Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Kairienės ir Romano Klišausko,

2025 m. gegužės 28 d. viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. 25S65056, kuriuo nuspręsta nutraukti prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi nagrinėjimą, t. y. atsisakyti pakeisti leidimą nuolat gyventi, nes asmuo gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7513846 išduotas 2020 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Leidimas nuolat gyventi galiojo iki 2025 m. kovo 27 d.

2025 m. vasario 25 d. pareiškėjas Migracijos departamentui teikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi UTPĮ 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.

Pareiškėjas 2025 m. kovo 2 d. pateikė paaiškinimą dėl išvykų iš Lietuvos Respublikos. Paaiškinime nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 7 d. jis išvyko iš Lietuvos per Kybartų pasienio kontrolės punktą į Rusijos Federaciją, o 2025 m. vasario 11 d. tuo pačiu keliu per Kybartus sugrįžo į Lietuvą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad visą laiką (nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. iki 2025 m. vasario 11 d.) gyveno Kaliningrade ir ten dirbo taksi vairuotoju.

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis UTPĮ nuostatomis, 2025 m. kovo 7 d. priėmė skundžiamą Sprendimą Nr. 25S65056 nutraukti prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą, t. y. atsisakė pakeisti leidimą nuolat gyventi. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad 2023 m. rugsėjo 27 d. išvykęs iš Lietuvos, pareiškėjas atgal į Lietuvą atvyko 2025 m. vasario 11 d. 2025 m. kovo 2 d. pateiktame paaiškinime pareiškėjas patvirtino, kad 2023 m. rugsėjo 7 d. (pridėtame asmens pase Nr. 76 9641603 valstybės sienos kirtimo spaudas – 2023 m. rugsėjo 27 d.) iš Lietuvos išvyko ir 2025 m. vasario 11 d. grįžo į Lietuvą. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi yra nustatytas UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindas, Migracijos departamentas nusprendė, kad nėra pagrindo priimti sprendimą pakeisti leidimą nuolat gyventi.

2025 m. kovo 10 d. Migracijos departamentas taip pat priėmė sprendimą Nr. 25S66153 panaikinti pareiškėjui Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, kuris šioje byloje nėra skundžiamas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

UTPĮ 53 straipsnis numato leidimo nuolat gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečio prašymu gali būti pakeistas, jeigu pasibaigia leidimo nuolat gyventi galiojimas.

Pagal UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 3 punktą leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsienietis gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės arba užsienietis, kuriam leidimas nuolat gyventi išduotas šio UTPĮ 53 straipsnio 1 dalies 8¹ ar 8² punkte nustatytu pagrindu, gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 24 mėnesius iš eilės. Minėta, kad pareiškėjui leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7513846 buvo išduotas UTPĮ 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, kuriame numatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečio prašymu gali būti pakeistas, jeigu pasibaigia leidimo nuolat gyventi galiojimas.

UTPĮ „gyvenimo Lietuvos Respublikoje“ sąvoka nėra tiesiogiai apibrėžta, tačiau pagal UTPĮ 2 straipsnio 15 dalį leidimas nuolat gyventi - dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą. Tai reiškia, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje turėtų gyventi nuolat. UTPĮ nenustato išimčių, kurioms esant, užsieniečiui, gyvenančiam ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės, leidimas nuolat gyventi galėtų būti nepanaikintas. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, jog UTPĮ nenustatyta išimčių, kuomet užsieniečiui, gyvenančiam ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės, leidimas nuolat gyventi galėtų būti nepanaikintas, šis laikotarpis gali būti tik pratęsiamas iki 24 mėnesių užsieniečiams, įgijusiems leidimą nuolat gyventi UTPĮ 53 straipsnio 1 dalies 8¹ punkte nustatytu pagrindu, jeigu jie įrodo, kad yra išvykę į savo kilmės valstybę dirbti, užsiimti kita teisėta veikla arba studijuoti (žr., pvz., LVAT 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA3289-520/2021; 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4239-438/2020). Kartu pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (žr. pvz.: LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014).

UTPĮ 55 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą nuolat gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas.

Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 (minėta, toliau – ir Tvarkos aprašas), 90 punktas numato, kad pateikto prašymo pakeisti leidimą nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu prašymo nagrinėjimo laikotarpiu priimamas sprendimas panaikinti leidimą nuolat gyventi, kurį prašoma pakeisti.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr. 2012 m. birželio 12 d. sprendimą byloje Bajsultanov prieš Austriją). Valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą pripažįstama tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., administracinė byla Nr. A858-1810/2010), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (žr. 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus) praktikoje.

Remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) duomenimis, pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos išvyko 2023 m. rugsėjo 27 d., o atvyko 2025 m. vasario 11 d.. Vadinasi, laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 27 d. iki 2025 m. vasario 11 d. (daugiau nei 12 mėnesių) pareiškėjas buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos ir gyveno ne Europos Sąjungos valstybėje narėje. Šis faktas yra UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas pagrindas, kuriuo remiantis panaikinamas leidimas nuolat gyventi.

UTPĮ 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta užsieniečių, esančių Lietuvos Respublikoje, pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų. Užsieniečiui įteisinus buvimą, gyvenimą Lietuvos Respublikoje, jis privalo laikytis visų jam buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje Įstatymo nustatytų sąlygų. Institucijoms, vykdančioms užsieniečių buvimo, gyvenimo Lietuvos Respublikoje ir vykimo per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę, nėra numatyta diskrecijos teisė veikti kitaip, nei šias institucijas įpareigoja UTPĮ nuostatos.

Pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės (menkai tebegeba kalbėti lietuvių kalba, vėlus vakaras, nuovargis ir kt.), todėl neteisingai atsakė į atsakovo užklausimą, niekaip nepaaiškina ir nepagrindžia pareiškėjo skundo teiginių, kad skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad Migracijos departamentas kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pateikti paaiškinimus apie aplinkybes dėl jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos ginčijamu laikotarpiu (2023 m. rugsėjo 27 d. – 2025 m. vasario 11 d.), suformuluodamas labai konkrečius, aiškius ir aktualius jo prašymo nagrinėjimui klausimus, t. y. nurodyti išvykimo iš Lietuvos Respublikos ir atvykimo datas bei nurodyti, kur gyveno ginčijamu laikotarpiu. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad Migracijos departamentas neuždavė jam aktualaus klausimo, kodėl jis ilgiau kaip 12 mėn. gyveno ne Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, tačiau nepaaiškina kaip šis klausimas keičia ar paneigia nustatytas faktines aplinkybes, lėmusias imperatyvų pagrindą ginčijamo sprendimo priėmimui ir leidimo nuolat gyventi panaikinimui.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 2023 m. rugsėjo 23 d. jam apribotas išvykimas iš Rusijos teismo antstolio patvarkymu ir tai yra neatvykimo į Lietuvą priežastis. Pareiškėjas su skundu pateikia patvarkymo dėl skolininko išvykimo iš Rusijos Federacijos laikino apribojimo kopiją. Patvarkyme nurodyta, kad nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjui apribotas išvykimas iš Rusijos Federacijos. Taip pat, kad pareiškėjo išvykimo laikino apribojimo panaikinimo pagrindu bus patvarkymas dėl laikino apribojimo išvykti iš Rusijos Federacijos panaikinimo, nukreiptas Rusijos FSB pasienio tarnybai. Esant informacijai iš valstybinės informacinės valstybinių ir municipalinių mokesčių sistemos apie visišką įsiskolinimo pagal turtinio pobūdžio vykdomąją bylą (suvestinę) padengimo, pavesti priėmimą patvarkymo dėl panaikinimo laikino apribojimo skolininkui išvykti teismo antstoliui - vykdytojui iš Federalinės teismo antstolių direktoriaus – Rusijos Federacijos vyriausiojo teismo antstolio – tarnybos. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, kad skolą padengė, o jeigu padengė - nepateikė įrodymų kada padengė. Taip pat pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad yra priimtas potvarkis dėl laikino apribojimo skolininkui išvykti panaikinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas negalėjo išvykti iš Rusijos Federacijos dėl savo paties veiksmų (neveikimo, nes nesumokėjo muito mokesčių), todėl nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjama situacija susiklostė ne dėl nuo pareiškėjo valios nepriklaususių aplinkybių.

Pareiškėjas skunde be kita ko nurodo, kad silpnai sugeba lietuviškai skaityti, pareiškėjui užduoto pagrindinio klausimo nesuprato, todėl blogai atsakė. Taip pat teigia, kad Migracijos departamentas neuždavė jam aktualaus klausimo, kodėl jis ilgiau kaip 12 mėn. gyveno ne Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Tačiau pareiškėjas nepaaiškina, kaip atsakymas į šį klausimą būtų pakeitęs ar paneigęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios lėmė imperatyvų pagrindą skundžiamo Sprendimo priėmimui ir leidimo nuolat gyventi panaikinimui.

Pareiškėjo manymu, skundžiamas Sprendimas turėtų būti panaikintas ir dėl to, jog jis buvo suklaidintas, kadangi Sprendime nurodytas dvejopa Sprendimo apskundimo tvarka su skirtingais apskundimo terminais.

Pažymėtina, kad Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime pareiškėją informavo, jog jis gali sprendimą skųsti Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo jo įteikimo dienos (UTPĮ 137 straipsnis, 138 straipsnis) arba Lietuvos administracinių ginčų komisijai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos. Taigi, vykdydamas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnį, Migracijos departamentas, aiškiai ir suprantamai informavo pareiškėją apie visas galimas apskundimo tvarkas ir terminus, t. y. veikė įgyvendindamas gerojo administravimo principą, todėl tokie pareiškėjo skundo teiginiai vertintini kaip nepagrįsti.

Apibendrindama aukščiau išdėstytus motyvus, nustatytas aplinkybes teisės normų taikymo kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog nustatęs, kad pareiškėjas ilgiau nei 12 mėnesių iš eilės gyveno ne Europos Sąjungos valstybėje, Migracijos departamentas 2025 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 25S65056 pagrįstai nutraukė prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi nagrinėjimą, t. y. atsisakė pakeisti leidimą nuolat gyventi. Sprendimas laikytinas teisėtu ir nėra pagrindo jo panaikinti nei pareiškėjo skunde nurodytais, nei kitais argumentais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Netenkinus reikalavimo panaikinti skundžiamą Sprendimą, netenkintinas ir reikalavimas įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą žyminį mokestį.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas nėra tenkinamas, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo S. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti pareiškėjo S. G. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.