Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Danutei Rainienei, atsakovui T. V.,

viešame teismo posėdyje mišriu būdu (proceso dalyviams atvykus į teismo posėdžio salę ir per ZOOM vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui T. V. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad nepilnamečio vaiko motina R.S. 2018 m. mirė, o tėvas – atsakovas – nedalyvauja vaiko gyvenime. Visą šį laikotarpį vaiku rūpinosi teta – trečiasis asmuo, bei močiutė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-15262-1018/2023 tenkino Tarnybos prašymą ir leido paimti G. V. iš jos tėvo. Šiuo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. spalio 18 d. potvarkiu Nr. 955-1109/23 G. V. nuo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nustatyta laikinoji rūpyba, vaiko laikinąja rūpintoja paskirta J. M.. Tarnybos vertinimu, atsakovas vengia atlikti ir neatlieka savo, kaip tėvo pareigos tinkamai ir atsakingai rūpintis nepilnamete dukra G. ir stengtis, kad ji augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje, patikimoje aplinkoje ir užaugtų doru, socialiai atsakingu piliečiu. Atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo tėviškų pareigų dukrai (nusprendė jos neauginti), motyvuodamas tuo, kad nėra artimo emocinio ryšio. Laikinoji atsakovo dukters G. rūpyba tęsiasi jau septynis mėnesius, tačiau per šį laikotarpį atsakovas nepadarė nieko, kad būtų atstatytas su vaiku emocinis ryšys. Atsakovas nesiekė ir nesiekia auginti dukters, tarp atsakovo ir dukters nėra glaudaus emocinio ryšio, todėl galimai ateityje G. atsisakys gyventi su tėvu. Tarnyba neturi duomenų, kad situacija artimiausiu metu galėtų pasikeisti, kadangi atsakovas vengė ir vengia atlikti savo pareigas auklėti dukrą nuo mažens, nesirūpina vaiku – neteikė ir neteikia išlaikymo, todėl Tarnybos vertinimu, siekiant užtikrinti ir apsaugoti geriausius nepilnametės G. interesus, tėvo valdžia atsakovui dukters atžvilgiu turi būti apribota neterminuotai. Nors pagal Sodra duomenis atsakovas nedirbantis, tačiau bendraujant su nepilnametės tėvu, jis ne kartą pabrėžė, jog dirba užsienyje, retai būna Lietuvoje, todėl atsakovas gali išlaikyti dukrą. Dėl to iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukters G. naudai po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametis vaikas gyvena kartu su trečiuoju asmeniu, kuri ja rūpinasi ir sudarė tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrino saugią, stabilią, jos amžių ir poreikius atitinkančią aplinką, todėl tikslinga nustatyti G. V. gyvenamąją vietą J. M. gyvenamojoje vietoje.

3. Atsakovas ir trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Dėl tėvo valdžios apribojimo

7. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005; kt.).

8. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

9. Įstatymų leidėjas nustatė du alternatyvius tėvų valdžios apribojimo būdus: laikiną ir neterminuotą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Vienas esminių laikino ir neterminuoto tėvų valdžios apribojimo skirtumų yra tas, kad, apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis), tokiu atveju biologinių tėvų valdžia nebegali būti atkurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis Nr. e3K-3-242-1120/2023, 40 punktas).

10. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

11. Byloje esanti vaiko gimimo įrašo kopija patvirtina, kad atsakovas yra nepilnametės G. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; mirties įrašo kopija patvirtina, kad nepilnamečio vaiko motina yra mirusi. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, ieškovo pateiktų duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-15262-1018/2023 nepilnametė G. V. buvo paimta iš jos tėvo, atsakovo. Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. spalio 18 d. potvarkiu Nr. 955-1109/23 G. V. nustatyta laikinoji rūpyba, trečiasis asmuo paskirta nepilnamečio vaiko laikinąja rūpintoja, rūpybos vieta nustatyta rūpintojos gyvenamojoje vietoje. Nepilnametė G. 2024 m. vasario 8 d. buvo aplankyta Tarnybos specialistų ir surašytas Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktas. Šiame dokumente užfiksuota, kad, vaiko žodžiais, atsakovas nėra rodęs iniciatyvos bendrauti su ja, neteikė jai išlaikymo, neinicijavo susitikimų, nesidomėjo jos gyvenimu; nepilnametė G. neatsimena, kada paskutinį kartą matė tėvą, teigia, kad galbūt kai buvo mažytė.

12. Ginčo dėl ieškinio reikalavimo neterminuotai apriboti tėvo valdžią vaiko atžvilgiu byloje nėra.

13. Vadovaujantis CK 3.183 straipsnio 3 dalimi, teismas, nagrinėdamas tėvų valdžios apribojimo prašymus, išklauso vaiko, galinčio suformuoti savo pažiūras, nuomonę ir į tai atsižvelgia.

14. Teismui yra pateiktas 2023 m. spalio 4 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas, pagal kurį mergaitė nurodė neįsivaizduojanti savo gyvenimo be tetos, senelės, pusseserės; teta ja rūpinasi visą vaiko gyvenimą, nes mama niekada nedirbo. Tarnybos pateiktame vaiko globos (rūpybos) priežiūros akte užfiksuota, kad nepilnametė G. neatsimena, kada matėsi su tėvu.

15. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs bylos aplinkybes bei įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, nepilnamečio vaiko nuomonę, ieškovo atstovės, atsakovo, trečiojo asmens teismo posėdyje duotus žodinius paaiškinimus, teismas nusprendžia, kad atsakovo, kaip tėvo, pareigų nevykdymo konstatavimui pakanka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Atsakovas vengia atlikti savo pareigas vaikui, vaiko neaugina, neišlaiko, nesidomi jo poreikiais, su vaiku nepalaiko ryšių, atsakomybę dėl bendravimo su vaiku perkelia pačiam vaikui, teigdamas, kad bendraus su vaiku tik jei pats vaikas to norės, tačiau nededa pastangų ryšio su vaiku atkūrimui. Laikinoji atsakovo dukters rūpyba tęsiasi daugiau nei pusę metų, tačiau per šį laikotarpį atsakovas nesiėmė aktyvių veiksmų bent dalinai atstatyti emocinį ryšį su vaiku. Atsakovas niekada neprisidėdavo finansiškai prie nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo, vaiko išlaikymo naštą perkeldamas vaiko giminaičiams. Duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovo elgesys ateityje gali pasikeisti, byloje nenustatyta. Atsakovo elgesys, kuomet jis neįgyvendina tėvo valdžios, tai yra visiškai nusišalinęs nuo dukters auklėjimo ir auginimo, sudaro pagrindą tenkinti ieškinį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

16. Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

17. Atsakovui išaiškinama, kad, neterminuotai apribojus tėvo valdžią, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Taigi priimtas teismo sprendimas neužkerta atsakovui kelio ateityje siekti bendravimo su vaiku, jeigu tai neprieštaraus vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

18. Sprendimas dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

19. CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

20. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vaikas gyvena pas rūpintoją, trečiąjį asmenį, kur vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinta saugi, stabili aplinka.

21. Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, nepilnamečio vaiko G. V. laikina gyvenamoji vieta nustatytina su Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. spalio 18 d. potvarkiu Nr. 955-1109/23 paskirta laikinąja rūpintoja.

22. CPK 496¹ straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Vadovaudamasis šia proceso teisės norma, teismas inicijuoja civilinę bylą dėl rūpybos nepilnamečiam vaikui G. V. nustatymo ir rūpintojo paskyrimo.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

23. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 straipsnis).

24. Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės. Atsakovas iš pradžių sutikęs mokėti 250 Eur išlaikymą vaikui, bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė mokėsiantis po 300 Eur kas mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui. Teismas iš nekilnojamojo turto registro duomenų nustatė, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi; VĮ ,,Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu yra registruota viena transporto priemonė. Atsakovas teisme paaiškino dirbantis (duomenys neskelbtini), uždirbantis apie 1500 Eur per mėnesį.

25. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, absoliuti ir imperatyvi, jos negalima atsisakyti, perleisti kitiems asmenims ar sustabdyti. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

26. Vertinant ieškovo prašymą priteisti 300 Eur periodinėmis išmokomis būtiniems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, tikslinga vadovautis kasacinio teismo išaiškinimu, suformuluotu sprendžiant dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui išlaikymo teikimo, kad priteisiant išlaikymą vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti, orientaciniu kriterijumi pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), atskaičius mokesčius, dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas). Tačiau teismas kiekvieną atvejį vertina individualiai ir išlaikymo dydis, atsižvelgiant į reikšmingų aplinkybių (patvirtinančių vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį) visumą, gali būti priteisiamas tiek didesnis, tiek mažesnis nei pusė minimalaus darbo užmokesčio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

27. Nuo 2024 m. sausio 1 d. minimalios mėnesio algos dydis yra 924 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), atskaičius mokesčius – 708,42 Eur. Todėl, vadovaujantis pagal teismų praktiką rekomenduotinu minimalų mėnesinės algos dydį atitinkančiu išlaikymu, kiekvienam iš tėvų tenkanti minimali būtinųjų poreikių patenkinimui skiriama vaikui suma, neatimant vaikui valstybės mokamų išmokų, sudaro 354 Eur. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo mažesnę, nei nurodyta, sumą.

28. Kiekvienam vaikui išlaikymas turi būti teikiamas nuolat ir pakankamo dydžio, išlaikymas turi užtikrinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui ir pan. Atsižvelgiant į atsakovo darbingą amžių, byloje esančius duomenis apie jo darbą užsienį, į ieškovo paaiškinimą, jog prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka vaiko poreikius, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas visa apimtimi, t. y. priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. V. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

29. Priteistino išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

30. Išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavestina tvarkyti (administruoti) uzufrukto teise vaiko laikinai rūpintojai, trečiajam asmeniui.

31. Vaiko išlaikymo lėšos išieškomos rūpintojai, kuriai išaiškintina, kad išlaikymui skirtos lėšos privalo būti naudojamos išimtinai vaiko interesais (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

32. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinys byloje patenkintas visiškai. Ieškovas nepateikė įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

34. Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl žyminis mokestis už šį reikalavimą iš atsakovo valstybei nepriteistinas.

35. Teismas patyrė 20,89 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

36. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 12 straipsnio 16 punktą atsakovas turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl tėvo valdžios apribojimo. Turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines bylas mokėjimo (VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalis).

37. Kadangi šioje byloje nebuvo kreiptasi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo atsakovui nenustačius tam būtinumo (CPK 404 straipsnio 4 dalis), tačiau, teismo vertinimu, vadovaujantis konstituciniu asmenų lygybės prieš įstatymus principui, tai, kad tokio pobūdžio bylose tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl ir šioje byloje atsakovas atleistinas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Dėl to visos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis) ir iš atsakovo valstybės naudai nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Neterminuotai apriboti atsakovui T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo T. V. nepilnamečiam vaikui G. V. po 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 29 d.) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Iki teismo sprendimo dėl nepilnametės G. V. nuolatinės rūpybos nustatymo ir nuolatinio rūpintojo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti G. V. gyvenamąją vietą su Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. spalio 18 d. potvarkiu Nr. 955-1109/23 paskirta laikinąja rūpintoja J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskiriant ją nepilnametės G. V. gaunamų lėšų administratore.

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės rūpybos nepilnamečiui vaikui nustatymo ir rūpintojo paskyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.