- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-02
- Bylos Nr.
- II-465-549/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00670-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. P.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas
- Advokatai
- Lina Alksnienė
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. P. , jo atstovei advokato padėjėjai Linai Alksnienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakomybėn patraukto asmens A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbančio (duomenys neskelbtini), elektriku, spec. vidurinio išsilavinimo, atstovės advokato padėjėjos Linos Alksnienės skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 31-ANR_N-2194-2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. gegužės 12 d. nutarimu A. P. (toliau ir pareiškėjas) pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą ir jam paskirta 500,00 Eur bauda už tai, kad jis 2021 m. kovo 25 d., 18.00 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d., nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas), laikotarpiu, nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių ir neturėdamas Nutarimo 2.1.7 papunktyje numatyto pagrindo atvyko iš Vilniaus savivaldybės į Klaipėdos savivaldybę, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.7 papunkčio reikalavimų.
Šalies argumentai
Atsakomybėn patraukto asmens A. P. atstovė advokato padėjėja Lina Alksnienė skundu prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną A. P. atžvilgiu, arba, netenkinus prašymo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Skunde nurodoma, kad A. P. pripažįsta, jog 2021 m. kovo 25 d. atvyko iš Vilniaus miesto savivaldybės į Klaipėdos miesto savivaldybę, tačiau nesutinka, jog tai padarė neturėdamas Nutarime 2.1.7. p. numatyto pagrindo, nes jis vadovavosi Nutarimo 2.1.7. p. nurodytu pagrindu, nedraudžiančiu išvykti iš Vilniaus miesto savivaldybės ir atvykti į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Jo vykimas į Klaipėdos miesto savivaldybę buvo sąlygotas to, kad internete J. P. pamatė skelbimą apie parduodamas unikalias kėdes Klaipėdoje. J. P. susisiekus su pardavėja buvo nurodyta, jog gyvenamosiose patalpose yra daromas remontas (renovacija), todėl kėdės reikėtų pasiimti kaip įmanoma skubiau. J. P. teiravosi kurjerių tarnybų dėl šio siuntinio paėmimo iš pardavėjos ir pristatymo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau nė viena kurjerių tarnyba tokio užsakymo nepriėmė. Kadangi kėdės buvo unikalios, vienetinės, todėl A. P. ir J. P. neturėjo kitos išeities kaip šias kėdės įsigyti – vykti patiems į Klaipėdos miesto savivaldybę ir jas parsivežti. Kadangi pardavėja neturėjo galimybės sandėliuoti kėdes ilgesnį laiką, nurodė, kad kėdžių neatvykus pasiimti, jos bus išneštos į lauką, kur veikiant oro lauko sąlygoms, jos savo savybes praras ir ateityje taps nebetinkamos naudotis. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad A. P. į Klaipėdos miesto savivaldybę vyko turėdamas objektyvią priežastį – nusipirkti ir parsivežti vienetines kėdes, kurių galimybės įsigyti kokioje nors kitoje prekybos vietoje Vilniaus miesto savivaldybėje nebuvo, kaip ir nebuvo galimybės pasinaudoti kurjerių paslaugomis. Policijos pareigūnui atliekant patikrinimą, kėdės buvo transporto priemonės viduje ir pareigūnas jas neabejotinai matė. A. P. paaiškina, jog pavojaus išplisti COVID-19 ligai vykimu į Klaipėdos miesto savivaldybę nesudarė, kadangi jis visuomet buvo transporto priemonėje ir iš jos išlipęs buvo tik tuo metu, kai ėjo pasiimti kėdes. Kėdžių atsiėmimas vyko bekontakčiu būdu – kėdės buvo paliktos lauke, o pinigus už kėdės J. P. ir A. P. paliko su pardavėja sutartoje vietoje. Jokioje kitoje vietoje A. P. Klaipėdos miesto savivaldybėje nesilankė ir su nė vienu žmogumi nekontaktavo, išskyrus J. P., su kuria vyko kartu į Klaipėdos miesto savivaldybę, ir policijos pareigūną, surašiusį Protokolą. Pareiškėjo nuomone, nurodytos priežastys patenka į Nutarimo 2.1.7. p., dėl ko mano, kad Nutarimo 2.1.7. p. nepažeidė. Be to, tam, kad asmens veika būtų kvalifikuota pagal ANK 45 straipsnį, turi būti nustatytas ne tik visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimo faktas ir specialusis subjektas, bet ir jo kaltė, t. y., kad šią tvarką asmuo pažeidė tyčia arba dėl neatsargumo. Iš aukščiau pateiktų paaiškinimų matyti, kad A. P. laikėsi visų saugumo reikalavimų, į Klaipėdos miesto savivaldybę vyko turėdamas neatidėliotiną objektyvią priežastį, o atvykęs į Klaipėdos miesto savivaldybę, jokių kontaktų neturėjo, todėl COVID-19 ligai išplisti pavojaus nesudarė. A. P. manymu, kadangi jis nepažeidė Nutarimo 2.1.7. p., atitinkamai jo veiksmuose nėra ANK 45 straipsnio 4 dalies numatyto administracinio nusižengimo sudėties ir ši administracinio nusižengimo byla nutrauktina.
Taip pat mano, kad atsižvelgiant į A. P. padaryto nusižengimo (jeigu būtų pripažinta, kad nusižengimas vis tik buvo padarytas) aukščiau nurodytas padarymo aplinkybes, net ir 250 Eur bauda laikytina neproporcingai didele. Todėl mano, kad yra pagrindas taikyti A. P. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad A. P. nebaustas administracine tvarka už analogiškų nusižengimų padarymą, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgtina į tai, jog kontakto su Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojais nebuvo, todėl veika nelaikytina tokio paties pavojingumo, kaip atvykimas į Klaipėdos miesto savivaldybę ir kontaktavimas su jos gyventojais, A. P. atvykimas į Klaipėdos miesto savivaldybę didelių teisinių pasekmių nesukėlė. Mano, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. P. paskyrus švelnesnę administracinę nuobaudą nei pusė minimalios ANK 45 straipsnio 4 dalies numatytos baudos – įspėjimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Institucija prašo skundo netenkinti, nes jis yra nepagrįstas. Nurodoma, kad nusižengimo padarymo metu aktuali Nutarimo 2.1.7 punkto redakcija įpareigojo asmenis laikytis judėjimo ribojimo tarp savivaldybių. Pažymi, kad įstatymų leidėjas neatsitiktinai parinko ir nustatė ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytos sankcijos dydį, pabrėžiant svarbą laikantis nustatytos tvarkos, kaip nepalankios epidemiologinės situacijos šalinimo būdą. Tiriamas administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, kadangi jį padaręs asmuo A. P. turėjo numatyti, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 str. 3 d.). Taip pat pažymi, kad ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės požymis yra pavojaus sukėlimas išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. A. P. kaltės nepripažino, tačiau neginčijo, jog, 2021 m. kovo 25 d. atvyko iš Vilniaus miesto savivaldybės į Klaipėdos miesto savivaldybę, tačiau nesutinka, jog tai padarė neturėdamas Nutarime 2.1.7. p. numatyto pagrindo. Šį faktą patvirtina ir kiti įrodymai: pareigūno tarnybinis pranešimas, vaizdo įraše užfiksuota, kad A. P. paaiškino, kad jis atvyko iš Vilniaus miesto savivaldybės į Klaipėdos miesto savivaldybę nusipirkti baldų. Nurodoma, kad veiką kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį pakanka nustatyti tai, jog asmuo padarė ŽULPKĮ pažeidimą. Šiuo atveju nustatyta, kad A. P. nesilaikė vieno iš Nutarime nustatytų įpareigojimų, būtent 2.1.7 punkto reikalavimų, nepriklausomai nuo to, ar buvo nustatyta, kad tai realiai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užkrėtė, ar galėjo užkrėsti COVID-19 ar ne. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, reaguodama į COVID-19 keliamą itin didelį pavojų visuomenės sveikatai, siekdama apsaugoti visuomenę, dar 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje naujojo koronaviruso plitimo grėsmės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. P. atvyko iš Vilniaus miesto savivaldybės į Klaipėdos miesto savivaldybę ir susitiko su kitais asmenimis, kėdes parduodančiais ir policijos pareigūnais, stabdančiais transporto priemones, kas leidžia teigti, kad esant tiesioginiams kontaktui tarp asmenų, pavojus išplisti ypač užkrečiamajai ligai COVID-19 buvo realus, o ne tik tariamas. O ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės požymis yra pavojaus sukėlimas išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Vien pareiškėjo A. P. skunde nurodytos aplinkybės, nėra objektyvi priežastis, kodėl paskirta bauda turėtų būti sumažinta, neleidžia daryti išvados, kad jo atžvilgiu turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir skiriama bauda mažesnė, negu numatyta minimali padaryto nusižengimo sankcijoje. Pažymi, kad pareiškėjui 2021 m. kovo 25 d. buvo paskirta pusė minimalios administracinės baudos dydis, t. y. 250 Eur dydžio bauda. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, būdamas brandi asmenybė, nepaisydamas teisės aktais nustatyto ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių, žinodamas, kad dėl to jam gali kilti neigiamos pasekmės, dėl to šioje situacijoje vien tik jo paties interesai nesudaro pagrindo panaikinti priimtą nutarimą. Šias aplinkybes prieš pažeisdamas pats Pareiškėjas, to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, kad patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu paskyrus administracinę nuobaudą, jis patirs tam tikrus nepatogumus, turtinės padėties pablogėjimą ir pan., tačiau šios aplinkybės egzistavo ir nusižengimo padarymo metu, tačiau jo nesustabdė nuo neteisėto elgesio. Kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka. Vykti į Klaipėdos miesto savivaldybę Pareiškėjas pagrindo neturėjo ir negalėjo, nes priežastis neatitiko Nutarimo numatytų išimčių ir nebuvo neišvengiamai būtinas. Mano, kad nėra pagrindo priimto Nutarimo naikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną Pareiškėjo atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje, pareiškėjas A. P. prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad tuo metu karantinas iš dalies buvo atlaisvintas. Žinojo, kad į Klaipėdos miestą vykti nebuvo galima, tačiau nežinojo, kad vieta, į kurią vyko, jau buvo Klaipėdos miesto ribose, manė, jog ten dar Klaipėdos rajonas. Vyko į kitą savivaldybę, nes būtinai turėjo paimti perkamas kėdės, kadangi jų savininkė neturėjo kur jų laikyti ir žadėjo palikti lauke, tačiau dėl oro sąlygų, kėdės būtų sugadintos. Nei viena kurjerių tarnyba nesutiko atvežti kėdžių. Kėdės jau buvo lauke, todėl su niekuo nekontaktavo. Įvažiuojant posto nebuvo, jis atsirado tik išvažiuojant. Tik tada ir sužinojo, kad jis kirto Klaipėdos miesto ribą. Prašo skirti įspėjimą.
Į teismo posėdį Institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovas neatvyko, atsiliepime pateikė prašymą skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėjo A. P. atstovės skundas tenkinamas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio dalis). Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Už šio nusižengimo padarymą, asmenims numatyta bauda nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.
A. P. 2021 m. gegužės 12 d. nutarimu pripažintas padaręs ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą ir jam paskirta 500,00 Eur bauda už tai, kad karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d., nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas), laikotarpiu, nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių ir neturėdamas Nutarimo 2.1.7 papunktyje numatyto pagrindo atvyko iš Vilniaus savivaldybės į Klaipėdos savivaldybę, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.7 papunkčio reikalavimų.
Pažymėtina, kad karantino tikslas yra nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, apribojimus ir tvarką ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą (ŽULPKĮ 21 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Šiuo atveju aktualiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.7 punktu nuo 2021 m. kovo 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. kovo 31 d. 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo ribojamas asmenų judėjimas Biržų rajono, Klaipėdos miesto, Kupiškio rajono, Marijampolės, Neringos, Panevėžio miesto, Panevėžio rajono, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Utenos rajono, Varėnos rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Visagino savivaldybėse – į šias savivaldybes asmenims draudžiama atvykti ir išvykti iš jų, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų; šio nutarimo 2.1.8.1.1 ir 2.1.8.1.3 papunkčiuose numatytais atvejais, t. y. atitinkamai leidžiamas dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių artimus kontaktus, jeigu viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo arba ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo ir jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai (rūpintiniai)), arba nuolatinės priežiūros ir slaugos reikalaujantis asmuo. Tokiems artimų kontaktų turintiems šeimų ir (ar) namų ūkio nariams draudžiama turėti artimų kontaktų su kitais asmenimis darbo ir kitose vietose ir neatidėliotinais atvejais, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis; kai asmenys, gyvenantys besiribojančiose Klaipėdos miesto ir rajono, Panevėžio miesto ir rajono, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse, juda tarp nurodytų besiribojančių savivaldybių; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Šis ribojimas netaikomas asmenims – vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje jie turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise.
Taigi, pagal nusižengimo padarymo metu aktualią Nutarimo 2.1.7 punkto redakciją, tik šiame punkte nustatytais išimtiniais atvejais asmenys galėjo atvykti/išvykti ne tik į/iš Klaipėdos miesto, bet ir iš/į Vilniaus miesto.
A. P. neginčija, kad jis nesilaikė draudimo atvykti į Klaipėdos miestą, kai šis atvykimas buvo ribojamas, tačiau mano, jog tam buvo pagrįstos neatidėliotinos priežastys – jis privalėjo nupirkti ir parsivežti unikalias, vienetines kėdes, kurias pardavė Klaipėdoje gyvenantis asmuo. Kito būdo parsigabenti šių kėdžių nebuvo, nes dėl gabaritų, nei viena kurjerių tarnyba jų nesutiko pargabenti. O vykti kuo skubiau, nepaisant judėjimų ribojimo, buvo būtina, nes pardavėja neturėjo galimybės sandėliuoti kėdžių ilgesnį laiką, nurodė, kad kėdžių neatvykus pasiimti, jos bus išneštos į lauką, kur veikiant oro lauko sąlygoms, jos savo savybes praras ir ateityje taps nebetinkamos naudotis. Prie skundo pateiktas susirašinėjimas, patvirtina, kad vyko susirašinėjimas dėl kėdžių įsigijimo ir tariamasi jų atvykti ketvirtadienį, bei pardavėja nurodo, kad kėdės laikomos renovuojamame name (b. l. 8-11). Tačiau šiuo atveju, nors pareiškėjo noras įsigyti unikalų ir buityje reikalingą daiktą yra suprantamas, tačiau teismo vertinimu, pripažinti, kad tokia priežastis yra neatidėliotina, dėl kurios vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę buvo neišvengiamai būtinas, negalima. Pažymėtina, kad neatidėliotinomis priežastimis, dėl kurių galima būtų nesilaikyti karantino ribojimų, turėtų būti laikomos tokios priežastys, kurios būtų ypač reikšmingos ir svarbios, kad jokiomis kitomis priemonėmis nebūtų galima įgyvendinti siekiamo tikslo, o tik pažeidžiant teisės saugomą interesą, ir kad siekiamas tikslas, dėl kurio daromas pažeidimas, būtų žymiai reikšmingesnis, nei padaryta žala teisės saugomam interesui.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, dėl kurios jis pažeidė karantino ribojimus, – būtinybė įsigyti ir parsivežti kėdes, net ir atsižvelgiant į tai, kad kitu būdu jis to padaryti negalėjo, jo administracinės atsakomybės už karantino reikalavimų pažeidimus nešalina. Galbūt kėdžių įsigijimas ir buvo reikšmingas pareiškėjui, tačiau tai nėra gyvybiškai svarbus daiktas, be kurio pareiškėjo ar jo šeimos buitis, gyvenimo sąlygos būtų tapusios neįmanomos. Kaip galima suprasti iš skundo ir pateikto susirašinėjimo, kėdės buvo įsigyjamos ne kaip buityje būtina, o kaip unikali interjero detalė, prabangos prekė. Taigi, pareiškėjo nurodyta priežastis nelaikytina neatidėliotina ir neišvengiamai būtina, dėl kurios galėjo būti nesilaikoma Nutarimo 2.1.7 punkto ribojimų, nes neįsigijus nurodytų baldų, jokie itin reikšmingi interesai nebūtų nukentėję.
Ir nors byloje nėra duomenų, kad dėl tokio A. P. elgesio nekilo neigiamų pasekmių, tačiau veiką kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį pakanka nustatyti tai, jog asmuo padarė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. Šiuo atveju nustatyta, kad A. P. nesilaikė vieno iš Vyriausybės Nutarime nustatytų įpareigojimų, būtent 2.1.7 punkto reikalavimų, nepriklausomai nuo to, ar buvo nustatyta, kad tai realiai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užkrėtė, ar galėjo užkrėsti kitus COVID-19 ar ne. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog konkretus asmuo užsikrėtė nuo konkretaus asmens įrodyti yra praktiškai neįmanoma. Antra, ne visais atvejais įmanoma nustatyti, kad konkretus asmuo konkrečiu metu serga Covid-19 liga, ar yra šio užkrato nešiotojas (dėl testo neatlikimo, dėl testų ribotos galimybės nustatyti užsikrėtusį asmenį tam tikrose ligos stadijose ir kt.). Lietuvos Respublikos Vyriausybė, reaguodama į COVID-19 keliamą itin didelį pavojų visuomenės sveikatai, siekdama apsaugoti visuomenę, dar 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Imdamasi priemonių grėsmei dėl COVID-19 suvaldyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė ribojimus ne tik sergantiems COVID-19 liga, bet ir šia liga dar neužsikrėtusiems asmenims, ir tai, kad asmuo tam tikru metu neserga ar nesijaučia sergantis, nereiškia, kad jis turi teisę nesilaikyti šalyje ar tam tikroje jos dalyje tam tikru metu nustatytų ribojimų.
Nors pareiškėjas nurodo, kad kontaktų su kitais asmenimis neturėjo, nes pardavėja kėdes jau buvo palikusi lauke, o pinigai jai buvo palikti sutartoje vietoje, tačiau šių aplinkybių nepagrindžia jokie objektyvus duomenys. Be to, pareiškėjas pats pripažįsta, kad turėjo kontaktą su jį tikrinusiu policijos pareigūnu, kas leidžia teigti, kad esant tiesioginiam kontaktui tarp asmenų, pavojus išplisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai COVID-19 buvo realus, o ne tik tariamas, juo labiau, kad A. P. atvyko iš Vilniaus, iš kurio išvykimas dėl pandeminės situacijos taip pat buvo ribotas.
Taigi, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. P. padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, sudėtį – karantino metu padarytas visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimas, sukėlęs pavojų išplisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai, todėl nutraukti administracinės teisenos nėra pagrindo.
Pareiškėjas taip pat prašo, teismui nenustačius pagrindo nutraukti administracinę teiseną, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sušvelninti jam paskirtą nuobaudą, taikant įspėjimą.
ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).
Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pareiškėjui skirti švelnesnę nuobaudą, nei ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytoji. Teismo nuomone, tokia nuobauda bus pasiekti ANK 32 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgia į tai, kad šiuo atveju padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, kaip pvz., būnant tokiose viešose vietose, kuriose žmonių srautas bet kuriuo paros laiku aiškiai didesnis ar daugiau tikėtinas (pvz., prekybos centruose, įstaigose, aikštėse, parkuose ir pan.), nes, byloje nepaneigta aplinkybė, kad A. P. neturėjo kontaktų su daugiau asmenų, nei policijos pareigūnas, fiksavęs nusižengimą. Be to, nusižengimas padarytas dėl suklydimo, nes nepaneigta, kad A. P. įvažiavo į Klaipėdos miesto teritoriją gerai nežinodamas jo ribų, be to, įvažiuojant į miestą, tikrinančių postų nebuvo, taigi, pareiškėjas galėjo sąžiningai klysti. Be to, pati Institucija pripažįsta, kad nusižengimas padarytas dėl nerūpestingumo, tai yra, ne tyčia. A. P. iš esmės pripažino padaręs nusižengimą, savo kaltės neginčija, tik kiek kitaip vertina jos kvalifikavimą. Nors jo veiksmai ir sukėlė pavojų, bet realios žalos nepadaryta, kadangi byloje nėra duomenų, kad kas nors dėl jo kaltės iš tiesų būtų užsikrėtęs COVID-19 virusu, jis dirba, anksčia administracine tvarka nebaustas, taip pat nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nors šiuo atveju visuma aukščiau išdėstytų aplinkybių ir vertinamos pareiškėjo naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau jos visa apimtimi neeliminuoja pareiškėjo atsakomybės. Teismo nuomone, dėl padaryto nusižengimo, A. P. turi patirti tam tikrus neigiamus padarinius, nes vien tik su nusižengimą padariusio asmens interesais ir pageidavimais susijusios nuobaudos paskyrimas neatitiktų nuobaudos (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties. Dėl ko, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas paskiriant švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje, – 100,00 Eur baudą.
Todėl A. P. atstovės skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. gegužės 12 d. nutarimas keistinas, sumažinant paskirtą nuobaudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo A. P. atstovės advokato padėjėjos Linos Alksnienės skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 31-ANR_N-2194-2021, kuriuo A. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalį paskirta administracinė nuobauda – 500,00 Eur bauda, ir A. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) baudą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.