- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-21
- Bylos Nr.
- 1-1142-1072/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12152-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- T. K.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, faktinės gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), deklaravęs išvykimą iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, teistas:
1) 2011 m. birželio 29 d., Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2) 2011 m. rugsėjo 30 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį – 45 paromis arešto; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalių subendrinus su 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, paskirta 90 parų arešto bausmė;
3) 2011 m. spalio 21 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
4) 2011 m. gruodžio 19 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalį, subendrinus su 2011 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
5) 2013 m. rugsėjo 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus trečdaliu, galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinus bausmę su Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta subendrintos bausmės dalimi, galutinė bausmė – 2 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo;
6) 2013 m. spalio 1 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, galutinė bausmė 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė iš dalies sudėta su 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo;
7) 2017 m. rugsėjo 14 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme;
8) 2017 m. lapkričio 6 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirta galutinė bausmė 60 parų arešto;
9) 2019 m. sausio 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalimi – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus trečdaliu, paskirta– 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
10) 2020 m. gegužės 7 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį – 1 metams 3 mėnesiams, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu bausmę sumažinus trečdaliu, skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
T. K. 2020 m. kovo 16 d. apie 21.16 val. iš „(duomenys neskelbtini) ” parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), atvirai, matant parduotuvės darbuotojams O. Z., D. J.-I., tyčia, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, t. y. vieną elektros prietaisą – smūginį suktuką dėžėje, 75,00 eurų vertės, ir šiais savo veiksmais padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 75,00 eurų turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. K. kaltu prisipažino pilnai, gailėjosi, ir parodė, jog sutinka, kad kaltinime nurodytu laiku iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) pavogė elektros prietaisą – smūginį suktuką dėžėje. Įvykio aplinkybių detaliai nepamena, nes tą dieną buvo apsvaigęs nuo narkotikų. Į (duomenys neskelbtini) atvyko su pažįstamais, jų vardų ir pavardžių nežino. Į parduotuvę ėjo vienas, neturėjo tikslo pavogti konkretų daiktą. Įėjęs apsižiūrėjo, nuo lentynos paėmė įrankių dėžę, kas viduje netikrino. Dėžę nešė rankose, susimokėti neketino, todėl sparčiu žingsniu išėjo pro kasas, nepastebėtas, o išeinant pro lauko duris išgirdo kažką panašaus į riksmą „stok“. Tuomet pradėjo bėgti, po kurio laiko atsisuko, pamatė, kad vejasi moteris. Jam pavyko pasprukti, bet pametė kuprinę. Vėliau autobusu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), pardavė nepažįstamam žmogui pavogtą įrankį dėžėje už 75 eurus. Vogė turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu gauti pinigų narkotikams. Yra bandęs keisti gyvenimo būdą dėl narkotikų, bet nesėkmingai. Ieškinį pripažįsta. Turi administracinių nuobaudų – baudų, jų nesumokėjo, nes neturi darbo, Užimtumo tarnyboje registravęsis nebuvo.
Kaltinamojo T. K. parodymai teisiamojo posėdžio metu, neprieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (t. 1., b. l. 95-98).
Kadangi kaltinamasis T. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras ir gynėja neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. Z. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, kuri yra (duomenys neskelbtini). Minėtoje parduotuvėje užima pardavėjos pareigas. 2020 m. kovo 16 d. ji,dirbo „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje. Vakare, tamsiu paros metu, tikslios valandos nežino, darbo metu ji buvo parduotuvės prekybos kasoje Nr. 1. Kasa Nr. 1 yra pati tolimiausia nuo įėjimo į parduotuvę durų. Kitose parduotuvės kasose pardavėjų nebuvo. Sėdėdama prekybos kasoje išgirdo, kaip į prekybos salę ateina triukšminga kompanija. Asmenų ji nematė, bet iš balsų suprato, kad į parduotuvę tikrai užėjo ne vienas ir ne du asmenys. Minėti asmenys klausėsi muzikos rusų kalba. Kur prekybos salėje nuėjo minėti asmenys nematė, kažkur į salę. Greitai, tikslaus laiko negali pasakyti, ji pastebėjo vyrą, kiek suprato, iš tos pačios kompanijos. Vyrą ji matė iš nugaros, ant galvos buvo užsidėjęs gobtuvą. Vyriškis buvo vidutinio kūno sudėjimo ir ūgio, tikrai nestoras, vilkėjo tamsios spalvos (rudos spalvos lygtais) drabužius. Veido nematė, todėl jo atpažinti negalėtų. Per petį vyras buvo užsidėjęs kuprinę. Šio vyro rankose pastebėjo kartoninę dėžę su rankena, suprato, kad tai yra parduotuvės prekė. Kokia prekė buvo dėžėje nežino. Tuo metu vyriškis buvo vienas. Jis stovėjo prie bandelių skyriaus, kuris yra arčiau įėjimo į parduotuvę durų. Minėtas vyriškas jai sukėlė įtarimą, keista jai nuojauta buvo. Tuo metu prie prekybos kasos pirkėjų nebuvo, todėl ji išėjo į prekybos salę į vietą padėti prie kasos paliktą prekę į prekybos salėje esančias vidurines lentynas. Einant sutiko į parduotuvę įėjusią kompaniją, todėl nuo kasų toli nesitraukė. Sutiktoje triukšmingoje kompanijoje buvo trys asmenys. Į šių asmenų grupę ji neįskaičiuoja vyriškio su kuprine. Greičiausiai vyras buvo su jais. Panašu jai, kad vyrai buvo romai, nes jie buvo tamsaus gymio. Būtent tuo momentu ji pastebėjo, kaip vyriškis su kuprine, kurio rankose buvo dėžė, t. y. parduotuvės prekė, pro įėjimo duris išbėgo į lauką. Tuo metu ji intuityviai pradėjo bėgti paskui minėtą vyrą, nors joms tai daryti ir yra draudžiama. Bėgdama paskui vyrą ji šaukė „Stok“. Minėtas vyras į ją neatsigręžė ir jai nieko nesakė. Tiesiog bėgo nuo jos. Pro parduotuvės duris vyras išbėgo į lauką. Ji bėgo paskui jį. Vyras bėgo lanku pro parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelę, bėgo link Kareivinių gatvės, ji bėgo paskui jį. Bėgdama paskui vagį visą laiką šaukė jam „stok“, dar pagalvojo, yra netoli policijos, o aplinkui nei gyvos dvasios nėra. Bėgdamas vyriškis (vagis) nuo pečių nusimetė savo kuprinę. Kuprinė numesta buvo maždaug ties autobusų stotimi prie perėjos. Jai vyriškio pavyti nepavyko, nes jis buvo jaunas ir greitas, o ji juk amžiuje moteris. Be to, vyras pirmas pradėjo bėgti. Maždaug už autobusų stoties nustojo vytis vagį, nes ten neapšviesta teritorija, miškai prasideda. Vyras nubėgo Kareivinių gatve link baldų fabriko. Grįždama į parduotuvę sutiko triukšmingą trijų jaunuolių kompaniją, kurie ėmė vagies numestą kuprinę. Ji pamačiusi ką jaunuoliai daro, pradėjo jaunuoliams sakyti, kad jie tada yra kartu jei ima vagies kuprinę. Minėti asmenys apsimetė, kad nieko nežino, nes jos klausė „kas čia buvo?“ Todėl tie jaunuoliai paliko kuprinę ir nuėjo. Minėtą vagies kuprinę ji paėmė ir ją parnešė į parduotuvę. Kuprinės viduje buvo alus. Jokių asmeninių daiktų kuprinės viduje nebuvo. Trijų asmenų, kurie galimai yra romų tautybės, apibūdinti ji negali, atpažinti negalėtų. Išėjimo durys iš parduotuvės „Lidl“ yra kitos, nei įėjimo. Įėjimo durys iš prekybos salės vidaus neatsidaro, galimai tuo metu kažkas į parduotuvės vidų įeidinėjo, o vagis ištaikęs momentą pabėgo (t. 1., b. l. 46-49).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. J.-I. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, kuri yra (duomenys neskelbtini). Minėtoje parduotuvėje užima parduotuvės vadovo-asistento pareigas. Dėl datos nėra tikra, bet, jei gerai žino, tai kalbama apie 2020 m. kovo 16 d. vagystę. Minėtą dieną iš parduotuvės buvo įvykdytos dvi vagystės, tiksliau pasakius viena buvo bandymas, o kita įvyko vakare. 2020 m. kovo 16 d. laiko tarpe tarp 21.00 val. – 22.00 val. ji dirbo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys neskelbtini). Tuo metu ji dirbo prekybos salėje, kai pastebėjo į prekybos salę užeinančius 3-4 asmenis, romų tautybės. Kad tai yra romų tautybės asmenys ji suprato iš asmenų kalbos ir išvaizdos. Užėję į parduotuvę asmenys salėje elgėsi triukšmingai, klausėsi muzikos. Į parduotuvę įėję asmenys įėjo kartu, po to matė po prekybos salę vaikščiojo skyriumi, t. y. išsiskyrė, todėl ir negali pasakyti, ar tai buvo trys ar keturi asmenys. Ji asmeniškai asmenų nestebėjo, tačiau kitos darbuotojos dirbusios tą vakarą minėtus asmenis pradėjo stebėti, nes jie pasirodė joms įtartini. Gali paminėti, kad prekybos salėje buvo labai mažai žmonių, todėl į minėtus asmenis dėmesys ir buvo atkreiptas. Viena darbuotoja O. Z., o kitos darbuotojos ji neatsimena, nes dirba su daug darbuotojų, kurios atkreipė savo dėmesį į asmenis. Pagrinde tuos asmenis matė ji ir O. Z.. Iš kurios vietos asmenys paėmė lagaminą su įrankiais ji nematė, bet tuo metu pas jas prekyboje buvo tik du tokie dideli lagaminai su įrankiais. Lagaminas yra juodos spalvos, lyg juodoje kartoninėje dėžėje, su rankena. Kokie įrankiai dėžė buvo tiksliai negali pasakyti, ar tai buvo smūginis atsuktuvas ar parforatorius, nes ji apie minėtus įrankius nelabai nusimano. Kiek žino, tų pagrobtų įrankių lagamine vertė buvo ar 75, ar 79 eurai. Jai būnant parduotuvės salėje, maždaug prie paskutinės kasos Nr. 6, kuri yra arčiausiai įėjimo durų, ji išgirdo kolegę šaukiančią „žiūrėkit ką daro“, tuo metu atsisukusi ji pamatė iš parduotuvės pasišalinantį asmenį su įrankių dėže. Asmuo su parduotuvės prekėmis išeidinėjo pro įėjimo duris, kurios iš vidaus neatsidaro. Šį asmenį iš parduotuvės patalpų išleido kitas asmuo, kuris stovėjo parduotuvės tambūre. Asmuo išsinešęs, t. y. pagrobęs lagaminą, buvo žemesnio ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apskritu veidu, trumpai kirptais plaukais. Tikrai veido bruožų ji daugiau neįsidėmėjo, negali nurodyti šio asmens akių, nosies, lūpų formos. Negali pasakyti 100 procentų, bet mano, galėtų atpažinti vagystę įvykdžiusį asmenį. Asmuo buvo tarp 25-35 metų. Vyro, kuris padėjo šiam asmeniui išeiti iš parduotuvės ji tikrai neapibūdins, nes matė tik nugarą. Vienas iš vagystę įvykdžiusio asmens draugų nukreipinėjo jų dėmesį, t.y. klausinėjo apie neva jį dominančią prekę. Po to joms pastebėjus vagį, bandė savo kūnų užstoti kelią, po ko pradėjo jas gąsdinti, nes jo kūno pozicija buvo agresyvi, lyg „gaidys‘ šokinėtų, vadino jas negražiais žodžiais ir pakeltu balsu kalbėjo. Šio agresyviai besielgiančio asmens ji apibūdinti nesugebėtų, bet jį tikrai vaizdo kameros užfiksavo. Vagystę įvykdęs asmuo su iš parduotuvės pagrobtomis prekėmis pro įėjimo duris pasišalino ramiu, sparčiu žingsniu, tik palikęs parduotuves patalpas lauke pradėjo bėgti. Vyriškis, išėjęs su lagaminu, už prekes neatsiskaitė. Kolegė O. Z. šaukė tiems asmenims „sustokite, kur einate nesusimokėję už prekę“, ir vagystę įvykdžiusį asmenį šiek tiek vijosi. Visi darbuotojai, galimai trise, buvo išėję į lauką pažiūrėti, nes būna asmenys išmeta prekes. Vagystę įvykdžiusio asmens iki galo nesivijo. Vagis nubėgo link degalinės, baldų fabriko, kažkur į tą pusę, tikslaus gatvės pavadinimo nežino. Dalis asmenų nubėgo tolyn, o tas, kuris šaukė ant jų, ramiu žingsniu nuėjo į tą pusę, kur nubėgo vagis. Minėtas asmuo nors ir gynėsi, kad nėra to asmens draugas, bet pagal visą situaciją ji yra įsitikinusi, kad jie buvo kartu. Ji nematė, kaip vagis paėmė iš lentynos prekę, nes ji tuo metu buvo toliau ir negalėjo to matyti. Po to lauke jos rado kuprinę su tapkėmis, „Coca cola“ buteliu ir dar kažkoks butelis buvo. Ji nematė, kur ta kuprinė buvo numesta, nes jai ją atnešė darbuotoja. Kokia darbuotoja atnešė nepasakys, nes buvo sumaištis. Ji tuo metu ėjo užsirašyti laiko ir vadovybei pranešti apie įvykį. Parduotuvėje yra vienos bendros įėjimo/išėjimo durys, kurios veda į tambūrą, o iš tambūro į prekybos salę yra dar dvi durys, pro kurias galima tik įeiti, o pro kitas tik išeiti. Asmuo daiktą pro duris išsinešė joms matant. Rasta kuprinė iš pradžių buvo parduotuvėje, po to buvo išmesta, nes parduotuvėje tokie daiktai nėra saugomi. Kadangi tą dieną policijos nekvietė, sekančią dieną pareiškimą parašė vadovė. Kadangi ji dirba pamainomis, todėl negali pasakyti, kur tiksliai ta kuprinė dingo. Kuprinėje nebuvo vagies asmeninių daiktų. Kuprinė buvo gerokai nudėvėta ir joje jokių vertingų daiktų nebuvo. Ji net negalėtų garantuoti, ar tikrai tai buvo vagies kuprinė, ar jo kolegos (t. 1., b. l. 52-56).
Iš 2020 m. kovo 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo dėl vagystės nustatyta, kad 2020 m. kovo 16 d. apie 21.16 val. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salės, vyras atvirai pagrobė elektros prietaisą – smūginį suktuką, 75,00 eurų vertės. Vagystę įvykdęs vyras į „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų pastabas nereagavo (t. 1., b. l. 10, 13-15).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų vaizdo įrašų apžiūros protokolo nustatyta, jog 2020 m. kovo 16 d. apie 21.15.38 val. parduotuvės salėje prie automatinio atsidarymo stiklinių įėjimo durų eina trys vyriškiai, vienas iš jų, kuris apsirengęs juoda trumpa striuke, juodomis sportinėmis kelnėmis, šonuose yra šviesios juostelės, sportiniais kedais su kuprine, nueina į kairią pusę besidairydamas į savo draugus. Kitas vyriškis, kuris apsirengęs tamsiai mėlyna striuke, mėlynomis kelnėmis, priekinė viršutinė galvos dalis praplikusi, panašus į romų tautybės asmenį, su „taše“ pakabinta ant peties išeina pro minėtas stiklines įėjimo duris. Jis praėjęs duris apsisuka ir stovi. 2020 m. kovo 16 d. apie 21.15.52 val. iš paskos jo išeina trečiasis vyriškis, kuris apsirengęs tamsia striuke su gaubtu, tamsiomis kelnėmis, ant nugaros kuprinė, rankoje nešasi daiktą, panašų į suktuko plastikinį lagaminą. Jis per minėtas stiklines įėjimo duris išeina ir eina į lauką. 2020 m. kovo 16 d. apie 21.15.58 val. Iš paskos išbėga moteris, panaši į pardavėją. Iš paskos jų iš parduotuvės tamburo išeina į lauką ketvirtas vyriškis, panašus į romų tautybės, kuris apsirengęs juoda trumpa striuke, priekinėje dalyje užtrauktukas rausvos spalvos, džinsai šviesiai mėlynos spalvos (t. 1., b. l. 37-39, 40-43).
Iš važtaraščio Nr. 470890 nustatyta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, adrese (duomenys neskelbtini), buvo pristatyta prekė-akumuliatorinis sukamasis veržliasukis (t. 1., b. l. 28).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą. Atviroji vagystė laikoma pavojingesnė už slaptąją. Vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą; kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K–272–648/2015).
Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2013).
Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė, padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Kaltinamasis, apklausiamas teisme, savo kaltę pripažino, parodė, kad užėjęs į (duomenys neskelbtini) parduotuvę pavogė iš jos kaltinime nurodytą prekę. Teigė, kad įrankių dėžę – lagaminą paėmė iš lentynos prekybos salėje ir išsinešė pro kasas atvirai, neslėpdamas, greitu žingsniu. Kaltinamasis parodė, jog išeidamas girdėjo, kaip pardavėja šaukia stoti, taigi, teismo vertinimu, suprato, kad yra pastebėtas vagiant, todėl pradėjo bėgti, matė, kad jį vejasi. Tokius jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos O. Z. ir D. J.-I., bei tokie objektyvūs duomenys byloje, kaip vaizdo įrašas, jo apžiūros protokolas, esantys byloje (b. l. 37-39, 40-43).Tokiu būdu, net darant prielaidą, kad vagystę T. K. pradėjo slapta, remiantis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, reikia pripažinti, kad ši vagystė virto atvira, nes kaltinamasis buvo užkluptas kitų asmenų, tačiau vis tiek tęsė savo veiksmus, tai yra, T. K. svetimo turto grobimo metu suprato, jog jį pastebėjo pašaliniai asmenys, pradėjo bėgti, kad išvengtų sulaikymo su grobiamu svetimu turtu. Jam tai pavyko padaryti, todėl nusikalstama veika laikytina baigta. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis suprato, jog atvirai pagrobė svetimą turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog T. K. 2020 m. kovo 16 d. apie 21.16 val. iš „(duomenys neskelbtini) ” parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), atvirai, tyčia, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 75,00 eurų vertės elektros prietaisą – smūginį suktuką dėžėje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatyta sankcija – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Parinkdamas bausmės rūšį T. K., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą iš savanaudiškų paskatų. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarę būdamas teistas devynis kartus (t. 1., b. l. 106-118), dabar teisiamas vienuoliktą kartą, daug kartų baustas administracine tvarka už vagystes, baudų nemoka (t. 1., b. l. 173-188), nėra įrašytas į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitą, nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje (t. 1., b. l. 171, 172). Dauguma jo nusikaltimų yra turtinio pobūdžio, kas reiškia, kad taip jis pelnosi pragyvenimui ir nėra linkęs siekti savo tikslų teisėtomis priemonėmis, todėl teismas vertina, kad T. K. resocializacija įmanoma tik jam skyrus laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia, kad T. K. nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, už tyčinius nusikaltimą anksčiau ne kartą yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmes, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnis), ką teismas laiko atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straispnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teismo posėdžio metu nuosekliai pripažino padaręs nusikaltimą ir gailėjosi, ką teismas laiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat į nusikaltimu padarytą žalą, kuri nėra ženkli, bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas jos vidurkis, o būtent – 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016). Šiuo konkrečiu atveju asmuo yra teisiamas vienuoliktą kartą, savo elgesio nekeičia ir išvadų nedaro, todėl ir visuomenės saugumo interesas bei protingumo ir sąžiningumo principai gali būti užtikrinti tik paskiriant jam tokio dydžio bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamasis T. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, t. y. jam paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam T. K. paskirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2020 m. gegužės 7 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme prie 2020 m. gegužės 7 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Į šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaitytinas pagal 2020 m. gegužės 7 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį atliktos bausmės laikas.
Kaltinamasis T. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog pavogtą elektros prietaisą – smūginį suktuką dėžėje pardavė nepažįstamamam asmeniui už 75 eurus, todėl vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6 dalimis, kaltinamajam T. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų), gautų iš nusikalstamos veikos, tai yra, pardavus pavogtą elektrinį smūginį suktuką, konfiskavimas valstybės naudai.
V. Civilinis ieškinys
Ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 75,00 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 1., b. l. 16, 20-21, 28-29). Žala padaryta kaltinamojo nusikalstama veika, dėl žalos dydžio ginčo teisme nekilo, todėl civilinis ieškinys tenkinamas.
V. Kiti klausimai
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, baudžiamojoje byloje esančios kompiuterinės laikmenos – CD (2 vnt.) nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Byloje 2020 m. rugsėjo 10 d. pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl teisinės pagalbos išlaidų, nurodyta, kad valstybės naudai priteistina 80 eurų advokato išlaidoms apmokėti (t. 2., b. l. 19). Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes kaltinamasis yra suimtas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Be to, byloje nustatyta, kad T. K. niekur nedirba, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga ir šiuo aspektu. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, teismas
nusprendžia:
T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, bei paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. K. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie 2020 m. gegužės 7 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirti T. K. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus ir 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 21 d.
Į šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal 2020 m. gegužės 7 d. Panevėžio apylinkės nuosprendį atliktos bausmės laiką.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš T. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 75,00 (septyniasdešimt penkis) eurus turtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6 dalimis, kaltinamajam T. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 75 (septyniasdešimt penkių) eurų, gautų iš nusikalstamos veikos, konfiskavimą valstybės naudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompiuterines laikmenas (2 vnt. CD voke) su vaizdo įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.