- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-09
- Bylos Nr.
- 1-19-336/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39957-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audra Kriščiūnienė
- Nukentėjusysis
- L. T.
- Kaltinamasis
- A. N.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.7Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.27.1Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant Violetai Lazauskienei, dalyvaujant:
nukentėjusiam L. T.
A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), darbo biržoje buvo registruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), nuo 2009-03-24 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistas : 2015-03-19 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. (3 nusikaltimai) 40 parų areštu, bausmę atlikęs; 2015-12-18 pagal LR BK 140 str. 1 d.; 145 str. 2 d; 140 str. 2 d, BK 63 str. 1 d. 2 d. 4 d. 5 d.- galutinė subendrinta bausmė –laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant jį : nuo 22,00 val. iki 06,00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; gydytis nuo alkoholizmo, bei vadovaujantis LR BK 72² str. įpareigotas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimam giminaičiui ar šeimos nariui, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str. (2016-08-21 pasipriešinimas Kauno a. VPK , VPS PB patruliams),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. N. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. rugpjūčio 21 d. apie 14 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti sulaikymo, elgėsi agresyviai, bandant sulaikyti priešinosi valstybės tarnautojui, atliekančiam viešojo administravimo funkcijas - uždėjus ant vienos rankos antrankius, spyrė vieną kartą Kauno a. vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių r. policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiajam patruliui L. T. į koją, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. N. kaltu padaręs nusikalstamą veiką neprisipažino. Nurodė, kad 2016-08-21 iš patėvio, gyvenančio penktame aukšte, sužinojo, kad jo ieško sugyventinė R., prašė užeiti pas ją į butą. Nurodė, kad jis buvo girtokas kai atėjo į sugyventinės butą. Sugyventinė ir jos sesuo buvo išgėrusios, jos pusiau sėdėjo, pusiau gulėjo. Jokio konflikto su sugyventinės seserimi nebuvo, jis tiesiog jos paprašė išeiti, pasakė, kad jie su R. nori pabūti dviese. Nurodė, kad G. T. iš buto neišstūmė, tik paėmęs už parankės nuvedė iki durų, nes ji pati šlitinėjo. Nurodė, kad vaikai išėjo kartu su G. T., vyresnio sūnaus A. paprašė buto duris užrakinti, pasakė, kad jis su mama pabus vieni, o grįžęs iš lauko jis atrakins duris. Nurodė, kad jis nepamena už kiek laiko atvyko policija. Kai pareigūnai atvažiavo jis su K. dar gulėjo lovoje, abu susinervino, nesuprato dėl ko atvažiavo policija. Policijos pareigūnai reikalavo įleisti į butą. Nurodė, kad jis neatsimena, ar buvo priėjęs prie durų, ar iš tolo rėkė, kokią teisę jie turi, nes jis nėra nei paieškomas, nei kažkuo nusikaltęs, todėl pareigūnai neturėjo teisės reikalauti patekti į butą. Nurodė, kad jo sugyventinė prie durų aiškiai pasakė, kad viskas tvarkoje. Nurodė, kad jis net neturėjo galimybės įspirti pareigūnui, nes pareigūnas jam kambaryje užlaužė už nugaros ranką, jis buvo vedamas pasilenkęs, o tokioje padėtyje neįmanoma įspirti. Nurodė, kad į pareigūnę gal atsirėmė kai buvo vedamas.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau jo kaltė padarius minėtą nusikalstamą veiką pilnai įrodyta byloje išanalizuotais įrodymais.
Nukentėjęs L. T., Kėdainių r. PK vyr. patrulis parodė, kad 2016-08-21 dirbo su kolege K. B. oper. grupėje nuo 7 val. iki 19 val. Budinčio buvo pranešta, kad (duomenys neskelbtini) vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Kiek pamena, buvo pranešta, kad asmuo smurtauja ir, kad bijoma dėl gyvybės, buvo nurodyta vykti nurodytu adresu. Pranešime buvo minima apie nepilnamečius vaikus bute. Nurodė, kad jam žinoma, jog minėtu adresu ne kartą buvo kviesti policijos pareigūnai, žino, kad buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje kaltinamojo atžvilgiu. Nuvykus nurodytu adresu, niekas į butą neįleido, todėl į butą buvo patekta gaisrininkų pagalba. Žinojo, kad bute yra žmonių, girdėjosi per duris vartojami keiksmažodžiai, girdėjosi, kad bute vyksta ginčas, konfliktas, moteris už durų liepė atrakinti duris, tačiau vyriškis kategoriškai pareiškė, kad niekas durų nerakins ir, kad jie, pareigūnai, neturi teisės patekti į butą. Konfliktas vyko kitame kambaryje, todėl aiškiai suprasti visų žodžių nebuvo įmanoma. Po to bute nutilo ir girdėjosi tik kaltinamojo šneka, iš jo kalbos suprato, kad kaltinamasis neblaivus, nes asmuo būdamas blaivus taip nesikeiktų. Nurodė, kad jie reikalavo atidaryti duris ir tai vyko labai ilgai, buvo įkalbinėjama duris atidaryti nuo 30 min. iki valandos laiko, kol atvažiavo gaisrininkai. Po to buvo paskambinta Kauno a. VPK budėtojui, su juo buvo pasitarta ir bendrai buvo nuspręsta, kad į butą reikia patekti, įsitikinti, ar yra saugu, kadangi prieš tai buvo ne vienas smurto atvejis. Nurodė, kad ne jis vienas sprendžia, ar vykti į įvykį, ar ne. Pagal statutą budintis yra viršesnis, jis ir iškvietė gaisrininkus. Nurodė, kad budintis pasakė, kad bet kokiu būdu reikia patekti į butą, būtina įsitikinti, ar žmonės yra sveiki. Nurodė, kad jeigu būtų geranoriškai įleisti į butą, būtų įvertinę situaciją, įsitikinę, kad visi bute sveiki, ir būtų išėję iš buto. Nurodė, kad prie buto durų su pranešėja bendravo dar iki įeinant į butą, kai dar buvo neišlaužtos buto durys. Ji minėjo, kad buvo išmesta iš buto, bute kaltinamasis smurtauja, užsirakino, ir kad gresia realus pavojus to asmens sugyventinei, pranešėja isteriškai sakė, kad sugyventinę nužudys. Pranešėja kaltinamąjį apibūdino kaip labai agresyvų, teigė, kad jis grasinęs ir jai ne kartą, yra jai kažką padaręs, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl prievartos prieš ją ir jos seserį. Nurodė, kad pranešėja buvo neblaivi, bet pranešėja sugebėjo, papasakojo visas aplinkybes, kaip jai tuo metu atrodė. Nurodė, kad atvykę gaisrininkai išlaužė buto duris. Pirmas į butą įėjo gaisrininkas, tačiau netrukus išėjo. Tuomet į butą užėjo jis ir K. B.. Asmens buvo paprašyta eiti kartu su jais į tarnybinį automobilį, nes tuo metu jo asmenybė pagal gimimo metus tiksliai nebuvo žinoma. Be to kai kurie gyventojai teigė, kad tas asmuo yra galimai paieškomas. Kaltinamasis kategoriškai atsisakė eiti į tarnybinį automobilį, akivaizdžiai matėsi, kad jis buvo neblaivus. Jam kategoriškai atsisakius eiti į tarnybinį automobilį, jis pastūmė kolegę, tuomet jie bandė kaltinamąjį sulaikyti. Tuomet kaltinamasis buvo pastatytas prie spintos, jam uždėta antrankių apyrankė. Uždėjus jam antrankių apyrankę, jis sukdamasis tyčia spyrė jam į dešinės kojos šlaunį. Nuo spyrio į koją juto fizinį skausmą, buvo mėlynė, kurios dydis buvo užfiksuotas medikų. Nurodė, kad kaltinamasis jam spyrė į dešinės kojos šlaunį virš kelio, netyčia įspirti į tokį aukštį neįmanoma. Asmuo buvo nuvestas į tarnybinį automobilį. Užpildęs įvykio medžiagą, maždaug po valandos jis kreipėsi į medikus. Nurodė, kad byloje jis palaiko pareikštą civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes buvo 12 dienų nedarbingas, nėjo į darbą, jautė fizinį skausmą, buvo fiziškai nepajėgus. Tai pirmas kartas, kai atliekant darbines pareigas, jo atžvilgiu buvo pavartotas smurtas. Policijos komisariate dirba pusantrų metų .
Liudytojas E. R., ugniagesys – gelbėtojas Kėdainių PGT parodė, kad 2016-08-21 iš bendrojo pagalbos centro gavo pranešimą, kad policijai reikia pagalbos išlaužti duris ir patekti į patalpas. Tuomet jis, D. K., pamainos vadas S. M. ir vairuotojas S., apie 14 val. nuvyko nurodytu adresu. Nuvykus, juos pasitikę policijos pareigūnai pasakė, kad reikia išlaužti buto duris, nes bute yra policijos ieškomas asmuo. Pamainos vadas liepė jiems išlaužti duris. Duris išlaužus į vidų nėjo, įleido policijos pareigūnus. Kas vyko toliau nematė, susirinkę savo daiktus išėjo. Nurodė, kad per langą į patalpas niekada nelipa dėl savo saugumo, tik jeigu vyksta gaisras tai lipa ir per langą, nes žino, kad vyksta gaisras, žmogus nesipriešins ir jį reikia gelbėti. Nurodė, kad jų užduotis buvo tik išlaužti duris. Būnant lauke prie mašinos, matė kaip policijos pareigūnai išsivedė surakintą antrankiais žmogų. Jis vedamas nesipriešino, jo rankos buvo gale, surakintos antrankiais.
Liudytojas D. K., ugniagesys Kėdainių PGT nurodė, kad 2016-08-21, apie 14 val. pagal gautą bendrojo pagalbos centro pranešimą vyko adresu (duomenys neskelbtini). Reikėjo padėti policijos pareigūnams patekti į butą. Vyko jis, E. R., pamainos vadas S. M. ir vairuotojas S. Juos pasitikę policijos pareigūnai paprašė išlaužti buto duris, kurios buvo užrakintos. Prieš laužiant duris policijos pareigūnai ir jie žodžiu prašė atidaryti duris, kad nereikėtų jų laužti. Ką sakė už durų buvęs asmuo, ar buvo koks triukšmas ir pan., negali pasakyti, nes nepamena. Tvirtina, kad nei policijos pareigūnų, nei jų reikalavimui atrakinti duris, asmuo nepakluso. Duris išlaužus į buto vidų nėjo, įleido policijos pareigūnus, o patys išėjo. Nurodė, kad kokia buvo durų laužimo priežastis nežino, su policijos pareigūnais bendravo pamainos vadas, o jie tik vykdė pamainos vado įsakymus.
Liudytojas S. M. pamainos vadas Kėdainių PGT parodė, kad 2016-08-21, apie 14 val. pagal gautą bendrojo pagalbos centro pranešimą vyko adresu (duomenys neskelbtini). Buvo pranešta, kad policijai reikalinga pagalba patekti į butą, kuriame yra paieškomas asmuo. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko policijos ekipažas, parodė, kurias duris reikia išlaužti. Buto durys buvo išlaužtos, į vidų buvo įleisti policijos pareigūnai. Nurodė, kad prieš pradedant laužti duris, policijos pareigūnai beldė į duris, bet niekas neįleido, nors girdėjosi, kad bute kažkas yra, buvo girdėti kažkoks triukšmas. Neįsileidus į butą, jis davė komandą buto duris išlaužti. Nurodė, kad jis kaip pamainos vadas yra atsakingas už savo pareigūnų darbų saugą. Buvo gauta tiksli informacija, kad bute esantis asmuo yra paieškomas, o tokiu atveju dėl saugumo yra numatyta per langus nelipti. Nurodė, kad išlaužus duris į butą jie nėjo, įleido policijos pareigūnus, kas vyko bute jam nežinoma. Nurodė, kad būnant lauke prie automobilio, matė kaip policijos pareigūnai išsivedė vyriškį. Ar jis vedamas priešinosi nematė, nestebėjo.
Liudytoja K. B., Kėdainių r. PK vyriaus. patrulė parodė, kad 2016-08-21 dirbo su patruliu L. T.. Iš Kauno a. VPK budėtojo gavo pranešimą apie vykstantį smurtą artimoje aplinkoje, buvo nurodyta, kad bute yra vaikai. Nuvyko budėtojo nurodytu adresu, buto durų niekas neatidarė, už durų girdėjosi kalbant žmones, rėkimą. Pasitarus su Kauno a. VPK budėtoju, buvo nutarta būtinai patekti į butą, nes šiuo adresu anksčiau buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje, be to bute buvo nurodyta, jog yra mažamečių vaikų, todėl buvo iškviesta ugniagesių tarnyba. Viduje esančių žmonių buvo prašoma atidaryti buto duris, tačiau durų niekas neatidarė, sakė „Tik pabandykit patekti į mano butą“. Atvykę ugniagesiai nusprendė, kad į butą tikslinga patekti ne per langą, o pro duris. Patekus į butą, kaltinamojo buvo paprašyta pateikti savo duomenis, prisistatyti. Bute be kaltinamojo buvo ir jo žmona. Kaltinamasis pateikti savo duomenis, prisistatyti atsisakė, buvo agresyvus, gestikuliavo rankomis. Jo buvo paprašyta eiti iki mašinos, kad nustatyti jo asmenybę, tai daryti jis atsisakė, todėl buvo nuspręsta jam uždėti antrankius. Tuo metu jis gestikuliavo rankomis ir spyrė kolegai į koją, į kurią koją neatsimena, smulkiai yra surašyta tarnybiniame pranešime. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus (1 t., b. l.50-51), jog dedant kaltinamajam antrankius jis vieną kartą į dešinę koją įspyrė L. T.. Nurodė, kad prieš spyrį kolegai į koją, prieš uždedant jam antrankius, kaltinamasis gestikuliuodamas rankomis ją netyčia pastūmė. Po to kolega jai sakė, kad kaltinamasis jam įspyrė į koją, skundėsi skausmu. Nurodė, kad atvykus į įvykio vietą prie buto juos pasitiko, kaip suprato kaltinamojo žmonos ar sugyventinės sesuo, kuri ir iškvietė policiją. Ji buvo išgėrusi, smarkiai susijaudinusi, sakė, kad jos seseriai gresia pavojus, prašė kuo greičiau atidaryti duris, sakė, jog tai vyksta ne pirmą kartą. Ji apibūdino kaltinamąjį kaip agresyvų žmogų, sakė, kad jis smurtauja ne pirmą kartą.
Liudytoja G. T., parodė, kad kaltinamasis jos sesers sugyventinis. Nurodė, kad 2016-08-21 pas seserį bute jos abi vartojo alkoholį. Kaltinamojo bute nebuvo. Bute dar buvo keturi vaikai: 14 m. amžiaus dvyniai, A. 13 metų amžiaus ir A. 5 metų amžiaus, vaikai buvo kitame kambaryje. Begeriant sesuo paskambino kaltinamajam ir netrukus jis atėjo išgėręs. Tarp jos ir kaltinamojo kilo žodinis konfliktas, įvyko susistumdymas, kaltinamasis jos prašė išeiti iš buto, ji nenorėjo išeiti, nes butas yra sesers. Ji iš buto kaltinamojo buvo išstumta, bute liko vaikai. Nurodė, kad sesuo paprašė iškviesti policiją, nes ji bijo viena pasilikti su kaltinamuoju, nes išgėręs jis būna agresyvus. Nurodė, kad kai kaltinamasis ją stūmė pro buto duris, tuomet sesuo jos paprašė iškviesti policiją. Nurodė, kad paskambinusi į policiją, pranešė, kad bute triukšmas, bute yra nepilnamečių vaikų ir, kad gali būti naudojamas smurtas. Į policiją skambino kelis kartus. Nurodė, kad ji nesijautė girta. Atvykę pareigūnai beldė į buto duris, bet niekas durų neatidarė. Kas vyko toliau nežino, nematė, nes buvo savo bute. Nurodė, kad ji matė, kaip iš buto išėjo vienas vaikas, tai A., o kiti trys vaikai liko bute. Nurodė, kad nematė kaip kaltinamasis pasipriešino policijos pareigūnams. Nurodė, kad ji telefonu kviesdama policiją sakė, kad kaltinamasis smurtauja, kad bute yra nepilnamečiai vaikai, ir kad ją stumdo, t. y. policiją kvietė ir dėl savęs. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus (t. 1, b. l. 61-62), patvirtino, kad pareigūnai prašė kaltinamojo atidaryti duris, perspėjo apie tris kartus, ji pati per užrakintas duris R. sakė, jog pas ją namuose yra atsarginiai raktai ir, kad ji atrakintų duris. Nurodė, kad kviesdama pareigūnus ji buvo įsitikinusi, kad tokia situacija bute yra iš tiesų.
Liudytoja R. K. parodė, kad kaltinamasis sugyventinis, kartu gyvena apie 15 metų, turi keturis bendrus vaikus. Nurodė, kad minėtu laikotarpiu kaltinamasis jos bute negyveno, nes tuo metu girtuokliavo ir, kad nebūtų triukšmo buvo pats išėjęs gyventi kitur. Nurodė, kad 2016-08-21 ji pati ieškojo kaltinamojo patėvio bute, tačiau nerado. Maždaug po 20-25 min. kaltinamasis atėjo pas ją į butą. Tuo metu ji su seserimi bute gėrė alkoholį, nebuvo stipriai apsvaigusios. Kaltinamajam atėjus į butą, sesuo su kaltinamuoju nekonfliktavo. Kai N. atėjo į butą, buvo dienos metas, lauke buvo karšta, vaikai paklausė, ar gali eiti į lauką. Jie davė vaikams pinigų ir vaikai išėjo į lauką. Sesuo tikrai matė, kaip jie iš buto išėjo į lauką. G. iš buto išėjo pirmas, po to vėliau išėjo ir kiti trys vaikai. Jokio konflikto bute nebuvo, paprasčiausiai sesers buvo gražiai paprašyta išeiti ir juos vienus palikti bute. Nurodė, kad tuo metu vaikų jau bute nebuvo, jie jau buvo anksčiau išėję. Iš buto sesuo nebuvo išstumta. Kodėl sesuo kvietė policijos pareigūnus ji nežino. Nurodė, kad kai pradėjo belsti į duris, ji nuėjo paklausti kas atėjo, prisistatė policijos pareigūnai, ji nustebo dėl ko atvyko pareigūnai, nes bute nebuvo jokio triukšmo. Nurodė, kad ji pareigūnams pasakė, kad jie neturi rakto, nes vaikas juos užrakino. Nurodė, kad pareigūnai sakė, kad gavo iškvietimą, yra smurtaujama. Ji pasakė, kad niekas nesmurtauja. Tada pareigūnai paprašė atidaryti duris. Nurodė, kad ji pati sužinojo, kad jie buvo bute vaikų užrakinti, tik tada, kai atvažiavo pareigūnai. Pareigūnams atvažiavus, ji pradėjo ieškoti raktų, tačiau N. jai pasakė, kad raktą nuo buto padavė sūnui A., kuris butą ir užrakino. Sūnus duris užrakino iš lauko pusės. Ieškojo antro rakto, tačiau juos surado po kažkiek laiko senoje rankinėje, bet raktai jau nebuvo reikalingi, nes durys jau buvo išlaužtos. Kai buvo išlaužtos durys, pareigūnams užėjus į vidų, ji su N. sėdėjo ant sofos. Pareigūnai be jokios priežasties puolė N. Atsimena, tai kaip N. stovėjo prie spintos, o pareigūnai jam norėjo uždėti antrankius. Ji buvo labai susinervinusi, buvo šokas, isterija, ji dėl to visko neprisimena. Nurodė, kad neprisimena ar bute buvo policijos pareigūnė. Atsimena tik vieną gaisrininką. Nurodė, kad ji matė, kaip N. pareigūnų buvo išvestas iš buto, kokiu tikslu išvestas – nežino. N. buvo vedamas užlaužtomis už nugaros rankomis, ar jį vedė du pareigūnai, ar vienas pareigūnas, neatsimena. Po to pareigūnė ją apklausė, prašė jos duomenų. Nurodė, kad N. ji bijo tik išgėrusio, jis išgėręs tampa greičiau įkyrus, nei agresyvus.
Liudytojas S. M. Kauno a. VPK Viešosios tvarkos valdybos operatyvaus valdymo skyriaus specialistas parodė, kad minėtą dieną jis dirbo. Nagrinėjamas įvykis buvo jo priežiūroje. Nurodė, kad kiek prisimena, buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Pranešime buvo paminėta, kad yra agresyvus asmuo nepilnamečių, ar mažamečių vaikų atžvilgiu. Toks įvykis registre klasifikuojamas B kategorija, į kurį reikia skubiai, 20 min. bėgyje reaguoti. Buvo ieškomos pajėgos, kurios greičiausiai galėtų nuvykti į įvykio vietą, ir buvo jos pasiųstos. Nurodė, kad neprisimena, ar buvo gautas iš pareigūnų skambutis, jog jie negali įeiti į butą. Važiuodamas į teismą peržiūrėjo įvykio informaciją, matė, kad buvo padarytas įrašas, jog į įvykio vietą buvo kviesti gelbėtojai – ugniagesiai. Todėl iš to įrašo galima suprasti, kad buvo problemos su patekimu į patalpą. Šis įrašas padarytas jo ranka, tačiau ar jis iškvietė gelbėtojus, ar kolega, neprisimena. Nurodė, kad iš bendros praktikos tokiais atvejais jie kviečia gelbėtojus siekiant išsiaiškinti, kas vyksta tose patalpose. Kaip taisyklė, pradžioje bandoma pasižiūrėti per langus, kad negadinti turto. Šiuo atveju, kiek suprato, to padaryti nebuvo galimybės, todėl buvo laužiamos durys, nes pranešimo pirminė informacija reikalavo pilnai ją patikrinti. Nurodė, kad sprendimą dėl patekimo į butą, dažniausiai priima jų skyriaus, t. y. Kauno a. VPK Viešosios tvarkos valdybos operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas. Tuo metu juo buvo F. N. T. Greičiausiai šiuo atveju nurodymą įeiti į butą davė budėtojas. Paties įvykio jis tikrai neprisimena, nes tai yra vienas iš tūkstančių darbo praktikoje. Nurodė, kad ugniagesiai yra kviečiami tuomet, kai nėra galimybės patekti į patalpas, kad išsiaiškinti, kas iš tikrųjų ten vyksta. Nurodė, kad šiuo atveju kvietė gelbėtojus arba jis, arba jo kolega, bet įrašas padarytas jo. Nurodė, kad jie dirba komandoje ir jeigu tuo metu jis dirbo su kitais įvykiais, tai gelbėtojus galėjo pakviesti ir kolega. Nurodė, kad susipažinęs su įvykio informacija, nematė, kad būtų pranešta Kėdainių pareigūnams, kad tas asmuo yra paieškomas. Pirminėje pranešimo informacijoje, kurią jie gavo iš bendrojo pagalbos centro, lyg buvo paminėta, kad tam asmeniui yra uždrausta lankytis tame bute. Nurodė, kad gaunama labai trumpa, dviejų, trijų sakinių informacija, iš kurios nenuvažiavus į vietą ir neišsiaiškinus, negali kažką spręsti. Patvirtino, kad policijos pareigūnai reagavo į pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, pačiame pranešime buvo sakoma, kad tame bute kilusi kažkokia agresija mažamečių vaikų atžvilgiu, o tai buvo būtina išsiaiškinti.
Liudytoja S. Ū., parodė, kad kaltinamasis – kaimynas. Nurodė, kad tikslios dienos nepamena, tačiau tą dieną buvo didelis sujudimas, atvažiavo policijos pareigūnai ir nuėjo prie buto Nr. 317. Po to atvažiavo gaisrininkai. Policininkai pasakė, kad neįleidžia į butą, sakė apie kažkokį smurtą. Buvo du policijos pareigūnai, viena iš jų moteris. Koridoriuje stovėjo girta kaltinamojo sugyventinės sesuo, kuri pasakė, kad ji iškvietė policiją, nes A. smurtauja prieš vaikus, prieš R. Tuomet ji pabeldė į buto duris ir pasakė: „Įleisk“. R. išgirdusi, iš vidaus pasakė, jog ji neturinti raktų, ją užrakino vaikas A. Tuomet ji policijos pareigūnams pasakė, kad reikia palaukti vaiko, kuris atėjęs atrakins duris, nereikia plėšti durų. Kadangi vaiko nesulaukė, todėl pradėjo plėšti duris. Išplėšus buto duris, pareigūnai išsivedė kaltinamąjį, prispaudę prie sienos dėjo antrankius. Nurodė, kad kaltinamasis buvo pastatytas prie sienos, jam užlaužtos rankos, jis net nesipriešino. Antrankius dėjo policijos pareigūnas, greičiausiai vaikinas, ji taip mano. Kaltinamajam antrankiai buvo dedami ne namuose, o koridoriuje. Kaltinamasis nesipriešino, tik sakė: „Atsargiau galva“. Jis tai sakė, kai jį buvo pastatę koridoriuje prie sienos ir norėjo jam uždėti antrankius. Po to ji stebėjo koridoriuje, kaip pareigūnai kaltinamąjį vedasi laiptais. Einant laiptais pareigūnas ir kaltinamasis vos nenugriuvo, gal kojos jiems abiem susipainiojo. Matė iš balkono kaip prie pareigūnų automobilio kieme kaltinamasis koliojosi. Nurodė, kad į buto vidų nebuvo užėjusi, ji buvo prie pat buto durų. Butas yra dviejų kambarių. Nurodė, kad ji teismui telefonu sakė, kad nieko nematė, nieko nežino šioje byloje, dėl to taip sakė, nes nenorėjo, kad ją įtrauktų į šią bylą, bei, kad jos darbovietė nesužinotų, jog kviečiama į teismą. Nurodė, kad jos parodymai teisingi tie, kuriuos davė teisme. Nurodė, kad kaltinamasis į butą pareigūnų neįleido, nes jis neturėjo raktų. Antrų raktų nuo buto jie negalėjo turėti, nes iš vidaus, jeigu esi užrakintas, niekaip negali atsirakinti, nes tai kiniečių gamybos durys. R. irgi sakė, kad vaikas užrakino duris, pasiėmė raktus.
Iš byloje esančio 2016-08-23 Kauno a.VPK Kėdainių r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos A. I. tarnybinio pranešimo (1 t.; b. l. 6 ) matyti, kad 2016-08-21, apie 14,00 val., Kauno a. VPK Kėdainių r. PK vyriausiesiems patruliams L. T. ir K. B., (duomenys neskelbtini), paprašius A. N., eiti iki tarnybinio automobilio, pastarasis necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo pareigūnus, atsisakė eiti su pareigūnais į tarnybinį automobilį ir pastūmė vyr. patrulę K. B.. Bandant sulaikyti A. N., jis aktyviais veiksmais priešinosi policijos pareigūnams, muistėsi, sugriebė vyr. patruliui L. T. už tarnybinės uniformos, grasino susidorojimu. Vyr. patruliui L. T. dedant specialiąsias priemones, antrankius, A. N. spyrė jam į koją, tuo sukeldamas L. T. fizinį skausmą. Dėl patirtų sužalojimų L. T. kreipėsi į VšĮ „Kėdainių ligoninė“.
Iš byloje esančių Kauno a. VPK Kėdainių r. PK pareigūnų K. B. ir L. T. tarnybinių pranešimų (1 t. b. l. 11-12, 13-14) matyti, kad pareigūnai informavo apie tai, kad bute (duomenys neskelbtini) A. N. pasipriešino pareigūnams, koliojo, stumdėsi, L. T. įspyrė į koją.
Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2475/2016(02) matyti, kad L. T. padaryta poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, padaryta kietu, buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas suteikia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą (1 t., b. l.27);
Iš byloje esančios Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulių pareigybių aprašymo ( 1 t., b. l. 35-36, 53-54) 1 d. 1 p. matyti, kad L. T. ir K. B. yra statutiniai valstybės tarnautojai. Iš Kauno a. VPK Kėdainių rajono PK, policijos patrulių pajėgų ir priemonių paskirstymo žurnalo išrašo matyti, kad L. T. ir K. B. 2016-08-21 nuo 07,00 val. iki 19,00 val. vykdė tarnybines pareigas (1 t., b. l. 38-39);
Iš byloje esančių liudytojos G. T. skambučių stenogramos, fiksuotos apžiūros protokole, esančių CD kompaktinėje plokštelėje (1 t., b. l. 42 -47 ) matyti, kad G. T. bendruoju pagalbos skambučiu skambino tris kartus : 2016-08-21, 13,53 val., praneša, kad jos sesers sugyventinis išvarė iš namų vaikus; 2016-08-21 13,57 val., pranešta, kad sesers sugyventinis gali būti paieškomas; trečią kartą skambino 2016-08-21 14,07 val. pranešta, kad sesers bute smurtaujama tikrai, nes per sieną girdisi kaip smurtaujama, bute yra trys mažamečiai vaikai.
Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad 2016-08-21, 15,18 val. A. N. yra nustatytas 3,16 promilių girtumas (1 t., b. l.102);
Teismų praktikoje BK 286 straipsnio prasme pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Įstatymas nurodo du pasipriešinimo veikos būdus: fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Taigi pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto. Smurtas prieš valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį subjektą gali pasireikšti tyčiniu smūgių sudavimu, kankinimu, surišimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi (pavyzdžiui, taip suplėšant tarnybinės uniformos liemenės kišenę ir nagais – veidą), smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-67/2014, 2K-69-976/2015). Kasacinio teismo nutartyse, fizinis smurtas yra nuosekliai aiškinamas kaip bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K- 495/2012, 2K-218/2014, 2K-441-976/2015).
BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013). Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, t. y. kaltinamojo fizinio smurto panaudojimo eigą, nusikalstamos veikos intensyvumą, padarinius, daro išvadą, kad kaltinamasis kaltinime nurodytus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia, nes jis akivaizdžiai suvokė, kad priešinasi, fizinį smurtą naudoja prieš policijos pareigūną, kad pareigūnui bus padarytas sužalojimas, sukeltas fizinis skausmas, ir norėjo taip veikti. BK 286 str. dispozicijoje nėra numatytas pasekmių atsiradimas, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai priešindamasis policijos pareigūnui kaltinamasis pradėjo vartoti fizinį smurtą, arba grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą.
Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką. Pagrindo abejoti pareigūnų, kurių tikslas yra nustatyti kaltus, pažeidimą padariusius asmenis, parodymais, nėra teisinio pagrindo, juo labiau, kad tiek nukentėjusysis L. T., tiek liudytojai K. B. ir S. M. apklausiami teisiamojo posėdžio metu, buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Byloje nenustatyta, kad pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Jokių objektyvių duomenų dėl galimo policijos pareigūnų suinteresuotumo, šališkumo, nepateikė ir pats kaltinamasis. Pareigūnai L. T. ir K. B. viso proceso metu davė nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius ir bylos faktines aplinkybes atitinkančius parodymus. Jų nurodytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės atitinka rašytinę nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą, jas teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojais apklausti E. R., D. K., S. M., G. T.. Teismas kritiškai iš dalies vertina liudytojų R. K. ir liudytojos S. Ū. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus. R. K. yra kaltinamojo sugyventinė. Ji suinteresuota padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą, be to jos parodymai prieštarauja kaltinamojo parodymams, jog jie pareigūnų į butą neįsileido dėl to, kad sūnus buvo juos užrakinęs ir jie neturėjo raktų, minėta liudytoja teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos sesers buvo paprašyta išeiti iš buto, tuo metu jau bute vaikų nebuvo, jie buvo išėję anksčiau, t. y. patvirtino, kad durys nebuvo vaikų užrakintos. Gi liudytoja S. Ū. kaltinamojo kaimynė, ji taip pat suinteresuota padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės ir bausmės. Jos parodymus, kad buto durys iš vidaus neatsirakina, paneigė pati liudytoja kaltinamojo sugyventinė R. K., kuri nurodė, kad ji ieškojo antrojo rakto atrakinti duris, jį rado senoje rankinėje, tačiau durys jau buvo išlaužtos. Liudytoja G. T. parodė, kad ji seseriai sakė, kad ji ieškotų nes turi namuose atsarginį raktą ir liepusi seseriai atrakinti duris. Be to liudytoja S. Ū. nepaneigė parodymų, kad kaltinamasis policijos pareigūnų į butą neįsileido. Bei, kad bute buvo sužalotas nukentėjęs.
Pagal Policijos įstatymo 22 str. policijos pareigūnas, įgyvendindamas policijos uždavinius, turi teisę: be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas. Atsisakius paklusti, pareigūnas turi teisę prievarta atidaryti patalpas; įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti.
Byloje nėra nustatyta, kad policijos pareigūnai minėto įvykio metu būtų veikę neteisėtai ar viršydami savo įgaliojimus,
Be to vienas iš įrodymų patvirtinančių policijos pareigūnų veiksmų teisėtumą yra byloje esančios G. T. skambučių stenogramos, fiksuotos apžiūros protokole, esančių CD kompaktinėje plokštelėje (1 t., b. l. 42 -47 ) iš kurių matyti, kad G. T. bendruoju pagalbos skambučiu skambino tris kartus : 2016-08-21 13,53 val., praneša, kad jos sesers sugyventinis išvarė iš namų vaikus; 2016-08-21 13,57 val., pranešta, kad sesers sugyventinis gali būti paieškomas; trečią kartą skambino 2016-08-21 14,07 val. pranešta, kad sesers bute smurtaujama tikrai, nes per sieną girdisi kaip smurtaujama, bute yra trys mažamečiai vaikai. Tai patvirtino ir liudytojas Kauno a. VPK Viešosios tvarkos valdybos operatyvaus valdymo skyriaus specialistas S. M., kuris patvirtino, jog minėtas įvykis registre klasifikuojamas B kategorija, į kurį reikia skubiai, 20 min. bėgyje reaguoti.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam inkriminuota, kad jis pastūmė Kauno a. vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių r. policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiąją patrulę K. B.. Liudytoja K. B. teisiamojo posėdžio metu nepatvirtino, kad kaltinamasis minėtus veiksmus atliko tyčia, priešingai ji parodė, kad kaltinamasis ją netyčia pastūmė. Kaltinamasis taip pat šioje dalyje kaltės nepripažįsta, byloje nesurinkta objektyvių, neginčytinų įrodymų, kad kaltinamasis minėtus veiksmus atliko tyčia, todėl ši kaltinimo dalis - iš kaltinamojo kaltinimo šalintina.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjo iškelta gynybos versija, kad įvykio metu buvo sužalotas kaltinamasis policijos pareigūnų, pateikta teismui 2016-08-30 specialisto išvada kur kaltinamajam konstatuoti kūno sužalojimai (1 t., b. l. 100), kurie galėjo būti padaryti, pareigūnams įveikiant kaltinamojo pasipriešinimą teisėtiems pareigūnų reikalavimams, tačiau minėta aplinkybė nešalina jo pačio veiksmų neteisėtumo ir atsakomybės už juos, bei nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių, jog kaltinamasis padarė nusikaltimą – pasipriešino valstybės tarnautojui (policijos pareigūnui), atlikusiam tarnybos pareigas.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis siekdamas išvengti sulaikymo pasipriešino policijos pareigūnui atliekančiam tarnybines pareigas. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš pareigūną, L. T. - padarė jam nežymų sveikatos sužalojimą, sukėlė fizinį skausmą Byloje išanalizuotų įrodymų visuma nustatyta, kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka LR BK 286 str.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jo padaryta nusikalstama veika nesunki ( BK 11 str.), sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Jis praeityje teistas už nusikalstamas veikas numatytas LR BK 140 str. 145 str. (smurtavo prieš sugyventinę ir jos seserį G. T., 1 t., b.l.121-122, 123-124), bausmę atlikęs visiškai (2 t., b. l. 57), teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 129-132,); dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2017-04-04 (2 t., b. l.56 ), darbo biržoje buvo registruotas (1 t., b. l. 134), iš byloje esančios VšĮ Kėdainių PSPC informacijos matyti, kad kaltinamasis nuo 2008-10-06 iki 2013-01-22 buvo Priklausomybės ligų informacinėje grupėje, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Psichikos sveikatos kabineto įskaitoje nėra įrašytas (1 t., b. l. 138). Kaltinamasis kaltu padaręs nusikalstamą veiką neprisipažino, dėl padaryto nusikaltimo nesigaili, civ. ieškinio neatlygino. Teismas daro išvadą, kad taikyti kaltinamojo atžvilgiu LR BK 38 str. Lietuvos Respublikos BK 62 str. ar BK 54 str. 3 d. nuostatas nėra įstatyme numatytų sąlygų visumos. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti LR BK 41 str., bus pasiekti paskyrus sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą – laisvės atėmimo bausmę, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą kaltinamajam už šios nusikalstamos veikos padarymą tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei sankcijos vidurkis. Teismas atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis bausmę pagal 2015-12-18 nuosprendį atlikęs visiškai, į probacijos tarnybą atvykdavo visuomet nustatytu laiku (3 t., b. l 57), dirba, charakterizuojamas teigiamai kaip kruopštus, pareigingas, sąžiningas darbuotojas, sugeba operatyviai atlikti svarbius darbus, kolektyve draugiškas, imlus naujovėms ir pasiūlymams (3 t., b. l. 56), prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašo kaltinamajam taikyti BK 75 str. nuostatas. Teismas atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant jo atžvilgiu LR BK 75 str.1 d. 2 d. 5 p. 7 p. 8 p. , teismas mano, kad bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą, kaltinamajam suteiktina galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą tikslinga skirti įpareigojimus kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę toliau keisti gyvenimo būdą, kurie turės didesnį efektą siekiant BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų, bei teismo įsitikinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtini įpareigojimai: tęsti darbą, neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti iš gyvenamosios vietos Kėdainių rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat teismas mano, jog tikslinga kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą - 5 MGL, t. y. 188,30 Eur ( LR BK 67 str. 2 d. 6 p; BK 71str.), kurią jis turi sumokėti per tris (3) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjęs L. T. pareiškė 1000 Eur sumai civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nurodydamas, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, patyrė dvasinius išgyvenimus, buvo fiziškai nepajėgus, 12 dienų nedarbingas (1t., b. l. 32).
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su CK 6.250 str.2 d.) atsiranda ją padariusiems asmenims. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šias asmeniui gyvybiškai svarbias vertybes, ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.
Kaltinamasis dirba nuo 2017-04-04, neturi nekilnojamojo turto; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra atsiradusios pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004). Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą ( dvasinius išgyvenimus ); turtinė žala nukentėjusiam nepadaryta.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti, įvertinant ir tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Nustatant neturtinės žalos dydį pažymėtina, jog dėl nukentėjusio sužalojimo dvasiniai sukrėtimai šiuo atveju nėra progresuojantys, t. y., byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiam patirti dvasiniai išgyvenimai būtų sukėlę kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes, dėl kurių nukentėjęs ateityje nebegalėtų gyventi pilnaverčio gyvenimo. Tačiau nukentėjęs buvo sužalotas atliekant tarnybines pareigas, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, pagrįstą baimę dėl savo sveikatos .
Pagal CK 6.250 str. neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, todėl neturi būti vartojama sąvoka - neturtinės žalos sumažinimas. Teismas nustato L. T. neturtinės žalos dydį –450 Eur, likusioje dalyje civ. ieškinys atmestinas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Vadovaujantis LR BPK 103 str. 105 str. 1 d. 2 d. iš kaltinamojo priteistina proceso išlaidos, -17,63 Eur ( pašto išlaidos), valstybės naudai.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-303 str. , teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir nubausti jį - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Taikyti LR BK 75 str.1 d. 2 d. 5 p. 7 p. 8 p. ir pagrindinės bausmės, laisvės atėmimo, vykdymą atidėti vieniems (1) metams, įpareigoti nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos, Kėdainių rajono ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; tęsti darbą; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06,00 val. jeigu tai nesusiję su darbu.
Skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą - 5 MGL, t. y. 188,30 Eur ( LR BK 67 str. 2 d. 6 p; BK 71str.), kurią jis turi sumokėti per tris (3) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę šioje byloje rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti nukentėjusiam L. T. iš nuteistojo A. N. 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.
Priteisti iš nuteistojo A. N. proceso išlaidas (pašto išlaidas) – 17,63 Eur valstybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.