Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų sprendimas

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Giedrius Avinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: V. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

pareiškėjas pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo pagal įstatymą įforminimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo palikimą priėmė A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs valdyti E. D. palikimą.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.

Suinteresuotas asmuo V. D. atsiliepimo nepateikė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas E. D.. Pareiškėjas vienintelis jo vaikas. Po E. D. mirties atsirado palikimas (santuokoje įgyto turto dalis): automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Byloje nėra duomenų apie palikėjo palikimo priėmimo/atsisakymo priimti faktą ar testamentą. Taigi pareiškėjas yra palikėjo įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis). Suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui. Po palikėjo mirties pareiškėjas pradėjo faktiškai naudotis automobiliu Opel Zafira, 2019 m. liepos 23 d., t. y. jau antrą dieną po palikėjo mirties jis apdraudė automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo civiline atsakomybe, automobilis turi galiojančią techninę apžiūrą yra prižiūrimas. Tai patvirtina byloje pateikti dokumentai (draudimo liudijimas, techninės apžiūros kortelė).

Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas po palikėjo mirties priėmė palikimą bei rūpinosi juo kaip nuosavu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjas, kaip mirusiojo E. D. sūnus, po jo mirties 2019-07-21 priėmė jo palikimą per įstatymo numatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinio teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą per įstatymo numatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.