Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.5; 1.1.4.6; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.2.18.8.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2

2025 m. birželio 20 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 220 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. M. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas A. M. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. lapkričio 25 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d., t. y. dvi paros.

A. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu D. T. (D. T.) pripažintas kaltu padaręs, nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, o uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(X.)“, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje. Šiose dalyse apeliacine tvarka nuosprendis neskundžiamas (kaltais pripažintam fiziniam ir juridiniam asmeniui nepadavus apeliacinių skundų, taip pat dėl jų nesant paduoto apeliacinio skundo).

Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys tenkintas ir jos naudai iš UAB „(X.)“ bei subsidiariai iš D. T. ir A. M. priteista 32 860 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų procesinės palūkanos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos įvykdymo atlyginimo.

Laikinas A. M. nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas – 30 000 Eur (574 vnt. kupiūrų po 50 Eur, 13 vnt. kupiūrų po 100 Eur) – paliktas galioti iki civilinio ieškinio atlyginimo, o jį atlyginus apribojimas panaikintinas, civilinio ieškinio neatlyginus – piniginės lėšos nukreiptinos išieškojimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. M. pripažintas kaltu dėl to, kad padėjo išvengti D. T. vadovaujamai UAB „(X.)“ (nuo 2021 m. lapkričio 15 d. UAB „(X.)“, toliau – UAB „(X.)“) sumokėti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, dėl to D. T. įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens UAB „(X.)“ pajamas, pelną, turtą ir juos pateikė valstybės įgaliotai institucijai, o būtent, jis (A. M.), veikdamas kartu su UAB „(X.)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) vieninteliu akcininku ir direktoriumi D. T., susitarė už tiksliai nenustatyto dydžio procentinį atlygį išvengti dalies UAB „(X.)“ mokėtinų mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, t. y. kad pasinaudojant A. M. pasiūlytos įmonės „(Y.)“ į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) vardu, UAB „(X.)“ naudai įgyti neapskaitytų automobilių detalių iš (duomenys neskelbtini) tiekėjų, o D. T. prekes realizavus be išrašytų UAB „(X.)“ pardavimo dokumentų išvengti UAB „(X.)“ naudai turtinės prievolės – mokėtino į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM). Įgyvendinant bendrą sumanymą, pasinaudojant A. M. suteiktais įmonės „(Y.)“ rekvizitais, D. T. (duomenys neskelbtini) įmonių – autodetalių tiekėjų „(A.)“ GmbH ir (B.) GmbH internetinių užsakymų platformose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įmonės „(Y.)“ vardu susikurtose paskyrose, 2020 m. vasario 3 d. – 2020 m. rugpjūčio 24 d. laikotarpiu užsakė prekių už 99 816,81 Eur sumą (prekių už 72 145,85 Eur iš „(A.)“ Gmbh, prekių už 27 670,96 Eur iš (B.) GmbH), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis sumomis perdavė pinigines lėšas A. M. užsakytoms prekėms apmokėti, už kurias A. M. nurodymu „(Y.)“ vadovas A. T., nežinantis apie daromą nusikalstamą veiką, iš „(Y.)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB „(C.)“, 2020 m. vasario 3 d. – 2020 m. rugsėjo 3 d. laikotarpiu atliko mokėjimus tiekėjui „(A.)“ GmbH, sumokėdamas už prekes 72 200 Eur sumą, 2020 m. kovo 26 d. – 2020 m. rugpjūčio 21 d. laikotarpiu atliko mokėjimus tiekėjui (B.) GmbH, sumokant už prekes 47 636,69 Eur sumą. Tęsiant nusikalstamą veiką D. T. organizavo bei 2020 m. balandžio 18 d. – 2020 m. liepos 15 d. laikotarpiu apmokėjo banko pavedimais vežėjui UAB „(D.)“ 4 521,71 Eur sumą iš UAB „(X.)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, AB, už prekių iš tiekėjų „(A.)“ GmbH, (B.) GmbH atvežimą, prekių pristatymą D. T. gyvenamuoju ir įmonės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), o dalį prekių atsiėmė iš UAB „(D.)“, adresu: (duomenys neskelbtini), vykdė gautų automobilių detalių prekybą UAB „(X.)“ vardu be išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ir nuo gautų 2019 m. sausio 1 d. – 2020 m. liepos 31 d. laikotarpiu ne mažiau kaip 166 000 Eur neapskaitytų pajamų (2019 m. – 104.000 Eur; 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. liepos 31 d. laikotarpiu 62 000 Eur), ne mažiau kaip 34 860 Eur pardavimo PVM sumos neįtraukė į UAB „(X.)“ 2019 m. sausio 1 d. – 2020 m. liepos 31 d. laikotarpio PVM deklaracijas ir nesumokėjo PVM mokesčio į valstybės biudžetą. Tokiu būdu A. M. padėjo D. T. atstovaujamai UAB „(X.)“, veikiant per (duomenys neskelbtini) registruotą įmonę „(Y.)“, įgyti neapskaitytų prekių, kurias realizavus be UAB „(X.)“ pardavimo dokumentų, D. T. išvengė sumokėti mokesčių, nedeklaravus ne mažiau kaip 34 860 Eur UAB „(X.)“ pardavimo PVM sumos, įrašant į 2019 m. sausio 1 d. – 2020 m. liepos 31 d. laikotarpio PVM deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(X.)“ pajamas bei per elektroninio deklaravimo sistemą PVM deklaracijas pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistojo A. M. gynėjo advokato P. Jablonsko apeliaciniu skundu prašoma pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nuosprendį ir nuteistajam A. M. paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, taikant, be kita ko, BK 64¹ straipsnio nuostatas.

2.1. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi bausmių skyrimą reglamentuojančiomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, todėl nuteistajam paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Be to, gynybos vertinimu, skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis surašyta pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimus. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog A. M. padėjo išvengti D. T. vadovaujamai UAB „(X.)“ sumokėti mokesčius, kurių suma viršija 100 MGL dydžio sumą, po ko, D. T. įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(X.)“ pajamas, pelną, turtą ir juos pateikė valstybės įgaliotai institucijai. Pabrėžiama, kad tiek D. T., tiek juridinis asmuo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atkreipiamas dėmesys, kad D. T. veikė kartu su A. M., tačiau A. M. nebuvo susijęs su nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, taigi, A. M. veika atitinka BK 24 straipsnio 6 dalyje numatytus padėjėjo veiksmus. Nagrinėtu atveju A. M. vaidmuo buvo antraeilis, todėl tai turėjo būti vertinama skiriant bausmę (BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punktas), tačiau ši aplinkybė nebuvo įvertinta.

2.2. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ankstesnius A. M. teistumus, tačiau 2023 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnyje ir 215 straipsnyje, paskiriant jam baudas, o nuosprendis subendrintas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme. Be to, ir 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu A. M. pripažinus kaltu pagal BK 300 straipsnį už nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. įvykdytą nusikalstamą veiką nuteistajam buvo paskirta baudos bausmė. Akcentuojama, kad Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, kuris buvo apskųstas apeliacine tvarka, A. M. taip pat paskirtos baudos, o ne laisvės atėmimo bausmė. Gynyba atkreipia dėmesį, kad tos pačios instancijos teismai, panašių nusikalstamų veikų atveju spręsdami atsakomybės klausimus, nustatė, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus baudą, tokios nuomonės laikėsi ir aukštesnės instancijos teismai, tačiau nagrinėjamu atveju apylinkės teismas sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus nuteistajam laisvės atėmimo bausmę.

2.3. Be kita ko, iš nustatytų aplinkybių matyti, kad nagrinėjamą veiką D. T. įvykdė 2019 m. sausio 1 d. – 2020 m. liepos 31 d. laikotarpiu, prieš tai, kai A. M. buvo panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartimi panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės. Pabrėžiama, kad A. M. įvykdė jam paskirtas baudos bausmes, o šiuo metu yra probuojamas. Akcentuojama, kad nusikalstama veika, dėl kurios skundžiamu nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu, įvykdyta prieš kitus teistumus, todėl po to buvę teistumai negali daryti įtakos išvadoms dėl ankstesnės nusikalstamos veikos. Gynybos teigimu, siekdamas tinkamai įvertinti A. M. asmenybę, pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti ir jo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nustatytus duomenis, taip pat elgesį probavimo metu ir tik tada spręsti, ar iki visų priemonių taikymo padarytos nusikalstamos veikos rodo polinkį nusikalsti.

2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš A. M. bausmės atlikimo metu charakterizuojančių duomenų matyti, jog jis 2024 m. (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre įgijo šaltkalvio kvalifikaciją, dalyvavo eilėje programų. Be to, dar būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistasis vykdė individualią veiklą, kuri buvo prilyginta jo darbinei veiklai, o iš jos A. M. gavo pajamas, vykdė teismo paskirtus įpareigojimus, dirbo ir Alytaus kalėjimo veiklą vykdančioje įmonėje UAB „(E.)“. Pabrėžiama ir tai, kad A. M. vykdė resocializacijos programas įkalinimo įstaigoje, dalyvavo įvairiose iniciatyvose. Taip pat nuteistasis, būdamas įkalinimo įstaigoje, vedė individualius uždarus užsiėmimus, padedančius išspręsti priklausomybės nuo alkoholio ir panašias problemas. Gynėjo vertinimu, nuteistojo A. M. veikla laisvės atėmimo įstaigoje rodo, kad nuteistasis padarė išvadas dėl anksčiau įvykdytų nusikalstamų veikų ir laikosi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Pažymima ir tai, kad Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutartimi A. M. taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, paskiriant jam specialias pareigas. Iš probacijos pateiktų duomenų, gynėjo teigimu, matyti, kad nuo 2024 m. gruodžio 30 d. A. M. vykdė resocializacijos priemones – dalyvavo keturiose konsultacijose pas psichologę bei dalyvavo dviejuose užsiėmimuose probacijos tarnybose, o probacijos laikotarpiu nebuvo fiksuoti jos sąlygų pažeidimai.

2.5. Akcentuojama ir tai, kad UAB „(F.)“, kurioje A. M. dirba pardavimų vadovu, jis charakterizuojamas teigiamai, apibūdinamas kaip stabilus asmuo, besielgiantis pagal įstatymus ir rodantis teigiamą pavyzdį kitiems darbuotojams. Be kita ko, gynėjo teigimu, iš kitų prie apeliacinio skundo pateiktų dokumentų matyti, kad nuteistasis su žmona augina du vaikus, kurių ugdymas yra specifinis, nes dėl T1. M. buvo taikoma atvejo vadyba, o A1. M. (A1. M.) nustatytas (duomenys neskelbtini). Pabrėžiama, kad A. M. prisideda prie vaikų ugdymo ir rūpinimosi jais, vežioja į užsiėmimus, apmoka sporto bei kitas ugdymo išlaidas. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad A. M. yra pakeitęs požiūrį į savo veiksmus, o jo izoliavimas turės neigiamos įtakos tiek vaikų interesams, tiek jų ugdymui bei priežiūrai. Gi pirmosios instancijos teismas nevertino nuteistojo elgesio dabartiniu metu ir taip paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.

2.6. Prie apeliacinio skundo pateikiami papildomi dokumentai (kopijos): Charakteristika; Profesinio mokymo diplomas; Probacijos raštas ir prašymas; padėkos; Užsiėmimų sąrašai; Sprendimai, pažyma ir Juridinių asmenų registro išrašas; Pinigų apskaitos žurnalas, paleidimo pažymėjimas; ANK informacija, antstolio pažyma bei mokėjimo pavedimo kopija; T1. M. gimimo liudijimas; pagalbos planai; A1. M. liudijimas, asmens tapatybės kortelė ir (duomenys neskelbtini) pažymėjimas; „(duomenys neskelbtini)“ apsilankymai, sąskaitos išrašas ir sąskaitos faktūros. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad byla nagrinėtina žodinio proceso tvarka, joje atliekant dalinį įrodymų tyrimą, kurio metu tirtini prie apeliacinio skundo pateikti dokumentai.

3. 2025 m. gegužės 14 d. Vilniaus apygardos teisme gautas T. M. prašymas dėl A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės sušvelninimo arba panaikinimo. Ji akcentuoja aplinkybes, jos manymu, sudarančias pagrindą sušvelninti A. M. paskirtą bausmę, pažymi, kad jie oficialiai išsiskyrė (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu yra susitaikę ir gyvena kartu, o A. M. yra pagrindinis šeimos maitintojas, mokantis už visas papildomas vaiko reabilitacijas. Jauniausio vaiko reabilitacijoms skiriama daugiau nei 1 400 Eur per mėnesį, taip pat reikalingos išlaidos kitiems poreikiams. T. M., kaip mokytojos, atlyginimo pakanka tik pragyvenimui, tačiau ne papildomiems vaiko užsiėmimams, o valstybė tokių paslaugų nekompensuoja. A. M. stengiasi adaptuotis gyvenime, išlaikyti šeimą, moka paskirtas baudas, todėl gali būti pataisomas ir neskiriant laisvės atėmimo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad paskutiniai vyro teistumai buvo tik jo alkoholizmo pasekmė, tačiau alkoholio jis nebevartoja ir po įkalinimo tapo kitu žmogumi. Be to, T. M. studijų metu (ji turi persikvalifikuoti dėl geopolitinės situacijos) rūpestis dėl jauniausio sūnaus tenka A. M.. Nuteistasis vadovauja UAB „(G.)“, bendrovė neša pelną Lietuvos valstybei. A. M. reikalingas ir vyresniam vaikui, sunkiai išgyvenusiam tėčio įkalinimą.

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas P. Jablonskas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir skirti nuteistajam baudos bausmę. Neskirti laisvės atėmimo bausmės prašė ir nuteistasis A. M.. Prokurorė laikėsi pozicijos, kad skundžiamu nuosprendžiu A. M. paskirta bausmė yra teisinga ir pagrįsta, todėl prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

5. Vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą tikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo A. M. gynėjo apeliaciniame skunde.

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis A. M. iš esmės neneigia jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, neginčija savo kaltės, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme. Be kita ko, apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė dėl antraeilio A. M. vaidmens nusikalstamoje veikoje. Apeliaciniame skunde nesant kitų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų, teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaudamasi nurodytomis BPK 320 straipsnio nuostatomis, skundžiamą nuosprendį tikrina, pasisakydama dėl apelianto, kaip padėjėjo (BK 24 straipsnio 6 dalis), nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertindama nuteistajam paskirtos bausmės teisingumą bei pagrįstumą.

Dėl BK 24 straipsnio 6 dalies taikymo

7. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad nuteistojo A. M. veiksmai atitinka BK 24 straipsnio 6 dalyje numatytus padėjėjo veiksmus. Pažymėtina, kad teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu visi kaltinamieji (taip pat ir apeliantas A. M.) pripažino kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, davė parodymus, todėl byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (15 t., b. l. 25–34). A. M. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais, įvertintinais bei BPK 20 straipsnio prasme įrodymais pripažintais duomenimis, kurie išsamiai aprašyti skundžiamame nuosprendyje. Nei dėl šių duomenų pripažinimo įrodymais, nei dėl jų pakankamumo, nei dėl įrodomosios reikšmės apeliaciniame skunde klausimai nekeliami, todėl iš naujo apeliacinės instancijos teismas šių duomenų neaprašo ir savo procesiniame sprendime neanalizuoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus iš esmės vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai nuteistąjį pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, t. y. dėl to, kad padėjo išvengti D. T. vadovaujamai įmonei sumokėti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, dėl to D. T. įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(X.)“ pajamas, pelną, turtą ir juos pateikė valstybės įgaliotai institucijai. Visgi, įvertinus įrodytomis pripažintų A. M. nusikalstamos veikos aplinkybes, matyti, kad apeliaciniame skunde pagrįstai laikomasi pozicijos, jog A. M. laikytinas nusikalstamos veikos padėjėju.

8. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, jog jis tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403-648/2016, 2K-53-222/2017, 2K-345-511/2018, 2K-144-693/2019). Padėjėjo pagalba visada nukreipta į konkrečios nusikalstamos veikos padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. Padėjėjas padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą ir taip padėjėjo veiksmai prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2014, 2K-403-648/2016, 2K-345-511/2018).

9. Skundžiamame nuosprendyje pripažinta, kad A. M. padėjo išvengti D. T. vadovaujamai UAB „(X.)“ (nuo 2021 m. lapkričio 15 d. UAB „(X.)“) sumokėti mokesčius, kurių suma viršija 100 MGL, dėl to D. T. įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens UAB „(X.)“ pajamas, pelną, turtą ir juos pateikė valstybės įgaliotai institucijai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. T. bei jo vadovauta UAB „(X.)“ pripažinti kaltais padarius BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką dėl to, kad D. T., būdamas vienintelis UAB „(X.)“ akcininkas ir direktorius, veikdamas kartu su A. M. už sutartą tiksliai nenustatyto dydžio procentinį atlygį, pasinaudodamas A. M. pasiūlytos įmonės „(Y.)“, registruotos (duomenys neskelbtini) vardu, veikdamas UAB „(X.)“ naudai, siekdamas išvengti mokesčių, nedeklaravęs ne mažiau kaip 34 860 Eur pardavimo PVM sumos, įrašė į PVM deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(X.)“ pajamas bei per elektroninio deklaravimo sistemą PVM deklaracijas pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai.

10. BK 26 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir BK 24 straipsnio 4, 5 ar 6 dalį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su A. M. nusikalstamų veiksmų vertinimu, spręstina, kad jo nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš esmės nuteistojo A. M. nusikalstama veika baudžiamojo įstatymo kontekste buvo įvertinta teisingai, tačiau nebuvo pritaikyta Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies norma, kurios taikymui pagrindas nagrinėjamu atveju nustatytas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, be kita ko, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

11. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis surašyta pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimus, pagal kuriuos apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: 1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; 3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Minėtos aplinkybės, kurios pagal Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus privalo būti nurodytos apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, skundžiamame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nuosprendyje yra tinkamai išdėstytos, išskyrus minėtą aplinkybę dėl A. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimo su nuoroda į BK 24 straipsnio 6 dalį.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

1. Iš nuteistojo A. M. gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš esmės nesutinkama dėl nuteistajam paskirtos bausmės, kuri, gynybos įsitikinimu, laikytina per griežta. Pažymėtina, kad spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Taip pat skiriant bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą atsižvelgtina į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020).

2. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atsižvelgta į tai, kad A. M. padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 4 dalies nuostatas priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat sutiktina su išvada, kad A. M. atžvilgiu nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veika ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat nagrinėjamu atveju nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame nuosprendyje nebuvo pakankamai įvertinta aplinkybė, numatyta BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punkte. Kaip buvo minėta, iš įrodytomis pripažintų A. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad A. M. padėjo D. T. atstovaujamai UAB „(X.)“, veikiant per (duomenys neskelbtini) registruotą įmonę „(Y.)“ įgyti neapskaitytų prekių, kurias realizavus be UAB „(X.)“ pardavimo dokumentų D. T. išvengė sumokėti mokesčių, nedeklaravo ne mažiau kaip 34 860 Eur UAB „(X.)“ pardavimo PVM sumos, įrašant į 2019 m. sausio 1 d. – 2020 m. liepos 31 d. laikotarpio PVM deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(X.)“ pajamas bei per elektroninio deklaravimo sistemą PVM deklaracijas pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai. Nuteistajam A. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jo vaidmuo nusikalstamoje veikoje nebuvo pagrindinis, todėl laikytinas antraeiliu, o tai turėjo būti įvertinta ne tik kvalifikuojant nusikalstamą veiką, bet ir sprendžiant nuteistajam skirtinos bausmės (bei jos trukmės) klausimą.

3. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka jo nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).

4. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad A. M. yra ne kartą baustas administracine tvarka (13 t., b. l. 159–160), be to, iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų 2024 m. vasario 12 d. išrašo apie fizinį asmenį matyti, jog A. M. praeityje, tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos padarymo ne kartą teistas (13 t., b. l. 170–193). Svarbu pažymėti ir tai, kad net ir esant išnykusiam teistumui, šis faktas, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu, yra vertinamas kaip nuteistojo asmenybę apibūdinanti aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-560/2014, 2K-39-788/2021). Atsižvelgiant į daugkartinius A. M. teistumus, nėra pagrindo šiuo atveju padarytą nusikalstamą veikos laikyti iš esmės atsitiktine. A. M. asmenybę apibūdina ir tai, kad jis yra vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, turintis du vaikus bei dirbantis. Prie apeliacinio skundo nuteistojo darbovietės, UAB „(F.)“, kurioje jis dirba nuo 2024 m. spalio 1 d., direktorės pateikta nuteistojo A. M. charakteristika patvirtina, kad darbovietėje apeliantas charakterizuojamas kaip labai atsakingas, sąžiningas ir drausmingas darbuotojas bei stabilus asmuo; išskiriami jo charakterio bruožai – patikimumas, drausmė, atsakingumas, socialinis elgesys (15 t., b. l. 118–119).

5. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju A. M. pripažintas kaltu padaręs BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta, kad kvalifikuojant nusikalstamus A. M. veiksmus turėjo būti padaryta nuoroda į BK 24 straipsnio 6 dalį. Skundžiame nuosprendyje pagrįstai pažymėta, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančios minėto Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio redakcijos sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki ketverių metų. Pažymėtina, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, konkreti bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikantis BK bendrosios dalies nuostatų.

6. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad skiriamos bausmės dydis skaičiuojamas nuo jos vidurkio, visgi, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais baudžiamojo įstatymo pakeitimais, be kita ko, buvo pakeistos BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias šiuo metu teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 22 straipsnis (TAR, 2024 m. gegužės 2 d., Nr. 8214)). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio pakeitimo 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033 (TAR, 2024 m. spalio 23 d., Nr. 18357), atsižvelgiant į tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka dar yra nebaigtas, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, kaip švelninanti nuteistojo teisinę padėtį, nagrinėjamu atveju taikytina atgal ir būtent naująja straipsnio redakcija turėjo būti vadovaujamasi sprendžiant A. M. skirtinos bausmės klausimą.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas, BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis prisipažino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl jos gailėjosi, o paties nuteistojo vaidmuo nusikalstamoje veikoje nebuvo pagrindinis ir nuteistasis laikytinas nusikalstamos veikos padėjėju, taip pat įvertinusi teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, siekdamas užtikrinti pusiausvyrą tarp viešojo intereso, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas, ir kaltu pripažinto asmens interesų, sprendžia, kad bausmės paskirčiai užtikrinti nagrinėjamu atveju nėra būtina bei tikslinga A. M. skirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurią skyrė pirmosios instancijos teismas, nes tokia bausmė pasiektų iš esmės tik vieną tikslą – nubaudimą. Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad teisinga, proporcinga bei pagrįsta bausmė A. M. būtų trumpalaikis laisvės atėmimas – areštas. Įvertinus jo padarytą nusikalstamą veiką ir asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ne kartą teistam A. M. už tyčinį apysunkį nusikaltimą skirtina devyniasdešimties parų arešto bausmė (BK 49 straipsnio 2 ir 3 dalys).

8. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo gynėju dėl apeliaciniu skundu pateikto prašymo skirti A. M. net su trumpalaikiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nors apeliaciniame skunde pakankamai plačiai argumentuojama, kad anksčiau priimtais nuosprendžiais A. M. buvo skiriamos baudos bausmės, tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis padarė nusikalstamą veiką finansų sistemai, pagal nusikalstamos veikos aplinkybes A. M. susitarė su D. T. išvengti dalies UAB „(X.)“ mokėtinų mokesčių už tiksliai nenustatyto dydžio procentinį atlygį, nesutiktina, kad baudos bausmė būtų pakankama bausmės paskirčiai užtikrinti, kadangi būtų per švelni, o tai neatitiktų teisingumo principo. Kita vertus, konkreti bausmė skiriama įvertinus kiekvieną kartą konkrečioje situacijoje susiklosčiusias aplinkybes, be kita ko, ir nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo yra teisiamas, pobūdį, todėl anksčiau A. M. atžvilgiu priimtais teismų sprendimais nėra pagrindo remtis nagrinėjamu atveju sprendžiant nuteistajam skirtinos bausmės rūšies (taip pat ir jos dydžio) klausimą. Be kita ko, apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad tiek D. T., tiek UAB „(X.)“ (anksčiau UAB „(X.)“) skundžiamu nuosprendžiu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nesudaro pagrindo skirti nuteistajam A. M. su trumpalaikiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

9. Atsižvelgiant į tai, kad BK 220 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės, kurios nagrinėjamu atveju negali būti skiriamos A. M., kaip pernelyg švelnios ir neužtikrinsiančios bausmės paskirties, nėra pagrindo vertinti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, t. y. švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimo, taikymo galimybės nagrinėjamoje byloje.

10. Pirmosios instancijos teisme baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis), todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. M. skirtina arešto bausmė devyniasdešimčiai parų mažintina vienu trečdaliu ir A. M. skirtina galutinė arešto bausmė šešiasdešimčiai parų.

11. Nors apeliaciniame skunde, be kita ko, akcentuojamas, gynybos įsitikinimu, neigiamas A. M. skirtinos bausmės poveikis jo vaikams, tačiau tokia gynybos pozicija nepaneigia anksčiau išdėstytų išvadų dėl jam apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu skirtinos bausmės tikslingumo, pagrįstumo bei teisingumo. Iš prie apeliacinio skundo pateiktų duomenų matyti, kad nuteistojo sūnaus T1. M. atžvilgiu buvo vykdyta atvejo vadyba, tačiau procesas buvo užbaigtas, nustačius, kad šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko tesies ir teisėtus interesus (15 t., b. l. 155–168). Apeliaciniame skunde pažymima, kad kitam nuteistojo sūnui, A1. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatytas (duomenys neskelbtini) (15 t., b. l. 170–172), o nuteistasis prisideda prie vaikų ugdymo, vežiojimo į užsiėmimus ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu atsižvelgiant į byloje nustatytas ir anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, įvertinus, kad A. M. skirtina vienu trečdaliu sumažinta, pakankamai neilgos trukmės arešto bausmė, nelaikytina, jog tokia bausmė esmingai neigiamai paveiks jo vaikus bei šeimą, juo labiau, kad vaikai auginami ne tik tėvo (nuteistojo), tačiau ir motinos, nors ir T. M. prašyme teigiama, kad rūpestis dėl jauniausio sūnaus tenka A. M., nes T. M. studijuoja dėl poreikio persikvalifikuoti. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad nepagrįsta ir neteisėta išimtinai teikti prioritetą nusikalstamą veiką padariusio asmens (taip pat ir jo šeimos) interesams, nesant tam pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo, o tam tikro pobūdžio neigiamos pasekmės yra neatsiejama baudžiamosios atsakomybės dalis. Pastebėtina ir tai, kad A. M. nusikalstama veika padaryta jau po to, kai buvo gimę abu sūnūs, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio. Juo labiau, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimu nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė švelninama, skiriant švelnesnę rūšies BK 220 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę.

12. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad A. M. BPK 140 straipsnio pagrindu laikinai sulaikytas 2020 m. lapkričio 25 d. 14.13 val., 2020 m. lapkričio 27 d. 9.04 val. paleistas (12 t., b. l. 119–123). Pagal BK 66 straipsnio 2 dalį suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles, vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai <...>. Vadovaujantis tuo, į A. M. paskirtą galutinę arešto bausmę įskaitytinas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

13. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad juo A. M. paskirta bausmė nebuvo bendrinama su kitais procesiniais sprendimais nuteistajam paskirtomis bausmėmis. Pažymėtina, kad pagal BPK 362 straipsnio 4 dalies nuostatas klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 straipsnį, taip pat Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytus klausimus, išskyrus Bausmių vykdymo kodekso 76 straipsnio 5 dalyje numatytuosius, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas yra paduotas paties nuteistojo gynėjo, o apeliaciniame skunde bausmių bendrinimo klausimas nėra keliamas, paisydama apeliacine tvarka nagrinėjamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribų, sprendžia, jog klausimas dėl skundžiamu bei kitų teismų nuosprendžiais A. M. paskirtų bausmių bendrinimo šiuo procesiniu sprendimu nespręstinas ir galės būti sprendžiamas bausmių vykdymo stadijoje bausmę vykdančios institucijos teikimu.

14. BK 75 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir BK 75 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą (BK 75 straipsnio 9 dalis).

15. Nors apeliacinės instancijos teismo sprendimu skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir A. M. skirtina arešto bausmė, o tai suponuoja išvadą, kad nuteistajam skirtinos bausmės rūšis atitinka formaliąją bausmės vykdymo atidėjimo sąlygą, tačiau egzistuoja ir vertinamoji sąlyga, pagal kurią bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nustatęs formalų pagrindą bausmės vykdymo atidėjimui, teismas turi teisę, bet ne pareigą, atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Sprendžiant šį klausimą vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe.

16. Baudžiamasis įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022). A. M. anksčiau, dar iki nagrinėjamoje byloje padarytos nusikalstamos veikos, skirtos bausmės, tarp kurių ir realaus terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jo nepaveikė taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Kita vertus, vertinant ir nuteistojo gynėjo su apeliaciniu skundu pateiktus duomenis, kuriais siekiama pagrįsti pozityvų A. M. elgesio pokytį, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje gynėjo akcentuojami duomenys nelaikytini pakankamais ir sudarančiais objektyvų pagrindą manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo. Kita vertus, svarbu akcentuoti ir tai, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas bausmės tikslas nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį taip pat yra neatsiejama bausmės dalis, o teisingumo principo įgyvendinimui trukdo tiek aiškiai per griežta, tiek ir per švelni bausmė.

17. Akcentuotina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022). Remdamasi šia praktika, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. gynėjo apeliacinį skundą, aptartų aplinkybių pagrindu, konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nepritaikant BK 24 straipsnio 6 dalies nuostatų, taip pat nuteistajam paskirta per griežta bausmė, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalys dėl A. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, keistinos, kitas dalis paliekant nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

iš dalies tenkinti nuteistojo A. M. (A. M.) gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nuosprendžio dalį dėl A. M. (A. M.) nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nurodant, kad jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniui, A. M. (A. M.) paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, ir A. M. (A. M.) skirti arešto bausmę 90 (devyniasdešimčiai) parų, šią bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. M. (A. M.) galutinę arešto bausmę 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į A. M. (A. M.) paskirtą bausmę įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 25 d. 14.13 val. iki 2020 m. lapkričio 27 d. 9.04 val., t. y. dvi dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. M. (A. M.) atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Išaiškinti A. M. (A. M.), kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalimi, jis ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jam parinktą šios bausmės atlikimo vietą (kurią pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsnio 1 dalį parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga). Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

Kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.