Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) V. Ro. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. R. 2021 m. balandžio 29 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 96 straipsnio 2 dalį ir 100 straipsnio 1 dalį:

1.1. V. R., būdamas MB „R.“ direktoriumi ir būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu, atsakingu už sau pavaldžių darbuotojų darbo grafiko sudarymą ir darbo laiko apskaitą, pažeidė darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, neužtikrindamas, jog nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2021 m. kovo 21 d. darbuotojų grafikas būtų sudarytas taip, kad per kiekvieną septynių dienų laikotarpį būtų dirbama ne ilgiau nei 48 valandas, bei neužtikrindamas, kad laiko apskaitos žiniaraštyje tuo pačiu laikotarpiu būtų pažymėtas visas darbuotojų dirbtas darbo laikas. Tokiais veiksmais ir neveikimu V. R. pažeidė Darbo kodekso (toliau – ir DK) 114 straipsnio 1 dalį, 120 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir įvykdė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 96 straipsnio 2 dalyje ir 100 straipsnio 1 dalyje.

1.2. Tai pat V. R., būdamas MB „R.“ direktoriumi ir būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu, 2021 m. kovo 19 d., apie 11.30 val., leido dirbti M. M. MB „R.“ kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kasininke, apie šio asmens įdarbinimą neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV). Nurodyta, kad V. R. pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir tai atitinka nelegalaus darbo nusižengimo sudėtį, nurodytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

2. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nutarimu V. R. buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 2 dalyje, 100 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos:

II. Apeliacinio skundo argumentai

3.1. Byloje duomenų, kurie rodytų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriama nuobauda negalėjo būti tinkamai individualizuota įstatymo leidėjo numatytos sankcijos ribose ar, kad tokia nuobauda bus aiškiai neteisinga ir neproporcinga padarytam nusižengimui, nėra. Padarytas administracinis nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą jį darančiam asmeniui, todėl, Institucijos vertinimu, paskirta simboline nuobauda ne tik nepasiekiami nuobaudų skyrimo tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – nusižengimą padaręs asmuo skatinamas daryti naujus nusižengimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su gauta nauda.

3.2. Aplinkybės, jog pažeidėjas pripažino padaręs teisės pažeidimą ir jį nutraukė, yra reikšmingos, tik parenkant už padarytą nusižengimą administracinę nuobaudą numatytos sankcijos ribose. Be to, neigiamų pasekmių atsiradimas pažeidėjui pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą. Taigi Institucija daro išvadą, kad V. R. paskirta administracinė nuobauda yra per švelni, neatitinkanti padaryto nusižengimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. V. R. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas, be kitų administracinių nusižengimų, už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, o skiriant nuobaudą už šį administracinį nusižengimą, buvo taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad Institucija ginčija tik V. R. paskirtos administracinės nuobaudos dydį. Savo kaltę V. R. pripažįsta ir su nusižengimų padarymu sutinka. Kadangi ginčo dėl pažeidimų nėra, patikrinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 2 dalyje ir 100 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl būtent šiuo klausimu dėl administracinės nuobaudos skyrimo V. R. apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

6. Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš Administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

7. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aptarta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, t. y. švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas, taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29/2013, 2AT-41/2014, 2AT-38-303/2016).

8. Nors skundžiamo nutarimo aprašomojoje dalyje yra nurodyta, kad, skiriant administracinę nuobaudą V. R., ji yra švelninama, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvo padarytas rašymo apsirikimas ir turima galvoje norma, įtvirtinta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į V. R. asmenybę – brandus, galintis įvertinti savo elgesio pasekmes, jo veiksmai nesukėlė pavojaus aplinkiniams ir nepadarė realios žalios. Teismas taip pat įvertino, jog byloje nėra duomenų apie jam galiojančias administracines nuobaudas už analogiškus pažeidimus. Būtina pažymėti, kad administracinis nusižengimas truko neilgai, nelegaliai dirbęs asmuo buvo įdarbintas (b. l. 28, 30), kaip nurodė V. R., tai buvo žmogiška klaida, kadangi dėl didelio darbų kiekio tiesiog pavėlavo kelias dienas įdarbinti asmenį. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti V. R. už nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, paskyrus nuobaudą – baudą, mažesnę nei sankcijos minimali riba.

9. Apygardos teismo vertinimu, būtina atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį. Apeliaciniame skunde yra teisingai pažymėta, jog padarytas administracinis nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą nusižengimą darančiam asmeniui, nelegalus darbas pažeidžia asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Vis dėlto nagrinėjamu atveju toks požiūris neatitiktų susidariusios situacijos, kadangi atlikus patikrinimą buvo nustatytas tik vienas atvejis, kuomet pavėluota oficialiai įdarbinti asmenį, nelegalus darbas truko itin trumpą laiko tarpą, byloje pateikti įrodymai, kad darbo sutartis su M. M. sudaryta, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pranešta (b. l. 28, 30).

10. Teismų praktikoje yra konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju net paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda neatitiktų šios pusiausvyros, todėl anksčiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą sumažinti nuobaudą, nes tokiu atveju nuobaudos paskyrimas atitiktų jai keliamus tikslus. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau būti proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui.

11. Nors nagrinėjamoje byloje nustatyta viena V. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, esama ir kitų aplinkybių, kurios turi reikšmės skiriant nuobaudą pažeidimą padariusiam asmeniui, į kurias teismas privalo atsižvelgti. V. R. anksčiau nėra baustas už analogiškus pažeidimus, V. R. teigiamai charakterizuoja tai, jog jis dirba, turi legalų pajamų šaltinį, be to, nelegalus darbas truko itin trumpą laiko tarpą. Taigi aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

12. Atsižvelgdamas į tai, kas aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Institucijos apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nagrinėjamu atveju taikė netinkamai, todėl skundžiamo nutarimo dalis dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo pripažintina teisėta ir pagrįsta, o jos keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

netenkinti (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) V. Ro. apeliacinio skundo ir palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.