- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-29
- Bylos Nr.
- eI2-12905-983/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03604-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Jolita Rasiukevičienė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Fomičiovos ir Jolitos Rasiukevičienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. (S. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. 24S155538 (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas nurodo, kad ketindamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas 2023 m. sausio 6 d. priėmė sprendimą išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, kuris galiojo iki 2025 m. sausio 12 d.
Teigia, jog su Bendrove buvo susitarta, kad bus mokamas vieną kartą per mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus atlyginimas ir komandiruotpinigiai, todėl turėjo teisę atvykti į Lietuvą ir dirbti Bendrovėje. Nurodo, jog atvykus į Bendrovę, jam buvo pareikšta, kad darbo nėra. Dėl šios priežasties pradėjo ieškoti kito darbdavio. Pažymi, jog su kitais skundžiamame Sprendime nurodytais darbdaviais taip pat neišėjo susitarti dėl darbo. Šiuo metu yra pateikęs prašymą pakeisti darbdavį – dirbti (duomenys neskelbtini).
Tvirtina, kad į Lietuvą atvyko su tikslu dirbti Bendrovėje, tačiau ne dėl savo kaltės negavo atlyginimo. Bendrovė buvo sudariusi darbo sutartį su pareiškėju, tačiau jos nevykdė. Nurodo, jog dėl šios priežasties ginčą planuoja spręsti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.
Teigia, jog pragyvenimui turi lėšų asmeninėje banko sąskaitoje.
Pažymi, jog jei skundžiamas Sprendimas bus paliktas galioti, patirs neigiamas pasekmes, žalą, t. y. turės išvykti iš šalies, tai paveiks jo darbinę veiklą bei asmeninį gyvenimą. Šiuo atveju atsakovas priimdamas Sprendimą neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas Bendrovėje nedirbo ne dėl savo kaltės.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad 2023 m. sausio 6 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi darbui Bendrovėje. 2023 m. sausio 12 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760217847. Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d., ir pareiškėjui buvo du kartus išmokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte įsipareigotas asmeniui mokėti darbo užmokestis – 1 230,98 Eur. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) nebuvo įdarbintas, nes nepasinaudojo Migracijos departamento sprendimu dėl darbdavio pakeitimo. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2023 m. birželio 5 d. iki 2024 m. kovo 22 d., ir pareiškėjui nebuvo periodiškai mokėtas (duomenys neskelbtini) pateiktame tarpininkavimo rašte įsipareigotas asmeniui mokėti darbo užmokestis – 1386,84 Eur. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) buvo įdarbintas nuo 2024 m. vasario 29 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. Taip pat pareiškėjui 2024 m. vasario mėn. išmokėta 76,25 Eur, o 2024 m. kovo – gegužės mėn. (iš viso 3 mėn.) darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas, tai reiškia, kad asmuo 3 mėn. faktiškai (duomenys neskelbtini) nedirbo. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) pateiktame tarpininkavimo rašte įsipareigotas asmeniui mokėti darbo užmokestis – 1 390 Eur.
Pažymi kad, pareiškėjui teikiant prašymą dėl darbdavio pakeitimo, nebuvo pateikti duomenys, kad pastarasis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas (duomenys neskelbtini) pateiktame tarpininkavimo rašte. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė ginčijamą Sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Tvirtina, jog pareiškėjas skunde neneigia, kad jam nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte sutartas atlyginimas. Atkreipia dėmesį, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato Migracijos departamentui pareigos priimant ginčijamą sprendimą aiškintis aplinkybes dėl pareiškėjo darbo trūkumo ar nemokamo darbo užmokesčio. Pažymi, jog pagal tarpininkavimo raštą Nr. 20231219-241817, pareiškėjo darbo užmokestis nurodytas 1 390 Eur. Tačiau, pareiškėjas nustatyto darbo užmokesčio negavo ir dėl to neatitinka imperatyvių Įstatymo reikalavimų.
Pažymi, kad pareiškėjui leidimas gyventi, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti Bendrovėje. Būtent šiuo pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje. 2024 m. sausio 29 d. buvo priimtas sprendimas leisti pakeisti darbdavį į (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėjui negaunant įstatyme nustatyto atlyginimo (mažiausiai 1 MMA), atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Teigia, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2024 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. 24S155538 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Migracijos departamentas 2023 m. sausio 6 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje) darbui (duomenys neskelbtini). 2023 sausio 12 išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760217847, galiojantis iki 2025 m. sausio 12 d., asmeniui įteiktas 2023 m. sausio 26 d.
Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, priėmė Sprendimą pareiškėjui panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje bei nutraukta darbo sutartis.
Pareiškėjas, ketindamas dirbti (duomenys neskelbtini) pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, 2023-01-31 Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 44 straipsnio 6 dalimi, 2023 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą leisti pakeisti darbdavį ir dirbti (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas, ketindamas dirbti (duomenys neskelbtini) pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, 2023 m. balandžio 17 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 44 straipsnio 6 dalimi, 2023 m. gegužės 17 d. priėmė sprendimą leisti pakeisti darbdavį ir dirbti (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas, ketindamas dirbti (duomenys neskelbtini) pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, 2023 m. lapkričio 10 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 44 straipsnio 6 dalimi, 2024 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą leisti pakeisti darbdavį ir dirbti (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas, ketindamas dirbti (duomenys neskelbtini) pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, 2024 m. balandžio 25 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį, prašymas dar neišnagrinėtas.
Iš ginčijamo Sprendimo turinio nustatyta, jog duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti VSDFV informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu atsakovas nustatė, kad pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d., ir pareiškėjui buvo du kartus išmokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte įsipareigotas asmeniui mokėti darbo užmokestis – 1 230,98 Eur. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) nebuvo įdarbintas, nes nepasinaudojo Migracijos departamento sprendimu dėl darbdavio pakeitimo. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2023 m. birželio 5 d. iki 2024 m. kovo 22 d., ir pareiškėjui nebuvo periodiškai mokėtas (duomenys neskelbtini) pateiktame tarpininkavimo rašte įsipareigotas asmeniui mokėti darbo užmokestis – 1 386,84 Eur. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) buvo įdarbintas nuo 2024 m. vasario 29 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. Taip pat atsakovas nustatė, kad pareiškėjui 2024 m. vasario mėn. išmokėta 76,25 Eur, o 2024 m. kovo – gegužės mėn. (iš viso 3 mėn.) darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas, tai reiškia, kad asmuo 3 mėn. faktiškai (duomenys neskelbtini) nedirbo ((duomenys neskelbtini) pateiktame tarpininkavimo rašte įsipareigotas asmeniui mokėti darbo užmokestis – 1 390 Eur).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad išduoti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
Įstatymo 62 straipsnio 4 dalis numato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog su Bendrove buvo susitarta, kad bus mokamas vieną kartą per mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus atlyginimas ir komandiruotpinigiai, todėl turėjo teisę atvykti į Lietuvą ir dirbti Bendrovėje. Taip pat nurodo, jog atvykus į Bendrovę, jam buvo pareikšta, kad darbo nėra. Dėl šios priežasties pradėjo ieškoti kito darbdavio. Be to, su kitais skundžiamame Sprendime nurodytais darbdaviais taip pat jam neišėjo susitarti dėl darbo.
Kaip jau minėta, pareiškėjas pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu Bendrovėje, tačiau iš ginčijamo Sprendimo turinio nustatyta, jog pareiškėjas, jau vėliau ketindamas dirbti (duomenys neskelbtini) pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, 2023 m. lapkričio 10 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 44 straipsnio 6 dalimi, 2024 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą leisti pakeisti darbdavį ir dirbti (duomenys neskelbtini).
Taigi, nors pareiškėjas skunde dėsto aplinkybes susijusias su darbu Bendrovėje, tačiau minėti pareiškėjo argumentai nėra aktualūs šioje byloje. Iš ginčijamo Sprendimo turinio nustatyta, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas tuo pagrindu, jog pareiškėjas tuo metu kai dirbo (duomenys neskelbtini) nei vieną mėnesį negavo tarpininkavimo rašte nurodyto atlyginimo ir dėl to, jog su pareiškėju (duomenys neskelbtini) nutraukė darbo sutartį.
Teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog (duomenys neskelbtini) tarpininkavimo rašte įsipareigojo, kad pareiškėjas bus įdarbintas ne trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui ir jam bus mokamas 1390 Eur kasmėnesinis atlyginimas. Visgi atsakovui atlikus patikrinimą (pagal VSDFV duomenis) paaiškėjo, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) buvo įdarbintas tik 3 mėn., 2024 m. vasario mėn. jam buvo išmokėtas 76,25 Eur darbo užmokestis, o 2024 m. kovo – gegužės mėn. darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas. Kas reiškia, jog nors pareiškėjas (duomenys neskelbtini) buvo įdarbintas 3 mėn., tačiau darbo užmokesčio, kuris buvo nurodytas (duomenys neskelbtini) tarpininkavimo rašte (1 390 Eur) negavo nei vieną mėnesį. Tokiu būdu Migracijos departamentas turėjo pagrindą konstatuoti, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, o tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Šiuo aspektu paminėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 punktą, nustatytas pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – viena minimali mėnesinė alga. Nustatyta, jog 2024 m. minimalus atlyginimas yra 923 Eur. Pažymėtina, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA. Kaip jau minėta, patikrinimo metu atsakovas remdamasis VSDFV duomenimis nustatė, kad tuo metu kai pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dirbo, jam nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėtas mėnesinis darbo užmokestis (1 390 Eur), o buvo mokama mažiau (2024 m. vasario mėn. buvo išmokėta 76,25 Eur) arba nemokama visai. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad jis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas mažesnis darbo užmokestis, nei nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo ir tarpininkavimo rašte. Tad Migracijos departamentas visiškai pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui darbo užmokestis ginčo laikotarpiu buvo mokamas mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA ir nereguliarus, o tai neatitiko ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo, t. y. pareiškėjas neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas iš esmės neneigia, kad jam nebuvo mokėtas prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis, tačiau pareiškėjas dėl to kaltina darbdavį, kuris neįstengė suteikti pakankamai darbo ir mokėti sutarto darbo užmokesčio.
Nors pareiškėjas nurodo, kad pagal Darbo kodekso nuostatas, būtent darbdavio pareiga yra paskaičiuoti ir išmokėti darbo užmokestį, todėl bendrovės nemokėtas tarpininkavimo rašte ir darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestis yra ne pareiškėjo kaltė, o leidimas gali būti panaikintas tik esant jo kaltei, tokie argumentai nėra pagrįsti. Viena vertus, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo dėstomą poziciją, jog dėl darbdavio kaltės jam nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokesčio dydis. Kita vertus, priežastys, dėl kurių asmuo negauna lėšų, kurias jis nurodė savo pajamų šaltiniu, nėra teisiškai reikšmingos, nes pats nurodytų pajamų šaltinio nebuvimo faktas yra pakankamas leidimo panaikinimo pagrindas. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai nustatė, o pareiškėjas nenuginčijo, kad pareiškėjas neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Nors pareiškėjas skunde nurodo, jog jis vykdo individualią veiklą ir pragyvenimui turi lėšų asmeninėje banko sąskaitoje, tačiau jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų šiuos jo teiginius, nei atsakovui, nei teismui nepateikė. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad teikdamas prašymą leidimui išduoti, užsienietis turi aiškiai, konkrečiai ir teisingai nurodyti, kas sudarys jo mėnesio pajamas, reikalingas pragyventi, bei užtikrinti, jog šios sąlygos bus laikomasi, arba apie pasikeitusias aplinkybes informuoti atsakovą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad pareiškėjo atitiktis Įstatymo reikalavimams turi išlikti visą leidimo laikinai gyventi galiojimo laiką. Šio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad jei pareiškėjas, teikdamas duomenis dėl ketinamo gauti darbo užmokesčio ir darbo sąlygų bendrovėje vieninteliu pragyvenimo lėšų šaltiniu nurodo darbo užmokestį bendrovėje, jokių kitų pragyvenimo lėšų šaltinių nenurodo, o iš nurodyto lėšų šaltinio pajamų negauna arba jų gauna mažiau, tai ši aplinkybė gali būti vertinama kaip tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1901-821/2024; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2024; 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1364-629/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1556-662/2024; 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1621-520/2024; 2024 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1786-575/2024; 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1806-822/2024 ir kt.).
Atsakovas taip pat nustatė, kad egzistuoja ir Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas leidimo panaikinimo pagrindas – nutraukta darbo sutartis su pareiškėju.
Pareiškėjas neginčija, kad darbo sutartis su (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta, taip pat, iš byloje pateiktų VSDFV duomenų matyti, jog pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) buvo atleistas 2024 m. gegužės 31 d., todėl Migracijos departamentas pagrįstai nustatė ir Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą leidimo panaikinimo pagrindą – Bendrovė nutraukė darbo sutartį su pareiškėju. Tai vėl gi yra savarankiškas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leisimą laikinai gyventi.
Šiuo aspektu paminėtina, jog Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Šiuo aspektu paminėtina, jog Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Migracijos departamentui nesuteikta diskrecijos teisė vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant joje nurodytam leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Nors pareiškėjas skunde nurodo, jog Sprendimas jam sukels neigiamas pasekmes, tačiau pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatyme keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti Įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir (ar) pakeitimui (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014, 2024 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1093-415/2024).
Tai, kad pareiškėjas, kaip nurodo skunde, šiuo metu yra pateikęs prašymą pakeisti darbdavį – dirbti (duomenys neskelbtini) - nekeičia teismo padarytos išvados dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo atveju buvo neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2024 m. vasario 29 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. Darbo užmokestis jam buvo mokėtas tik vieną mėnesį, t. y. gerokai mažesnis nei nurodytas tarpininkavimo rašte (2024 m. vasario mėn. buvo išmokėta 76,25 Eur), o nuo 2024 m. gegužės 31 d. darbo sutartis su pareiškėju nutraukta. Šios aplinkybės tik patvirtina, jog asmuo kreipdamasis dėl darbdavio pakeitimo (dirbti (duomenys neskelbtini)) neatitiko Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų, o tai yra savarankiški pagrindai panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Teismo vertinimu, skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas Sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų Sprendimo panaikinimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. birželio 28 d. sprendimas Nr. 24S155538 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, jam patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. S. (S. S.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.