Kauno apygardos teismo nutartis

2014-02-26 · Civilinė byla Nr. 2S-475-260/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-26
Bylos Nr.
2S-475-260/2014
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00711-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Ūlos sala“
Civilinė byla Nr. 2S-475-260/2014,Proceso Nr. 2-09-3-00711-2013-9,Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 122.4; 128.11; 129.4;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 26d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ūlos sala“ atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25d. nutartiescivilinėje byloje Nr.2-903-182/2013 pagalpareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ūlos sala“ skundą suinteresuotiems asmenims antstolei J. J., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl antstolio veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Ūlos sala“ skundu dėl antstolės J. J. veiksmų (b.l. 2) prašė panaikinti 2013 m. birželio 6 d. patvarkymus Nr. 5, Nr. 6 ir Nr. 7 nurodydama, kad nesutinka su skundžiamais patvarkymais, nes Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštu antstolei patvirtino, jog pareiškėja yra pilnai atsiskaičiusi su išieškotoja, t. y. sumokėjo jai 4204,47 Lt. Antstolė negali skaičiuoti vykdymo išlaidų nuo sumos, kurią sumokėjo pati skolininkė. Antstolė neatliko jokių vykdymo veiksmų, net neareštavo lėšų, esančių sąskaitoje, šių lėšų nenurašė nuo sąskaitos. Vykdymo išlaidos apskaičiuotos pažeidžiant nustatytą tvarką. Atlygis antstoliui nepagrįstai skaičiuojamas nuo 4204,47 Lt sumos, o visos kitos išlaidos paskaičiuotos po to, kai skolininkė jau buvo sumokėjusi išieškomą sumą, todėl taip pat yra nepagrįstos.

Antstolė 2013 m. liepos 3 d. patvarkymu (b.l. 4) netenkino pareiškėjos skundo ir skundą persiuntė Druskininkų miesto apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad raginimas pagal Valstybinėsmokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikosfinansų ministerijos sprendimus nėra siunčiamas, tad ir šiuo atveju skolininkei 2013 m. balandžio 2 d. buvo išsiųstas tik pranešimas sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas nedelsiant. Paskaičiuotos visos patirtos vykdymo išlaidos, jos yra pagrįstos ir nėra jokio pagrindo skundžiamus patvarkymus panaikinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 25d. nutartimi (b.l. 13–15) pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nustatė, kad antstolė 2013 m. balandžio 2 d. patvarkymu Nr. 1 priėmė vykdyti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. vasario 1 d. sprendimą išieškoti 4 204,47 Lt dydžio mokestinę nepriemoką iš skolininkės valstybės naudai. Priėmusi vykdyti vykdomąjį dokumentą 2013 m. balandžio 2 d. antstolė išsiuntė pareiškėjai pranešimą, informuodama apie vykdomojo dokumento priėmimą ir ragindama skolininkę nedelsiant sumokėti skolą bei apskaičiuotas vykdymo išlaidas. Pradėjuspriverstinį vykdymą antstolė išsiaiškino duomenis apie skolininkės turimas sąskaitasbankuose, duomenis valstybės įmonėje „Registrų centras“. Išieškotojos atstovas 2013 m. birželio 4 d. pranešė antstolei, kad skolininkė sprendimą įvykdė. 2013 m. birželio 6 d. antstolė apskaičiavo vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje, surašė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 5, priėmė patvarkymus Nr. 6 ir Nr. 7 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir lėšų areštavimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja išieškotojai skolą sumokėjo priverstinio vykdymo proceso metu, sprendė, kad pareiškėja gera valia sprendimo neįvykdė ir konstatavo, kad, nepaisant to, jog skolą išieškotojai sumokėjo pati pareiškėja, antstolė teisėtai ir pagrįstai apskaičiavo vykdymo išlaidas, tarp jų ir atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą pagal išieškotiną sumą. Kadangi pareiškėja vykdymo išlaidų per siūlymenustatytą terminą nesumokėjo, teismas sprendė, kad antstolė ne tik kad pagrįstai apskaičiavo papildomai patirtas vykdymo išlaidas, bet taip pat teisėtai irpagrįstai priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. 6 bei patvarkymą areštuoti lėšas Nr. 7.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai

Pareiškėja UAB „Ūlos sala“ atskiruoju skundu (b.l. 23–24) prašopanaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad apeliantė išieškotiną sumą antstolei sumokėjo jau priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, kadangi tas pats teismas 2013 m. birželio 14 d. nutartyje nurodė, kad 2013 m. balandžio 2 d. išsiųstas patvarkymas ir raginimas skolininkei nebuvo įteiktas, kad šiuos dokumentus apeliantė gavo tik 2013 m. gegužės 30 d., kas tik patvirtina, jog apeliantė apie patvarkymą ir raginimą sužinojo tuo metu, kai jau buvo įvykdžiusi vykdomąjį dokumentą.Valstybinė mokesčių inspekcija 2013 m. gegužės 7 d. pati nusirašė lėšas nuo apeliantės sąskaitos, todėl nesuprantama, kodėl turi būti atlyginta antstolei vykdymo išlaidos, jei ji nieko nedarė. Be to, teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodo, kadapeliantė skolą sumokėjo pati, nors pateikti duomenys patvirtina, kad reikiamą lėšų sumą nuo apeliantės sąskaitosnusirašė pati išieškotoja.Byloje nėra duomenų, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2013 m. vasario 1 d. sprendimą būtų įteikusi apeliantei. Minėtą sprendimą apeliantė gavo tik 2013 m. gegužės 30 d. kartu su antstolėsraginimu, todėl laikytina, kad apeliantė tariamą nepriemoką galėjo sumokėti per 20 dienų nuo sprendimo gavimo, nors pinigai nuo sąskaitos jau buvo nurašyti anksčiau. Todėl išieškotoja neturėjo pagrindo kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo.Kadangi raginimasapeliantei buvo įteiktas tik 2013 m. gegužės 30 d., t. y. jau po to, kai buvo visiškai atsiskaityta su išieškotoja, negali būti skaičiuojamos vykdymo išlaidos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktą, kadangi įsiskolinimas padengtasiki raginimo gavimo dienos.Vykdymo išlaidos apskaičiuotos neteisingai, kadangi jos skaičiuojamos nuo išieškotos sumos. Be to, byloje nėra jokių kitų antstolės patirtas išlaidas patvirtinančių dokumentų.

Atsiliepimas

Byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas apeliantės skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, civilinės ir vykdomosios bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai neįvertinęs iš apeliantės išieškomų vykdymo išlaidų dydžio ir pagrįstumo, neatskleidė bylos esmės, todėl skundžiama nutartis naikintina, o kadangi apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus negali tinkamai šio klausimo išspręsti apeliacinės instancijos teisme, apeliantės pareikšto skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teismų praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų, reglamentuojančių teismo sprendimų vykdymą, reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 str.), garantuojant skolininko ir išieškotojo teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 str.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolės J. J. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 489/2013 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-6221 dėl 4204,47 Lt dydžio mokestinės nepriemokos išieškojimo į biudžetą iš UAB „Ūlos sala“ (vykdomosios bylos Nr. 489/2013 b.l. 2). Antstolė 2013 m. balandžio 2 d. patvarkymu Nr. 1 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. 2 apskaičiavo vykdymo išlaidas ir pranešimu Nr. 3 pasiūlė skolininkei sumokėti skolą bei vykdymo išlaidas (vykdomosios bylos Nr. 489/2013 b.l. 4–5). Tą pačią dieną antstolė patikrino duomenis apie skolininkės turimas piniginių lėšų sąskaitas, o vėliau vykdymo metu ir duomenis apie skolininkę (vykdomosios bylos Nr. 489/2013 b.l. 6–8). 2013 m. birželio 4 d. elektroniniu laišku išieškotoja informavo antstolę, kad skolininkė 2013 m. gegužės 7 d. sumokėjo 4160,46 Lt į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamųjų sąskaitų, o 2013 m. gegužės 24 d. deklaravo grąžintiną 44,01 Lt sumą ir šios sumos buvo įskaitytosmokestinei nepriemokai padengti, dėl ko sprendimas yra įvykdytas (vykdomosios bylos Nr. 489/2013 b.l. 9). 2013 m. birželio 6 d. skundžiamu vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. 5 antstolė apskaičiavo 917 Lt vykdymo išlaidų, patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. 6 nutarė išieškoti vykdymo išlaidas, apskaičiuotas vykdomojoje byloje, ir tos pačios dienos patvarkymu areštuoti lėšas Nr. 7 areštavo lėšas 917 Lt sumai, esančias skolininkei priklausančiose sąskaitose (vykdomosios bylos Nr. 489/2013 b.l. 13–14). Apeliantė, nesutikdama su nurodytais patvarkymais, pateikė skundą (b.l. 2), kurį antstolė atsisakė tenkinti ir kurį persiuntė Druskininkų miesto apylinkės teismui (b.l. 4). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat atsisakė tenkinti apeliantės skundą dėl antstolio veiksmų. Apeliantei apskundus pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka, spręstina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai antstolės veiksmus priimant skundžiamus sprendimus laikė teisėtais.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su vykdomosios ir civilinės bylos medžiaga, įvertinęs ją atskirajame skunde nurodytų argumentų kontekste, sprendžia, kad apeliantė nenurodė jokių argumentų ar aplinkybių, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, jog antstolė pagrįstai vykdymo procese paskaičiavo vykdymo išlaidas, tarp jų ir atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą nuo išieškotos sumos, kad antstolė pagrįstai priėmė skundžiamus patvarkymus dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir jų išieškojimo, piniginių lėšų arešto. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad vykdomasis dokumentas buvo įvykdytas jau pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas CPK nuostatas ir nenukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos pagrįstai konstatavo apeliantės pareigą sumokėti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje.

Pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumento, jog teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad apeliantė išieškotiną sumą antstolei sumokėjo jau priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė netinkamai traktuoja vykdymo procese atliekamus veiksmus. Aplinkybės, kada apeliantei buvo įteiktas antstolės patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei pranešimas dėl skolos ir vykdymo išlaidų sumokėjimo ar kada apeliantė galimai sužinojo apie šiuos procesinius dokumentus, neturi reikšmės sprendžiant dėl šių veiksmų atlikimo laiko. Remiantis vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. 1 buvo priimtas dar 2013 m. balandžio 2 d., kai tuo tarpu išieškotojos pateiktais duomenimis vykdomasis dokumentas galutinai buvo įvykdytas 2013 m. gegužės 24 d. apeliantei deklaravus grąžintiną sumą, kuri buvo įskaityta mokestinei nepriemokai padengti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantė išieškotiną sumą sumokėjo jau priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti. Be to, susipažinus su civilinėje byloje Nr. 2-755-182/2013 esančia atskirajame skunde minima 2013 m. birželio 14 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nutartimi pažymėtina, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas šioje nutartyjekonstatavo, kad antstolės siųstas patvarkymas ir raginimas apeliantei buvo įteiktastik 2013 m. gegužės 30 d. Nurodyta aplinkybė minėtoje nutartyje nebuvo konstatuota, o, atsižvelgiant į antstolės nurodytas aplinkybes, kad 2013 m. balandžio 2 d. priimti procesiniai dokumentai apeliantei buvo išsiųsti tą pačią dieną, remiantis CPK 604 straipsniu, numatančiu, kad procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, laikytina, kad minėti vykdymo procese antstolės priimti dokumentai apeliantei buvo įteikti 2013 m. balandžio 8 d. Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad vykdomojo dokumento įvykdymo metu apeliantei turėjo būti žinoma apie antstolės priimtus patvarkymus ir pranešimą dėl skolos ir vykdymo išlaidų sumokėjimo. Dėl to nepagrįstu laikytinas ir atskirojo skundo argumentas, kad vykdymo išlaidos negali būti skaičiuojamos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktą, kadangi apeliantė nepagrįstai teigia, kad įsiskolinimas buvo padengtas iki raginimo gavimo dienos. Taip pat pažymėtina, kad apeliantė nepagrįstai nurodo, jog jai buvo siųstas raginimas įvykdyti sprendimą, kadangi nagrinėjamu atveju raginimas neturėjo būti ir nebuvo siunčiamas.

Pasisakant dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi apeliacinis, o kartu ir atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog pati apeliantė įvykdė sprendimą dėl mokestinės nepriemokos iš turto išieškojimo, kadangi skolą nuo apeliantės sąskaitos nusirašė pati išieškotoja. Tačiaušią aplinkybę dėl vykdomojo dokumento įvykdymo apeliantė nurodė tik atskirajame skunde. Nei nagrinėtame skunde dėl antstolio veiksmų, nei prieš tai pateiktame apeliantės skunde dėl antstolio veiksmų ši aplinkybė nebuvo nurodyta, duomenų apie tai, kad skolą nuo apeliantės sąskaitos nusirašė pati išieškotoja nebuvo nei vykdomojoje, nei civilinėje byloje, todėl nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismui ši aplinkybė negalėjo būti žinoma. Apeliacine tvarka byla nagrinėjama ne iš naujo, o pagal tas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, kurie buvo žinomi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bei atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios aplinkybės nepasisako. Be to, apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai – apeliantės sąskaitos išrašai - nepriimtini, kadangi apeliantė nepateikė duomenų apie tai, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo išnagrinėjus bylą ar kad šių įrodymų ji negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str., 338 str.). Taip pat tikslinga paminėti, jog pati apeliantė pateiktame skunde nurodė, kad: „VMI raštu jums patvirtino, kad UAB „Ūlos sala“ pilnai atsiskaičiusi su VMI, t. y. sumokėjo 4204,47 lito“. Tas pats pasakytina ir dėl atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, jog apeliantei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo nebuvo įteiktas iki vykdymo proceso pradžios. Apeliantės teigimu, ji sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo gavo tik 2013 m. gegužės 30 d., todėl tariamą mokestinę nepriemoką galėjo sumokėti dar per 20 dienų, nors mokestinė nepriemoka jau buvo sumokėta anksčiau. Pažymėtina, jog visos šios aplinkybės taip pat nurodytos tik atskirajame skunde, apeliantė jų skunde dėl antstolio veiksmų nenurodė, todėl nagrinėjant skundą pirmosios instancijos teisme jos negalėjo būti įvertintos. Dėl šių aplinkybių, kaip naujų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako, tik pažymi, kad išnagrinėjus apeliantės skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo apeliantė skundė antstolės patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti pagrįstai ir skundžiamas patvarkymas yra teisėtas. Be to, skųsdama patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti apeliantė šiais argumentais skundžiamo patvarkymo neginčijo. Klausimui dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti teisėtumo jau esant išspręstam, dėl jo pakartotinai nepasisakytina.

Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino egzistuojant apeliantės pareigą sumokėti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės dėl apskaičiuotų vykdymo išlaidų dydžio nepasisakė, nors apeliantė skunde teigė, kad vykdymo išlaidos paskaičiuotos netinkamai. Analogiškas argumentas dėl neteisingo vykdymo išlaidų paskaičiavimo nurodytas ir atskirajame skunde. Atkreiptinas dėmesys, jog ir antstolė, spręsdama apeliantės pateikto skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo klausimą išsamiai dėl apskaičiuotų vykdymo išlaidų dydžio nepasisakė, tik nurodė, kad apskaičiuotos visos patirtos vykdymo išlaidos, dėl to jos yra pagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja būtent teismas, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, o šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai (CPK 594 str. 1 d.). Nustačius, kad antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra akivaizdžiai nepagrįstos, teismas gali skirti antstoliui iki 1000 Lt baudą (CPK 611 str. 5 d.). Remiantis nurodytomis CPK nuostatomis, spręstina, kad nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų teismas išsamiai turėjo įvertinti apskaičiuotas vykdymo išlaidas ir jų pagrįstumą. Nors apeliantė kitų konkrečių argumentų dėl to, kokios paskaičiuotos vykdymo išlaidos, išskyrus atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, nenurodė, tačiau teismas, kuriam priskirta antstolio procesinės veiklos kontrolė, nagrinėdamas skundą turėjo pareigą išsamiai pasisakyti dėl apskaičiuotų vykdymo išlaidų pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu vykdymo išlaidų apskaičiavimu, pažymi, kad apskaičiuotų vykdymo išlaidų dydis kelia pagrįstų abejonių, dėl ko išsamiai neišanalizavus paskaičiuotų vykdymo išlaidų pagrįstumo, negalima konstatuoti, kad skundžiami patvarkymai yra pagrįsti ir teisėti. Visų pirma, pažymėtina, kad tam tikros išlaidos, kurios paskaičiuotos kaip papildomos vykdymo išlaidos, Sprendimų vykdymo instrukcijoje priskiriamos prie būtinų vykdymo išlaidų, be to, tam tikros išlaidos apskaičiuotos, nors jų apskaičiavimo metu vykdymo veiksmai nebuvo atlikti. Taip pat susipažinus su kitu vykdomojoje byloje esančiu vykdymo išlaidų apskaičiavimu pastebėta, jog tam tikros vykdymo išlaidos jame jau nėra nurodytos, todėl nėra aišku, ar antstolė jas laiko nepagrįstomis, kad neapskaičiuoja, dėl ko kyla pagrįstų abejonių skundžiamo vykdymo išlaidų apskaičiavimo pagrįstumu. Be to, atskirajame skunde teigiama, kad byloje nėra jokių kitų antstolės patirtas išlaidas patvirtinančių dokumentų ir su šiuo atskirojo skundo argumentu iš dalies sutiktina. Nors antstolė yra apskaičiavusi pašto ir banko išlaidas, tačiau šių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų vykdomojoje byloje nėra, o be to, nėra jokių įrodymų, kad vykdymo išlaidų apskaičiavimo metu šias išlaidas antstolė buvo patyrusi. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakydamas dėl apskaičiuotų vykdymo išlaidų dydžio neatskleidė bylos esmės, išsamiai nepasisakė dėl apeliantės skunde nurodyto argumento dėl vykdymo išlaidų nepagrįstumo, dėl ko negalima pripažinti, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus bylos negali išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl apeliantės skundo pagrįstumo perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25d. nutartį panaikinti ir uždarosios akcinės bendrovės „Ūlos sala“ skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Raimondas Buzelis