- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-09
- Bylos Nr.
- 2S-1456-273/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00711-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ūlos sala“
Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ūlos sala“ atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ūlos sala“ skundą suinteresuotiems asmenims antstolei J. J., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl antstolio veiksmų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
pareiškėja 2013 m. birželio 26 antstolei J. J. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų. Skunde nurodė, kad pareiškėjui pačiam atsiskaičius su VMI, antstolė, neatlikusi jokių vykdymo veiksmų, neturėjo teisės skaičiuoti vykdymo išlaidų. Vykdymo išlaidos apskaičiuotos pažeidžiant nustatytą tvarką, todėl prašė panaikinti antstolės 2013 m. birželio 6 d. patvarkymus Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7 (b. l. 2).
Antstolė, išnagrinėjusi skolininko UAB „Ūlos sala“ skundą, 2013 m. liepos 3 d. patvarkymu skolininko skundo netenkino, motyvuodama tuo, kad visos apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra pagrįstos. Antstolė, netenkinusi skolininko UAB „Ūlos sala“ skundo, skundą persiuntė Druskininkų miesto apylinkės teismui (CPK 510 str. 2 d., b. l. 1-4).
Žemesnės instancijos teismas
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi skolininko skundą dėl antstolio veiksmų atmetė (b. l. 13-15). Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 26 d. nutartimi, išnagrinėjęs pareiškėjo UAB „Ūlos sala“ atskirąjį skundą ir konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažinęs egzistuojant pareiškėjo pareigą sumokėti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje tačiau iš esmės nepasisakė dėl apskaičiuotų vykdymo išlaidų dydžio, pareiškėjo atskirąjį skundą patenkino, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikino ir UAB „Ūlos sala“ skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 40-45).
Pareiškėjas 2014 m. kovo 17 d., 2014 m. kovo 18 d. ir 2014 m. kovo 31 d. teismui pateikė papildomus prašymus, kuriuose nurodė, kad antstolė nepagrįstai priėmė vykdyti VMI sprendimą dėl nepriemokos išieškojimo, kadangi pareiškėjas turėjo galimybę per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos susimokėti nepriemoką, be to, išieškotojas neapmokėjo būtinų vykdymo išlaidų. Taip pat nurodė, kad antstolė J. J. 2013 m. balandžio 2 d. patvarkymą dėl skolos sumokėjimo išsiuntė tik 2013 m. birželio 3 d., taigi VMI skolą sumokėjo negavus minėto patvarkymo, todėl antstolė neturėjo teisės skaičiuot jokių vykdymo išlaidų, o indeksavusi vykdymo išlaidas ir atlygį antstoliui viršijo įgaliojimus, kadangi pagal CPK 82 str. indeksuoti gali tik teismas. Nustačius, kad antstolė vykdymo išlaidas apskaičiavo nepagrįstai, prašo skirti antstolei 1 000 Lt baudą (b. l. 51, 54-55, 64).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi (b.l. 72-76) pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nustatė, kad sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo priėmė specialus subjektas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Dokumentų mokesčių mokėtojui įteikimo būdai ir momentas sureglamentuoti MAĮ 164 str. VMI 2013 m. vasario 1 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto pareiškėjui teiktas dviem būdais: 2013 m. vasario 5 d. minėtas sprendimas UAB „Ūlos sala“ išsiųstas registruotu laišku, tačiau 2013 m. vasario 8 d. grąžintas siuntėjui kaip neįteiktas gavėjui (b. l. 70) ir 2013 m. kovo 4 d. VMI interneto svetainėje (www.vmi.lt) paskelbus pranešimą pasiūlant UAB „Ūlos sala“ iki 2013 m. kovo 13 d. atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti sprendimo (b. l. 69). Teismas nurodė, kad pagal aktualią teismų praktiką, kai mokesčių administratorius savo priimtą sprendimą teikia du kartus – pirma, siunčiant registruotu paštu, antra, paskelbiant viešai, mokesčių administratoriaus sprendimas laikomas įteiktu mokesčių mokėtojui, apie tai jam viešai paskelbiant MAĮ 164 str. 5 d. nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 19 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-785/2011, 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-44/2010). Byloje duomenų, kad UAB „Ūlos sala“ VMI viešame skelbime nustatytu terminu būtų atvykusi pas mokesčių administratorių atsiimti sprendimo, nėra, todėl teismas padarė išvadą, kad VMI 2013 m. vasario 1 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto UAB „Ūlos sala“ įteiktas 2013 m. kovo 4 d. (MAĮ 164 str. 5 d., b. l. 69). Tokiu būdu pareiškėjas mokestinę nepriemoką geruoju sumokėti galėjo iki 2013 m. kovo 25 d. Išieškotojo sprendimas dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo antstoliui pateiktas 2013 m. balandžio 2 d. (vykd. b. l. 3), taigi antstolė pagrįstai priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Ta aplinkybė, kad antstolė priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą išieškotojui nesumokėjus būtinų vykdymo išlaidų, nėra pagrindas pripažinti antstolės veiksmus priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti neteisėtais. Pareiškėjo argumentus, kad antstolė nepagrįstai paskaičiavo vykdymo išlaidas, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nustatė, kad antstolė VMI pateiktą vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti 2013 m. balandžio 2 d. (vykd. b. l. 4). Pareiškėjas su išieškotoju visiškai atsiskaitė 2013 m. gegužės 24 d. (vykd. b. l. 9). Skolininkas UAB „Ūlos sala“ vykdomąjį dokumentą (VMI 2013 m. vasario 1 d. sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo) įvykdė jau pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo minėtą sprendimą įvykdyti gera valia, t.y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui, todėl teismas sprendė, kad antstolė teisėtai ir pagrįstai apskaičiavo vykdymo išlaidas bei teisėtai ir pagrįstai priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. 6 ir patvarkymą areštuoti lėšas Nr. 7. Taip pat teismas pareiškėjos skundą dėl vykdymo išlaidų atmetė bei teismas netenkino pareiškėjo prašymo antstolei skirti 1 000,00 Lt baudą
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai
Pareiškėja UAB „Ūlos sala“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartį, paskirti antstolei J. J. 1000 Lt baudą dėl neteisingai apskaičiuotų vykdymo išlaidų.
Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad teismas sutiko su aplinkybe, kad 2013 m. balandžio 2 d. patvarkymas buvo išsiųstas tik 2013 m. birželio 3 d., tą aplinkybę patvirtina ir 2014 m. kovo 18 d. pateikti įrodymai teismui, kad pranešimas apie pašto siuntą UAB „Ūlos sala“ yra gautas 2013 m. birželio 3 d. ir įteiktas 2013 m. birželio 3 d. 12.00 val., tai reiškia, kad antstolės patvarkymas gautas jau po to kai buvo visiškai atsiskaityta su Valstybine mokesčių inspekcija. Teismas pripažino, kad antstolė nepagrįstai paskaičiavo vykdymo išlaidas už pašto ir banko išlaidas, taip pat antstolės paskaičiuotos vykdymo išlaidos - išieškotų lėšų paskirstymas, patvarkymo parengimas, patvarkymo areštuoti lėšas parengimas susijęs su priverstiniu vykdymo išieškojimu, paskaičiuotos nepagrįstai, tačiau nepanaikino antstolės patvarkymų. Teismas nepasisakė nutartyje dėl aplinkybių, kad antstolė neatliko jokių vykdomųjų veiksmų. Aplinkybės, kad pinigus nuo UAB „Ūlos sala“ nusirašė pati Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, jau buvo nurodytos nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2S-475-260/2014, tačiau teismas šiuo klausimu, nepasisakė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, teismo nutartis yra pagrįsta ir motyvuota, teisėta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo nutartį pakeisti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Teismų praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų, reglamentuojančių teismo sprendimų vykdymą, reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 str.), garantuojant skolininko ir išieškotojo teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 str.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolės J. J. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 489/2013 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-6221 dėl 4204,47 Lt dydžio mokestinės nepriemokos išieškojimo į biudžetą iš UAB „Ūlos sala“ (vykdomosios bylos Nr. 489/2013 b.l. 2). Antstolė 2013 m. balandžio 2 d. patvarkymu Nr. 1 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. 2 apskaičiavo vykdymo išlaidas ir pranešimu Nr. 3 pasiūlė skolininkei sumokėti skolą bei vykdymo išlaidas (vykdomosios bylos Nr. 489/2013 b.l. 4–5). Tą pačią dieną antstolė patikrino duomenis apie skolininkės turimas piniginių lėšų sąskaitas, o vėliau vykdymo metu ir duomenis apie skolininkę (vykdomosios bylos Nr. 489/2013 b.l. 6–8). 2013 m. birželio 4 d. elektroniniu laišku išieškotoja informavo antstolę, kad skolininkė 2013 m. gegužės 7 d. sumokėjo 4160,46 Lt į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamųjų sąskaitų, o 2013 m. gegužės 24 d. deklaravo grąžintiną 44,01 Lt sumą ir šios sumos buvo įskaitytos mokestinei nepriemokai padengti, dėl ko sprendimas yra įvykdytas (vykdomosios bylos Nr. 489/2013 b.l. 9). 2013 m. birželio 6 d. skundžiamu vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. 5 antstolė apskaičiavo 917 Lt vykdymo išlaidų, patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. 6 nutarė išieškoti vykdymo išlaidas, apskaičiuotas vykdomojoje byloje, ir tos pačios dienos patvarkymu areštuoti lėšas Nr. 7 areštavo lėšas 917 Lt sumai, esančias skolininkei priklausančiose sąskaitose (vykdomosios bylos Nr. 489/2013 b.l. 13–14). Apeliantė, nesutikdama su nurodytais patvarkymais, pateikė skundą (b.l. 2), kurį antstolė atsisakė tenkinti ir kurį persiuntė Druskininkų miesto apylinkės teismui (b.l. 4). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat atsisakė tenkinti apeliantės skundą dėl antstolio veiksmų.
Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad teismas sutiko su aplinkybe, kad 2013 m. balandžio 2 d. patvarkymas buvo išsiųstas tik 2013 m. birželio 3 d., tą aplinkybę patvirtina ir 2014 m. kovo 18 d. pateikti įrodymai teismui, kad pranešimas apie pašto siuntą UAB „Ūlos sala“ yra gautas 2013 m. birželio 3 d. ir įteiktas 2013 m. birželio 3 d. 12.00 val., tai reiškia, kad antstolės patvarkymas gautas jau po to kai buvo visiškai atsiskaityta su Valstybine mokesčių inspekcija.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad antstolė VMI pateiktą vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti 2013 m. balandžio 2 d. (vykd. b. l. 4). Pareiškėja su išieškotoju visiškai atsiskaitė 2013 m. gegužės 24 d. (vykd. b. l. 9). Taigi skolininkas UAB „Ūlos sala“ vykdomąjį dokumentą (VMI 2013 m. vasario 1 d. sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo) įvykdė jau pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo minėtą sprendimą įvykdyti gera valia, t.y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos aukščiau nurodytos aplinkybės jau buvo išnagrinėtos Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 11 d. civilinėje byloje Nr. 2S-1807-510/2013. Apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-1807-510/2013, nagrinėdamas pareiškėjos UAB „Ūlos sala“ atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nutarties, konstatavo, kad atskirojo skundo argumentai, kad skolininkas su išieškotoju yra atsiskaitęs, nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nes iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad skolininkas mokestinę nepriemoką sumokėjo 2013 m. gegužės 7 d., t. y. jau po to, kai buvo priimtas 2013 m. balandžio 2 d. patvarkymas Nr. 1 priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo. Todėl šiuo klausimu, teismas plačiau nepasisako.
Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad teismas pripažino, jog antstolės vykdymo išlaidos - išieškotų lėšų paskirstymas, patvarkymo parengimas, patvarkymo areštuoti lėšas parengimas susijęs su priverstiniu vykdymo išieškojimu, paskaičiuotos nepagrįstai, tačiau nepanaikino antstolės patvarkymų.
CPK 609 str. 1 d. nurodo, kad vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 str. 2 d.).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad antstolė vykdydama vykdomąjį dokumentą patyrė mažesnes vykdymo išlaidas (870,00 Lt) nei apskaičiuota 2013 m. birželio 6 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. 5 (917,00 Lt), teismas įvertino tai, kad antstolė 2013 m. spalio 18 d. perskaičiavo vykdymo išlaidas ir nurodė, kad šiuo metu apskaičiuotas vykdymo išlaido sudaro 861,00 Lt (vykd. b. l. 26). Antstolė 2014 m. kovo 18 d. raštu nurodė, kad nors realiai vykdymo išlaidų yra patirta daugiau, tačiau skirtumo iš skolininko nereikalaus (b. l. 56).
Siekdama kasacinio teismo formuojamos praktikos suvienodinimo, išplėstinė teisėjų kolegija 2007-02-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2007 nurodė, kad jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu, susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą. Sprendimo vykdymo instrukcijoje yra nurodyti visų antstolio atliekamų veiksmų, būtinų skolai išieškoti, įkainiai. Pagal valstybės nustatytą atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinį reglamentavimą antstolis turi teisę gauti, o skolininkas privalo sumokėti antstoliui atlyginimą už priverstinį vykdomojo dokumento įvykdymą.
Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad kitos antstolės paskaičiuotos vykdymo išlaidos – išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo parengimas, patvarkymo areštuoti lėšas parengimas, patvarkymo dėl vykdymo išlydų išieškojimo parengimas yra susijusios su priverstiniu vykdymo išlaidų išieškojimu, todėl paskaičiuotos nepagrįstai. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentele, nurodytos vykdymo išlaidos, priskiriamos prie papildomų vykdymo išlaidų rūšių.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės, bei vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nepažeidė proceso teisės normų, todėl iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Kiti atskirojo skundo argumentai skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumu įtakos neturi, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Skunde pareiškėja taip pat prašė antstolio atžvilgiu taikyti CPK 611 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą sankciją už netinkamą vykdymo išlaidų paskaičiavimą. CPK 611 straipsnio 5 dalis numato teismui teisę antstoliui skirti baudą, jeigu nustato, kad antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra akivaizdžiai nepagrįstos. Įstatymų leidėjas šia norma siekė, kad būtų pakankamai užtikrinta antstolių veiklos, išieškant vykdymo išlaidas, teisėtumo kontrolė. Pažymėtina, kad pagrindas taikyti baudinę sankciją gali kilti tik pripažinus antstolio veiksmus ar neveikimą nepagrįstais. Šiuo atveju, antstolio veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais, todėl nėra teisinio pagrindo antstolio atžvilgiu taikyti CPK 611 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą sankciją už netinkamą vykdymo išlaidų paskaičiavimą.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.