- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-03
- Bylos Nr.
- e2A-1010-775/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-02034-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Suinteresuotas asmuo
- K. J., Joniškio kredito unija ir uždaroji akcinė bendrovė „SME Loans“
- Pareiškėjas
- E. B., V. J. B.
- Kategorijos
- 2.3.2.4.1Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu
- 2.3.2.7Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles
- 2.3.2.10Kiti su santuoka susiję klausimai
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.19.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens K. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. B. ir V. J. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys Joniškio kredito unija ir uždaroji akcinė bendrovė „SME Loans“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai E. B. ir V. J. B. (toliau – pareiškėjai) prašė nutraukti jų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; po santuokos nutraukimo palikti pareiškėjams santuokines pavardes; prašymą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. sprendimu pareiškėjų prašymas tenkintas. Nutraukta pareiškėjų santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Patvirtinta 2024 m. gruodžio 10 d. pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria pareiškėjai susitarė dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, tarpusavio išlaikymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, jo išlaikymo ir kitų su nepilnamečiu vaiku susijusių teisių bei pareigų, santuokoje įgyto ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto padalijimo bei kreditorinių prievolių.
3. Pareiškėjai sudarytoje santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu sutartyje aptarė prievolių vykdymą po santuokos nutraukimo kreditoriams Joniškio kredito unijai ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „SME Loans“.
4. Patvirtino, kad pareiškėjų kreditoriams yra pranešta apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą teisme ir apie šios sutarties sąlygas bei pareiškė, jog šios sutarties sudarymo dieną neturi jokių kitų asmeninių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, kurių pasidalijimą būtų reikalinga aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Pareiškėjai pažymėjo, kad jei po santuokos nutraukimo tretieji asmenys pareikštų pinigines pretenzijas, kylančias dėl vieno iš sutuoktinių veiksmų, sudarytų sandorių ar kt., šis sutuoktinis asmeniškai atsakys pagal tokias pretenzijas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu kreditorius K. J. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apeliantas yra pareiškėjų kreditorius, kuris nebuvo įtrauktas į procesą ir jam nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą. Jo kreditorinių reikalavimų pareiškėjams vykdymas nėra išspręstas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Apeliantas 2023 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo pavedimu suteikė E. B. 1 000 Eur paskolą, kurią pareikalavo grąžinti 2024 m. sausio 9 d. raštu, bet skola iki šiol nėra grąžinta. Tauragės apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-745-607/2024 apeliantui iš V. J. B. priteista 13 000 Eur skola ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, išieškojimą vykdo antstolė D. P., skola negrąžinta ir neišieškota. Nurodytos pareiškėjų prievolės apeliantui yra bendros ir jos turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnio 1 dalis).
5.2. Apeliantas, vadovaujantis CK 3.126 straipsnio 1 dalimi, turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė padalijimo, kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas ieškinio pareiškime nurodyti ieškovui žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Pareiškėjai šiuo atveju nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis, kadangi prašyme dėl santuokos nutraukimo nenurodė apelianto, kaip kreditoriaus, ir jo neįtraukė į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau tai nešalino teismo pareigos patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių, nes sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Pagal apelianto iš antstolės D. P. vykdomosios bylos gautus dokumentus ir pareiškėjų teismui pateiktą prašymą dėl santuokos nutraukimo matyti, kad yra ir daugiau į procesą neįtrauktų kreditorių, o būtent – Valstybinė mokesčių inspekcija, Teisingumo ministerija.
Žemesnės instancijos teismas
5.3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nurodyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti, apeliantas turėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Prievolės apeliantui turėjo būti išspręstos sutartyje dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių ir apie tai kreditorius turėjo būti informuotas, todėl, panaikinus teismo sprendimą, apeliantas bylą prašo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Atsiliepimas
6. Pareiškėja E. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pareiškėja pirmos instancijos teisme buvo atstovaujama advokatės, todėl jai buvo išaiškinta pareiga nurodyti jai žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant procesinių dokumentų kopijas. Tačiau pareiškėjai nebuvo žinoma apie apelianto nurodytas prievoles, jos nebuvo sudarytos jos vardu ar su jos žinia.
6.2. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėja būtų sudariusi paskolą ar davusi sutikimą sudaryti prievoles ir kad prievolės buvo skirtos šeimos poreikiams tenkinti, todėl šios prievolės negali būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis.
6.3. Ginčijamos prievolės yra tik vieno sutuoktinio asmeninės prievolės, apie kurias pareiškėja nežinojo, todėl tai nėra pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo. Apeliantas gali ginti savo teises kitu teisės aktuose numatytu būdu – reikšdamas reikalavimus tikrajam skolininkui (kitam sutuoktiniui). Jo teisių negalima ginti santuokos nutraukimo byloje, nes tai nėra tinkamas teisinis būdas kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Pareiškėja pirmosios instancijos procese sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo jį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundų ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
9. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo nutraukta santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
10. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė Joniškio kredito unijos banko sąskaitos išrašą, kuris patvirtina, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d. K. J. pervedė E. B. 1 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Paskola, dokumento Nr. JKU20230808/006431; 2024 m. sausio 9 d. E. B. registruotu paštu siųstą reikalavimą dėl skolos grąžinimo; 2024 m. sausio 17 d. Tauragės apylinkės teismo įsakymą, kuriuo kreditoriui K. J. iš skolininko V. J. B. 2023 m. birželio 2 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu priteista 13 000 Eur, 5 procentų dydžio metinės palūkanos ir 574 Eur bylinėjimosi išlaidos; 2024 m. spalio 24 d. antstolės D. P. turto arešto aktą, kuriuo areštuota skolininkui V. J. B. priklausanti kelių transporto priemonė.
11. 2025 m. gegužės 23 d. apeliantas papildomai pateikė Nekilnojamojo turto registro išplėstinį išrašą apie V. J. B. įmonei pareiškėjų perleistą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad šis turtas neįtrauktas į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nors individualios įmonės turtas, kaip ir kitas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, dalintinas pagal bendrąsias taisykles, numatytas CK trečiosios knygos VIII skyriuje. Be to matyti, kad turtui taikoma hipoteka, tačiau kreditorius sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nenurodytas. Šiam turtui kelių antstolių yra taikytas areštas, todėl yra pagrindo manyti, kad yra ir daugiau sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nenurodytų kreditorių. Taip pat pateikta Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eL2-10775-1184/20205, kuria teismas atsisakė priimti K. J. prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkams V. J. B. ir E. B., motyvuodamas, kad skolos klausimas spręstinas santuokos nutraukimo byloje, kurioje procesas dar nėra pasibaigęs.
12. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų turinį ir jų reikšmę nagrinėjamai bylai, tai, jog apeliantas jų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes jam nebuvo pranešta apie užvestą bylą, kad naujai pateikti įrodymai yra reikšmingi nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus bei vertinant jų pagrįstumą, nenustatęs šalies procesiniame elgesyje piktnaudžiavimo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekdamas visapusiško bylos išnagrinėjimo, priima ir prideda prie bylos apelianto pateiktus įrodymus.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
13. Prašymo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turinys turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 135 straipsnyje nurodytus bendruosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus. CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad prie pareiškimo turi būti pridedami duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CK 3.126 straipsnis).
14. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio, pareiškusio ieškinį dėl turto padalijimo, pareiga nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją, yra imperatyvi. Ši nuostata taikytina ir nutraukiant santuoką bendru sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-58-218/2015, Nr. e3K-3-5-916/2022). Sutuoktinių pareiga informuoti kreditorių (kreditorius) apie bylos iškėlimą dėl jų turto padalijimo nustatyta tam, kad sutuoktinių kreditoriai galėtų realiai įgyvendinti savo teisę būti įtraukti į turto padalijimo bylą trečiaisiais asmenimis, nes šioje byloje priimtas sprendimas gali turėti įtaką jų teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-514-684/2015, Nr. 3K-3-303-378/2019). Taigi, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, minėtos teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl nustato pareiškėjams pareigą nurodyti visus kreditorius ir pranešti jiems apie santuokos nutraukimo procesą.
15. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatymu draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tuo atveju, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, tačiau toks pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų materialių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).
16. Iš apelianto pateiktų įrodymų matyti, kad apeliantas 2023 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo pavedimu atliko 1 000 Eur mokėjimą E. B. (mokėjimo paskirtyje nurodyta - paskola), 2024 m. sausio 9 d. raštu pareikalavo grąžinti, bet, kaip nurodo, skola iki šiol negrąžinta. 2024 m. sausio 17 d. teismo įsakymu, priimtu Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų civilinėje byloje Nr. eL2-745-607/2024, apeliantui iš V. J. B. priteista 13 000 Eur skola ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, išieškojimą vykdo antstolė D. P., skola negrąžinta ir neišieškota.
17. Santuokos nutraukimo byloje poveikis į bylą neįtraukto kreditoriaus materialiosioms teisėms ir pareigoms yra tada, kai teismo procesiniu sprendimu pasisakoma dėl kreditoriaus reikalavimo teisės pobūdžio arba sutuoktinių turtas padalijamas tokiu būdu, kuris daro įtaką kreditoriaus reikalavimo patenkinimui, arba kitokiu būdu paveikiamos kreditoriaus teisės. Kasacinio teismo taip pat yra konstatuota, kad sutuoktinių kreditorių teisė dalyvauti santuokos nutraukimo byloje yra viena iš kreditorių materialiųjų teisių apsaugos garantijų, sudaranti procesines prielaidas kreditoriams pareikšti savo atsikirtimus dėl sutuoktinių pasirinkto turto padalijimo būdo, pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl prievolių dydžio bei rūšies ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019).
18. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškimo ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties kopijos būtų nusiųstos apeliantui (kreditoriui). Šiame kontekste teismas taip pat pastebi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenustatinėjo, ar sutuoktiniai įvykdė CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatytą informavimo pareigą apelianto ir kitų kreditorių atžvilgiu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas, kaip kreditorius apie šią bylą nebuvo informuotos CK 3.126 straipsnyje nustatyta tvarka, neišaiškinta jo pozicija dėl sutuoktinių piniginių prievolių kreditoriams paskirstymo byloje, todėl pirmosios instancijos teismas, padalydamas šalių turtą ir prievoles kreditoriams, nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens materialiųjų teisių ir pareigų – padalijo sutuoktinių skolas, nepranešęs apie bylą apeliantui, kaip sutuoktinių kreditoriui, eliminuodamas jo galimybę reikalauti iš šalių solidaraus prievolės įvykdymo.
Dėl procesinės bylos baigties
19. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią skundžiamu sprendimu patvirtino pirmosios instancijos teismas, pažeidžia kreditoriaus K. J. interesus, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu (CPK 263 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės ir materialinės teisės pažeidimų, nes išnagrinėjus šios kategorijos bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme dalyvaujantys byloje asmenys prarastų teisę į apeliaciją, todėl skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalis 4 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
20. Bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą dalį iš naujo nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.