- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-15
- Bylos Nr.
- 2-336-805/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00178-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- B. M. J., A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Gyventojų
- Kategorijos
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja L. R., sekretoriaujant L. A., dalyvaujant pareiškėjai B. M. J., jos atstovui - advokatui A. B., pareiškėjai A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. S. ir B. M. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims - Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus ir Utenos skyriams dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos A. S. ir B. M. J. pareiškimu (b.l.2-5) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S. (M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini)ir B. M., J. (M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), dėl Sovietų sąjungos represinių organų persekiojimo ir jų šeimos narių įtraukimo į tremiamų asmenų sąrašus, joms pasislėpus, negalėjo legaliai gyventi tėvų namuose (duomenys neskelbtini), bei buvo likusios be tėvų globos, nuo 1945 metų iki trėmimų pabaigos 1953 metais.
Pareiškėja A. S. teismo posėdyje prašymą palaikė, prašė jį tenkinti. nurodė, kad jos šeima, kurioje buvo penki broliai ir dvi seserys kartu su tėvais gyveno (duomenys neskelbtini). Ji šeimoje buvo jauniausia, sesuo buvo šiek tiek vyresnė. 1945 metais brolis V. M. išėjo partizanauti. Vėliau partizanauti išėjo broliai K., J. ir K., kuris buvo pats jauniausias iš brolių ir žuvo būdamas 17 metų. Broliams išėjus partizanauti, likę šeimos nariai buvo įspėti, jog yra įtraukti į tremiamų asmenų sąrašus ir buvo priversti slapstytis, kad nebūtų ištremti. Pradžioje jų šeima dar gyveno savo namuose. Apie tai, jog atvažiuoja jų ištremti, įspėdavo žmonės, tuo metu jie laikinai pasislėpdavo. Ji pati, šeimai pasislėpus pas kaimynus, matė kaip važiuodami jų ištremti sodyboje užklimpo stribai. Po šio apsilankymo, šeima sugrįžusi į namus, nerado daugelio daiktų, nuo tada pradėjo slapstytis pastoviai, nes suprato, jog dėl brolių partizaninės veiklos tikrai bus ištremti. Maždaug kas devynis mėnesius keldavosi į kitą vietą, prisiglausdami vis pas kitus žmones, dėl ko tekdavo mokytis vis kitose mokyklose. Pirmiausia 2 metus ji mokėsi Jiezno gimnazijoje, po to persikėlė gyventi į Bagrėno kaimą. Ten kartu su seserimi pabaigė 3 klasę. Tada persikėlė gyventi į Pabarštį, kuriame prabuvo 3 mėnesius, po to į Alksniakiemį, kur baigė 4 klases ir pragyveno 9 mėnesius, po to persikėlė gyventi į Gustaitynės kaimą. Dar buvo apsigyvenusi Mielaiškampyje, kuriame pagyveno pusantrų metų, mokėsi siūti. Paskui kartu su tėvais išvažiavo į Kaliningrado sritį, kur pragyveno puspenktų metų. Sugrįžusi į Lietuvą pusę metų pragyveno Ilgakiemio kaime, ištekėjo ir persikėlė gyventi į vyro tėvų namus Dūmiškių kaime. Po pusantrų metų kartu su vyru persikėlė gyventi į Prienus, galiausiai pasistatė namą ir pasiliko gyventi Prienuose. Paaiškino, kad slapstydamasi, ji kartais gyveno su motina ir seserimi, o kartais motina ir sesuo gyvendavo atskirai pas kitus žmones. Jų tėvas kartu su jomis negyveno. Parodė, kad šeimai išėjus iš namų, jų šeimos namuose buvo apgyvendinti pašaliniai žmonės – Bubniai. Slapstėsi ir negalėjo legaliai gyventi savo namuose, nes kitu atveju visa likusi šeima būtų buvusi ištremta, kadangi tėvai turėjo apie 19 ha žemės, o broliai dalyvavo partizaninėse kovose prieš Sovietų valdžią. Paaiškino, jog nė vienas iš jos šeimos narių ištremtas nebuvo, kadangi slapstėsi, broliai žuvo kovodami partizanų gretose. Juridinio fakto nustatymas, jai reikalingas, kad galėtų gauti nuo okupacijų nukentėjusių nukentėjusiojo asmens statusą.
Pareiškėja B. M. J. teismo posėdyje prašymą palaikė, prašė jį tenkinti. Ji visiškai patvirtino sesers A. S. parodymus, nurodydama, kad ji visų slapstymosi aplinkybių gerai neprisimena, kadangi yra persirgusi mikroinsultu. Pareiškėjos nuomone, ji mokyklą pradėjo lankyti 1946 metais. Nuo tų metų jų šeima pradėjo gyventi atskirai. Gyveno pas tetą Mielaiškampio kaime, pas brolį A. Š. kaime, vėliau persikėlė gyventi į Jiezną, paskui su seserimi ir broliu Kostu persikėlė gyventi į Bagrėno kaimą. Ten su seserimi mokykloje lankė trečią klasę. Atsimena, kad tuo metu į namus, kuriuose jos gyveno, atvežė susirgusį tėtį. Jos klajonės baigėsi 1956 metais kai apsigyveno Prienuose. Niekas iš jos šeimos narių ištremtas nebuvo, nors, kiek ji atsimena iš mamos pasakojimų, šeima ne kartą pergyveno tiesioginio ištrėmimo pavojus, todėl vėliau buvo priversta palikti savo namus Stuomenų kaime ir atskirai slapstytis pas gimines ar kitus žmones.
Pareiškėjos A. S. atstovas A. B. nurodė, kad Lietuvos Ypatingajame archyve nėra išlikusių duomenų apie pareiškėjų ir jų tėvų įtraukimą į tremiamų asmenų sąrašus, todėl faktas, jog Sovietų sąjungos represinių organų persekiojimo pareiškėjos negalėjo legaliai gyventi tėvų namuose Stuomenų kaime, Prienų rajone, bei buvo likusios be tėvų globos, nustatytinas teisme remiantis liudytojų parodymais ir kitais bylos rašytiniais įrodymais. Šis juridinio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjos iš valstybės gautų kompensacijas, kurios numatytos įstatymuose kaip lengvatos. Nors archyvai ir duoda atsakymus, kad pareiškėjų šeima nebuvo įtraukta į tremiamų asmenų sąrašus, tačiau teismui pateiktose Lietuvos Ypatingojo archyvo pažymose yra nurodyta, kad pvz. - K. M., bijodamas būti ištremtas, pabėgo iš savo ūkio ir iki 1950 metų gyveno pusiau legalioje padėtyje, o 1950 metais įstojo į brolio vadovaujamą „Vėjo“ gaują. Taip parašyta Lietuvos Ypatingojo archyvo pažymoje, nes tuomet partizaninio judėjimo būriai buvo vadinami „gaujomis“. Kitoje 2011-10-06 Lietuvos Ypatingojo archyvo pažymoje nurodoma, kad V. M. pasislėpęs nuo tremties. Taigi, akivaizdu, kad šeima, kurios keturi asmenys partizanavo, turėjo būti ištremta. Kitaip ir negalėjo būti, kadangi Lietuvos TSR 1946-02-15 Liaudies komisaro įsakymo 5 punktu buvo įsakyta - „banditų ir buržuazinių nacionalistų organizacijų dalyvių, nepasidavusių Vidaus reikalų ir Liaudies komisariato įstaigoms, šeimas suimti ir ištremti“. Faktas, kad keturi pareiškėjų šeimos nariai partizanavo yra įrodytas, dėl ko akivaizdu, kad šiai šeimai grėsė trėmimas, nors oficialiuose dokumentuose tiesiogiai niekur tai ir nebuvo įrašyta. Tai patvirtina ir pačių pareiškėjų parodymai bei liudytojų parodymai. Liudytojos patvirtino, kad pareiškėjų šeima buvo išsiblaškiusi, o persekiojimų pabaigoje buvo atsidūrusi net Kaliningrado srityje, kad vaikai (1-2 klasės, t.y. pareiškėjos) turėjo gyventi pas svetimus žmones, svetimose sodybose, ten irgi neturėjo ramybės. P. S. netgi parodė, kad jie, perspėti gerų žmonių, nakvojo rugiuose, slėpdamiesi nuo tremties. P. J. parodė, kad, gyvenant ištremtų asmenų sodyboje, jas tikrindavo, kraustydavo, ieškodavo jų tėvelių. Atstovo nuomone, akivaizdžiai įrodyta, kad pareiškėjos, būdamos nepilnametės, negalėjo legaliai gyventi savo gyvenamojoje vietoje – Stuomenų kaime, be to, pareiškėjų šeima neteko ir savo gimtųjų namų, juose buvo apgyvendinti kiti žmonės, jų buvę namai Stuomenų kaime pareiškėjoms negrąžinti. Juridinę reikšmę turintis faktas turėtų būti nustatytas, nes tai pilnai atitinka įstatymo raidę, kuriame yra parašyta, kad nukentėjusiais pripažįstami asmenys, įtraukti į tremiamų asmenų sąrašus arba jie trėmimo metu yra pabėgę, pasislėpę ar kitaip išvengę tremties, jei jie trėmimo metu buvo nepilnamečiai. Užtenka vien to fakto, kad pareiškėjos buvo nepilnametės trėmimo metu, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nes kitokiu būdu to nustatyti negalima, nesant archyvinių duomenų. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjos galėtų gauti tremtinio statusą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pateikė atsiliepimą, kuriuo nurodė, kad nors pareiškėjos nepateikė dokumentų apie jų įrašymą į tremiamųjų asmenų sąrašus, tačiau archyviniuose dokumentuose yra užuominų, kad šeima pasislėpė nuo trėmimų, todėl prašo teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimti teismo nuožiūra pagal faktines bylos aplinkybes (b.l.43). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką suinteresuotiems asmenims pranešta tinkamai. Pateikė prašymą nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b.l.65, 89).
Šalies argumentai
Suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus ir Utenos skyriaus atstovai per teismo nustatytus terminus pateikė atsiliepimus į pareiškėjų prašymus, kuriais pareiškėjų prašymui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo iš esmės neprieštarauja (b.l.45, 53). Suinteresuotų asmenų atstovai posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką suinteresuotiems asmenims pranešta tinkamai. Atskirais pareiškimais suinteresuoti asmenys prašo bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant (b.l.70, 91). Byla išnagrinėta suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant ((duomenys neskelbtini) str. 5 d.).
Apklausta teismo posėdyje liudytoja O. Ž. parodė, jog ji yra pareiškėjų giminaitė (pusseserė). Ji pažįsta pareiškėjas ir pažinojo visus jų brolius, kurie vėliau žuvo partizanaudami. Žino, kad pareiškėjos su tėvais slapstėsi, kad nebūtų ištremtos iš Lietuvos. Paaiškino, jog į mišką išėjus pirmam pareiškėjų broliui, o jos pusbroliui Klemensui, pareiškėjos su tėvais ir kitais broliais dar gyveno Stuomenų kaime, Prienų rajone. Paskui į mišką išėjo pareiškėjų broliai Justinas bei Kostas, kurie vėliau visi žuvo. Broliams partizanaujant, pareiškėjų šeima privalėjo slaptytis, kad nebūtų ištremta, nes šios šeimos keturi vyrai partizanavo, kitaip jie būtų buvę ištemti. Paaiškino, kad ji su dviem vaikais taip pat buvo ištremta, kadangi jos vyras partizanavo. Nurodė, kad pareiškėjos slapstėsi Jiezne, Ariogaloje ir kitose vietose. Šeima gyveno atskirai ir keliavo po visą Lietuvą kol numirė Stalinas ir pasibaigė trėmimai. Žino, kad po trėmimų, atrodo 1954 m., pareiškėjos dar buvo išvykusios gyventi į Kaliningrado sritį.
Apklausta teismo posėdyje liudytoja E. M. parodė, kad pareiškėjos yra jos vyro pusseserės. Tuo laiku ji gyveno Molėtuose, apie tai žino tik iš savo vyro pasakojimų, nes tik. 1959 metais ištekėjusi ji atsikėlė gyventi į Prienus. Kadangi jos keturi broliai tuo metu taip pat slapstėsi, todėl vienas kitam su vyru pasakodavo apie savo gimines. Vyras jai pasakojo apie pusbrolius – M., kurie buvo partizanais, dėl ko jų šeimą norėjo išvežti į tremtį, bet šeimos nariai spėjo išbėgti ir pasislėpti. Jos vyras, kuris miręs, dar pasakojo, kad glaudus bendravimo ryšys nutrūko, nes M. vienoje vietoje negyveno, vis išsikeldavo iš vienos vietos į kitą vietą. Tik vėliau sužinojo kur M. vis keldavosi gyventi. Vyras jai sakė, jog susitiko su pareiškėjų šeima tik po Stalino mirties, Kaliningrado srityje, į kurią jis taip pat buvo išvažiavęs. Jiems vaikščiojant po miškus vyras pabrėždavo, kad tuose miškuose partizanavo jo pusbroliai. Vėliau, po Stalino mirties, ji su vyru bendravo su M. šeima ir iki šiol su vyro pusseserėmis artimai bendrauja. Jos patvirtino jai visus vyro ankstesnius pasakojimus apie šios šeimos istoriją.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos teisme tada, jeigu yra visos Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), 445 straipsniuose nurodytos sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti. Tos sąlygas yra tokios: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumento, kuris patvirtintų juridinę reikšmę turintį faktą. Nesant bent vienos šių aplinkybių byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negali būti nagrinėjama teisme. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį teismas turi patikrinti, ar pareiškime nurodyta, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punktas). Vykdant šią nuostatą patikrinama, ar egzistuoja sąlyga, kad nuo prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).
Iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2011-12-30 pateiktų pareiškėjoms raštų Nr. 36R-t-150 ir 36R-t-151 „Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo“ matyti, kad pareiškėjos sutinkamai su 1997 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis nori būti priskirtos šio įstatymo 3 straipsnio 1 punkto b papunktyje nustatytai grupei, t.y., siekia būti pripažintos tremtiniams prilygintiems asmenims. Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami asmenys, įrašyti į tremiamųjų sąrašus ir trėmimo metu pabėgę, pasislėpę arba kitaip išvengę trėmimo, jeigu jie trėmimo metu buvo nepilnamečiai arba pilnamečiai, tačiau toliau negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, taip pat įkalintų, ištremtų ar įrašytų į tremiamųjų sąrašus asmenų nepilnamečiai vaikai. Įrašymo į tremiamųjų sąrašus sąlyga nebūtina nepilnamečiams vaikams, išvengusiems tremties, jei abu tėvai (įtėviai) buvo įkalinti, ištremti arba vienas įkalintas, o kitas ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus arba turėtas vienintelis iš tėvų (įtėvių) buvo įkalintas, ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus.
Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t.y., jog būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė
Lietuvos Ypatingojo archyvo 2011-11-21 rašte Nr. P2-5349 nurodyta, kad Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos nepilnai išlikusiuose archyviniuose fonduose duomenų apie A. M., K., gim. 1939 m, ir B. M. M., K., gim. 1937 m., įrašymą į sąrašus asmenų, numatytų ištremti 1946-1952 metais iš Prienų apskrities, Šilavoto valsčiaus, už Lietuvos Respublikos ribų nėra (b.l.9), analogiškai nurodyta ir 2012-07-23 rašte Nr. P2-2720 dėl pareiškėjų tėvų 1945-1952 m., pažymint, kad 1942-1944 laikotarpio dokumentai nesaugomi (b.l.93). Iš A. M. ir B. M. M. gimimo liudijimų matyti, kad pareiškėjų tėvas yra M. K. (b.l.16, 17). Mirties liudijimas patvirtina, kad M. K. yra miręs (b.l.12), M. M. mirusi 1970-02-26 (b.l.13). Iš 2001-03-16 išduoto santuokos liudijimo matyti, kad 1959-03-28 susituokė A. M., kuriai po santuokos suteikta pavardė – S.(b.l.14). A. S. gyvenamąją vietą yra deklaravusi adresu – (duomenys neskelbtini) (b.l.15). Iš 1964-07-12 santuokos akto įrašo Nr. 140 matyti, kad susituokė B. M. M., kuriai po santuokos suteikta pavardė – J. (b.l.18). Gimimo įrašai apie V. K. ir K. M. gimimus bei archyvo pažymos apie P. R. katalikų bažnyčios archyviniame fonde gimimo metrikų knygoje esančius įrašus apie pakrikštytus K.ir M. M. sūnus K. ir J. A. (b.l.19, 22, 25,027) patvirtina, jog pareiškėjos ir nurodyti asmenys yra broliai ir seserys. Lietuvos Ypatingojo archyvo 2011-10-06 pažymos Nr. P2-4727, Nr. P2-4728, Nr. P2-4728 (antra), Nr. P2-4730 patvirtina, jog pareiškėjų šeimos nariai (broliai) – V. (V.) M. (b.l.20-21), K. M. (b.l.23-24), J. M. (b.l.26) ir K. M. buvo partizanais, dalyvavo ginkluotoje pasipriešinimo sovietiniams okupantams kovoje ir žuvo. Iš Kauno apskrities archyvo pažymos Nr. (10.6) V10-293 matyti, kad duomenų apie K. M. šeimos pasitraukimą iš Stuomenų (Mikališkio) bei kokiu pagrindu jo pastatuose buvo apgyvendinta B. šeima, archyve nėra (b.l.32).
Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo ginkluoto pasipriešinimo sovietiniams okupantams dalyvių, žuvusiųjų partizanų – V. K. M., K. M., J. A. M. ir K. M. seserys (b.l.12-14, 16-28). Nurodytą faktą patvirtina ne tik bylos rašytiniai įrodymai, bet ir byloje pateiktos pareiškėjų šeimos nuotraukos, taip pat pareiškėjų uniformuotų brolių partizanų nuotraukos iš knygos „Išėjo broliai“ (b.l.29-31). Lietuvos Ypatingojo archyvo 2011-11-21 rašte Nr. P2-5349 nurodyta, kad Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos nepilnai išlikusiuose archyviniuose fonduose duomenų apie A. M., K., gim. 1939 m, ir B. M. M., K., gim. 1937 m., įrašymą į sąrašus asmenų, numatytų ištremti 1946-1952 metais iš Prienų apskrities, Šilavoto valsčiaus, už Lietuvos Respublikos ribų nėra, vienok, rašytiniuose dokumentuose yra užuominų, kad šeima pasislėpė nuo trėmimų. Galimo pareiškėjų ir visos šeimos įrašymo į tremiamųjų sąrašus ir slapstymosi faktą netiesiogiai patvirtina Lietuvos Ypatingojo archyvo 2011-10-06 pažyma Nr. P2-4728, kurioje nurodyta, kad išlikusiuose Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) atitinkamuose dokumentuose yra duomenų, jog „Tauro“ apygardos „Geležinio vilko“ rinktinės apsaugos būrio vado, slapyvardžiu „Vėjas“ brolis K. M., K., „bijodamas būti ištremtas, pabėgo iš savo ūkio ir iki 1950 metų gyveno pusiau legalioje padėtyje ir 1950 m. įstojo į brolio „Vėjo“ vadovaujamą gaują“ (b.l.23-24). 2011-10-06 Lietuvos Ypatingojo archyvo pažyma Nr. P2-4727 patvirtina, jog archyve išlikusiuose LTSR MGB Kauno skyriaus valdybos dokumentuose nurodyta, kad iki 1951 metų „Tauro“ apygardos „Geležinio vilko“ rinktinės „Dešnio“ tėvūnijai vadovavo pasislėpęs nuo tremties V. M., K., slapyvardžiu „Vėjas“, gimęs 1924 m., Prienų rajone, Stuomenų kaime, kuris buvo „liaudies gynėjų“ nužudytas 1951-01-14 (b.l. 20-21). Lietuvos Ypatingojo archyvo duomenimis 1950 m. susišaudymo metu buvo nužudytas partizanas J. M. (b.l.26), K. M., gimęs 1933 m., buvo įtrauktas į operatyvinę įskaitą LTSR MGB Kauno sr. valdybos, nes jis buvo „Geležinio vilko“ rinktinės „Dešnio“ tėvūnijos partizanu, agentūrinė grupė likvidavusi septynis nacionalistinius banditus, tarp kurių K. M. nužudytas 1952-06-24, (b.l.28). Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu 2012-04-06 Nr. P-316 pasipriešinimo dalyviams – kariams savanoriams K. M. ir V. M. po mirties ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai žuvusiams partizanams suteikti kario kapitono laipsniai (b.l.71-75).
Iš pareiškėjų paaiškinimų, liudytojų parodymų, aukščiau aptartų faktų dėl pareiškėjų brolių slapstymosi nuo trėmimų ir dalyvavimo ginkluotoje pasipriešinimo kovoje, nesant pilnai išlikusiems Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos archyvams, tikėtina, kad pareiškėjų A. S. ir B. M. J. šeimai grėsė ištrėmimas 1945-1953 metais iš Prienų apskrities, Šilavoto valsčiaus už Lietuvos Respublikos ribų, tuo metu buvusios nepilnametės pareiškėjos ir jų tėvai negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje gyvenamojoje vietoje nuo 1945 m. iki 1953 m., dėl ko buvo priverstos slapstytis. Pareiškėjos, siekdamos išvengti tremties, būdamos nepilnametės slapstėsi gyvendamos tiek abi kartu, tiek ir atskirai nuo savo tėvų pas įvairius asmenis skirtingose Lietuvos vietovėse. Šį faktą patvirtino ir liudytojos O. Ž. ir E. M., kurių parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, kadangi jų parodymai buvo logiški bei nuoseklūs, atitiko pareiškėjų nurodytoms aplinkybėms bei teisminio nagrinėjimo metu ištirtiems kitiems įrodymams. Pareiškėjų ir jų šeimos slapstymosi nuo trėmimų ir negalėjimo gyventi savo vietovėje faktą netiesiogiai patvirtina ir ta aplinkybė, jog 1961-1963 metų Jiestrakio apylinkės Stuomenų kaimo ūkinėje knygoje yra duomenų, kad K. M. pastatuose, esančiuose Stuomenų (Mikališkio) kaime, buvo apgyvendina P. ir K. B. šeima (b.l.31). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjų ir liudytojų paaiškinimų, darytina logiška ir tikėtina išvada, kad dėl pareiškėjų keturių brolių dalyvavimo ginkluotoje pasipriešinimo (partizaninėje) kovoje su sovietiniais okupantais, nepilnametės pareiškėjos bei jų tėvai, išvengę tremties, negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Ši išvada, teismo nuomone, yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais ir pagrįsta, jog priešingos išvados tikimybė yra mažesnė. Taigi, laikytina, jog pareiškėjų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančius dokumentus pareiškėjos negali, todėl faktas nustatytinas teismine tvarka ((duomenys neskelbtini) str.). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjoms sukurs teisines pasekmes, kadangi pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 2 p. nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami asmenys, įrašyti į tremiamųjų sąrašus ir trėmimo metu pabėgę, pasislėpę arba kitaip išvengę trėmimo, jeigu jie trėmimo metu buvo nepilnamečiai arba pilnamečiai, tačiau toliau negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, taip pat įkalintų, ištremtų ar įrašytų į tremiamųjų sąrašus asmenų nepilnamečiai vaikai ((duomenys neskelbtini) str. 1 d., 2 d. 9 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl brolių dalyvavimo pasipriešinimo (partizaninėje) sovietiniams okupantams kovoje, Sovietų sąjungos represinių organų persekiojimo, būdamos nepilnametės, su kitais šeimos nariais 1945-1953 metais negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje vietoje (duomenys neskelbtini), ir, vengdamos tremties, slapstėsi.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nuo okupacijų nukentėjusio asmens statusui suteikti.
Priteisti iš pareiškėjų A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 23,00 Lt iš kiekvienos jų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų-gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį Prienų rajono apylinkės teismą.