Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „VKA paslaugos“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Departamento nutarimo, kuriuo pareiškėjai paskirta 579 Eur bauda už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad UAB „VKA paslaugos“ 2013 m. kovo 28 d. išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

Kauno apskrities VPK VTV 2018 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 20-S-24840 Departamentui pateikė medžiagos kopiją sprendimui dėl ekonominių sankcijų UAB „VKA paslaugos“ taikymo priimti.

Departamento 2018 m. gegužės 2 d. protokole Nr. ATK2-109 užfiksuota, kad Kauno apskrities VPK VTV pareigūnai, vykdydami tarnybines pareigas, nustatė, kad UAB „VKA paslaugos“ darbuotoja S. P., veikdama bendrovės vardu ir interesais, 2018 m. kovo 16 d. apie 23.35 val. A. M. pareiškėjai priklausančiame bare (duomenys neskelbtini), pardavė 0,5 l talpos butelį alkoholinio alaus „Švyturys“, alų perpylė į plastikinį 0,5 l talpos bokalą ir šis bokalą išsinešė iš viešojo maitinimo įstaigos. Tuo pačiu laiku I. L. pardavė du 0,5 l talpos butelius alkoholinio alaus „Švyturys Ekstra“, „Švyturys Baltas“, juos perpylė į du plastikinius 0,5 l talpos bokalus, juos pirkėja taip pat išsinešė iš viešojo maitinimo įstaigos. Apie 23.45 val. ta pati darbuotoja vieną 0,5 l talpos skardinę alkoholinio alaus „Švyturys Gintarinis“ taip pat pardavė G. G., alų perpylė į plastikinį 0,5 l talpos bokalą ir pirkėja jį išsinešė iš viešojo maitinimo vietos.

Departamentas ginčijamame nutarime konstatavo, kad pareiškėja neužtikrino, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje, todėl pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus, bei skyrė 579 Eur baudą.

Pareiškėjos manymu, ji minėtų Įstatymo nuostatų nepažeidė, tiek UAB „VKA paslaugos“, tiek jos darbuotoja ėmėsi visų teisėtų, efektyvių ir proporcingų priemonių siekdamos užtikrinti Įstatymo tikslus ir 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytų reikalavimų įgyvendinimą, o Departamentas nesurinko jokių tiesioginių, objektyvių ir nuoseklių įrodymų pažeidimui nustatyti.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymo 18 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.

Iš šioje Įstatymo nuostatoje nustatyto draudimo matyti, kad pažeidimui konstatuoti užtenka nustatyti, jog mažmeninės prekybos vietoje pirmadienį–šeštadienį buvo prekiaujama iki 10 val. ir nuo 20 val., o sekmadienį iki 10 val. ir nuo 15 val., t. y. draudžiamu laiku. Pažymėtina, kad nurodytos nuostatos pažeidimui konstatuoti nėra nustatyta papildomų sąlygų, siejamų su alkoholio pardavimo būdu ar forma, pats pažeidimas siejamas tik su pardavimo vieta ir alkoholio pardavimo laiku.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama ginčui aktualią AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatą (ankstesnėje Įstatymo redakcijoje įtvirtintą Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte), yra nurodžiusi, kad, normą aiškinant lingvistiniu ir loginiu būdu, matyti, jog ji savo pobūdžiu yra dvejopa: pirmoji jos dalis įtvirtina draudimą, t. y. uždraudžia alkoholinių gėrimų prekybą nuo 22 val. iki 8 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, o kita įtvirtina išimtį iš bendros taisyklės, t. y. nustato, jog draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Taigi, iš normos formuluotės yra aišku, jog išimtimi iš bendros taisyklės pasinaudoti galima, kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvios, t. y. kartu egzistuojančios, sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Pastebėtina, jog pirmoji sąlyga „gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje“ yra pakankamai aiški. Gėrimo pakuotė atidaryta, kai yra iš esmės pažeidžiama, t. y. pažeidžiamas pakuotės funkcionalumas ir sudaroma galimybė joje esantį gėrimą išpilstyti ar tiesiogiai vartoti iš pakuotės. Dėl antrosios sąlygos, būtinos išimčiai taikyti, – „gėrimai parduodami tik vartoti vietoje“, teisėjų kolegija pažymėjo, jog siekiant nustatyti, ar nagrinėjamu atveju buvo parduoti gėrimai vartoti tik vietoje ir pareiškėjas gali remtis minėta Įstatyme įtvirtina išimtimi, būtina įvertinti objektyvių ir subjektyvių faktorių visumą, vien objektyvaus fakto (kad alkoholis buvo išsineštas iš baro) nustatymo konkrečiu atveju nepakanka tam, kad būtų konstatuotas minėtos teisės normos pažeidimas. Būtina analizuoti ne tik objektyvaus, bet ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, atskleidžiančias pareiškėjo santykį su minėtu pažeidimu (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013).

Kaip minėta, pareiškėjai ekonominė sankcija už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų pažeidimą paskirta todėl, kad jai priklausančiame bare (duomenys neskelbtini), 2018 m. kovo 16 d. apie 23.45 val. (draudžiamu laiku) prekiauta alkoholiniais gėrimais išsinešti. Pareiškėjos darbuotoja pardavėja S. P., veikdama įmonės vardu, naudai ir interesais, alkoholinius gėrimus pardavė A. M., I. L. ir G. G..

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja įvykdė pirmąją Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytą sąlygą – alkoholiniai gėrimai nustatytomis valandomis buvo parduoti išpilstytuose buteliuose. Ginčijamame nutarime konstatuota, kad pareiškėja neįgyvendino antrosios sąlygos ir neužtikrino, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje, o priešingai – sudarė sąlygas alkoholinius gėrimus išsinešti.

Byloje pateikti Kauno apskrities VPK VTV pareigūnų tarnybiniai pranešimai, t. y. Prevencijos skyriaus viršininkės J. G. 2018 m. kovo 19 d. tarnybinis pranešimas, Tarnybos organizavimo skyriaus vyresniojo specialisto A. S. 2018 m. kovo 22 d. tarnybinis pranešimas, taip pat Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato VS vyresniojo tyrėjo P. D. 2018 m. kovo 22 d. tarnybinis pranešimas. Šiuose tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad, vykdant tarnybines pareigas, pastebėta, kad iš viešojo maitinimo vietos (duomenys neskelbtini), alkoholinius gėrimus įsigiję asmenys netrukdomai juos išsineša, nevartodami jų patalpose.

2018 m. kovo 16 d. 23.50–00.20 val. apklaustas A. M. nurodė, kad 2018 m. kovo 16 d. apie 23.35 val. kartu su I. L. atėjo į barą (duomenys neskelbtini), nusipirkti alaus. Pirko 3 bokalus alaus. Parduodama alų, barmenė įspėjo alų gerti baro patalpose. Alų paėmė išpilstytą į plastikinius bokalus ir išėjo į lauką. Apie tai, kad nusipirkto alkoholio negalima išsinešti į lauką, nežinojo, jokių draudžiančių tai daryti iškabų nebuvo. Alų nešėsi link automobilio, kuriame laukė draugas, nes norėjo pasiimti cigarečių. Išeidamas iš baro, pakartotinai nebuvo informuotas, kad negali alaus išsinešti į lauką. Apklausos protokolą pasirašė nurodydamas, kad protokolą perskaitė, jis iš žodžių surašytas teisingai.

2018 m. kovo 16 d. 23.58–00.30 val. apklausta I. L. nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir A. M.. Papildomai pažymėjo, kad, išeinant iš baro, lauke buvo daug žmonių, kurie laukė išsinešti alaus, išeinanti papildomai nebuvo įspėta. Apklausos protokolą pasirašė, nurodydama, kad protokolą perskaitė, iš jos žodžių surašytas teisingai.

2018 m. kovo 17 d. 00.25–00.55 val. apklausta G. G. nurodė, kad apie 23.45 val. atėjo į barą (duomenys neskelbtini), nusipirkti alaus. Pirko skardinę „Švyturio Gintarinis“, ją barmenė atidarė ir visą alų supylė į alaus bokalą. Parduodama alų, asmeniškai neįspėjo, kad negalima alaus neštis į lauką. Pažymėjo, kad pirkdama alų neketino jo gerti baro viduje, o norėjo su juo grįžti į namus. Bare jokių perspėjimo užrašų, kad alkoholio negalima išsinešti, nepastebėjo. Apklausos protokolą pasirašė nurodydama, kad protokolą perskaitė, iš jos žodžių surašytas teisingai.

Iš šiuose apklausos protokoluose nurodytų duomenų matyti, kad S. P. alkoholinius gėrimus minėtiems asmenims pardavė išpilstytus į plastikinę tarą, A. M. ir I. L. įspėjo dėl draudimo alkoholinius gėrimus išsinešti, o G. G. neįspėjo. Visi šie asmenys nusipirktus alkoholinius gėrimus išsinešė iš maitinimo įstaigos patalpų.

Pareiškėjos teigimu, visi pirkėjai apklausos metu buvo neblaivūs, nes vartojo alkoholį, todėl, vadovaujantis protingumo kriterijais, jų paaiškinimai turėjo būti vertinti kritiškai. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie minėtų asmenų (pirkėjų) neblaivumą ar tai, kad jie buvo kaip nors paveikti duodant rašytinius parodymus ir negalėjo suprasti situacijos. Teismui nėra pagrindo abejoti šių parodymų patikimumu, juolab kad visi nurodyti asmenys apklausos protokolus pasirašė nurodydami, kad iš jų žodžių protokolai surašyti teisingai.

Alkoholinius gėrimus pardavusi pareiškėjos darbuotoja S. P. 2018 m. kovo 17 d. apklausos protokole nurodė, kad 2018 m. kovo 16 d. apie 23.35 val. dirbdama pardavėja MV „VKA paslaugos“ (duomenys neskelbtini), pardavė alkoholinius gėrimus, prieš tai juos išpilsčiusi į plastikinę tarą. Prieš duodama alkoholinius gėrimus, visus pirkėjus žodžiu įspėja dėl būtinybės alkoholį vartoti vietoje. Taip pat nurodė, kad patalpoje alkoholiui vartoti yra įrengti 5 stalai su suolais, vienu metu alkoholį gali vartoti apie 20 žmonių. Pažymėjo, kad jokių kitų priemonių užtikrinti alkoholio vartojimą vietoje nesiėmė, daugiau priemonių imtis negali, nes faktiškai yra uždaryta darbo metu atskiroje nuo klientų patalpoje. Apklausos protokolą pasirašė nurodydama, kad protokolą perskaitė, iš jos žodžių surašytas teisingai.

Pareiškėja kartu su skundu pateikė nuotraukas, galimai patvirtinančias, kad baro (užkandinės) patalpose yra pakabinusi įspėjamuosius pranešimus, jog alkoholiniai gėrimai išsinešti neparduodami pirmadienį–šeštadienį nuo 20 val. iki 10 val., sekmadienį nuo 15 val. iki 10 val., kad alkoholiniai gėrimai parduodami vartoti tik vietoje, tačiau iš nuotraukų nėra galimybės nustatyti, kada jos padarytos, todėl laikytina, kad šios nuotraukos nepatvirtina, jog pareiškėja 2018 m. kovo 16 d. ėmėsi efektyvių priemonių, užtikrinančių Įstatyme nustatytų imperatyvų laikymąsi. Be to, visi minėti asmenys (pirkėjai) apklausos metu nurodė, kad jokių iškabų, įspėjančių dėl alkoholio vartojimo vietoje, nematė.

Byloje taip pat pateiktas į kompiuterinę laikmeną įrašytas vaizdo įrašas. Jame užfiksuotos lentynos su alkoholiniais gėrimais bei darbuotoja, einanti link lentynų ir atgal. Šis vaizdo įrašas yra be garso, todėl nepatvirtina pareiškėjos teiginių, kad bendravimo su klientais metu visi buvo perspėti vartoti alkoholinius gėrimus vietoje.

Pažymėtina, kad alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Įstatymo reikalavimų. Taigi, ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Įstatymo reikalavimai (žr. LVAT 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012). Tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų Įstatyme nustatytų imperatyvų laikymąsi (žr. LVAT 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-500-525/2017).

Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjos pasirinktos prevencinės priemonės tam, kad 2018 m. kovo 16 d. nebūtų pažeistos Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatos, nebuvo pakankamos. Nors Įstatyme neįtvirtinta konkretaus ar baigtinio sąrašo priemonių, kurių ūkio subjektai gali ar turi imtis, kad veiksmingai užtikrintų, jog nebūtų pažeisti Įstatymo reikalavimai, tačiau šiuo atveju ūkio subjektas turi diskreciją pasirinkti, kokias konkrečiai organizacines ar kitas priemones pasirinkti (pvz., tinkama darbuotojų atranka, veiksmingi tarnybinių patalpų patikrinimai ir pan.).

Pareiškėjos teigimu, „vartojimas vietoje“ Įstatymo prasme apima ne tik viešojo maitinimo vietos vidaus patalpas, tačiau ir lauko teritoriją. Teismo nuomone, pareiškėja plečiamai aiškina Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatą. Nors šioje nuostatoje nėra įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo tam tikru laiku alkoholį vartoti vidaus patalpose, tačiau taip pat nereglamentuota, jog nusipirktą alkoholį galima išsinešti į maitinimo įstaigos teritoriją. Teismo nuomone, nuostata „vartoti vietoje“ siejama su įsigijimo vieta, o ne su teritorija aplink maitinimo įstaigą. Priešingu atveju dėl teritorijos neapibrėžtumo maitinimo įstaigai būtų apsunkinta pareiga tinkamai įgyvendinti Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas, t. y. užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje. Įstatymo leidėjas, nustatydamas alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pareigą užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų išsinešami iš viešojo maitinimo vietų, siekė, kad ūkio subjektai, prisidengdami viešojo maitinimo veikla, negalėtų apeiti imperatyvių Įstatymo reikalavimų ir prekiauti alkoholiniais gėrimais išsinešti visą parą, taip paneigdami alkoholinių gėrimų prekybos laiko ribojimo prasmę.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-363-397/2018 UAB „VKA paslaugos“ darbuotojos S. P. atžvilgiu dėl tariamų 2018 m. kovo 16 d. pažeidimų administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, tačiau Departamentas dėl tų pačių minėtos darbuotojos veiksmų UAB „VKA paslaugos“ atžvilgiu taikė ekonominę sankciją.

Kartu su skundu pateikė Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą, kuriame teismas konstatavo, kad S. P., parduodama alkoholinius gėrimus A. M., I. L., G. G., laikėsi Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatų, jog nustatytu laiku alkoholis gali būti parduotas tik atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, tačiau pirkėjai nepakluso nei Įstatymo reikalavimui, nei jos nurodymui alkoholį vartoti vietoje ir savavališkai jį išsinešė. Teismas nenustatė administracinio nusižengimo požymių ir administracinio nusižengimo teiseną S. P. atžvilgiu nutraukė. Šis Kauno apygardos teismo nutarimas neskundžiamas ir įsiteisėjo jo paskelbimo dieną.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja LVAT. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Taigi, atsižvelgiant į minėtas nuostatas, teismas privalo vadovautis LVAT suformuota praktika.

LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad ekonominės sankcijos ūkio subjektams gali būti taikomos neatsižvelgiant į tai, ar tam tikri fiziniai asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, nustatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekse (dabar ANK) (žr. 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011). Nagrinėjamu atveju ekonominė sankcija pareiškėjai pritaikyta už pažeidimą, kurį gali padaryti tik juridinis asmuo, nes licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduodamos juridiniams asmenims (Įstatymo 16 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėtas Kauno apygardos teismo nutarimas neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai. Šioje administracinėje byloje jis gali (ir turi) būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Toks teismo įvertinimas atliekamas pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, kuriose, be kita ko, nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis). Tai reiškia, kad (nors ir tų pačių) įrodymų įvertinimas, atliktas paminėtame Kauno apygardos teismo nutarime, savaime nesuponuoja, kad šioje byloje teismas neturi atlikti savo galbūt kitokį šių įrodymų įvertinimą ir padaryti kitokias šių įrodymų įvertinimo išvadas.

Iš ginčijamo nutarimo turinio matyti, kad Departamentas įvertino aplinkybes, kad pareiškėjos pasirinkta alkoholinių gėrimų pilstymo tara (plastikiniai vienkartiniai indai) sudaro palankias sąlygas išsinešti alkoholinius gėrimus, kad pirkėja G. G. nebuvo įspėta apie alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje, įspėjamieji užrašai pirkėjams maitinimo įstaigoje nėra matomi, per trumpą laiką (10 min.) alkoholinius gėrimus išsinešė 3 pirkėjai, taip pat maitinimo vietoje barmenės patalpos grotomis atskirtos nuo klientų ir klientai aptarnaujami per langelį, o tai leidžia jiems tikėtis, kad maitinimo įstaiga toleruoja alkoholinių gėrimų išsinešimą draudžiamu laiku ir kt.

Pažymėtina, kad juridinio asmens atsakomybei atsirasti Įstatymo taikymo prasme, atsižvelgiant į šiuo įstatymu siekiamų tikslų ypatingą svarbą visuomenei, gali būti taikomi griežtesni, negu fizinio asmens administracinei atsakomybei atsirasti, kriterijai. Įstatyme įtvirtintu reglamentavimu siekiama visai visuomenei svarbių tikslų, t. y. mažinti alkoholio vartojimą ir jo neigiamą įtaką žmonių sveikatai ir gerovei, o pareiškėja tą patį vakarą per trumpą laikotarpį net 3 pirkėjams pardavė alkoholinių gėrimų, neužtikrindama jų vartojimo vietoje, todėl, teismo nuomone, paskirtos baudos dydis yra adekvatus padaryto pažeidimo mastui. Pareiškėja skunde neteikė argumentų dėl paskirtos sankcijos dydžio, todėl šio aspekto teismas nenagrinėja.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas atitinka teisės aktų reikalavimus, pažeidimo kvalifikacija yra teisinga, skirtas minimalus baudos dydis už pakartotinį pažeidimą (Įstatymo 34 straipsnio 3 dalis), nenustačius pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl yra teisėtas bei pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl teismo išlaidų atlyginimas jai nepriklauso.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „VKA paslaugos“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.