Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės ir Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui A. T. dėl padarytos žalos gamtai (kraštovaizdžiui) atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad atsakovas A. T. pagal 2005-08-29 pirkimo – pardavimo sutartį įsigijo žemės ūkio paskirties 0,2 ha žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini),2006-11-06 pagal pirkimo - pardavimo sutartį įsigijo žemės ūkio paskirties 0,66 ha žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2008-06-06 dovanojimo sutartimi įsigijo žemės ūkio paskirties 0,4 ha žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 56-60). 2008-12-24 Tauragės apskrities viršininko įsakymu patvirtintu žemės sklypo pertvarkymo projektu šie sklypai sujungti į vieną žemės ūkio paskirties 1,2227 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris kadastro žemėlapyje pažymėtas 2009-01-06 (b. l. 55, 61). 2009 m. rugsėjo 20 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai pasitelkę IĮ „Geolinija“ darbuotojus atliko kadastrinius matavimus (b. l. 7, 104) bei 2009-05-19 ir 2009-05-21 vaizdo kortelėse (b. l. 83-88) užfiksavo, kad 2009 m. gegužės 19 d. atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), be privalomo statinio statybos leidimo arba įgaliotų savivaldybės ir valstybės tarnautojų pritarimo, Jūros upės tvenkinio pakrantės apsauginėje juostoje ir apsauginėje zonoje iškastas 0,1340 ha ploto vandens telkinys (iš to ploto apsauginėje juostoje - 0,0353 ha). Kasant dirbtinį nepratekantį vandens telkinį sunaikinta Jūros upės tvenkinio pakrantės apsauginės juostos 0,097 ha žolinė augmenija, dalis iškasto grunto sustumtas į Jūros upės tvenkinį ir pažeidžiant kranto liniją iškastu gruntu, vidutiniškai 0,5 m. storio gruntu. Nuostoliai padaryti gamtai, sunaikinus, sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus sudaro 52 335,09 Lt. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo.

Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte žala aplinkai apibūdinama kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) pablogėjimas. Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 1 ir 4 p. nuostatos). Dėl žalos aplinkai padarymo fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008).

Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus. Neteisėti veiksmai konstatuojami, jeigu pažeidžiamos aplinkos apsaugos teisės normos ir reikalavimai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodyto įstatymo nustatyta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla, aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas išimtis. Reiškia, civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008; 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008, ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl šių sąlygų buvimo, atsižvelgdamas į įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo ypatumus. Pažymėtina, kad civiliniame procese nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, nes išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Tai ne kartą pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-58/2007; 2008 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-95/2008; kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė taikyti atsakovui deliktinę civilinę atsakomybę už žalą gamtai (kraštovaizdžiui), padarytą sunaikinus Jūros upės tvenkinio pakrantės apsaugos juostoje 0,0970 ha žolinės augmenijos, iškastas gruntas sustumtas į Jūros upės tvenkinį ir iškastu gruntu pažeista kranto linija, vidutiniškai 0,5 m storio sluoksniu, užpiltas 0,0863 ha Jūros tvenkinio plotas. Žalos dydis apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 patvirtintos „Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika“.

Atsakovas A. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad paminėtų pažeidimų administracine tvarka nėra baustas, todėl jo veiksmai civilinės teisės požiūriu taip pat turi būti pripažinti teisėtais. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia atsakovo argumentacija. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, kuria atsakovas 2009-06-25 Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo priežiūros skyriaus vedėjo nutarimu baustas pagal ATPK 159² straipsnio 5 dalį, ir 2009 m. spalio 23 d. nutartis, kuria atsakovas 2009-06-26 Tauragės apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento nutarimu baustas pagal ATPK 52² straipsnio 1 dalį, buvo panaikintos ir bylos grąžintos institucijoms nagrinėti iš naujo, t.y. nebuvo priimti galutiniai procesiniai dokumentai. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad minėti nutarimai neturi prejudicinės galios. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tai, jog nagrinėjamu atveju atsakovas nenubaustas administracine tvarka, neeliminuoja jo civilinės atsakomybės bei ieškovo reikalavimo atlygint gamtai padarytą žalą. Aiškinant įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, suformuotoje teismo praktikoje įtvirtinta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje; taip pat išaiškinta, kad pagal teismo įsitikinimo laipsnis ar kriterijai pagal CPK nekonkretizuoti; kad pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintą supratimą faktas vertinamas kaip įrodytas, jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu: faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo veiksmų, kasant vandens telkinį bei gruntu užpylus Jūros upės tvenkinio krantą, teisėtai rėmėsi visais byloje esančiais rašytiniais įrodymais – VĮ Registrų centro pažymėjimu, planu ir Tauragės apskrities viršininko 2008-12-24 įsakymu (b. l. 56-60, 61, 103). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką šios kategorijos bylose neteisėti veiksmai konstatuojami, jeigu pažeidžiamos aplinkos apsaugos teisės normos ir reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010). Kaip jau paminėta, civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys. Taigi, atsakovas atsako už gamtai padarytą žalą be kaltės , t.y. ieškovas neturėjo pareigos įrodinėti visų civilinės atsakomybės sąlygų; priešingai įrodinėjimo našta nagrinėjamoje byloje priklausė atsakovui – jis turėjo įrodinėti aplinkybių, šalinančių jo atsakomybę, buvimą (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jo atliktų veiksmų teisėtumą ar aplinkybę, kad jo veiksmais nebuvo padaryta žala gamtai, nebuvo sunaikinta augmenija ar kraštovaizdžio reljefas (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra visos būtinosios sąlygos taikyti atsakovui civilinę deliktinę atsakomybę už gamtai padarytą žalą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatas žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad neteisėtus vandens telkinio kasimo darbus, neturint tam teisės aktų nustatyta tvarka išduoto valstybės institucijų leidimo, atliko atsakovas. Būtent jis, kasdamas vandens telkinį, sunaikino augmeniją, iškastą gruntą sustūmė į Jūros upės tvenkinį ir iškastu gruntu pažeidė kranto liniją. Remiantis CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu principu, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo, atsakovas turi pareigą atsakyti už gamtai padarytą žalą.

Atmestinas atsakovo argumentas, kad iškasto vandens tvenkinio plotas yra 942 m², o ne 1340 m². Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo pateiktame J. L. parengtame plane iškasto vandens telkinio vandens plotas nurodytas 942 m², ieškovo pateiktais matavimais to paties vandens telkinio plotas nurodytas 1340 m², plotas paskaičiuotas pagal iškasto vandens telkinio kranto liniją. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo pateiktas vandens telkinio plotas paskaičiuotas pagal vandens lygį, kuris priklausomai nuo aplinkos sąlygų kinta, todėl nustatant iškasto vandens telkinio plotą, pagrįstai remtasi ieškovo pateiktu planu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, siekdamas įrodyti žalą kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

Nagrinėjamu atveju žalos faktas (augmenijos sunaikinimas, iškasto grunto sustūmimas į Jūros upės tvenkinį, kraštovaizdžio reljefo pakeitimas) yra nustatytas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 patvirtinta „Nuostolių padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika“. Atlikti paskaičiavimai pagal šios metodikos reikalavimų 6 punkte nurodytą formulę sudaro 52 355,09 Lt ( 8,52 x ((431,5 + 525,21) x 3 + 1494,82 x 2) x 1 = 4992525,24 Lt +2429,85 = 52 335,09 Lt ) (b. l.101, 102). Būtent tą sumą iš atsakovo ir priteisė pirmosios instancijos teismas. Apeliantas apeliaciniu skundu ginčija priteistos žalos atlyginimo valstybei dydį, tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto pateiktas žalos apskaičiavimas yra niekuo nepagrįstas, todėl juo remtis nėra pagrindo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais apie tai, kad civilinės atsakomybės subjektas yra fizinis asmuo, kuriam žalos dydis yra pakankamai ženklus, nes jo pajamos iš individualios veiklos 2012 metais buvo 11 350 Lt, jis išlaiko du vaikus, slaugo sergančią mamą, be to, nenustatyta, kad iš savo veiksmų apeliantas gautų naudos, nėra duomenų, kad dėl darbų vandens telkinio apsaugos juostoje ir zonoje sunaikinta vertinga augmenija, gyvūnija ir/ar buvo sudarkyta aplinka, kraštovaizdis, todėl daro išvadą, jog yra pagrindas apskaičiuotos žalos dydį sumažinti iki 20 000 Lt ir šios sumos šiuo atveju visiškai pakaktų žalos prevencijai ir jos sumažinimui (CK 1.5 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus bei taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias žalos dydžio nustatymą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, mažinant priteistos gamtai padarytos žalos dydį iki 20 000 Lt. Atitinkamai turi būti pakeista sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Žyminis mokestis į valstybės biudžetą turi būti skaičiuojamas nuo priteistos sumos, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 600 Lt suma (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovui gražintina 974 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą, dalis proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalys, CPK 96¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti iš atsakovo A. T. ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui priteistos žalos gamtai (kraštovaizdžiui) atlyginimo dydį iki 20 000 Lt.

Sumažinti iš atsakovo A. T. į valstybės biudžetą priteisto žyminio mokesčio dydį iki 600 Lt.

Grąžinti atsakovui A. T. 974 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą Swedbank AB, pagal 2013-01-11 mokėjimo kvitą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.