Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-04 nuosprendžio, kuriuo

V. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 str. 2 d. išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką.

Skundžiamu nuosprendžiu buvo atmesti civilinių ieškovų T. K. civilinis ieškinys dėl 1050 Lt turtinės žalos, I. J. civilinis ieškinys dėl 27000 Lt turtinės žalos, V. D. civilinis ieškinys dėl 20000 Lt turtinės žalos, UAB „Vilkaviškio šilumos tinklai“ civilinis ieškinys dėl 1500 Lt turtinės žalos, UAB „Šiaulių energija“ civilinis ieškinys dėl 4500 Lt turtinės žalos, UAB „Kauno energetikos remontas“ civilinis ieškinys dėl 1500 Lt turtinės žalos, UAB „Litectus“ civilinis ieškinys dėl 90736,36 Lt turtinės žalos. Civilinio ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ pateiktas prašymas, kad jų civilinis ieškinys 750 301 Lt būtų paliktas nenagrinėtu, atmestas. BUAB „Garliavos kranai“ prašymas pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, netenkintas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta perduoti baudžiamąją bylą Nr. 1-213-108/2013 Klaipėdos apygardos Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai, kad imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. buvo kaltinamas neatsargiu didelės vertės svetimo turto sunaikinimu, pažeidžiant specialias elgesio taisykles: jis, 2011-06-29 apie 20.00 val., Neringos mieste, Juodkrantės gyvenvietėje, nebaigtų statybų, esančių adresu (duomenys neskalbtini), Neringa, antrojo aukšto kambaryje, kur tuo metu savavališkai gyveno, pakūrė savavališkai pastatytą krosnį, kurią paliko be priežiūros. Dėl nesandarių krosnies durelių kilo gaisras, kurio metu užsidegė Kalno g. 32C ir Kalno g. 32D korpusai bei šalia esantis pastatas adresu Kalno g. 36, Neringa. Gaisro metu išdegė pastatų (duomenys neskalbtini)patalpos bei visiškai sudegė ir įgriuvo pastato (duomenys neskalbtini)bei dalies pastato (vieno korpuso) adresu (duomenys neskalbtini), stogas, pastato (duomenys neskalbtini)stogas sudegė ir įlūžo dalinai, apdegė dalis (duomenys neskalbtini) pastato stogo. Tokiais savo nusikalstamai nerūpestingais veiksmais V. B. sunaikino svetimą turtą: UAB „Litectus" priklausantį turtą - ne mažiau, kaip 80 000 litų vertės; UAB „Vilkaviškio šilumos tinklai" priklausantį turtą - 1500 litų vertės; AB „Šiaulių energija" priklausantį turtą 4500 litų vertės; V. D. priklausantį turtą - ne mažiau kaip 20 000 litų vertės; BUAB „Garliavos kranai" priklausantį turtą - ne mažiau kaip 2 693 000 litų vertės; T. K. priklausantį turtą - 1050 litų vertės; UAB „Kauno energetikos remontas" priklausantį turtą - 1500 litų vertės; I. J. priklausantį turtą - 27 000 litų vertės; A. V. priklausantį turtą - 231 717,95 litų vertės. Iš viso V. B. dėl nusikalstamo nerūpestingumo, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles - o būtent 2010-07-27 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1-223 patvirtintų Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 159.6 punktą (eksploatuojant šildymo įrenginį, draudžiama palikti be priežiūros kūrenamas krosnis), sunaikino didelės vertės - 3 035 967, 95 Lt svetimą turtą.

Apelianto nuomone, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-04 nuosprendis yra neteisėtas ir nepagristas, nes teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. V. B. išteisino.

Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, motyvavo iš esmės vien tuo, kad patalpa, kurioje savavališkai buvo apsigyvenęs V. B., buvo laisvai prieinama, t. y, j šią patalpą buvo galima laisvai patekti bet kam ir gaisrą galėjo sukelti nebūtinai V. B., bet ir kiti pastate gyvenę bei lankęsi asmenys. Prokuroras teigia, kad šis teismo motyvas neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

V. B. teisme parodė, kad jis išvis negyveno patalpoje, kurioje kilo gaisras. Teigia gyvenęs su R. P. I. kalno g. 2, Juodkrantėje. Apie gaisrą sužinojęs iš aplinkinių asmenų. Šie jo parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes ikiteisminio tyrimo metu jis buvo prisipažinęs, jog (duomenys neskalbtini) pastate, antrame aukšte (kur vėliau kilo gaisras) gyveno kartu su R. P.. Teisme tai patvirtino ir R. P., V. V., V. M., A. V. jo sutuoktinė R. V., kiti liudytojai. Ši aplinkybė įrodyta neginčijamai. Pažymėtina, jog V. B. dėl galimai savo psichinės būklės teisme davė itin nerišlius parodymus, todėl juos vertinti reikėtų itin kritiškai. Vienok, ikiteisminio tyrimo metu V. B. buvo pripažinęs, kad prieš pat kylant gaisrui buvo nuskutęs bulves ir puodą uždėjęs ant krosnies, į krosnį įdėjęs malkų ir išėjęs į lauką skalbtis. Krosnis buvusi dar šilta, t. y. pilnai neužgesusi.

Liudytoja R. P. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisme parodė, kad gyveno Juodkrantėje, (duomenys neskalbtini), su V. B., antrame aukšte. Pirmame aukšte gyveno V. V. su V. B.. Ji su V. B. iki gaisro kilimo minėtoje patalpoje gyveno apie 5 metus. Krosnį statęs V. B. iš statybinių atliekų. Krosnies pakūrimo anga buvo atvira. Prieš gaisrą ji buvo išėjusi į parduotuvę, o V. B. žadėjęs užkurti krosnį, išvirti valgyti. Grįždama iš parduotuvės pamatė pastatą jau degantį. Vėliau jai V. B. pasakojęs, jog krosnį buvo užkūręs ir išėjęs lauk, t. y. palikęs ją be priežiūros.

Liudytojas V. V., kuris gyveno tame pačiame pastate, kur ir V. B., tik pirmame aukšte parodė, jog jam begeriant alkoholinius gėrimus su V. B. pajuto dūmus ir pamatė degančias patalpas, kuriose gyveno V. B. su R. P..

Įvykio vieta buvo apžiūrima dalyvaujant gaisrinių tyrimų ekspertui. Jau pirminės apžiūros metu nustatytas gaisro židinys - savadarbės krosnies zonoje, lovos aukštyje. Apžiūros metu ant krosnies rastas ir puodas su bulvių likučiais. Šalia krosnies buvo lova. Teisminio nagrinėjimo metu buvo paskirta gaisro ekspertizė. 2013-10-10 akte Nr. 11-2058(13) nurodoma gaisro židinio zona - apie 30 cm. nuo krosnies stovėjusi lova.

Skunde teigiama, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių kitų asmenų, prieš gaisro kilimą buvusių pastate adresu (duomenys neskalbtini). Tame pastate, kaip minėta, gyveno tik V. V. su V. B., kurie prieš pat įvykį pirmame aukšte gėrė alkoholinius gėrimus. o antrame - V. B. su R. P., kuri buvo išėjusi Į parduotuvę ir palikusi vieną V. B..

Taigi, atsižvelgiant į teisme ištirtų įrodymų visumą, darytinos išvados, kad V. B. ir R. P. gyveno (duomenys neskalbtini), Juodkrantėje, antro aukšto patalpoje, kurioje kilo gaisras. Gaisras kilo dėl to, kad V. B. savavališkai pastatyta krosnis buvo nesandari (be durelių) ir V. B. palikus ją be priežiūros, iš krosnies išspriegė žiežirba ar degančios malkos gabalas į lovą ir būtent iš čia prasidėjo gaisras, kuris vėliau išplito. Gaisro kilimo patalpą paskutinis paliko V. B.. Todėl V. B. pripažinimas kaltu dėl to, kad pakūręs krosnį paliko ją be priežiūros ir dėl to kilo gaisras, kuo buvo padaryta didelė žala nukentėjusiesiems. V. B. veika kvalifikuotina pagal LR BK 188 str. 2 d.

Apelianto nuomone, civiliniai ieškovai T. K., V. D., UAB „Vilkaviškio šilumos tinklai", AB „Šiaulių energija". UAB „Kauno energetikos remontas", UAB „Litectus" pateikė patirtos žalos paskaičiavimus, jų reikalaujama atlyginti žala yra reali, pagrįsta, todėl priteistina iš V. B.. I. J. nepagrindę 27000 litų ieškinio jokiais dokumentais ar paskaičiavimais, BUAB „Garliavos kranai" prašo pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, UAB DK „PZU Lietuva" prašo ieškinį palikti nenagrinėtu. Todėl jų ieškiniai paliktini nenagrinėtais, pripažįstant teise i ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 2d.).

Išteisintojo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Prokurorė prašo skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal prokuroro skundą, daro išvadą, kad V. B. išteisintas pagrįstai konstatavus, kad neįrodyta, jog jis padarė nusikalstamą veiką.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymas (LR BPK 305 str.) numato, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami pagal teisėjų vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.). Lietuvos Aukščiausiojo T. S. 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

Baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbus ir in dubio pro reo principas, reiškiantis tai, kad jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai. Šio principo svarbą ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jis įtvirtintas ir minėto Senato nutarimo 3.1.8 punkte, kuriame nustatyta, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išsamiai išnagrinėjusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių V. B. kaltę, neatsargiai sugadinus didelės vertės svetimą turtą, pažeidžiant specialias elgesio taisykles, todėl buvo pagrįstai atsisakyta pripažinti V. B. kaltu, remiantis tik prielaidomis, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai, o išnaudojus visas galimybes, ir nepavykus pašalinti spėjimų bei abejonių, visos šios aplinkybės pagrįstai buvo aiškintos išteisintojo naudai.

Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad teisme ištirtų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad gaisras kilo dėl to, kad V. B. savavališkai pastatyta krosnis buvo nesandari (be durelių) ir V. B. palikus ją be priežiūros, iš krosnies išspriegė žiežirba ar degančios malkos gabalas į lovą ir būtent iš čia prasidėjo gaisras, kuris vėliau išplito.

Nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. B. neigė įvykio metu gyvenęs pastate, kuriame įvyko gaisras, esančiame (duomenys neskalbtini), Neringoje, tačiau tokius jo parodymus pirmosios instancijos teismas atmetė, padaręs pagrįstą išvadą, kad juos paneigia nukentėjusieji, pastato Kalno g. 32, Neringoje savininkai R. V. ir A. V., kurie teismo posėdžio metu nurodė, kad matė kaltinamąjį kartu su R. P. ir V. V. gyvenusius minėtame pastate bei liudytoja R. P., nurodžiusi, kad tuo laikotarpiu kai kilo gaisras, ji kartu su kaltinamuoju gyveno statomame pastate (duomenys neskalbtini), Neringa, antrame aukšte. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. B. nustatytas organinis asmenybės sutrikimas su atskirų intelekto funkcijų kritimu, nors jis pripažintas pakaltinamu, jis teismo posėdžio metu parodymus davė nerišliai, nenuosekliai. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis V. B. parodymus vertinti kaip netikslius ir neturinčius įrodomosios reikšmės. Remiantis teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų R. P. ir V. V. parodymais pagrįstai nustatyta, kad kaltinamasis įvykio metu gyveno patalpoje, kurioje kilo gaisras, esančioje (duomenys neskalbtini), Neringoje.

Tačiau, nors pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu konstatavo, kad V. B. iš tiesų gyveno gaisro kilimo patalpoje, kurioje buvo savavališkai įrengta savadarbė atvira krosnis, tačiau vien tuo grįsti V. B. kaltės dėl gaisro ir jo padarinių nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 2013-10-10 Nr. 11-2058 (13) nustatyta, kad pastatų komplekse (duomenys neskalbtini), Juodkrantėje, 2011-05-29 kilusio gaisro židinio zona buvo pastato 32D antrajame aukšte, patalpoje Nr. 2 pagal įvykio vietos apžiūros protokolą, gaisro židinys buvo prie įėjimo į patalpą sustatytų lovų buvimo vietoje, t. y. patalpos Nr. 2 šiaurės rytinėje pusėje. Dėl dokumentų stokos tiesioginės gaisro kilimo priežasties nustatyti negalima (T. 5, b. l. 148-151). Iš šio ekspertizės akto aprašomosios dalies matyti, kad ekspertas iškėlė kelias gaisro kilimo priežasčių versijas, tačiau, išanalizavus byloje surinktus duomenis, visos jos buvo pripažintos mažai tikėtinomis. Ekspertizės metu buvo iškelta ir analizuota prokuroro apeliaciniame skunde pateikta versija apie tai, kad gaisras kilo dėl netvarkingos ir be priežiūros paliktos viryklės. Tačiau tyrimo metu konstatuota, kad šiai versijai patvirtinti ar kategoriškai paneigti nepakanka duomenų. Taigi, nėra pagrindo neginčijamai teigti, kad gaisras kilo dėl V. B. užkurtos ir be priežiūros paliktos viryklės.

Kolegijos nuomone, kita byloje surinkta medžiaga taip pat nepatvirtina V. B. kaltės. Iš liudytojos R. P. parodymų matyti, kad pastate, kuriame kilo gaisras, gyveno iš viso 5-6 asmenys, t. y. V. B., ji, V. V. ir dar 2-3 asmenys, kurių tapatybės tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, nenustatytos. Nukentėjusioji R. V. taip pat parodė, kad tame pastate rinkdavosi ir kiti asmenys, mėgstantys vartoti alkoholį, vykdavo visokios linksmybės. Liudytoja R. P. nurodė, kad pastate, kuriame kilo gaisras, įvykio metu galėjo būti V. B., tačiau kilusį gaisrą pastebėjęs V. V. nurodo, kad kilus gaisrui, V. B. jis nematė, šis iš kažkur grįžo po pusvalandžio kartu su R. P.. Kitų įrodymų, įrodančių, kad įvykio metu kaltinamasis buvo gaisro kilimo vietoje, nėra. Be to, teismas nenustatė, kad prieš gaisro įvykį buvo pakurta kaltinamojo V. B. savadarbė krosnis. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, ištyrus visus duomenis, liko neatmesta prielaida, kad gaisrą sukelti galėjo ir kiti (be kaltinamojo, R. P. ir V. V.) tame pastate gyvenantys ir (arba) apsilankantys asmenys. Be to, pastatas nebuvo rakinamas, visi asmenys jame gyveno neteisėtai, todėl į pastatą bet kada galėjo patekti pašaliniai asmenys, ir rūkydami ar kitais būdais pavartojant ugnį, sukelti gaisrą. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepakanka įrodymų, patvirtinančių V. B. kaltę, neatsargiai sugadinus didelės vertės svetimą turtą, pažeidžiant specialias elgesio taisykles, todėl jis išteisintas pagrįstai, civilinių ieškinių klausimai išspręsti teisingai.

Kitų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl V. B. kaltės ir taikytos atsakomybės, apeliaciniame skunde nėra nurodyta, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.