- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-21
- Bylos Nr.
- e2-306-407/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00220-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
- Suinteresuotas asmuo
- A. K.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Ankona“ bankrotas pripažintas tyčiniu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi UAB „Ankona“ (toliau – Bendrovė) iškėlė bankroto bylą, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Bendrovę pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Bendrovės bankroto byloje teismas patvirtino kreditorių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus 4 191,51 Eur ir UAB „Prime Leasing“ 781,30 Eur finansinius reikalavimus.
2. Teismui nagrinėjant Bendrovės bankroto administratorės prašymą skirti baudą buvusiam Bendrovės vadovui A. K. už Bendrovės turto ir dokumentų po bankroto bylos iškėlimo neperdavimą bankroto administratorei, suinteresuotas asmuo A. K. byloje pateikė 2015 m. gruodžio – 2016 m. sausio mėnesiais sudarytas Bendrovės akcijų pardavimo Ukrainos piliečiui I. D. (I. D.) sutartis, taip pat dar iki akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo 2015 m. gruodžio 28 d. vienintelio Bendrovės akcininko A. K. priimtą sprendimą dėl savo atleidimo iš šios įmonės direktoriaus pareigų ir I. D. paskyrimo Bendrovės direktoriumi. Pastarasis teismui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad nieko bendro su Bendrove jis neturi.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas, atsižvelgdamas į tokias aplinkybes, 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi iniciavo bankroto pripažinimo tyčiniu klausimo svarstymą.
4. Bendrovės bankroto administratorė nurodė, kad, jos vertinimu, suinteresuoto asmens pateiktas Bendrovės akcijų perleidimo sandoris yra faktiškai neįvykęs, naujajam savininkui nebuvo perduoti jokie Bendrovės dokumentai, turtas, antspaudas. Imituodami tokio pobūdžio sandorį, Bendrovės valdymo organai netinkamai vykdė įstatymuose numatytas pareigas. Suinteresuotam asmeniui nusprendus tokiu būdu atsikratyti Bendrovės, buvo sudarytas ekonomiškai nenaudingas Bendrovei ir jos kreditoriams sandoris. Be to, teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, t. y. buvo paslėpti arba neišsaugoti Bendrovės apskaitos dokumentai, dėl to negalima visiškai nustatyti Bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio. Todėl administratorė prašė Bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo A. K. nurodė, kad 1993 m. gegužės 18 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota A. K. firma „Ankona“, o nuo 2014 m. gruodžio 23 d. įmonė pertvarkyta į UAB „Ankona“. A. K. Bendrovės vadovu buvo nuo 2014 m. spalio 15 d., o nuo 2015 m. gruodžio 18 d. – ir akcininku. Bendrovėje jokių darbuotojų nebuvo, Bendrovė veiklos nevykdė. 2015 m. gruodžio 28 d. vienintelio akcininko sprendimu nuo 2015 m. gruodžio 29 d. jis buvo atleistas iš Bendrovės direktoriaus pareigų ir nuo šios datos Bendrovės direktoriumi buvo paskirtas I. D.. Per laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. sausio 6 d. visos Bendrovės akcijos buvo parduotos naujajam vadovui I. D.. 2015 m. gruodžio 29 d. visus Bendrovės dokumentus jis perdavė naujajam įmonės vadovui I. D., ką patvirtina ir dokumentų priėmimo perdavimo aktas. Nuo 2015 m. gruodžio 29 d. jis nėra Bendrovės direktorius, todėl negali nieko daugiau paaiškinti dėl šios Bendrovės vykdytos veiklos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi ex officio (savo iniciatyva) pripažino, kad 2015 m gruodžio 29 d., 2015 m. gruodžio 30 d., 2016 m. sausio 3 d., 2016 m. sausio 4 d. ir 2016 m. sausio 6 d. pirkėjo I. D. ir pardavėjo A. K. sudarytos UAB „Ankona“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartys ir UAB „Ankona“ dokumentų bei daiktų 2015 m. gruodžio 29 d. priėmimo–perdavimo aktas yra tariamieji (fiktyvūs) sandoriai, kurie negalioja nuo jų sudarymo momento, o UAB „Ankona“ vienintelio akcininko A. K. 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimas atleisti jį iš įmonės direktoriaus pareigų, paskirti UAB „Ankona“ direktoriumi I. D. yra negaliojantis nuo jo priėmimo momento; pripažino UAB „Ankona“ bankrotą tyčiniu.
7. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo A. K. teikė prieštaringus paaiškinimus – 2018 m. lapkričio 5 d. teismo posėdyje jis paaiškino, kad Bendrovė veiklos nevykdė, taigi nebuvo dokumentų ir nebuvo ką perduoti, o akcijų pirkimas–pardavimas yra niekinis, jei naujasis savininkas neįregistravo pasikeitimų; 2019 m. vasario 6 d. teismo posėdyje jis aiškino, kad Bendrovė veiklos nevykdė, buhalterio neturėjo, Bendrovės akcijas jis buvo pardavęs Mickevičiui, po to atpirko atgal, vėliau akcijas pardavė Denisovui, rado dokumentus apie turto ir dokumento perdavimą naujam savininkui, juos teikia į bylą. Teismas taip pat nustatė, kad I. D. po 2015 m. gruodžio 28 d. nevykdė jokių Bendrovės vadovo funkcijų, dar daugiau, teismui atsiųstu pareiškimu paneigė bet kokius jo ryšius su Bendrove, duomenys apie naująjį Bendrovės akcininką ir vadovą nebuvo įregistruoti Juridinių asmenų registre. Visos šios aplinkybės, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti realaus šių sandorių ir vienintelio akcininko 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo vykdymo. Todėl yra pagrindas vertinti, kad suinteresuotas asmuo A. K. paminėtu vienintelio Bendrovės akcininko sprendimu dėl vadovo pakeitimo, akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis ir dokumentų perdavimo aktu siekė sudaryti Bendrovės perleidimo kitam asmeniui regimybę ir taip išvengti Bendrovės pareigų kreditoriams vykdymo. Apie tai, kad A. K. faktiškai nebuvo perleidęs Bendrovės akcijų, teismas sprendė atsižvelgdamas ir į tą aplinkybę, jog jis dalyvavo 2019 m. liepos 22 d. teismo posėdyje, kuriame teismas svarstė kreditorės UAB „Prime Leasing“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, pareiškė nuomonę dėl jo pagrįstumo. Dėl to teismas pripažino, kad Bendrovės akcijų perleidimo sutartys ir Bendrovės dokumentų bei daiktų priėmimo–perdavimo aktas tariamieji (fiktyvūs) sandoriai pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnio 1 dalį, o Bendrovės vienintelio akcininko A. K. 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimas atleisti jį iš Bendrovės direktoriaus pareigų, paskirti Bendrovės direktoriumi I. D. yra negaliojantis vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu, kaip prieštaraujantis juridinio asmens steigimo dokumentams, protingumo ar sąžiningumo principams.
8. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad yra pagrindas Bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nurodytais pagrindais, t. y. kai įmonės valdymo organas (byloje nagrinėjamu atveju – vadovas) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu ir kai buvo netinkamai tvarkoma teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita, neišsaugoti įmonės dokumentai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
9. Suinteresuotas asmuo A. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį. Nurodo šiuos argumentus:
9.1. Teismas nenurodė, kokiu būdu Bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sandorių, Bendrovės dokumentų ir daiktų priėmimo–perdavimo akto sudarymas ir sprendimo pakeisti Bendrovės vadovą priėmimas privedė (tuo labiau tyčia) Bendrovę prie bankroto. ĮBĮ 20 straipsnio nuostatose nėra nurodyta, kad kokiu nors būdu perleidus bendrovės akcijas ar pakeitus bendrovės vadovą, būtų laikoma, jog tai yra priežastis pripažinti bankrotą tyčiniu. Be to, nėra aišku, ar 2015–2016 m., kai buvo sudaryti minėti sandoriai / priimtas minėtas sprendimas, Bendrovė jau buvo nemoki.
9.2. Teismas nenurodė, kokiomis aplinkybėmis remdamasis konstatuoja, kad Bendrovės vadovas nevykdė ar netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą. Bendrovės akcijų perleidimas nėra susijęs su bendrovės vadovo pareigomis, susijusiomis su bendrovės valdymu (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnis). Teismas nepagrindė teiginio, kad Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Skundžiamoje nutartyje nepaneigtas suinteresuoto asmens teiginys, kad Bendrovėje jokių darbuotojų nebuvo, Bendrovė veiklos nevykdė, todėl lieka neaišku iki kada buhalterinė apskaita turėjo būti tvarkoma ir kokia apimtimi, kokius konkrečius teisės aktų reikalavimus pažeidė Bendrovės vadovas ją tvarkydamas. Buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimas bankroto administratorei nelaikytinas netinkamu jos tvarkymu. Kita vertus, Bendrovės turto ir dokumentų perdavimas / neperdavimas bankroto administratorei nesusijęs su Bendrovės privedimu prie bankroto, šie veiksmai atliekami jau po bankroto bylos iškėlimo.
9.3. Vien tai, kad asmuo nevykdė jokių įmonės vadovo funkcijų ar tai, kad kitas asmuo teismui raštu atsakė, jog akcijų nepirko, taip pat tai, kad suinteresuotas asmuo dalyvavo 2019 m. liepos 22 d. Bendrovės kreditorių susirinkime, galutinai neįrodo, kad tokio sandorio iš tikrųjų nebuvo. Galima situacija, kai sandoris dėl įmonės akcijų pirkimo–pardavimo buvo sudarytas, tačiau dalyvių pasikeitimas nebuvo nurodytas Juridinių asmenų registre, įmonės vadovo pasikeitimas nebuvo registruotas, todėl neįsigaliojo (CK 2.66 straipsnio 5 dalis).
9.4. Teismas nepagrindė, dėl ko suinteresuoto asmens 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimas atleisti jį iš Bendrovės direktoriaus pareigų ir Bendrovės direktoriumi paskirti I. D. prieštarauja steigimo dokumentų nuostatoms, teisingumo, sąžiningumo principams, tuo labiau, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos esant juridinio asmens kreditorių, valdymo organo ar dalyvio ieškiniui.
Atsiliepimas
10. Atsakovė BUAB „Ankona“ atsiliepime nurodė, kad palaiko pirmosios instancijos teismo motyvus, mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apelianto skundas turi būti atmestas.
11. Kreditorius VSDFV Kauno skyriaus atsiliepime prašo A. K. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai pripažino UAB „Ankona“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nurodytais pagrindais, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais bei argumentais nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi Bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu, vadovaudamasis tuo metu galiojusio ĮBĮ nuostatomis. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalį, tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Teismas, nustatęs tokias aplinkybes, gali pripažinti bankrotą tyčiniu ir savo iniciatyva (ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalis).
14. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti bankroto kilimo požymiai, kurių bent vienam esant, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu, o to paties straipsnio 3 dalyje pateikiamos tyčinio bankroto prezumpcijos (aplinkybės, kurioms esant laikoma, kad įmonė prie bankroto privesta tyčia), kurias, objektyviai egzistuojant prezumpcijose nurodytoms sąlygoms, suinteresuotas asmuo privalo paneigti.
15. Nagrinėjamu atveju teismas Bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto (įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu) ir 5 punkto (teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas) pagrindu.
16. Apeliantas byloje yra nurodęs, kad jam einant Bendrovės vadovo pareigas joje jokių kitų darbuotojų nebuvo, Bendrovė veiklos nevykdė. Iš bylos medžiagos matyti, kad tuo metu Bendrovė turėjo neįvykdytų mokestinių prievolių Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Be to, Bendrovės vardu pagal 2017 m. spalio 25 d. transporto priemonės nuomos ir paslaugų sutartį, sudarytą su UAB „Prime Leasing“, buvo prisiimta naujų įsipareigojimų. Pagal bylos duomenis, Bendrovė jokio nekilnojamojo turto, registruotų transporto priemonių neturi.
17. Pažymėtina, kad vadovas turi fiduciarines pareigas įmonei ir privalo veikti sąžiningai, rūpestingai, lojaliai ir išskirtinai įmonės interesais (CK 2.87 straipsnis). Vadovas yra atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą (CK 2.82 straipsnio 3 dalis, Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalis). Pažymėtina ir tai, kad Bendrovei nutraukus veiklą ir negalint atsiskaityti su kreditoriais, Bendrovės vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis).
18. Apeliantas nurodytų pareigų nevykdė, nesiėmė jokių priemonių, kad Bendrovė galėtų atsiskaityti su savo kreditoriais, o priešingai – siekė to išvengti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas apelianto pateiktus dokumentus, t. y. 2015 m. gruodžio 28 d. vienintelio Bendrovės akcininko A. K. sprendimą dėl jo atleidimo iš Bendrovės direktoriaus pareigų ir I. D. paskyrimo Bendrovės direktoriumi nuo 2015 m. gruodžio 26 d., laikotarpiu nuo 2015 m gruodžio 29 d. iki 2016 m. sausio 6 d. sudarytas Bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, 2015 m. gruodžio 29 d. Bendrovės dokumentų bei daiktų priėmimo–perdavimo aktą pagrįstai pripažino negaliojančiais kaip tariamus sandorius (CK 1.86 straipsnio 1 dalis) / nesąžiningą juridinio asmens organo sprendimą (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad minėti dokumentai nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui ir jų pagrindu I. D. nebuvo įregistruotas kaip Bendrovės vadovas bei vienintelis akcininkas. Pats I. D. teismui raštu pareiškė, kad jokio ryšio su Bendrove neturi ir neturėjo. Be to, byloje nustatyta, kad apeliantas po to, kai pateikė minėtus įrodymus apie jo atleidimą iš Bendrovės vadovo pareigų ir Bendrovės akcijų perleidimą, toliau dalyvaudamas Bendrovės bankroto procese sutiko sudaryti taikos sutartį su kreditoriumi VSDFV Kauno skyriumi, taip pat paaiškino, kad kitos kreditorės UAB „Prime Leasing“ pareikštas finansinis reikalavimas, kuris grindžiamas 2017 m. spalio 25 d. sudaryta transporto priemonės nuomos ir paslaugų sutartimi, turėtų būti tvirtinamas. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad minėti sandoriai ir vienintelio akcininko sprendimas dėl vadovo pakeitimo yra fiktyvūs, sudaryti / priimtas tik dėl akių, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (CPK 185 straipsnis).
19. Apeliantas nurodė, kad Bendrovė buhalterio neturėjo. Nei 2015 m. gruodžio 29 d. Bendrovės dokumentų bei daiktų priėmimo–perdavimo akte, kuris pripažintas sudarytu tariamai, nurodyti Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, nei jokie kiti Bendrovės dokumentai bankroto administratorei nebuvo perduoti. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita Bendrovėje buvo tvarkoma netinkamai (Bendrovės dokumentai paslėpti, sunaikinti, sugadinti arba neišsaugoti) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
20. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Bendrovės bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktų nuostatas, taip pat pagrįstai ex officio pripažino negaliojančiais 2015 m. gruodžio 28 d. vienintelio akcininko sprendimą dėl Bendrovės vadovo pakeitimo kaip nesąžiningą juridinio asmens organo sprendimą, laikotarpiu nuo 2015 m gruodžio 29 d. iki 2016 m. sausio 6 d. sudarytas Bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, 2015 m. gruodžio 29 d. Bendrovės dokumentų bei daiktų priėmimo–perdavimo aktą kaip tariamus sandorius, kurie yra niekiniai. Apelianto argumentai šių teismo išvadų nepaneigia, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.