada nėra pagrindo.
9. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Institucija, priėmusi nutarimą ir pirmosios instancijos teismas, tirdamas bylos aplinkybes, nagrinėjant A. B. skundą, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, jog surinktų duomenų pakanka A. B. kaltei dėl padarytų pažeidimų pagrįsti.
10. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos, nutarimas buvo priimtas dar iki administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimo, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pažeidėjo skundą jau po šio įstatymo įsigaliojimo, turėjo spręsti, ar yra pagrindas perkvalifikuoti veikas. Pirmosios instancijos teismui to nepadarius, aukštesniosios instancijos teismas, vadovaudamasis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) nuostatomis, sprendžia dėl A. B. inkriminuotų pažeidimų perkvalifikavimo pagal ANK.
10.1. Apeliantui pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius atitinka ANK 416 straipsnio 4 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas, už kurį numatyta griežtesnė administracinė atsakomybė nei buvo ATPK, taip pat už ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius atitinka ANK 423 straipsnio 2 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas, už kurį numatyta griežtesnė administracinė atsakomybė nei buvo ATPK, todėl, vadovaujantis aukščiau paminėtomis įstatymo normomis, administracinis teisės pažeidimas pagrįstai nebuvo perkvalifikuotas.
10.2. ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę tam, kas pažeidė Kelių eismo taisykles ir tai nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo atitikmens naujajame ANK nėra, tačiau ANK 417 straipsnio 8 dalis numato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Įvertinus ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijose įtvirtintų administracinių nuobaudų dydžius (ATPK 127 straipsnio 2 dalis užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių; ANK 417 straipsnio 8 dalis – įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų), A. B. veiksmai, skundžiamu apylinkės teismo nutarimu kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuojami į ANK 417 straipsnio 8 dalį.
10.3. Nuobaudos už padarytus pažeidimus A. B. paskirtos tinkamai įvertinus visas nuobaudos skyrimui svarbias aplinkybes, jos atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau atsižvelgus į pasikeitusią jo veiksmų kvalifikavimą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, iš naujo spręstinas ir skirtinos administracinės nuobaudos klausimas. Atsižvelgus į tai, jog už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje apeliantui buvo paskirta bauda artima sankcijoje numatytos baudos vidurkiui, nebloginant A. B. teisinės padėties jam skirtina bauda, nustatant minimalų jos dydį, įtvirtintą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, t. y. 10 (dešimt) eurų. Perkvalifikavus veiką ir paskyrus švelnesnę nuobaudą nei ji buvo paskirta Institucijos nutarimu, iš naujo spręstinas ir nuobaudų subendrinimo klausimas. Pagal ANK 38 straipsnio 2 dalį, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, <...>, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Tokiu būdu, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, A. B. skirtina galutinė administracinė nuobauda parenkama nuobaudos, paskirtos pagal ATPK 127 straipsnio 4 dalį, ribose, t. y. jam skiriama galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 210 (dviejų šimtų dešimt) eurų bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 3 dalimi, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
A. B. veiką iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 8 dalį ir už šio administracinio nusižengimo padarymą paskirti 10 (dešimties) eurų baudą.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, A. B. paskirtą administracinę nuobaudą už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą pažeidimą ir administracines nuobaudas paskirtas už administracinius teisės pažeidimus numatytus ATPK 124 straipsnio 4 dalyje ir 127 straipsnio 1 dalyje subendrinti ir skirti galutinę administracinę nuobaudą – 210 (dviejų šimtų dešimties) eurų baudą.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.