- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- e2YT-5899-328/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03376-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), SEB bankas
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finasnsų Ministerijos Juridinio asmens kodas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)pareiškimą dėl praleisto įstatyme nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja prašo atnaujinti akcinei bendrovei (toliau – AB) (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą terminą pareikšti kreditoriaus reikalavimą E. R. (mirė (duomenys neskelbtini)) įpėdiniui – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM).
Šalies argumentai
Pareiškime nurodė, jog AB (duomenys neskelbtini) yra E. R. kreditorė, kuriai palikėjas skolingas 2 105,48 Eur pagal 2012 m. lapkričio 5 d. banko ir E. R. pasirašytą kredito sutartį. Palikėjas mirė (duomenys neskelbtini). Bankas apie E. R. mirtį sužinojo, kai buvo gautas VMI prie FM 2019 m. rugpjūčio 26 d. paklausimas. Bankas 2019 m. rugsėjo 4 d. raštu teikdamas atsakymą VMI prie FM pateikė kreditorinį reikalavimą paveldėtojui pagal kredito sutartį. 2020 m. balandžio mėn. bankas gavo VMI prie FM paklausimą, kuriame VMI prie FM nurodė pateikti informaciją, ar bankas ketina reikšti kreditorinį reikalavimą bei pateikti dokumentus, įrodančius, kad nepraleistas nustatytas terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Nurodė, jog bankas, pareiškęs reikalavimą VMI prie FM, turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad kreditorinis reikalavimas priimtas ir neginčijamas, tačiau iš VMI prie FM pateikto paskutinio rašto, atsakant bankui, kreditorius reikalauja pateikti įrodymus dėl termino kreditoriams reikalavimams pareikšti pratęsimo. Mano, jog terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleistas dėl svarbių priežasčių. Nurodė, jog bankas nedelsdamas sužinojęs apie E. R. mirtį ėmėsi teisinių veiksmų, pareikšdamas VMI prie FM kreditorinį reikalavimą 2019 m. rugsėjo 4 d. raštu. Nesulaukus jokių prieštaravimų iš paveldėtojo, pagrįstai laikė, kad kreditorinis reikalavimas priimtas, nes pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos ir tik formalus reikalavimas termino atnaujinimui nebus reiškiamas. Nurodė, jog bankas neturėjo galimybės savarankiškai sužinoti apie kredito gavėjo mirtį prieš sueinant Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytam 3 mėnesių nuo mirties momento terminui. Nesant įsiskolinimo ir nevykdant išieškojimo ikiteisminių veiksmų, periodinis ar fragmentinis kredito gavėjo duomenų tikrinimas valstybės registruose būtų neprasmingas ir tik didintų kreditoriaus išlaidas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI prie FM, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu nesutiko, prašė pareiškimo netenkinti.
Atsiliepime nurodė, jog 2019 m. gruodžio 11 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. VMI prie FM paveldėjo palikėjo pinigines lėšas. Taip pat nurodė, jog palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėja VMI prie FM kreditorinį reikalavimą pareiškė tik 2019 m. rugsėjo 4 d., t. y. praėjus daugiau nei aštuoniems mėnesiams nuo palikėjo mirties dienos. Mano, jog pareiškėja nenurodė jokių svarbių priežasčių, kad per įstatymo nustatytą terminą egzistavo objektyvios ir nuo jos valios nepriklausančios svarbios priežastys, dėl kurių jis negalėjo pareikšti turtinių reikalavimų įstatymų nustatyta tvarka. Be to, aplinkybė, jog pareiškėja tik 2019 m. rugpjūčio 26 d., t. y. praėjus daugiau nei aštuoniems mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos sužinojo apie palikėjo mirtį, leidža daryti išvadą, kad per šį gana ilgą laiko tarpą ji nebuvo pakankamai aktyvi, rūpestinga ir atidi, t. y. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. visiškai nesidomėjo, kodėl palikėjas nevykdo įsipareigojimų pagal kredito sutartį. Toks pasyvus pareiškėjos elgesys priklausė būtent nuo pareiškėjos valios ir galėjo būti jos kontroliuojamas. Pareiškėjos neaktyvumas, neoperatyvumas, nesidomėjimas gana ilgą laiko tarpą negali būti pripažįstamas objektyviai pateisinamu elgesiu. Atkreipė dėmesį, jog juridiniams asmenims, kaip šiuo nagrinėtinu atveju pareiškėjai, kurios vykdoma veikla yra įvairių finansinių paslaugų teikimas ir kuri turi kvalifikuotų teisininkų, šiuo aspektu yra taikomi kur kas aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai, jie rinkoje veikia nuolatinės rizikos sąlygomis ir privalo įvertinti tai, jog tokia veikla kaip pareiškėja užsiimantis juridinis asmuo turėtų taip organizuoti darbą, jam pasitelkti tokius žmogiškuosius ir kitus išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti visas skolas ir administruoti visas sutartis, jog nepraleistų įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti, o jeigu jau visgi juos praleidžia, tai prisiimti tai savo atsakomybėn kaip verslo riziką. Suinteresuoto asmens atstovė prašymo bylą teismo posėdyje nagrinėti VMI prie FM atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė nedalyvavo, byloje gautas prašymas civilinę bylą nagrinėti atsakovei nedalyvaujant. Nurodė, jog pareiškėja prašymą palaiko ir prašo jį tenkinti. Papildomai nurodė, jog formalus termino praleidimas negali būti laikomas praleistu dėl nesvarbių priežasčių. Pastebėjo, jog suinteresuotas asmuo savo paveldėjimo teisę įgyvendino praėjus daugiau nei metams po palikėjo mirties. Pareiškimą, kuriuo išreiškė aiškų reikalavimą dėl teismo nutarties dėl termino atnaujinimo pateikė praėjus dar penkiems mėnesiams. Nurodė, jog bankui pateikus visą informaciją paveldėtojui apie mirusiojo skolinius įsipareigojimus, laikė, kad tinkamai įgyvendino savo kaip kreditoriaus pareigą ir vien formalus kreipimąsis į teismą, jei paveldėtojas sutinka su kreditoriaus pareikštu reikalavimu, mano, nėra reikalingas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančios medžiagos, nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 5 d. tarp E. R. ir AB (duomenys neskelbtini) sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria E. R. suteiktas 15 682,95 Lt (4 542,10 Eur) kreditas. Palikėjas (duomenys neskelbtini) mirė. 2019 m. gruodžio 11 d. palikimo atsiradimo vietos notaras VMI prie FM išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą.
Iš byloje pateiktų pareiškėjos ir VMI prie FM susirašinėjimų matyti, jog po palikėjo mirties VMI prie FM, vykdydama turto paveldėjimo procedūras, 2019 m. rugpjūčio 26 d. raštu kreipėsi į pareiškėją dėl informacijos pateikimo. 2019 m. rugsėjo 4 d. AB SEB bankas, atsakydama į VMI prie FM 2019 m. rugpjūčio 26 d. paklausimą, pateikė VMI prie FM duomenis apie palikėjo vardu atidarytas sąskaitas ir sudarytas sutartis, taip pat duomenis, jog 2019 m. rugsėjo 3 d. palikėjas E. R. skolingas AB (duomenys neskelbtini) 2 105,48 Eur. VMI prie FM 2020 m. balandžio mėn. raštu pateikė AB (duomenys neskelbtini)duomenis, jog paveldėjo po palikėjo E. R. mirties atsiradusį palikimą, informavo apie ketinimą dalinai atsiskaityti su palikėjo kreditoriais, prašė banko informuoti VMI prie FM, ar ketina reikšti kreditorinį reikalavimą bei pateikti dokumentus, įrodančius, kad nepraleistas nustatytas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti, o tuo atveju, jei terminas praleistas prašoma pateikti teismo nutartį dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti pratęsimo. AB (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 27 d. VMI prie FM nurodė, jog kreditorinį reikalavimą pareiškė 2019 m. rugsėjo 4 d. aiškiai nurodydamas, kad palikėjui buvo suteiktas kreditas, laikė, kad pareiškė kreditorinį reikalavimą į mirusiojo paveldėtojus, reikalavimas nebuvo ginčijamas, apie reikalavimo pareiškimą buvo žinoma notarui, išdavusiam paveldėjimo teisės liudijimą. VMI prie FM, atsakydama į 2020 m. balandžio 27 d. pranešimą, pareikalavo AB (duomenys neskelbtini) pateikti E. R. įsiskolinimą pagrindžiančius rašytinius įrodymus, o taip pat notaro patvirtinimą dėl tinkamai pareikšto kreditorinio reikalavimo ar dokumentus, įrodančius, kad nustatytas terminas nebuvo praleistas, o tuo atveju, jei praleistas – nutartį dėl terminio kreditoriniams reikalavimams pareikšti pratęsimo.
Pareiškėja AB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą, prašo atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui įpėdiniui pareikšti.
CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
Įstatymų leidėjas, termino atnaujinimo pagrindu nurodydamas svarbią priežastį, nedetalizuoja šios sąvokos ir palieka teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą. Taigi vertinamieji kriterijai formuojami teismų praktikoje. Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Be to, vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).
Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys, jog 2012 m. lapkričio 5 d. tarp pareiškėjos ir skolininko E. R. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Skolininkas 2018 m. gruodžio 16 d. Kreditorė AB (duomenys neskelbtini) per trijų mėnesių terminą kreditorinio reikalavimo skolininko įpėdiniams (turto paveldėtojams) nepareiškė, taigi įstatymo nustatytą terminą praleido. Pareiškėja 2020 m. gegužės 11 d. kreipėsi į teismą dėl įstatyme nustatyto praleisto termino atnaujinimo. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjos ir skolininko nesiejo artimi santykiai, pareiškėja nurodė, jog apie skolininko mirtį sužinojo tik gavusi 2019 m. rugpjūčio 26 d. VMI prie FM paklausimą. Iš pareiškėjos ir VMI prie FM susirašinėjimo dokumentų matyti, jog kreditorė 2019 m. rugsėjo 4 d. raštu pateikė VMI prie FM prašomą informaciją, o taip pat duomenis, jog yra skolininko kreditorė. Pareiškėja į teismą kreipėsi nedelsiant po to, kai VMI prie FM rašte nurodė kreditorei pateikti teismo nutartį dėl įstatymo nustatyto termino reikalavimui pareikšti atnaujinimo, jei šis terminas praleistas. Byloje pateikti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad AB (duomenys neskelbtini) apie skolininko mirtį bei galimus jo įpėdinius sužinojo po įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti bei nedelsiant po to, kai sužinojo, jog palikėjo įpėdinis reikalauja įrodymų, patvirtinančių, kad terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti nėra praleistas, o tuo atveju jei praleistas – atnaujintas, kreipėsi į teismą dėl įstatyme nustatyto praleisto termino atnaujinimo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Kasacinis teismas, spręsdamas, ar yra svarbių priežasčių CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui atnaujinti, yra pažymėjęs, kad vertinimams, kiek aktyvus turi būti kreditorius, siekdamas turėti informacijos apie skolininką, lemiamos įtakos turi kreditorių ir skolininką siejančių teisinių santykių pobūdis. Jei teisiniai santykiai nesuponuoja nuolatinių ar periodinių kreditoriaus ir skolininko susitikimų, bendradarbiavimo ar bendravimo bet kokiais būdais, reikalavimas kreditoriui nuolat valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., kaip šiuo atveju nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises, peržengtų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, keliamų civilinių teisinių santykių subjektams, ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).
Pareiškėja praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą kreditoriam reikalavimui pareikšti, tačiau byloje pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, jog buvo svarbios priežastys, dėl ko terminas praleistas (CPK 185 straipsnis). Pareiškėjos ir skolininko nesieja artimi santykiai, todėl nesuponuoja būtinybės nuolat bendrauti ar bendarbiauti su skolininku. Pareiškėja yra finansines paslaugas teikianti bendrovė, kuri dėl teikiamų paslaugų pobūdžio gali turėti didelį kiekį skolininkų, todėl objektyviai negali nuolat tikrinti skolininko duomenų, tačiau gavusi duomenis apie skolininko mirtį nedelsiant ėmėsi veiksmų kreditoriniam reikalavimui pareikšti – apie skolininko įsiskolinimą bankui pateikė duomenis VMI prie FM 2019 m. rugsėjo 4 d. rašte, laikė, jog kreditorinį reikalavimą pareiškė tinkamai. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog skolininko įpėdinio atstovei buvo pateikti duomenys apie palikėjo skolas iki palikimo perėjimo valstybei liudijmo išdavimo. VMI prie FM 2020 m. balandžio mėn. pareikalavus rašytinių įrodymų apie tai, kad terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti nėra praleistas, o jei praleistas – šis terminas atnaujintas, nedelsiant kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo kreditoriam reikalavimui pareikšti; nuo palikimo atsiradimo dienos nėra praėję daugiau kaip trys metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Įvertinus nustatytas aplinkybes, laikytina, jog pareiškėja nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CPK 185 straipsnis).
Nesutinkama su pareiškimu, suinteresuoto asmens atstovė nurodė, jog pareiškėja turėtų taip organizuoti darbą, jam pasitelkti tokius žmogiškuosius ir kitus išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti visas skolas ir administruoti visas sutartis, jog nepraleistų įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti, o jeigu jau visgi juos praleidžia, tai prisiimti tai savo atsakomybėn kaip verslo riziką. Byloje nustatytų aplinkybių konstekste šie argumentai vertintini kritiškai (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Bylos medžiaga nenustatyta, jog skolininką ir kreditorę siejo artimi ryšiai, dėl kurių šalys turėtų nuolat bendrauti ar bendradarbiauti. Byloje nėra duomenų, jog kreditorė vykdė ikiteisminį skolos išieškojimą, dėl ko palikėjo ir banko sudarytos sutarties priežiūrai ir administravimui turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys. Iš pareiškėjos pateiktos pažymos apie įsiskolinimą turinio matyti, jog skolą sudaro nepadengta kredito dalis (1 464,87 Eur) ir palūkanos (640,61 Eur) (pagrindas – 2020 m. gegužės 8 d. Pažyma dėl skolos AB (duomenys neskelbtini)). Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, remiantis kasacinio teismo praktika, darytina išvada, kad reikalavimas kreditorei nuolat valdyti informaciją apie palikėją, kuri leistų visais atvejais įstatymo nustatytais terminais atlikti jai tenkančias civilines teisines pareigas ar įgyvendinti teises, neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimų (CPK 185 straipsnis).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; kt.).
Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančių įrodymų bei nustatytų aplinkybių visumą, nustatyta, jog kreditorė CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą praleido, termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas, terminas kreditoriam reikalavimui pareikšti atnaujintinas (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis, 576-578 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576-578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti palikėjo E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpėdiniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.