- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- 2S-2096-436/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00178-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- A. S., B. M. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Gyventojų
Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. S. ir B. M. J. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2-336-805/2012 pagal pareiškėjų A. S. ir B. M. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus ir Utenos skyriams dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjos A. S. ir B. M. J. pareiškimu (b. l. 2–5) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S. (M.) ir B. M., J. (M.) dėl Sovietų Sąjungos represinių organų persekiojimo ir jų šeimos narių įtraukimo į tremiamų asmenų sąrašus, joms pasislėpus, negalėjo legaliai gyventi tėvų namuose Stuomenų kaime, Prienų rajone, bei buvo likusios be tėvų globos, nuo 1945 metų iki trėmimų pabaigos 1953 metais.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškimą tenkino. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos A. S. ir B. M. J. dėl brolių dalyvavimo pasipriešinimo (partizaninėje) sovietiniams okupantams kovoje, Sovietų Sąjungos represinių organų persekiojimo, būdamos nepilnametės, su kitais šeimos nariais 1945-1953 metais negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje vietoje Stuomenų (Mikailiškio) kaime, Prienų rajone ir vengdamos tremties, slapstėsi. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nuo okupacijų nukentėjusio asmens statusui suteikti.
Šalies argumentai
2013 m. balandžio 26 d. pareiškėjos pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad pareiškėjos A. S. ir B. M. J. dėl represavimo bei jų šeimos narių įtraukimo į tremiamųjų asmenų sąrašus 1944 – 1953 metų laikotarpyje negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Stuomenų kaime, Prienų rajone, o vengdamos tremties slapstėsi.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad pareiškėjos Prienų rajono apylinkės teismo 2012-10-15 sprendimo per įstatymo nustatytą 30 dienų terminą neskundė, tačiau pareiškėjos per įstatymo nustatytą terminą Prienų rajono apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-336-805/2012 priėmimo. Kadangi pareiškėjos pasirinko kitą savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą, prašydamos priimti papildomą sprendimą, kurio procesui taikomos CPK 277 str. normos, o esant nepalankiam galutiniam procesiniam sprendimui dėl papildomo sprendimo priėmimo, kreipėsi su apeliaciniu skundu, pareiškėjų apeliacinį skundą atsisakė priimti ir grąžino pareiškėjoms, kadangi jis paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą (CPK 315 str. 2 d. 1 p.).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjos A. S. ir B. M. J. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – apeliacinį skundą priimti.
Pareiškėjos kreipėsi su pareiškimu į pirmosios instancijos teismą tikslu nustatyti juridinį faktą, jog jos buvo įtrauktos į tremiamųjų asmenų sąrašus. Šis klausimas teismo sprendimu nebuvo išspręstas, todėl 2012-10-30 kreipėsi į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Teismas 2013-01-22 nutartimi atmetė pareiškėjų prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad Prienų rajono apylinkės teismo sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka, todėl lieka galioti 2012-10-15 sprendimas. Atsižvelgdamos į Kauno apygardos teismo argumentus, išdėstytus 2013-03-28 nutartyje, apeliantės 2013-04-26 pateikė apeliacinį skundą, todėl mano, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apeliacinį skundą;Apeliančių vertinimu Prienų rajono apylinkės teismo 2012-10-15 sprendimas iki šiol yra neįsiteisėjęs, nes dėl jo vyko teisminės procedūros pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Tik 2013-03-28 atmetus atskirąjį skundą, laikytina, kad sprendimo apskundimo data pradėtina skaičiuoti nuo 2013-03-28. Tokiu būdu, apeliacinio skundo padavimo terminas baigėsi 2013-04-29, todėl vadovaujantis įstatymo logika, apeliantės termino apeliaciniam skundui paduoti nepraleido.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškėjų A. S. ir B. M. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos A. S. ir B. M. J. dėl brolių dalyvavimo pasipriešinimo (partizaninėje) sovietiniams okupantams kovoje, Sovietų Sąjungos represinių organų persekiojimo, būdamos nepilnametės, su kitais šeimos nariais 1945-1953 metais negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje vietoje Stuomenų (Mikailiškio) kaime, Prienų rajone, ir, vengdamos tremties, slapstėsi. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nuo okupacijų nukentėjusio asmens statusui suteikti.
Civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 307 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas 2012 m. spalio 15 d. sprendime nurodė, kad šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą. Apeliacinis skundas nustatytu terminu pirmosios instancijos teismui nebuvo paduotas, tačiau pareiškėjos pateikė teismui pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
Papildomo sprendimo priėmimas reglamentuotas CPK 277 straipsnyje, kurio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė kurio nors reikalavimo, bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.
Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjų prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo šioje byloje atmestas. Apeliantėms pateikus atskirąjį skundą dėl šios nutarties, Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 28 d. nutartimi paliko galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartį ir šioje nutartyje konstatavo, kad apeliantės prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo prašė pakeisti priimtą procesinį sprendimą, tačiau priimant papildomą sprendimą tai yra negalima, nes tai neatitinka CPK 277 straipsnio 1 dalies reikalavimų, tačiau pažymėjo, kad apeliantės savo teises galėjo realizuoti teikiant apeliacinį skundą ar kreipiantis į teismą dėl proceso atnaujinimo, jeigu tam yra įstatyme nustatyti pagrindai.
Apeliantės nurodo, kad pasinaudodamos Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartyje išdėstytais argumentais dėl apeliacinio skundo padavimo, pateikė teismui apeliacinį skundą 2013 m. balandžio 26 d., kuriuo skundžia Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą. Taip pat nurodo, kad apeliacinio skundo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nutarties priėmimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliančių argumentais ir juos atmeta. Kaip jau buvo minėta CPK 307 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, jog apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos. Prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo padavimas ir jo nagrinėjimas apeliacinio skundo padavimo terminų nesustabdo, be to prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo nagrinėjimui taikomos CPK 277 straipsnio nuostatos, o apeliacinio skundo padavimo terminus ir tvarką reglamentuoja CPK 307 straipsnio nuostatos.
Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės per trisdešimt dienų nuo Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. apeliacinio skundo pirmosios instancijos teismui nepateikė, prašymo atnaujinti praleistą terminą taip pat nepateikė, todėl darytina išvada, kad apeliacinis skundas paduotas 2013 m. balandžio 26 d t.y. praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo, yra akivaizdžiai paduotas praleidus įstatymo nustatytą trisdešimties dienų terminą.
Pažymėtina, kad pagal CPK 307 straipsnio 3 dalies nuostatas, prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Kadangi yra suėjęs naikinamasis trijų mėnesių terminas apeliaciniam skundui dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. paduoti, todėl terminas apeliaciniams skundui paduoti negali būti atnaujintas.
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti apeliančių apeliacinį skundą, nepažeidė civilinio proceso kodekso normų ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.