Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-261-417/2016

Teisėjas Vandalinas Vainius Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50239-2015-0

2016 m. rugsėjo 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 45 parų arešto bausmę, atliekant ją poilsio dienomis.

Pagal BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta galutinė 30 parų arešto bausmė, atliekant ją poilsio dienomis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 4 d., apie 05.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia, ne mažiau kaip du kartus rankos kumščiu sudavė savo tėvui A. P. į veidą, po to sugriebęs jį už pažastų ir ištempęs į namo kiemą tyčia, ne mažiau kaip vienuolika kartų sudavė nukentėjusiajam rankos kumščiais bei spardė kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas galvos sumušimą su minkštųjų audinių patinimais, poodinėmis kraujosruvomis kaktos dešinėje, abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, ant dešinio žando, muštinę žaizdą kaktos dešinėje, kraujo išsiliejimą po akių junginėmis, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, dešinio apatinio 41-mo danties sumušimą, poodines kraujosruvas abiejų menčių srityse, nugaros juosmeninėje dalyje iš dešinės, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, dešinio peties, dešinio žasto, dešinės alkūnės, dešinio dilbio srityse, krūtinės ląstos dešinėje bei kairėje, pilvo kairėje, šiais veiksmais jis nežymiai sužalojo savo šeimos narį.

Apeliacinio teismo posėdžio metu gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad ginčo dėl padarytos nusikalstamos veikos nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos bausmės individualizavimo klausimas ir prašoma vadovaujantis BK 38 straipsniu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Apygardos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, jog R. P. nusikalto neišnykus teistumui. R. P. 2013 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už apysunkį tyčinį nusikaltimą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui ir paskiriant 25 MGL baudą. Iš bylos duomenų matyti, kad R. P. 2014 m. lapkričio 20 d. išregistruotas iš prabuojamųjų asmenų duomenų registro, o bauda sumokėta 2016 m. balandžio 26 d. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 5 dalimi ir BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčiu R. P. laikomas asmeniu, turinčiu teistumą 3 metus nuo paskirtos bausmės atlikimo, t. y. nuo baudos sumokėjimo (2016 m. balandžio 26 d.), ne nuo išregistravimo iš prabuojamųjų asmenų duomenų registro, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad R. P. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu būdamas baustas už tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas ), už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, vėl padarė tyčinį nusikaltimą (BK 140 straipsnio 2 dalis), todėl sutinkama su ginčijamo nuosprendžio išvada, kad R. P. nusikalto esant nusikaltimų recidyvui.

Apygardos teismas taip pat vertina kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, jog byloje nustatytina papildoma lengvinanti aplinkybė, t. y. tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys ( BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kadangi byloje nėra duomenų, jog provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys būtų egzistavęs ar turėjęs įtakos R. P. veiksmams ir būtų privertęs, skatinęs R. P. nusikalsti. Taip pat atsižvelgtina ir į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jog R. P. prieš nukentėjusįjį vartojo smurtą patalpoje, po to sugriebęs nukentėjusįjį už pažastų ir ištempęs į namo kiemą tyčia, ne mažiau kaip vienuolika kartų sudavė nukentėjusiajam rankos kumščiais bei spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Taip pat apygardos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog lengvinančia aplinkybe nustatytina tai, kad R. P. savo noru atlygino ir pašalino žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kadangi nagrinėjamu nebuvo pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės neturtinės žalos ir bylos duomenimis nenustatyta, kad būtų padaryta žala, kuri turėtų būti atlyginama.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas ginčijamame nuosprendyje pagrįstai nurodė, jog nėra objektyvaus pagrindo manyti, jog R. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi yra 3 kartus teistas, nusikalto neišnykus teistumui, baudos bausmę atliko tik prieš teismo posėdį. Taip pat pažymėtina, kad aplinkybės, jog jis neseniai tapo tėvu ir yra sukūręs šeimą, dirba, nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo manyti, jog jis daugiau nedarys nusikalstamų veikų.

Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma. Apygardos teismas įvertinęs bylos duomenų visetą konstatuoja, kad nėra pagrindo nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, kadangi nors R. P. ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu, tačiau nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad R. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes ši nusikalstama veika nevertintina kaip atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė ir matyti, jog jis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir toliau nusikalsta. Apygardos teismas vertina, kad R. P. nėra linkęs gerbti visuomenėje nusistovėjusias dorovės normas bei laikytis taisyklių, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog R. P. nedarys nusikalstamų veikų.

Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius duomenis ir vertindamas juos nepadarė jokių baudžiamojo proceso pažeidimų. Klaipėdos rajono apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, todėl jį naikinti ar keisti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo R. P. atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinį skundą atmesti.