Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundo atsakovei Panevėžio teritorinei ligonių kasai dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos 2016 m. rugpjūčio 31d. ekspertizės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėjas) Panevėžio apygardos administraciniam teismui padavė skundą atsakovei Panevėžio teritorinei ligonių kasai ( toliau - ir atsakovas), kuriuo prašo panaikinti Panevėžio teritorinės ligonių kasos 2016 m. rugpjūčio 31d. ekspertizės pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir ekspertizės pažyma); taip pat prašo priimti atskirąją nutartį, išaiškinančią , kad atsakovas neturi teisės administracine tvarka reikalauti sutartyse tarp Panevėžio TLK ir įstaigų nurodytų baudų mokėjimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Aiškindamas minėtąją nuostatą, taip pat – Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį(iki 2016m. liepos 1d. galiojusio Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis), pagal kurią skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 254–264; 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 359–378 ir kt.).

Nagrinėdamas skundus dėl materialinių teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011; 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-336/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015m. gruodžio 3d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015, sisteminiu požiūriu vertindama Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintą ekspertizės pažymą, nustatė, kad nepaisant imperatyvaus pobūdžio tekstinės formuluotės, joje duotam patvarkymui (įpareigojimui) trūksta teisinio privalomumo galios, taigi jis savo esme prilygsta raginimui savanoriškai (geruoju) vykdyti nurodymą, kuris išplaukia iš sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (netinkamo vykdymo). Nei Sveikatos draudimo įstatymas, nei Sveikatos sistemos įstatymas, nei kiti ligonių kasų kompetenciją ir funkcijas reglamentuojantys teisės aktai, tarp jų ir ginčijamoje ekspertizės pažymoje paminėtas LR Sveikatos apsaugos ministro 1999m. liepos 30d. įsakymas Nr.357 „Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“ nesuteikia atsakovui teisės priverstinai išieškoti ekspertizės pažyma nustatytas pacientui grąžintinas lėšas, kaip ir priverstinai išieškoti tarp pareiškėjo ir atsakovo sudarytoje Sutartyje numatytą baudą. Taigi, iš esmės yra keliamas sutartinės atsakomybės klausimas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, sutartinės atsakomybės priemonės, kaip ir šioje byloje, nėra ekonominės sankcijos, todėl nevertintinos pagal administracinės atsakomybės taikymo principus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-673/2014).

Tarp pareiškėjo ir atsakovo sudaryta sutartis numato, jog dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo kilę ginčai pirmiausia sprendžiami šalių abipusiu susitarimu, TLK taikinimo komisijoje, o nepavykus susitarti – Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme (Sutarties 7.6 punktas). Todėl tokiu atveju, kaip kad šis, kai ginčo esmę sudaro reikiamybė išsiaiškinti, ar pareiškėja netinkamai vykdė savo sutartines prievoles, taigi – sutartinės atsakomybės klausimus, ginčas turi būti sprendžiamas jį nagrinėjant kompetenciją turinčiame bendrosios kompetencijos teisme. Taigi atsakovas, pareiškėjui geruoju neįvykdžius raginimo sumokėti baudą, siekdamas savo sutartinių teisių įgyvendinimo, turės su civiliniu ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl sutartinės atsakomybės taikymo.

Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, teismas daro išvadą, kad skundžiama ekspertizės pažyma nėra keičiama pareiškėjo teisių ir (ar) pareigų apimtis ir ji negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku, kas sudaro Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą pagrindą atsisakyti priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (žr.,pvz.:2016m. spalio 12d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS-368-143/2016 ir kt.). Skundą atsisakius priimti, pareiškėjui grąžinamas jo sumokėtas žyminis mokestis. (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 107, 110 straipsniais,

nutaria:

Skundą atsisakyti priimti.

Netenkinti prašymo priimti atskirąją nutartį.

Iš valstybės biudžeto grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ , į.k. (duomenys neskelbtini), pagal 2016m. rugsėjo 27d. lėšų pervedimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) DNB bankui į valstybės biudžetą sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Panevėžio apygardos administracinį teismą.