Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. R. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams L. K., P. R., tretiesiems asmenims M. K., antstoliui R. B., Kauno 20-ojo notarų biuro notarei R. V., H. K. dėl sandorių panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas P. R. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą A. K. įmokėti į Kauno miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 15000,00 Lt sumą nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą.

Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas siekė, jog būtų garantuojama ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyra, šalių lygiateisiškumas, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumas bei šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Tačiau pažymėtina, kad ieškovas užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių padengimą gali būti įpareigojamas esant šioms sąlygoms, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), ir atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1561/2010; 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1432/2010; 2009 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-730/2009).

Byloje nustatyta, kad ieškovas A. K. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2006-11-10 Kauno 20-ame notarų biure tarp P. R. ir L. K. sudarytą sandorį – paskolos sutartį bei 2008-09-10 susitarimą su paskolos sutarties punkto pakeitimo; pripažinti negaliojančia 2006-11-16 sudarytą hipotekos sutartį (lakštą), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais, kurios pagrindu L. K. ir A. K. pagal 2006-11-10 paskolos sutartį, notaro registracijos Nr. 15040, su vėlesniais pakeitimais, kreditoriui P. R. įkeitė bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausantį turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiomis 2011-07-14 įvykusias varžytines, kurių metu buvo parduotas bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausantis turtas – butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo pareikštų reikalavimų užtikrinimui, Kauno miesto apylinkės teismas 2011-08-25 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį butą perleisti tretiesiems asmenims.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas nutartyje nurodė, kad nekilnojamasis turtas, dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t.y. 2011-07-14 buvo parduotas iš varžytinių H. K., tačiau 2011-07-18 turto pardavimo iš varžytinių aktas patvirtintas nebuvo, nes civilinę bylą, kurioje sprendžiamas šis klausimas, Kauno miesto apylinkės teismas 2011-08-25 nutartimi sustabdė. Teismas konstatavo, kad atsakovas P. R. negali disponuoti butu todėl, kad vis dar nėra patvirtintas 2011-07-18 turto pardavimo iš varžytinių aktas, o ne todėl, kad ieškovo A. K. prašymu 2011-08-25 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Atsakovas P. R. patirtiems nuostoliams dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodyti pateikė 2011-08-21 preliminarią buto pirkimo–pardavimo sutartį. Nurodė, kad 2011-08-21 sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo iki 2011-11-21 sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal šią sutartį atsakovas sumokėjo 15 000 Lt avansą. Preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties 2.3. punkte buvo numatyta, kad pirkėjas yra informuotas, jog jam neįvykdžius įsipareigojimų numatytų šios sutarties 2.3. punkte, 2.1. punkte nurodyta suma, tai yra 15 000 Lt užtikrinant tolimesnį sutarties vykdymą, negrąžinama. Todėl atsakovas teigia, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria nuostolius.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą. Procesinis proporcingumo principas neturi būti suprantamas kaip savaime sudarantis pagrindą taikyti nuostolių atlyginimo institutą, kai yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Kartu pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) str. 1 d. nuostata įtvirtina teismo teisę, o ne pareigą, taikant laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinti atsakovo nuostolių, kurie gali atsirasti, atlyginimą, atsižvelgiant į prašymo dėl šių procesinių priemonių taikymo motyvus ir jų pagrįstumą bei kitas bylos faktines aplinkybes ((duomenys neskelbtini) 185 str.).

Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu motyvu, kad atsakovas nepateikė jokių kitų įrodymų, išskyrus 2011-08-21 preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, todėl šioje bylos stadijoje, negali daryti išvados, jog atsakovas P. R. realiai patyrė jo nurodomo dydžio nuostolius.

Pažymėtina, kad atsakovo prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmetimas nereiškia pripažinimo, jog teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai nesukelia ir negali sukelti atsakovui nuostolių atsiradimo, o šiuo metu tai reiškia tik tai, jog atsakovas, turėdamas įrodinėjimo pareigą, nepateikė argumentų ar įrodymų, kurie leistų teismui daryti išvadą dėl konkrečių atsakovo prašyme nurodytų nuostolių atsiradimo galimybės (CPK 12 str., 178 str.). Tuo tarpu pateikus įrodymus dėl galimų nuostolių pobūdžio ir preliminaraus dydžio, atsakovui nedraudžiama pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu dėl tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-151/2010).

Darytina iš vada, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių poreikį taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, turėjo teisę prašymo netenkinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 d., 1 p., apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.