Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-584-288/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-03-15Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-07-04Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-15
Bylos Nr.
1-584-288/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-56605-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liuba Kymantienė
Kaltinamasis
Ž. Š.
Ieškovas
Z. S.
Civilinis atsakovas
draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“
Advokatai
Sonata Žukauskienė, Jonas Kairevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-584-288/2018Teisminio proceso Nr.1-01-1-56605-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos:2.3.6.4.6; 1.2.25.4.1;1.1.6.6;2.1.15.3.3.2;2.1.14; 2.1.16.1.9 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 15 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė,sekretoriaujant Editai Ugianskienei,dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui,kaltinamajai Ž. Š., jos gynėjai advokatei Sonatai Žukauskienei,nukentėjusiai-civilinei ieškovei Z. S., jos atstovui advokatui Jonui Kairevičiui,civilinio atsakovo draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“ atstovui advokatui D. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. Š., gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) turto valdymo skyriaus apskaitininke, gyvenanti (duomenys neskelbtini) Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kaune, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. Š. 2017-02-20, 17.52 val., V. Krėvės pr. ties pastatu Nr.57, Kaune vairuodama automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad važiuodama Pramonės pr. kryptimi ir, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino automobilio važiavimo greičio, nesustojo prieš ją, kad praleistų per perėją iš kairės pusės ėjusią pėsčiąją Z. S., dėl to ją partrenkė ir jai padarė kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji Ž. Š. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną važiavo V. Krėvės pr. iš darbo pasiimti vyro. Eismo sąlygos buvo sunkios, tamsu, lijo. Privažiavus prie pėsčiųjų perėjos, nespėjo sustabdyti. Greičio neviršijo, pamatė bėgantį šešėlį, pajutusi smūgį, sustojo. Išlipusi iš mašinos nukentėjusios ne kartą atsiprašė. Medikų pagalbos nukentėjusioji atsisakė, iškvietė policiją. Atvažiavę pareigūnai iškvietė medikus, nukentėjusią išvežė į ligoninę. Policijos pareigūnų prašė nukentėjusios telefono numerio, tyrėja pasakė, kad nukentėjusi nesutinka su ja bendrauti. Mano, kad draudimo bendrovė žalą atlygino. Ji su vyru gyvena nuomojame bute, savo automobilio neturi, jos ir vyro pajamos nedidelės, civilinio ieškinio suma jiems yra per didelė. Transporto išlaidas – važinėjimą taksi nesutinka atlyginti. Labai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo ir atsiprašo nukentėjusios už sutrikdytą sveikatą. Jeigu teismas priteis atlyginti žalą, tai ji sutinka ją atlyginti.

Nukentėjusi Z. S. parodė, kad buvo sužalota einant pėsčiųjų perėja. Tą dieną ėjo į bažnyčią, kartu su ja per perėją ėjo dar viena moteris. Liko gal pora žingsnių, nespėjo šoktelti ant šaligatvio, kai gavo smūgį į šoną. Nukritusi pati atsikėlė. Priėjusi vairuotoja atsiprašė sakydama, kad nematė jos. Kol atvažiavo policija, pastebėjo, kad ranka pradėjo mėlynuoti, pareigūnai iškvietė greitąją. Jai buvo sužalota ranka, lūžo žastikaulis, abiejų pusių kryžkaulis, jai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Draudimas jai atlygino dalį žalos. Po šio įvykio jai buvo stresas. Turėjo šunelį, kurio negalėjo išvesti į lauką, nes negalėjo vaikščioti. Į polikliniką pati nueiti negalėjo, todėl važiuodavo taksi. Važiavimui išleido 150 eurų. Čekių, kvitų neturi. Draudimas jai atlygino tik turtinę žalą. Moralinės žalos neatlygino. Kentėjo baisias kančias, negalėjo savimi pasirūpinti, savo kančias vertina 17000 eurų. Pusę metų negalėjo savimi pasirūpinti. Jos draugas ją slaugė, vežiojo. Po du kartus į dieną ateidavo, turėjo jam atsilyginti. Draugas vaistus jai pirko, už butą mokesčius mokėjo. Dar ir šiandieną lankosi pas gydytojus. Neturtinę žalą prašo priteisti iš kaltinamosios. Kaltinamoji pas ją neatėjo, neatsiprašė , nepaklausė kaip ji jaučiasi. Taip pat prašo priteisti 1400 eurų išlaidų už advokato pagalbą. Vaistai buvo atsiųsti iš JAV, jai juos sūnus atsiuntė. Kadangi jai buvo lūžę kaulai, tai buvo vitaminai sveikatos atstatymui. Iš įvykio vietos greitoji ją išvežė į ligoninę, peršvietė, paleido į namus sakydami, kad lūžių nėra. Namuose, užėjus nežmoniškiems skausmams, kreipėsi į savo gydytoją, parašė siuntimą į ligoninę ir jai padarė rankos operaciją, tada 4 dienas gulėjo ligoninėje. Jai buvo lūžęs dubuo, gal kokius 5 mėnesius negalėjo vaikščioti. Draudimas jai padengė negautas pajamas. Dar ir dabar gydymas jai tęsiamas, vaikšto į procedūras. Jai reikia mineralų ir vitaminų po lūžių. Skauda dubens kaulus.

Civilinio atsakovo atstovas D. B. parodė, kad nukentėjusi buvo pateikusi bendrovei įrodymus apie išlaidas vaistams. Drabužių valymą, sugadintus daiktus, už tai, kas pagrįsta dokumentais, ieškininiai reikalavimai yra atlyginti. Dėl piniginės kompensacijos už vitaminų naudojimą nėra medicininių įrodymų apie jų būtinumą. Dėl neturtinės žalos atlyginimo, draudiko atsakomybė pagal įstatymus yra 5000 eurų ribose. Dalį 1122 eurų iš tos sumos draudimo bendrovė nukentėjusiai atlygino. Taip pat draudimo bendrovė atlygino ligonių kasai už nukentėjusios gydymą bei Sodrai grąžino pagal pateiktą pretenziją nukentėjusiai išmokėtas ligos socialinio draudimo išmokas. Palieka teismui spręsti ar yra draudimo atlyginta neturtinės žalos suma yra pakankama. Dėl turėtų advokato išlaidų, tai pagal baudžiamojo proceso kodeksą, tokios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo.

Ekspertė Zofija Makšimaitė parodė, kad pagal pateiktus medicininius dokumentus nukentėjusiai nustatytas dešinės pusės kryžkaulio lūžimas, dešinio žastikaulio didžiojo gumburėlio lūžimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2017-02-20, paveikus kietu buku daiktu. Dešinės pusės kryžkaulio lūžimas, dešinio žastikaulio didžiojo gumburėlio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pusę metu galėjo būti sunku judėti. Toks lūžimas gydomas gulint „varlytės“ forma. Tai konservatyvus gydymas, ne operacinis, gydymas medikamentais. Gali gulėti ir mėnesį ir du, po to skiriamas reabilitacinis gydymas. Rankų lūžimas nenustatytas, buvo tik žastikaulio lūžis ir tai sveikatos sutrikdymo sunkumo nekeičia.

Liudytojas P. K. parodė, jog su nukentėjusia yra seni šeimos draugai. Kadangi po avarijos ji negalėjo vaikščioti, vežiodavo ją į polikliniką, ligoninę. Važiuodavo taksi, jis lydėdavo. Paskaičiavo, kad taksi išlaidos kainavo 150 eurų. Jis slaugė nukentėjusią du mėnesius iki kol ji pradėjo pati vaikščioti. Vedžiojo nukentėjusios šunį, eidavo į parduotuvę, pirko vaistus, tvarkė visus buitinius reikalus. Iš JAV buvo atsiųsti vaistai, atsiimant jis sumokėjo 37 eurų muitą ir vaistai kainavo 100 eurų. Mokėjo grynais pinigais, sumokėti SEB banke prie Urmo bazės. Atsiųstų vaistų pavadinimo neprisimena. Jam pinigus už vaistus 137 eurus nukentėjusi grąžino. Ir už taksi 150 eurų grąžino. Savo automobilio neturi. Važiuodami taksi kvitų neprašė ir nežino, kad yra išduodami kvitai.

Kaltinamosios Ž. Š. kaltę be jos visiško prisipažinimo, nukentėjusios Z. S. parodymų, liudytojo P. K. parodymų, ekspertės Zofijos Makšimatės išvados, įrodo ir kita byloje sutrinkta rašytinė medžiaga:

2017-02-20 eismo įvykio vietos plane, tarnybiniame pranešime dėl įskaitinio eismo įvykio, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, kuriuose užfiksuota, jog eismo įvykio rūšis – pėsčiojo partrenkimas, eismo įvykyje dalyvavo automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotoja Ž. Š., sužeista pėsčioji Z. S. (b. l. 4-8).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2017-10-10 specialisto išvadoje Nr. G2805/2017(02) nurodyta, kad Z. S. konstatuotas dešinės pusės kryžkaulio lūžimas, dešinio žastikaulio didžiojo gumburėlio lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas vietas ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2017-02-20. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 37-38).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinamoji, vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Tai patvirtina eismo įvykio medžiaga, specialisto išvada, kuria nukentėjusiai konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Ž. Š. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

BK 40 straipsnio (laidavimas) taikymas.

Sprendžiant kaltinamosios Ž. Š. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje pateiktas J. Š. prašymas perduoti kaltinamąją jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. J. Š. nurodė, kad Ž. Š. yra jo žmona, šiuo metu laukiasi kūdikio, labai išgyvena dėl įvykio. Šeimoje sugyvena darniai, jų santykiai geri mano, kad jo įtaka žmonai labai didelė, su ja tariasi visais gyvenimiškais klausimais, žmona atsižvelgia į jo nuomonę, įsigilina į sakomą kritiką, svarbiausius klausimus sprendžia abipusiu sutarimu.

Prokuroras neprieštaravo kaltinamosios ir jos gynėjo prašymui Ž. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Nukentėjusioji bei jos atstovas prieštarauja, kad kaltinamoji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi neatlygintas ieškinys.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visoms šio straipsnio 2 dalyje išvardytoms sąlygoms.

Žemesnės instancijos teismas

Sprendžiant klausimą dėl Ž. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.

Kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 2 dalis) . Ji anksčiau neteista (b. l. 39), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo ir atsiprašė nukentėjusios. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Įvertinus kaltinamosios Ž. Š. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes (praeityje neteista, nebausta (b. l. 40), turi pastovią gyvenamąją vietą), jos požiūrį į padarytą nusikaltimą (prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, kai jau minėta, atsiprašė nukentėjusios sutinka atlyginti dalį žalos), teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje Ž. Š. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Bylos duomenys patvirtina, jog J. Š., Ž. Š. vyras, yra tinkamas būti laiduotoju, jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka, su žmona bendrauja visais gyvenimo klausimais, jis yra jai autoritetas ir gali daryti jai teigiamą įtaką, jis ja pasitiki ir mano, kad ji ateityje nusikaltimų daugiau nebedarys. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad J. Š. yra vertas teismo pasitikėjimo, todėl abejoti jo, kaip laiduotojo, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į ankščiau nustatytas aplinkybes, esant J. Š. sutikimui ir prašymui, teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją Ž. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jos atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamoji atiduotina pagal laidavimą J. Š. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamosios bei laiduotojo asmenybes, laiduotojo turtinę padėtį, taip pat į tai, kad kaltinamoji Ž. Š. šiuo metu yra nėščia (b. l. 96), laidavimas skirtinas be užstato.

Civilinis ieškinys.

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad draudimo bendrovė „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas nukentėjusiai sumokėjo 2178,21 eurus turtinei (680,92 eurų už vaistus, 30 eurų už drabužių valymą 25 eurus už sugadintus daiktus, 320,29 eurų už negautas pajamas) ir 1122 eurus neturtinei žalai atlyginti (b. l. 72-75). Papildomai draudimas išmokėjo 907,20 eurų žalos atlyginimui dėl ligos pašalpos (b. l. 70).

Valstybinei ligonių kasai draudimas sumokėjo 1061,89 eurų už nukentėjusios gydymą (b. l. 76-78).

Nukentėjusi-civilinė ieškovė Z. S. pateikė 19000 eurų neturtinės žalos už sutrikdytą jos sveikatą – patyrė daugelį sužalojimų, kurių gydymas dar tęsiamas, autoavarijos metu buvo iškilęs realus pavojus jos gyvybei. Atsižvelgiant į tai, kad draudimas išmokėjo 2178,21 eurų, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo mažina iki 17000 eurų. Taip pat prašo priteisti 150 eurų transporto išlaidų už važinėjimą taksi į gydymo įstaigas ir 137 eurus už atsiųstus vaistus iš JAV ir muito apmokėjimą (b. l. 17-18) bei turėtas proceso išlaidas už advokato pagalbą 1400 eurų (b. l. 91-92).

Kaltinamoji bei civilinio atsakovo atstovas su ieškiniu dėl turtinės žalos nesutinka Dėl neturtinės žalos – kaltinamoji nesutinka mananti, kad ją turi atlyginti draudimo įmonė. Draudimo įmonės atstovas palieka spręsti teismo nuožiūra.

Išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad nukentėjusios pateiktas 287 eurų civilinis ieškinys už važiavimą taksi bei vaistus tenkintinas iš dalies ir iš civilinio atsakovo priteistini 150 eurų. Nors byloje nepateikti taksi važiavimo kvitai, tačiau esant tokio pobūdžio patirtiems sužalojimams – kryžkaulio, dešinio žastikaulio didžiojo gumburėlio lūžiams teismas tiki, jog nukentėjusiai vykti į gydymo įstaigas viešuoju transportu buvo sudėtinga, taksi paslaugos jai buvo būtinos, todėl akivaizdu, kad važiuojant taksi ji patyrė transporto išlaidas; apie tai teisme patvirtino apklaustas liudytojas P. K., lydėjęs nukentėjusią į gydymo įstaigas, o dėl 137 eurų už gautus iš JAV vaistus, ieškinys atmestinas, kaip neįrodytas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Nekyla abejonių, kad eismo įvykio metu nukentėjusi dėl kilusio eismo įvykio, dėl patirto fizinio skausmo taip pat patyrė ir daug neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, streso ir dėl to jai padaryta neturtinė žala.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, reiškia tokios piniginės satisfakcijos parinkimą, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusio asmens patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus, pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji, vairuodama automobilį, t. y. valdydama padidinto pavojaus šaltinį, suvokdama, kad tokioje situacijoje jai taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas žmogus. Nukentėjusi nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų patyrė skausmą, išgąstį, šoką,

Pagal teismų praktiką asmeniui, veikiant neatsargiai, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju, todėl esant šiai kaltės formai, neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009). Maksimali neturtinės žalos atlyginimo riba nukentėjusiems pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnį, yra 5000 eurų dėl vieno įvykio, nepriklausomai, kiek yra nukentėjusių asmenų, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į CK 6.250 straipsnio kriterijus, įvertina Lietuvos teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose nesunkiai sužalotas žmogus.

Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt.

Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5.). Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusią teismų praktiką.

Tuo pačiu būtina pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Taip pat pažymėtina, kad nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne dvigubai viršijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio didžiausią sumą tipinių situacijų bylose. Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją.

Teismas, įvertinęs šios bylos nukentėjusiai padaryto sužalojimo sunkumo mastą (nesunkus sveikatos sutrikdymas), į teisiamojo posėdžio metu apklaustos ekspertės išvadas, kuomet ji parodė, kad pagal pateiktus medicininius dokumentus nukentėjusiai nustatytas dešinės pusės kryžkaulio lūžimas, dešinio žastikaulio didžiojo gumburėlio lūžimas, kad dešinės pusės kryžkaulio lūžimas, dešinio žastikaulio didžiojo gumburėlio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, kad toks nukentėjusios gydymas yra konservatyvus gydymas medikamentais, ne operacinis gydymas, kad rankų lūžimo nenustatyta, kad buvo tik žastikaulio lūžis ir tai sveikatos sutrikdymo sunkumo nekeistų, todėl vadovaudamasis taip pat ir vidiniu įsitikinimu, konstatuoja kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo Z. S. turi būti tenkintinas iš dalies, nustatant jo dydį 2500 eurų ir priteisiant jį iš civilinio atsakovo – draudimo įmonės.

Proceso išlaidos.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąją padarius nusikalstamą veiką, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamosios išieškoti nukentėjusio-civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje nukentėjusio ar civilinio ieškovo atstovu, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamosios turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes, gali šių išlaidų iš kaltinamosios nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).

Teismas pripažįsta, kad šioje byloje nukentėjusiai Z. S. advokato reikėjo savo teisėms tinkamai realizuoti, todėl advokato Jono Kairevičiaus paslaugos pripažįstamos procesinėmis išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamosios Ž. Š.. Tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad byla yra nesudėtinga, nedidelės apimties (vienas tomas), parengtas civilinis ieškinys nesudėtingas (išplėstas iki pusantro lapo, b. l. 17-18), byla išnagrinėta pakankamai greitai, nepateisinamų trikdžių nebuvo (vienas posėdis neįvyko, nes kaltinamajai buvo neįteiktas šaukimas, kitas posėdis neįvyko todėl, kad kaltinamajai reikėjo gynėjo), taip pat atsižvelgiama į kaltinamosios turtinę padėti ir šios išlaidos mažinamos iki 700 eurų.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ž. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir ją nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato, perduodant J. Š. atsakomybėn, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ž. Š. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui J. Š., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusios Z. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo draudimo įmonės „ERGO Insurance SE Lietuvos filialo“ 2500 eurų (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusios Z. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti iš draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE Lietuvos filialo“ 150 eurų (vieną šimtą penkiasdešimt eurų turtinei žalai (transporto išlaidos) atlyginti.

Iš Ž. Š. priteisti nukentėjusiai 700 eurų (septynis šimtus eurų) advokato paslaugoms apmokėti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Liuba Kymantienė