- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-12-04
- Bylos Nr.
- 1-213-108/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-90-1-00012-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Špelveris
- Nukentėjusysis
- I. J., R. V., A. V., V. D.
- Civilinis ieškovas
- UAB „Litectus“
- Kaltinamasis
- V. B.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius, Gintaras Aleknavičius
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris, sekretoriaujant Jurgitai Pocienei, dalyvaujant prokurorams Juozui Sykui, Linai Karbauskienei, gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui, teismo medicinos ekspertei specialistei Laurinai Šliožienei, LR VRM Gaisrinių tyrimų centro teismo ekspertui Artūrui Rakovui (Artūr Rakov), nukentėjusiesiems I. J., R. V., A. V., V. D., civilinio ieškovo UAB „Litectus“ atstovui Gintarui Aleknavičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje,
V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kirgizijos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, įtraukto į pastovios gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), II grupės invalidas, teistas, teistumas išnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. kaltinamas neatsargiu didelės vertės svetimo turto sunaikinimu, pažeidžiant specialias elgesio taisykles: jis, 2011-06-29 apie 20.00 val., Neringos mieste, Juodkrantės gyvenvietėje, nebaigtų statybų, esančių adresu Kalno g. 32, Neringa, antrojo aukšto kambaryje, kur tuo metu savavališkai gyveno, pakūrė savavališkai pastatytą krosnį, kurią paliko be priežiūros. Dėl nesandarių krosnies durelių kilo gaisras, kurio metu užsidegė Kalno g. 32C ir Kalno g. 32D korpusai bei šalia esantis pastatas adresu Kalno g. 36, Neringa. Gaisro metu išdegė pastatų Kalno g. 32C, 32D ir 36 patalpos bei visiškai sudegė ir įgriuvo pastato Kalno g. 36D bei dalies pastato (vieno korpuso) adresu Kalno g. 36, stogas, pastato Kalno g. 32C stogas sudegė ir įlūžo dalinai, apdegė dalis Kalno g. 36 pastato stogo. Tokiais savo nusikalstamai nerūpestingais veiksmais V. B. sunaikino svetimą turtą: UAB „Litectus" priklausantį turtą - ne mažiau, kaip 80 000 litų vertės; UAB „Vilkaviškio šilumos tinklai" priklausantį turtą - 1500 litų vertės; AB „Šiaulių energija" priklausantį turtą 4500 litų vertės; V. D. priklausantį turtą - ne mažiau kaip 20 000 litų vertės; BUAB „Garliavos kranai" priklausantį turtą - ne mažiau kaip 2 693 000 litų vertės; T. K. priklausantį turtą - 1050 litų vertės; UAB „Kauno energetikos remontas" priklausantį turtą - 1500 litų vertės; I. J. priklausantį turtą - 27 000 litų vertės; A. V. priklausantį turtą - 231 717,95 litų vertės. Iš viso V. B. dėl nusikalstamo nerūpestingumo, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles - o būtent 2010-07-27 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1-223 patvirtintų Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 159.6 punktą (eksploatuojant šildymo įrenginį, draudžiama palikti be priežiūros kūrenamas krosnis), sunaikino didelės vertės - 3 035 967, 95 Lt svetimą turtą.
Pagal pareikštus kaltinimus kaltinamasis V. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis 2011-05-29 Kalno g. 32, Juodkrantėje, negyveno. 2011 metais jis vienas gyveno ūkiniame pastate, esančiame Ievos Kalno g. 2, pritaikytame gyvenimui. Gaisro, įvykusio 2011 m. Juokrantėje, jis neatsimena. Jis A. V. pažįsta kaip verslininką, su R. P. jis prieš du metus gyveno kartu adresu I. Kalno g. 2, o V. V. ir Berletą pažįsta kaip pažįstamus, su jais kartu gyvenęs jis nėra. Kad pastate Kalno g. 32 vyko gaisras jis sužinojo iš kalbų. Pats tame pastate buvusio gaisro negesino. Prie gaisro kilimo jis nėra prisidėjęs. Jis mano, kad Kalno g. 32, kur kilo gaisras galėjo gyventi V. V., nes jis gyvendavo bet kur, jis pas jį tik ateidavo. A. V., kaltindamas jį padegus kaltinime nurodytą pastatą, jį apkalba, nes jis su juo nesugyvena. Jo namuose Ievos Kalno gatvėje, Juodkrantėje, anksčiau gaisras yra vykęs du kartus, vieną kartą nuo kuriamos krosnies užsidegė, kitą kartą – nuo elektros užsidegė tvartas. Apie šiuos gaisrus jis davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji R. V. parodė, kad jai vyru bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso pastatas, esantis Kalno g. 32C, Juokrantėje. Pastatas Kalno g. 32 yra dviejų dalių, susideda iš korpusų „C“ ir „D“, kurie sujungti vienu stogu. Įvykusio gaisro šiame pastate ji nematė. Gaisro gesinime dalyvavo jos vyras A. V.. Gaisro metu sudegė pastato stogas, jiems padaryta 31700 Lt žala. Ji mano, kad gaisrą sukėlė pastato 32 D gyventojai, kurie daug metų gyveno šiame pastate. Pirmiausia šiame pastate buvo apsigyvenę kaltinamasis V. B. ir jo sugyventinė R. P., kur buvo pasistatę savadarbę krosnį, kurio kaminas buvo išvestas per langą ir dūmai ėjo į palėpę, nes kamino galas buvo palenktas. Vėliau šiame pastate apsigyveno dar ir V. V. ir dar vienas jai nepažįstamas asmuo. Kad minėti keturi asmenys 2011 metais gyveno tame pastate, ji pati buvo mačiusi. Tame pastate rinkdavosi ir kiti asmenys, mėgstantys vartoti alkoholį, vykdavo visokios linksmybės. Ji mano, kad gaisras kilo nuo krosnies deginimo, kurios kaminas ėjo į stogo kraigą. Po gaisro kaltinamasis ir jo draugai toliau gyveno jų pastate, kol juos išvežė į kaimą. Sugrįžę iš kaimo, jie apsigyveno kitur, galbūt pastate, esančiame Ievos Kalno g. 2. Šiuo metu jų pastate niekas negyvena, todėl Ievos kalno g. 2 pastate kaltinamasis galbūt gyveno po gaisro. Gaisro metu sudegė ir 36 korpusas. Kas yra pastato Kalno g. 32 D, Juokrantėje, savininkai ji nežino. Ji civilinio ieškinio nereiškia.
Nukentėjusysis A. V. parodė, kad jis pastatą, esantį Kalno g. 32 įsigijo iš J. P. 2002 metais. Įsigijus pastatą pamatė, kad jame nelegaliai gyvena kaltinamasis, R. P., V. V.. Jis daug kartų kreipėsi į valdžios institucijas dėl jų iškeldinimo, tačiau ilgą laiką nieko nebuvo daroma. V. V. gyveno pastato katilinėje, o kaltinamasis gyveno antrame aukšte, kur turėjo savadarbę krosnį. Įvykio dieną, kad jo pastatas tuoj užsidegs, jam pranešė telefonu. Atvykęs į įvykio vietą pamatė, kad labai degė ta pastato dalis, kur gyveno V. B. ir R. P., gaisro niekas negesina ir pradėjęs degti jo namo kampas, kuris ir sudegė. Po gaisro jis matė toje patalpoje, kur gyveno kaltinamasis savadarbę krosnį, o šalia krosnelės esančius skudurus ir batus, per langą nuo krosnies išvestą vamzdį. Nors jam buvo padaryta 150000 Lt žala, tačiau civilini ieškinio jis nereiškia.
Nukentėjusysis V. D. parodė, kad jis yra savininkas pastato Kalno g. 36, Neringoje. Įvykio dieną išėjęs į kiemą jis pamatė nuo miško pusės kilusį gaisrą ir iškvietė gaisrinę. Gaisrininkai negesino, nes jiems trūko vandens, nes įvyko gedimai vandens padavimo trąsose. Gaisras greitai išplito ir į jo pastatą. Jo pastatas buvo draustas kompanijoje „Ergo Lietuva“, jam buvo išmokėta draudimo išmoka. Jis kaltinamajam reiškia 20000 Lt dydžio civilinį ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas UAB „Litectus“ Gintaras Aleknavičius parodė, kad pastatą, adresu Kalno g. 32 D, UAB „Litectus“ įsigijo 2011-02-04 turto pardavimo iš varžytinių aktu. Gaisras kilo praėjus keliems mėnesiams nuo pastato įsigijimo. Jie, susipažinę su ikiteisminio tyrimo medžiaga, mano, kad gaisras kilo dėl kaltinamojo kaltės. Žala padaryta UAB „Litectus“ siekia: 11998 Lt pastato sutvarkymo po gaisro darbai ir 118335,34 Lt stogo atstatymo darbai. Kadangi stogas buvo nusidėvėjęs apie 12 proc., todėl civiliniu ieškiniu prašo priteisti mažesnę, t.y. 103188 Lt žalą. Kadangi pastatas buvo draustas, draudimas atlygino 24450 Lt žalą. Viso jie prašo priteisti 90736,36 Lt. žalą.
Liudytoja R. P. parodė, kad ji pažįsta kaltinamąjį V. B. ir liudytoją V. V.. Tuo laikotarpiu kai buvo gaisras, ji gyveno statomame pastate Kalno g. 32, Neringa, antrame aukšte. Jie ten gyveno savavališkai, nes pastatas niekam nepriklausė. Kaip kilo gaisras, ji nežino, nes tuo metu ji dirbo. Prieš išeinant į darbą, krosnis nebuvo pakurta. Jie turėjo krosnį, kurį kaltinamasis buvo sudėjęs iš plytų, be durelių, krosnies kaminas išėjo per langą į lauką. V. V., gyvenantis tame pačiame pastate pirmame aukšte, buvo pasistatęs židinį su kaminu. Kai kilo gaisras, kaltinamasis tuo metu galėjo būti name. Tame name jie gyveno iš viso 5-6 asmenys. Grįžusi į namus, ji pamatė namą degantį atvira liepsna.
Liudytojas V. V. parodė, kad jis su kaltinamuoju V. B. yra gyvenęs kartu viename Kalno g., Neringoje, apleistame pastate. Kaltinamasis su sugyventine R. P. gyveno pastato antrame aukšte, turėjo pasidaręs iš plytų pečių, per langą išvestu vamzdžiu į lauką, o jis namo pirmame aukšte, kur gyveno, buvo pasistatęs pirktą gamyklinį židinį. Tuo metu kai kilo gaisras, jis buvo apačioje, jis matė dūmus, tačiau žinodamas kad kaltinamasis kuria pečių, nekreipė į juos dėmesio. Kadangi iš V. B. kambario sklido stiprūs dūmai, o pačio V. B. jis nematė, tai jis paskambino į gaisrinę. V. B. su drauge į gaisravietę grįžo daug vėliau, maždaug po pusvalandžio nuo gaisro kilimo. Kas padegė poilsio namus, jis nežino. Ar tą dieną V. B. gaminosi maistą, jis nežino. Tą dieną jis savo židinio nekūrė. Nuo V. B. pečiaus už pusės metro atstumu buvo kušetė, rūbus kaltinamasis su R. P. mesdavo visur, kur papuola. Kaltinamasis su sugyventine abu rūkė. Tą dieną jie visi buvo išgėrę. R. P. bei pašalinių žmonių jis tą dieną nematė.
Liudytoja V. M. parodė, kad pastatas esantis Kalno g. 36, priklauso UAB „Garliavos namai“, o ji yra jų įgaliotas asmuo. Šio pastato dalis – poilsio namai yra veikiantys, toje dalyje gyvena ir ji. 2011-05-29 vakare kilo gaisras, apie gaisrą jai pranešė kažkas paskambinęs telefonu. Ji pamatė, kad gaisras kilo iš šalia esančio pastato, kuriame apie septynerius metus gyveno įvairūs gyvenamosios vietos neturintys asmenys. Gaisro metu to namo gyventojai – ir kaltinamasis, V. V. ir V. B. buvo neblaivūs, o R. P. grįžo vėliau gaisro metu ir domėjosi, ar jos draugas nesudegė. Pirmiausia gaisrą ji pamatė toje patalpoje, kur gyveno kaltinamasis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu teismo ekspertas Artūras Raskovas (Artūr Raskov) parodė, kad gaisro židinio vieta yra patalpoje, kurioje buvo įrengta kieto kuro krosnis – viryklė. Nuo šios vietos gaisras išplito per visą pastato pastogę, per medines konstrukcijas ir į palėpę. Gretimo pastato Kalno g. 36 stogas sudegė, nes buvo didelis vėjas į pastato pusę, t.y. iš šiaurės į pietus, ir medinėmis konstrukcijomis gaisras išplito į gretimą pastatą. Gaisro gesinimą apsunkino tai, kad ne aplink visą pastatą buvo įmanoma gaisrinėms mašinoms privažiuoti bei degančio pastato buvo skardinis stogas, kuris trukdė gesinti degančias stogo medines konstrukcijas. Užsidegęs pastatas nebuvo baigta statyba ir todėl nebuvo užtikrinta priešgaisrinė sauga, t.y. nebuvo priešgaisrinių durų tarp atskirų pastato dalių ir t.t., be to ugniagesiams buvos sunku paimti vandenį. Gaisro metu jis nedalyvavo. Pagal priešgaisrinės saugos reikalavimus tokia krosnis negalėjo būti patalpoje, nes tokia krosnis turi būti įrengta esant 1-3 atstumui iki degių konstrukcijų, buvo jos atvira pakura, krosnis buvo nesandari, dūmtraukis metalinis, neizoliuotas, neapsaugotas, išvestas per langą neišlaikant atstumų tarp degių konstrukcijų. Tikslios gaisro kilimo priežasties jie nenurodė, nurodė, kad gaisro židinys nustatytas „lovos lygyje“. Šalia židinio užsiliepsnojo lova ir šalia jos esančios degiosios medžiagos. Ar gaisras kilo dėl krosnies, ar dėl neatsargaus rūkymo, gali daryti tik prielaidas. Išvadoje nurodyta gaisro kilimo priežastis „dėl įnešto pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio“ reiškia, kad toje patalpoje atsirado nebūdingas atviros ugnies šaltinis, kuris padarė poveikį degioms medžiagoms, dėl kurio tos medžiagos ir užsiliepsnojo. Gaisro kilimo vieta – krosnis ir lova. Priešgaisrinę saugą šiose patalpose užtikrinti turėjo savininkai.
Liudytojas E. S., dirbantis priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, parodė kad jis buvo minimo gaisro gesinimo vadovu Nr. 2. Į gaisro vietą atvyko po pusantros valandos, nes tuo pačiu metu buvo gaisras Klaipėdoje. Prie gaisravietės nebuvo tinkamos sąlygos privažiuoti. Gaisro kilimo židinio jis nežino, atvykus į įvykio vietą, gaisro apimtis buvo 1000 kv.m. Jiems buvo problematiška gauti vandenį, nes esantys hidrantai neaprūpino reikiamu kiekiu vandens.
2011-05-30 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad specialistas Artūras Raskovas (Artūr Raskov), dirbantis PAGD prie LR VRM Gaisrinių tyrimų centro, ekspertizių skyriaus viršininkas, teismo ekspertas, atlikęs įvykio vietos tyrimą, pateikė išvadą, kad gaisro židinio zona yra pastato patalpos Nr. 2 šiaurės rytiniame kampe lovų lygyje. Labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl įnešto pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio (neatsargaus elgesio su ugnies šaltiniu) (T. 1, b.l. 8-83).
Lietuvos Respublikos ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 2013-10-10 Nr. 11-2058 (13) nustatyta, kad pastatų komplekse Kalno g. 32 ir 36, Juodkrantėje, 2011-05-29 kilusio gaisro židinio zona buvo pastato 32D antrajame aukšte, patalpoje Nr. 2 pagal įvykio vietos apžiūros protokolą, gaisro židinys buvo prie įėjimo į patalpą sustatytų lovų buvimo vietoje, t.y. patalpos Nr. 2 šiaurės rytinėje pusėje. Dėl dokumentų stokos tiesioginės gaisro kilimo priežasties nustatyti negalima (T. 5, b.l. 144-151).
2012-08-21 - 2012-08-31 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr.75U-II-70/2012 nustatyta, kad V. B. įstatymo uždraustos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Su V. B. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teismo posėdyje, jam nereikalinga skirti priverčiamųjų medicininio poveikio priemonių (T. 3, b. l. 110-113).
Teismo posėdžio metu teismo eksperto specialistė Laurina Šliožienė parodė, kad kaltinamajam V. B. nustatytas organinis asmenybės sutrikimas su atskirų intelekto funkcijų kritimu. Jo būsena nėra pakitusi, todėl netikslinga skirti papildomą ekspertizę. Kaltinamasis pagal turimą medžiagą teismo posėdžiuose dalyvauti gali, nes yra pakaltinamas ir gali suprasti savo veiksmus dėl jam inkriminuojamų veikų.
V. B. kaltinamas neatsargiu didelės vertės svetimo turto sunaikinimu, pažeidžiant specialias elgesio taisykles pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 2 dalį. Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. B. neigė įvykio metu gyvenęs pastate, kuriame įvyko gaisras, esančiame Kalno g. 32D, Neringoje, nurodo tuo metu gyvenęs Ievos Kalno g. 2, Neringoje, tačiau tokius jo parodymus paneigia nukentėjusieji pastato Kalno g. 32, Neringoje savininkai R. V. ir A. V., teismo posėdžio metu nurodę, kad matė kaltinamąjį kartu su R. P. ir V. V. gyvenusius minėtame pastate bei liudytoja R. P., nurodžiusi, kad tuo laikotarpiu kai kilo gaisras, ji kartu su kaltinamuoju gyveno statomame pastate Kalno g. 32D, Neringa, antrame aukšte. Iš liudytojos R. P. parodymų matyti, kad pastate, kuriame kilo gaisras, gyveno iš viso 5-6 asmenys, t.y. kaltinamasis, ji, V. V. ir dar 2-3 asmenys, kurių tapatybės tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, nenustatytos. Taip pat liudytojas V. V., apklaustas teismo posėdžio metu, patvirtino, kad kaltinamasis gyveno pastate, kuriame kilo gaisras, t.y. Kalno g. 32D, Neringoje. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam nustatytas organinis asmenybės sutrikimas su atskirų intelekto funkcijų kritimu, nors jis pripažintas pakaltinamu, jis teismo posėdžio metu parodymus davė nerišliai, nenuosekliai, teismas kaltinamojo parodymus vertina kaip netikslius ir neturinčius įrodomosios reikšmės. Remiantis teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų R. P. ir V. V. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis įvykio metu gyveno pastate, kuriame kilo gaisras, esančiame Kalno g. 32D, Neringoje, pastato antrame aukšte ir kambaryje, kuriame kilo gaisras.
Teismo ekspertas Artūras Raskovas, atlikęs įvykio vietos apžiūrą, nustatė gaisro židinio vietą – tai pastato Kalno g. 32D, Neringoje, patalpos Nr. 2 šiaurės rytiniame kampe lovų lygyje. Teismo ekspertizės aktu gaisro židinio zona buvo pastato 32D antrajame aukšte, patalpoje Nr. 2 pagal įvykio vietos apžiūros protokolą, gaisro židinys buvo prie įėjimo į patalpą sustatytų lovų buvimo vietoje, t.y. patalpos Nr. 2 šiaurės rytinėje pusėje. Iš šių įrodymų matyti, kad gaisro kilimo vieta nėra nustatyta tiksli, lieka neaišku, ar gaisras prasidėjo prie krosnies, ar prie lovos ar lovoje. Taip pat nei teismo ekspertas Artūras Raskovas, nei ekspertai, pateikę ekspertizės aktą, nenustatė gaisro kilimo priežasties ir pagrindinių sąlygų šiam gaisrui kilti.
Teismo posėdžio metu liudytoja R. P. nurodė, kad pastate, kuriame kilo gaisras, įvykio metu galėjo būti kaltinamasis V. B., tačiau kilusį gaisrą pastebėjęs V. V. nurodo, kad kilus gaisrui, kaltinamojo V. B. jis nematė, šis iš kažkur grįžo po pusvalandžio kartu su R. P.. Kitų įrodymų, įrodančių, kad įvykio metu kaltinamasis buvo gaisro kilimo vietoje, nėra. Be to, teismas nenustatė, kad prieš gaisro įvykį buvo pakurta kaltinamojo V. B. savadarbė krosnis. Ištyrus visus duomenis, liko neatmesta prielaida, kad gaisrą sukelti galėjo ir kiti (be kaltinamojo, R. P. ir V. V.) tame pastate gyvenantys ir /arba apsilankantys asmenys. Be to, pastatas nebuvo rakinamas, visi asmenys jame gyveno neteisėtai, todėl į pastatą bet kada galėjo patekti pašaliniai asmenys ir rūkydami ar kitais būdais pavartojant ugnį, sukelti gaisrą. Šios ištirtos aplinkybės parodo, kad nėra tiesioginių įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad gaisras pastate, esančiame Kalno g. 32D, Neringoje, kilo dėl kaltinamojo V. B. kaltų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs aptartų įrodymų visetą, konstatuoja, kad nepakanka įrodymų, patvirtinančių V. B. kaltę, neatsargiai sugadinus didelės vertės svetimą turtą, pažeidžiant specialias elgesio taisykle, todėl pripažinti V. B. kaltu, remiantis tik prielaidomis, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai, būtų neteisinga kaltinamojo atžvilgiu. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Išnaudojus visas galimybes, ir nepavykus pašalinti spėjimų bei abejonių dėl šio kaltinamojo kaltės, visos šios aplinkybės aiškinamos kaltinamojo naudai. LR BPK 44 str. 6 d. užtikrina kaltinamam asmeniui nekaltumo prezumpciją, kol pagrįstais įrodymais neįrodytas jo kaltumas. Iš to seka, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl teismas iš visumos įrodymų, surinktų byloje ir išnagrinėtų teisiamajame posėdyje, daro išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad V. B. dalyvavo padarant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Šiuo pagrindu, kaltinamasis V. B. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 188 str. 2 d. padarymo turi būti išteisintas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Vadovaujantis LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, V. B. atžvilgiu priimtinas išteisinamasis nuosprendis. Kadangi nusikalstamą veiką padaręs asmuo liko nenustatytas, vadovaujantis LR BPK 303 str. 6d. po nuosprendžio įsiteisėjimo byla turi būti perduota prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.
Baudžiamojoje byloje yra pareikšti civilinių ieškovų ieškiniai: civilinė ieškovė T. K. (patalpų Kalno g. 36, Neringoje, savininkė) pateikė civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamojo priteisti 1050,00 litų turtinę žalą (t. 2, b. 4); civilinė ieškovė I. J. (patalpų Kalno g. 36, Neringoje, savininkė), pateikė civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamojo priteisti 27000 litų turtinę žalą (t. 2, b. 11); civilinis ieškovas V. D. (patalpų Kalno g. 36, Neringoje, savininkas) pateikė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo priteisti 20000 litų turtinę žalą (t. 2, b. 17); civilinio ieškovo UAB „Vilkaviškio šilumos tinklai“ (patalpų Kalno g. 36, Neringoje, savininko) direktorė Ona A. K. pateikė civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamojo priteisti 1500,00 litų turtinę žalą (t. 1, b. l37); civilinio ieškovo UAB „Šiaulių energija“ (patalpų Kalno g. 36, Neringoje, savininko) atstovas A. S. prašė iš kaltinamojo priteisti 4500,00 litų turtinę žalą (t. 1, b. l41); civilinio ieškovo UAB „Kauno energetikos remontas“ (patalpų Kalno g. 32, Neringoje, savininko) atstovė generalinė direktorė O. G. pateikė civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamojo priteisti 1500,00 litų turtinę žalą (t. 2, b. 50); civilinio ieškovo BUAB „Garliavos kranai“ (patalpų Kalno g. 36, Neringoje, savininko) bankroto administratorius G. A. teismo prašė BUAB „Garliavos kranai“ pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (t. 4, b.l. 36); civilinio ieškovo UAB „Litectus“ (patalpų Kalno g. 32D, Neringoje, savininko) atstovas advokatas Gintaras Aleknavičius teismui pateikė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo priteisti 90736,36 litų turtinę žalą (t. 4, b. l42-144). Taip pat byloje civiliniu ieškovu buvo pripažintas UAB DK „PZU Lietuva“, tačiau teismui pateiktu prašymu jie prašė jų civilinį ieškinį 750 301 Lt palikti nenagrinėtu. Be to, nukentėjusieji R. V. bei A. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog civilinio ieškinio nereiškia. Atsižvelgiant į tai, kad neįrodyta, kad kaltinamasis V. B. padarė nusikalstamą veiką, vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 1 p., civilinių ieškovų pareikšti civiliniai ieškiniai ir prašymai susiję su civiliniais ieškiniais ir padarytos žalos atlyginimu, turi būti atmetami.
Ikiteisminio tyrimo metu V. B. kardomoji priemonė nepaskirta, nuosavybės teisės neapribotos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, CD diską su fotonuotraukomis ir CD diską su papildoma gaisrų techninės ekspertizės medžiaga, palikti baudžiamojoje byloje Nr. 1-213-108/2013.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-308 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 str. 2 d. išteisinti, neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką.
Civilinių ieškovų T. K. civilinį ieškinį dėl 1050 Lt turtinės žalos, I. J. civilinį ieškinį dėl 27000 Lt turtinės žalos, V. D. civilinį ieškinį dėl 20000 Lt turtinės žalos, UAB „Vilkaviškio šilumos tinklai“ civilinį ieškinį dėl 1500 Lt turtinės žalos, UAB „Šiaulių energija“ civilinį ieškinį dėl 4500 Lt turtinės žalos, UAB „Kauno energetikos remontas“ civilinį ieškinį dėl 1500 Lt turtinės žalos, UAB „Litectus“ civilinį ieškinį dėl 90736,36 Lt turtinės žalos, atmesti. Civilinio ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ pateiktą prašymą, kad jų civilinis ieškinys 750 301 Lt būtų paliktas nenagrinėtu, atmesti. BUAB „Garliavos kranai“ prašymą pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, netenkinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, CD diską su fotonuotraukomis ir CD diską su papildoma gaisrų techninės ekspertizės medžiaga, palikti baudžiamojoje byloje Nr. 1-213-108/2013.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, baudžiamąją bylą Nr. 1-213-108/2013 Klaipėdos apygardos Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai, kad imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.