Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Audriui Ažukui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A. 2019 m. rugpjūčio 1 d. 11 val. 30 min. Mokyklos gatvėje, Viešvilės miestelyje, Jurbarko rajone, suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. rugpjūčio 1 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį dėl automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo iš teisėto savininko A. P. Š., įrašydamas melagingus duomenis, tai yra vietoj savęs – šios transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) adresas – (duomenys neskelbtini)“ ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydamas S. S. vardu.

Be to, V. A. 2019 m. rugpjūčio 20 d. 15 val. (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. rugpjūčio 20 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį dėl automobilio „Opel Astra–G–Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo iš teisėto savininko J. L., įrašydamas melagingus duomenis, tai yra vietoj savęs – šios transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) adresas – (duomenys neskelbtini)“ ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydamas S. S. vardu.

Kaltinamasis V. A. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų prisipažino iš dalies, nes padarė vieną nusikaltimą, o ne kelis. Nurodė, kad nusprendė supirkinėti automobilius į metalo laužą. 2018 m. Raseiniuose degalinėje iš nepažįstamų asmenų pirko automobilį ir jam buvo perduoti S. S. duomenys, pardavėjas jam pasakė, kad čia jų žmogus, jis verčiasi automobilių prekyba, todėl gali to žmogaus vardu rašyti sutartis, automobilyje rado krūvelę sutarčių ir pradėjo pildyti. 2019 m. rugpjūčio mėnesį pirko automobilį „Renault Espace“ Viešvilėje iš Š. Pardavėjas neklausė jo vardo, todėl jis užpildė sutartį S. S. vardu ir už jį pasirašė, tai yra suklastojo. Pas Š. atvažiavo kartu su draugu A. S., sutartį rašė jis, o ne draugas. Kitą kartą pirko Šakiuose iš L. „Opel Astra“. Tada taip pat pasirašė S. S. vardu. Bijojo savo vardu pildyti ir turėti daug automobilių, nes jei su sveikata kažkas negerai, nenorėjo palikti vaikams. Per tą laiko pasirašinėjo S. S. vardu ir V. I. vardu. Jam kilo sumanymas nupirkti mašinas ardymui, parduoti į metalą ir taip užsidirbti. Būdavo, kad į „minusą nueidavo“, būdavo, kad likdavo 10 ar 20 eurų. Ši veikla truko iki 2019 m. rugsėjo mėn., o prasidėjo prieš metus maždaug. Yra buvę, kad ir savo vardu pirkdavo automobilius. Tai priklausydavo nuo to, ką darys su automobiliu, jeigu ardymui ir į metalo laužą, tai S. S. ar I. vardu, o jei pardavimui pirkdavo – tai savo vardu. Automobilius susirasdavo, nes buvo įdėjęs skelbimą, kad superka automobilius. Tada paskambindavo savininkas, susitardavo dėl mašinos kainos, jei mašina tikdavo, tai atvažiuodavo ir nupirkdavo. Jeigu mašina būdavo į metalą, tai sutartį kito vardu rašydavo, o jeigu pardavimui, tai nupirkdavo vieną kitą savo vardu. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog sudarė tik šitas dvi sutartis, nes bijojo ir neprisiminė. Jis tęstinai darė nusikaltimus, nes kai nupirko pirmą automobilį, tai norėjo ir toliau pirkti. Negali pasakyti tikslaus skaičiaus kiek automobilių nupirko, nes jis vykdė verslą, kitoje byloje jam pareikšti įtarimai dėl kitų epizodų. S. S. nepažįsta, jo nematė ir asmeniškai nebendravo (t. 2, b. l. 54–56, 81).

Liudytojas S. S. parodė, jog gavo pranešimą iš policijos, kad asmuo su jo vardu registruotu automobiliu užsipylė kuro degalinėje ir išvažiavo nesumokėjęs. Tada paaiškėjo, kad pavogti jo duomenys, tai yra jo vardu kažkas perka automobilius ir naudoja. Jis galvoja, kad duomenys gauti 2018 m. birželio 25 d., kai pardavė savo automobilį M. V., nes tuo metu ant dokumentų, ant techninio paso rašydavo visus duomenis, asmens kodą, adresą. V. A. nėra matęs ir jam savo duomenų nėra perdavęs. Vyksta dar vienas ikiteisminis tyrimas, kur jo vardu buvo perkami automobiliai (t. 2, b. l. 79).

Liudytojas A. P. Š. parodė, jog paskambino telefonu pagal skelbimą ir susitarė dėl automobilio pardavimo. Traliuku atvažiavo du asmenys, vienas iš jų kaltinamasis, kitas žemesnis. Kažkuris prisistatė S. S., užpildė pirkimo – pardavimo sutartį, matė, kad užpildyta S. S. vardu. Jis neprašė dokumentų, nesuprato kuris iš tų asmenų S. S. Vyrai nesakė, kad ne savo vardu perka, jis džiaugėsi, kad nupirko. Darydamas remontą namuose rado pirkimo – pardavimo sutartį (t. 2, b. l. 80–81).

Liudytojas J. L. parodė, kad žmona paskambino pagal skelbimą laikraštyje, nes norėjo parduoti seną automobilį. Su traliuku atvažiavo kaltinamasis ir jam pardavė automobilį už 150 eurų. Kaltinamasis prie jo akių užpildė sutartį, užrašė asmens kodą, viską. Neįsitikino, kad tas žmogus S. S., jis neprisistatė. Po kurio laiko jis gavo pranešimą sumokėti 60 eurų baudą už važiavimą be techninės apžiūros ir draudimo. Jis mašiną jau buvo pardavęs. Tada jam paskambino kaltinamasis ir pasakė, kad baudą sumokėtų ir apsiimtų pažeidimą ant savęs. Jis baudos nemokėjo, tada buvo užvesta byla ir policijoje liepė baudos nemokėti (t. 2, b. l. 98–99).

Liudytojas A. S. parodė, kad kartu su kaltinamuoju yra keletą kartų važiavęs pirkti automobilių. Važiavo tik šalia pasėdėti, jokių dokumentų nepildydavo. Jis nežinojo kieno vardu kaltinamasis pirkdavo automobilius, jis jam nepadėjo (t. 2, b. l. 99–100).

Baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, tai yra :

– tarnybinis pranešimas dėl dokumento suklastojimo, kuriame Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato tyrėjas nurodo išaiškėjusį nusikalstamos veikos padarymo faktą, dėl ko pradedamas ikiteisminis tyrimas, tai yra, kad V. A. 2019 m. rugpjūčio 1 d. pirkdamas automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojo dokumentą ir jį panaudojo, o būtent įsigydamas minėtą transporto priemonę iš A. P. Š., suklastojo pirkimo – pardavimo sutartį, ją pasirašydamas trečio asmens vardu (t. 1, b. l. 16);

– tarnybinis pranešimas dėl suklastotos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties ir jos priedas transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties kopija, kuriame policijos pareigūnas nurodo, kad tiriant administracinę bylą Nr. 1(duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalį dėl kuro vagystės 2019 m. rugpjūčio 21 d. iš uždaros akcinės bendrovės „Gelvybė“ degalinės Šakių r., Girėnų k., Kauno g. 50, buvo nustatyta, kad V. A. 2019 m. rugpjūčio 1 d. iš A. P. Š. pirkdamas automobilį Renault Espace (duomenys neskelbtini) suklastojo pirkimo – pardavimo sutartį ją pasirašydamas kito asmens – S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu (t. 1, b. l. 22,23);

– VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenys apie kelių transporto priemones, kuriuose nurodyta, kad automobilio Renault Espace, valst. Nr (duomenys neskelbtini) savininkas A. P. Š. 2019 m. rugpjūčio 3 d. pranešė apie transporto priemonės pardavimą, naujas savininkas nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d. – S. S.; 2019 m. rugpjūčio 13 d. laikinai įregistruota transporto priemonė išregistruota (arba automatiškai išregistruota) (t. 1, b. l. 26);

– tarnybinis pranešimas ir jo priedai – laikraščio skelbimų kopijos, kuriose nurodoma, kad V. A. skelbėsi superkantis automobilius, skelbimus kabindamas miesteliuose skelbimų lentose – Viešvilės miestelyje, Jurbarko rajone ir laikraščiuose – Šakių rajono laikraštyje „Valsčius“, nurodydamas savo telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 49, 50–51);

– apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota 2019 m. rugsėjo 17 d. Šakių rajono laikraščio „Valsčius“ Nr. 70 skelbimų lapo kopija, skiltis „Perka“, kurioje patalpintas skelbimas, jog perkami automobiliai, mikroautobusai, sunkvežimiai aukščiausia kaina ir prie šio skelbimo yra nurodytas V. A. mobilaus ryšio telefono numeris Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 52–53);

– tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, kad iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato gautame nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kuro vagystės iš degalinės nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. panaudojus S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens duomenis buvo suklastota transporto priemonės – automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis, šią transporto priemonę 2019 m. rugpjūčio 20 d. Šakiuose perkant iš J. L., gimusio (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 95);

– nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame užfiksuoti duomenys apie transporto priemonės – automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties suklastojimo faktą (t. 1, b. l. 100–102);

– 2019 m. rugsėjo 26 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašas, kuriame užfiksuota, kad V. A. meluodamas bandė nuslėpti automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimo klastojant jo pirkimo – pardavimo sutartį faktą, tai yra traukiamas administracinėn atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę, kuri nebuvo apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, be galiojančios valstybinės techninės apžiūros, protokolą surašiusiam pareigūnui paaiškino, kad dėl pažeidimo gailisi, bet apie tai, kad pasibaigęs šio automobilio draudimas bei techninė apžiūra nežinojo, nes automobilis yra ne jo (t. 1, b. l. 112);

– paaiškinimas tiriant administracinį nusižengimą, kuriame S. S. nurodė, kad nėra automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padarytas administracinis nusižengimas, savininkas, niekuomet jo nepirko ir nepardavė, šiuos sandorius fiksuojančių sutarčių nepasirašinėjo (t. 1, b. l. 113);

– paaiškinimas tiriant administracinį nusižengimą, kuriame J. L. nurodė, kad skelbimuose spaudoje ieškojo asmens, galinčio nupirkti pridavimui į metalo laužą jo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo netinkamas eksploatuoti – be atliktos techninės apžiūros, nedraustas. 2019 m. rugpjūčio 20 d. pagal skelbimą susiskambinus pas jį atvyko asmuo, kuris šį automobilį nupirko už 150 Eur ir išsivežė. Tai buvo ne S. S., kurį jis sutiko ir su kuriuo susipažino policijos komisariate (t. 1, b. l. 114);

– VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenys apie kelių transporto priemones, kuriuose nurodyta, kad automobilio Opel Astra – G – Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas J. L. 2019 m. rugpjūčio 30 d. pranešė apie transporto priemonės pardavimą, naujas savininkas nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. – S. S.; 2019 m. rugsėjo 9 d. laikinai įregistruota transporto priemonė automatiškai išregistruota (t. 1, b. l. 117);

– savanoriškas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuotas liudytojo J. L. 2019 m. rugpjūčio 20 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties originalo pateikimas (t. 1, b. l. 129–130);

– apžiūros protokolas, apžiūrimo dokumento kopija prie protokolo, kuriuose užfiksuota 2019 m. rugpjūčio 20 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties apžiūra, tai yra sutarties dalykas – automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sutarties šalys – pirkėjas S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas – Jurbarko raj, Tamošiai, pardavėjas J. L., sutarties rekvizitai rašyti, pildyti ranka, pasirašyti (t. 1, b. l. 132–135);

– asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota liudytojo J. L. atpažinimas iš nuotraukos kaltinamojo V. A., kuris, kaip paaiškino J. L. iš jo pirko automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau, susitikus Jurbarke, prašė už jį susimokėti administracinę baudą (t. 1, b. l. 138–141);

– apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota liudytojo J. L. mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. apžiūra, kurios metu nustatyta, kad J. L. telefono abonentas kontaktavo su kaltinamojo V. A. telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini): 1) 2019 m. rugsėjo 23 d. 13:04 val.; 2) 2019 m. rugsėjo 24 d. 08:40 val.; 3) 2019 m. rugpjūčio 24 d. 08:41 val.; 4) 2019 m. rugsėjo 24 d. 08:50 val. (t. 1, b. l. 152–153; 154–155);

– tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, jog pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas dėl 40 transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutarčių, sudarytų S. S. vardu, suklastojimo (t. 1, b. l. 137–138);

– pranešimas apie įtarimą, iš kurio matyti, jog V. A. pareikšti įtarimai ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-54383-2019 dėl 44 nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo (t. 2, b. l. 43–47);

– VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenys apie kelių transporto priemones, kurias laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. įsigijo V. A., iš kurių matyti, jog nurodytu laikotarpiu V. A. savo vardu taip pat įsigijo ir pardavė transporto priemones (t. 2, b. l. 61–70).

Motyvuojamoji dalis

BK 300 straipsnis numato atsakomybę už tikro dokumento suklastojimą, netikro dokumento pagaminimą, disponavimą suklastotu ar netikru dokumentu. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką. Todėl tiesioginiu dokumentų suklastojimo objektu pagal teismo praktiką laikoma normali valstybės ir savivaldybės institucijų veikla, kuri sutrikdoma dėl netikrų dokumentų pagaminimo, tikrų dokumentų suklastojimo, tikrų ar netikrų dokumentų panaudojimo ar realizavimo, o taip pat pažeidžiami teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K- 7-175-303/2015). Nusikaltimo, nustatyto BK 300 straipsnyje, dalykas, be kitų dokumentams būdingų požymių, paprastai yra tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2013). Privačių asmenų sukurti dokumentai taip pat gali būti BK 300 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos dalykas, jei juose įtvirtinta informacija, kuri turi reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-114/2009). Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytine forma (popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje) padarytas įrašas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, pagal savo pobūdį ir reikšmę esančią teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymu. Dokumentas – tai įrašas, kurį panaudojus sukeliami ar gali būti sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingi padariniai. Pabrėžtina, kad nusikaltimo, nustatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja. Šiai veikai kvalifikuoti reikšmės neturi, ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtą tikslą – įgijo tam tikrų teisių – ar buvo laiku demaskuotas. Pakanka to, kad, panaudojus suklastotą dokumentą apyvartoje, gali atsirasti žalingų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-175-303/2015, 2K-515-976/2015 ir kt.). Šio nusikaltimo sudėties būtinas subjektyviosios pusės požymis – kaltė – turi pasireikšti tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą ar suklastojo tikrą dokumentą ir (ar) jį panaudojo, bei nori taip veikti.

Teismas vertina, kad kaltinamojo V. A. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai ir pagrįstai kvalifikuota kaip du nusikaltimai, numatyti BK 300 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis 2019 m. rugpjūčio 1 d. 11 val. 30 min. Mokyklos gatvėje, Viešvilės miestelyje, Jurbarko rajone, suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. rugpjūčio 1 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį dėl automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo iš teisėto savininko A. P. Š., įrašydamas melagingus duomenis, tai yra vietoj savęs – šios transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) adresas – Jurbarko raj. Tamošiai“ ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydamas S. S. vardu. Be to jis 2019 m. rugpjūčio 20 d. 15 val. (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. rugpjūčio 20 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį dėl automobilio „Opel Astra–G–Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo iš teisėto savininko J. L., įrašydamas melagingus duomenis, tai yra vietoj savęs – šios transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) adresas – Jurbarko raj. Tamošiai“ ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydamas S. S. vardu.

Kaltinamojo gynėjas pateikė prašymą kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti kaip vieną tęstinį nusikaltimą, kadangi kaltinamasis veikė vieninga tyčia. Pagal baudžiamosios teisės doktriną, tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius. Be to, pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis ją nuo pavienės nusikalstamos veikos, yra vieningas kaltininko sumanymas (vieninga tyčia), kuris apjungia keletą veiksmų. Vertinant veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, veikos tęstinumą (sandarą iš kelių epizodų) arba veikų daugetą lemia ir kaltininko tyčios kryptis, ir nusikaltimo dalykas. Šiuo konkrečiu atveju byloje esančiais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis V. A. vieną veiką atliko 2019 m. rugpjūčio 1 d. 11 val. 30 min., tai yra suklastojo tikrą dokumentą – transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį dėl automobilio „Renault Espace“ pirkimo iš teisėto savininko A. P. Š. Antra veika padaryta 2019 m. rugpjūčio 20 d. 15 val., tai yra suklastota kita transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis dėl automobilio „Opel Astra–G–Caravan“ pirkimo iš teisėto savininko J. L. Iš paties kaltinamojo V. A. parodymų nustatyta, jog jis neplanavo kiek ir kokių dokumentų per tam tikrą laikotarpį suklastos, tiesiog buvo patalpinęs skelbimą dėl transporto priemonių supirkimo, jam paskambindavo savininkai ir tik nuvykęs į vietą jis nuspręsdavo, ar automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje jis nurodys tikrus savo duomenis, ar dokumentą suklastos. Tai priklausydavo nuo transporto priemonės būklės, ar ji tinkama į metalo laužą, ar ją galima toliau eksploatuoti ir parduoti. Šias aplinkybes patvirtina ir Valstybės įmonės „Regitra“ duomenys, jog veikoms artimu laikotarpiu kaltinamasis buvo įgijęs transporto priemonių ir savo vardu. Galimai kaltinamasis buvo nusprendęs verstis tokia veikla, kaip transporto priemonių pirkimas – pardavimas, tačiau suklastoti sutartis ir įrašyti melagingus duomenis jis nuspręsdavo individuliai nusikaltimo padarymo momentu, įvertinęs kiekvieną perkamą automobilį, todėl vieningo sumanymo, kuris apjungtų šias veikas, nebuvo.

Remiantis paties kaltinamojo parodymais nustatyta, kad sumanymas padaryti nusikalstamą veiką kildavo tik atvykus į transporto priemonės pirkimo – pardavimo vietą, o suklastojus pirkimo – pardavimo sutartį, tai yra įrašius melagingus duomenis, nusikaltimas laikomas baigtu.

Teismas nerado kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas neturi pagrindo pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, kadangi kaltinamasis prisipažino iš dalies, teigdamas, kad nusikaltimus padarė veikdamas vieninga tyčia.

Kaltinamojo gynėjas pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 straipsnio pagrindu ir perduoti laiduotojos motinos A. A. atsakomybėn. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybė pagal BK 40 straipsnį, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį. Teismui nustačius, kad asmuo padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, o ne vieną tęstinį nusikaltimą, nėra pagrindo spręsti dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybė BK 40 straipsnio pagrindu.

Skiriant kaltinamajam V. A. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. į nusikalstamų veikų pobūdį – padaryti du nesunkūs nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimai tyčiniai, į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimai padaryti dėl ekonominių priežasčių, siekiant nuslėpti iš verslo gaunamas pajamas; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimai baigti; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą – V. A. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau baudas sumokėjęs, augina ir išlaiko du mažamečius vaikus, nedirba, jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, serga onkologine liga, charakterizuojamas teigiamai, į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą gali būti skiriamos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. Pagal BPK 55 straipsnį pirmą kartą teisiamam asmeniui skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes apie kaltinamojo sveikatos būklę, jo netektą darbingumą, į tai, kad jis nedirba, išlaiko du mažamečius vaikus, į apsunkintas galimybes dėl sveikatos būklės ir dėl pandeminės situacijos bei paskelbto karantino susirasti darbą ar gauti pajamų, teismas sprendžia, jog kaltinamajam netikslinga skirti baudos bausmę. Šiuo atveju arešto bausmė būtų tinkamiausia ir bausmės tikslai būtų pasiekti kaltinamajam už kiekvieną analogišką veiką paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą šiek tiek didesnę negu minimali 20 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies sudedant, tai yra prie 20 parų arešto bausmės pridėtina minimali 15 parų arešto bausmės dalis ir paskirtina galutinė bausmė – 35 (trisdešimt penkios) paros arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtinas 4 mėnesiams, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai. Atidedant arešto bausmės vykdymą paskirtina intensyvi priežiūra – buvimas nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis bei BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatytas įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat paskirtina BK 71 straipsnyje numatyta turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1 000 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią asmuo privalo sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. A. laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina, kol įsiteisės nuosprendis (t. 1, b. l. 175–176).

Baudžiamojoje byloje paliktina saugoti skaitmeninės informacijos laikmena (kompaktinis diskas) bei 2019 m. rugpjūčio 20 d. transporto priemonės „Opel Astra–G–Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties originalas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

– BK 300 straipsnio 1 dalyje (I veika) ir skirti 20 (dvidešimt) parų arešto;

– BK 300 straipsnio 1 dalyje (II veika) ir skirti 20 (dvidešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę 35 (trisdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams, paskirti intensyvią priežiūrą – buvimą nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, paskirti įpareigojimą pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), taip pat paskirti BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią asmuo privalo sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki įsiteisės nuosprendis V. A. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Baudžiamojoje byloje palikti saugoti skaitmeninės informacijos laikmeną (kompaktinį diską) bei 2019 m. rugpjūčio 20 d. transporto priemonės „Opel Astra–G–Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties originalą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.