Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutarimas

2021-05-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-208-588/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-05-27
Bylos Nr.
A5.-208-588/2021
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00073-2021-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Diana Vercinskė (pirm.)
Pažeidėjas
V. R.
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius
Kategorijos
ROIK : 21132607207
Administracinė byla Nr. A5.-208-588/2021Teisminio proceso numeris 4-10-3-00073-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. gegužės 27 d.Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Diana Vercinskė,sekretoriaujant Viktorijai Baguckienei,

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovei Dianai Ulčinskienei,

dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio nusižengimo protokolas V. R.

teismo posėdyje išnagrinėjo V. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. R. R. R. 2021-04-29 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 95 str. 1 d., 96 str. 2 d. ir 100 str. 1 d. pagrindu, t. y., kad jis, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ ir būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu, atsakingu už sau pavaldžių darbuotojų darbo grafiko sudarymą ir darbo laiko apskaitą, pažeidė darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostata, neužtikrindamas, kad nuo 2021-03-15 iki 2021 m. kovo 21 d. darbuotojų grafikas būtų sudarytas taip, kad per kiekvieną septynių dienų laikotarpį būtų dirbama ne ilgiau nei 48 valandos, bei neužtikrindamas, kad laiko apskaitos žiniaraštyje tuo pačiu laikotarpiu, būtų pažymėtas visas darbuotojų dirbtas darbo laikas. Tokiais veiksmais ir neveikimu V. R. pažeidė Darbo kodekso 114 str. 1 d., 120 str. 2 d. 1 p. (toliau tekste – DK), ir įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 96 str. 2 d., 100 str. 1 d.

Tai pat, V. R., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ ir būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu, 2021-03-19, apie 11.30 val. leido dirbti M. M. MB „(duomenys neskelbtini)“ kavinės (duomenys neskelbtini), kasininke, apie šio asmens įdarbinimą neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau tekste VSDFV). Nurodyta, kad V. R. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 42 str. 2 d., 43 str. 1 d., Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nuostatas ir tai atitinka nelegalaus darbo pažeidimo sudėtį, nurodytą ANK 95 str. 1 d.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovė D. Ulčinskienė mano, kad V. R. padaryti pažeidimai įrodyti, todėl jam skirtina nuobauda sankcijos ribose.

Šalies argumentai

V. R. nurodė, kad jo įkurta įmonės veikia apie metus laiko, dėl užimtumo ir nežinojimo, nepranešė apie darbo santykių sudarymą su M. M. VSDFV, leido jai dirbti, nes ji buvo atlikusi praktiką ir nustačius pažeidimą, apie darbuotoją VSDFV informavo. Prašo skirti švelnesnę nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs rašytinę šios bylos medžiagą daro išvadą, kad V. R. būdamas įmonės vadovu ir atsakingu už darbuotojų darbo grafiko sudarymą, darbo laiko apskaitos teisingumą, tai pat atsakingu už įstatymo reikalavimus atitinkantį asmenų įdarbinimą asmeniu, neužtikrino darbuotojo V. M. teisių dėl suminio 48 valandų darbo laiko per 7 dienas, bei teisingos darbo laiko apskaitos. Be to, apie įdarbintą M. M., prieš jai pradedant dirbti, neinformavo VSDFV teritorinio skyriaus.

V. R. kaltę dėl padarytų pažeidimų įrodo jo prisipažinimas, nelegalaus darbo tyrimo aktas 2021-04-12, Nr. NDA 0983-0690, todėl teismas sprendžia, kad V. R. pažeidimai dėl darbo grafiko, darbo laiko apskaitos ir dėl samdomų darbuotojų darbo santykių tinkamo įforminimo, įrodyti. V. R. būdamas vadovu, yra atsakingas už darbo grafiko sudarymą taip, kad nebūtų pažeistas darbuotojų dirbamų valandų skaičius, numatytas teisės aktuose, atsakingu už teisingą darbo laiko apskaitą ir informavimą apie įdarbintus asmenis VSDFV teritorinį skyrių, o neįvykdęs minėtų pareigų, pažeidė įstatyminės darbo santykių nuostatas, numatytas DK 42 str. 2 d., 43 str. 1 d., 114 str. 1 d., 120 str. 2 d. 1 p., Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nuostatuose ir tokiais veiksmais ir neveikimu padarė pažeidimus dėl darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, darbo laiko apskaitos pažeidimo, bei nelegalaus darbo, numatytų ANK 95 str. 1 d., 96 str. 2 d., 100 str. 1 d. Teismas sprendžia, kad įmonės vadovas, samdantis kitus asmenis dirbti jo naudai ir interesais, privalo užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą, teisingą įmonės darbo laiko apskaitą, bei žinoti asmenų įdarbinimo tvarką ir užtikrinti, kad darbuotojų, priimtų į darbą, įforminimas vyktų įstatymo nustatytais terminais ir tvarka, bei prisiimti padarytų pažeidimų pasekmes.

Paminėto pagrindu nustačius pažeidimo padarymo faktą ir sudėtį, yra pagrindas pripažinti, kad V. R. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus pažeidimus dėl darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, darbo laiko apskaitos pažeidimo, bei nelegalaus darbo, numatytų ANK 95 str. 1 d., 96 str. 2 d., 100 str. 1 d., todėl už padarytus pažeidimus jam skirtina administracinė nuobauda už kiekvieną padarytą pažeidimą. Individualizuojant V. R. skiriamos nuobaudos dydį, teismas įvertina padarytų pažeidimų rūšį, padarymo aplinkybes ir pasekmes. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti švelnesnę (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013).

Atsižvelgus į formuojamą teismų praktiką, įvertinus visumą administracinės teisės pažeidimų padarymo aplinkybių ir pasekmių, atsižvelgus į aplinkybę, kad kaltininkas pažeidimu žalos nepadarė, pašalino nustatytus ir padarytus pažeidimus, informuodamas apie M. M. įdarbinimą VSDFV teritorinį skyrių, bei pakeisdamas darbuotojų darbo grafikus ir patikslinęs darbo laiko apskaitą, bei nenustačius V. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų, numatytų ANK 36 str., taip pat įvertinus aplinkybę, kad nėra duomenų apie V. R. padarytus tos pačios ar kitos rūšies administracinius nusižengimus metų bėgyje, yra pagrindas V. R. skiriamai nuobaudai taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir paskirti mažesnę nuobaudą, numatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, nei ANK 95 str. 1 d. sankcijoje, o subendrinus paskirtąsias nuobaudas už visus padarytus nusižengimus, paskirti mažesnę galutinę subendrintą nuobaudą, nei numatyta ANK 95 str. 1 d. sankcijoje, kaip už sunkesnįjį administracinį nusižengimą.

Paminėto pagrindu darytina išvada, kad V. R. už padarytus pažeidimus paskirtos nuobaudos rūšis ir dydis gali užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymų dėl administracinių nusižengimų kodekso paskirtį, numatytą ANK 1 str. 1 d. ir pasiekti ANK 22 str. numatytus administracinės nuobaudos paskyrimo tikslus.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 str., 34 str. 5 d., 95 str. 1 d., 96 str. 2 d., 100 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 p., 646 str. 1, 2 d., 675 str. 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. R. pripažinti padarius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 2 dalyje, 96 straipsnio 2 dalyje, 100 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį – 400,00 Eur baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 2 dalį – 90,00 Eur baudą.

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 100 straipsnio 1 dalį – 150,00 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir V. R. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 400,00 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, jog paskirtą baudą jis turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK: 21132607207.

Nesumokėta bauda išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Diana Vercinskė