Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-526-357/2020

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-09-23
Bylos Nr.: e2A-526-357/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-31879-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rasa Bartašienė
Ieškovas: R. B.
Atsakovas: E. B.

Kategorijos

3.4.3.5.2Bankroto administratoriaus pareigos ir teisės

Civilinė byla Nr. e2A-526-357/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31879-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.5.2.; 3.4.3.5.6.; 3.4.3.9.2.; 3.3.1.18.4.; 3.3.1.20. (S)

šiaulių apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei E. B. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. B. (toliau – ieškovas, bankroto administratorius) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jai iš atsakovės E. B. (toliau – atsakovė) 2193,12 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Automotas“ iškėlė bankroto bylą taikant supaprastintą bankroto procesą, bankroto administratoriumi paskyrė R. B., taip pat visam bankroto procesui nustatė 2 200 Eur (įskaitant mokesčius) administravimo išlaidų sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, tame tarpe 1 200 Eur administratoriaus atlyginimui ir 1 000 Eur kitoms administravimo išlaidoms. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu uždarosios akcinės bendrovės „Automotas veikla pripažinta pasibaigusia, 2019 m. kovo 7 d. įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Juridinių asmenų registro duomenimis, iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Automotas“ vadovavo atsakovė. Administruojant bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Automotas“ bankroto procesą, ieškovas turėjo 2 193,12 Eur įmonės bankroto administravimo išlaidas, kurias sudarė 1200 Eur bankroto administratoriaus atlyginimas ir 993,12 Eur ūkio išlaidos. Bankroto administratoriaus teigimu, įmonės turto administravimo išlaidoms apmokėti neliko. Nurodė, kad atsakovė, būdama UAB „Automotas“ vadove, matydama, jog įmonė yra nemoki, privalėjo vykdyti pareigą kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Konstatavus faktą dėl įmonės vadovo teisiškai nepagrįsto neveikimo ir ieškovo nurodytos žalos atsiradimo priežastinio ryšio buvimo, t. y. kad, atsakovei įvykdžius įstatyme nurodytas pozityvias pareigas ir anksčiau kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tokiais neatliktais atsakovės veiksmais būtų galima išvengti žalos bendrovės kreditoriams ir jų interesams atstovaujančiam bankrutavusios bendrovės administratoriui atsiradimo, galima daryti išvadą, jog atsakovė turi pareigą atlyginti bankroto proceso metu nepadengtas administravimo išlaidas. Ieškovas prašė nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 15 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino, priteisė ieškovui R. B. iš atsakovės E. B. 2 193,12 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 193,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32,54 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

3. Atsakovė E. B. pateikė prieštaravimus, kuriose nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė paaiškino, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos nenustato garantijų administratoriui, kad jis visais atvejais realiai gaus visą jam nustatytą atlyginimą arba įmonė, jos vadovas ar kreditoriai kompensuos visa apimtimi jo patirtas administravimo išlaidas. ĮBĮ 10 straipsnis numato, jog teismas skiria administratorių, kuris prisiima riziką, jog įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų ar jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų. Pažymėjo, kad administratoriaus atlyginimas nustatomas ir administravimo išlaidos patiriamos visose bankroto bylose nepriklausomai nuo to, kas ir kada inicijavo bankroto bylą. Paaiškino, jog teismui ar kreditorių susirinkimui patvirtinus administravimo išlaidas, administratorius nebūtinai turi visas jas išnaudoti, o jų panaudojimą turi pagrįsti, pateikdamas šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Pažymėjo, kad iš ieškovo kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų matyti, kad išlaidas, kurias ieškovas prašo priteisti iš atsakovės sudaro: 1200 Eur administratoriaus atlyginimas; 900 Eur išlaidų už dokumentų tvarkymą ir ruošimą; 45,80 Eur dydžio išlaidos kurui; 47,32 Eur išlaidų už VĮ Registrų centro pažymas bei pašto paslaugas. Atsakovės nuomone, didžioji dalis šių išlaidų nebuvo realiai patirtos ir/ar būtinos bendrovės administravimo procese. Vien ta aplinkybė, kad bankroto bylą iškėlęs teismas nustatė 2200 Eur administravimo išlaidas, iš kurių 1200 Eur skirta administratoriaus atlyginimui, savaime nereiškia, jog šias išlaidas administratorius bankroto procese ir patirs. Atkreipė dėmesį, kad visas procesas nuo nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki bendrovės pripažinimo pasibaigusia truko mažiau nei pusmetį, bankroto proceso metu bankroto administratorius atliko vien tik formalias procedūras, tokias kaip teisinio statuso pasikeitimo įregistravimas bei kreditorių informavimas. Atsakovės nuomone, vien šių išlaidų pateikimas dar neįrodo, kad jos nebuvo atlygintos iš bendrovės turto dėl atsakovės kaltės. Atsakovė nesutinka su ieškovo ieškinyje nurodytu teiginiu, jog atsakovė nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo pastarajai tapus nemokia, t. y. nuo 2014-07-30. Iš ieškinio argumentų atsakovei lieka neaišku, kodėl būtent ši data traktuojama kaip įmonės nemokumo momentas. Finansinių atskaitomybės dokumentų duomenys rodo, kad, priešingai nei teigia ieškovas, bendrovės finansiniai įsipareigojimai ūkinės veiklos vykdymo laikotarpiu ne didėjo, bet mažėjo, 2014-12-31 per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 50 259,50 Eur, tuo tarpu 2015-12-31 mokėtinos sumos per vienerius metus sudarė 39 597 Eur, kas patvirtina, kad bendrovė visomis išgalėmis stengėsi įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus, jos skolos ne didėjo, bet mažėjo. Atsakovės nuomone, ieškovas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės būvimo. Atsakovės nuomone ieškovas neįrodė žalos fakto.

Atsiliepimas

4. Ieškovas pateiktu atsiliepimu į atsakovės prieštaravimus palaikė savo ieškinį. Prie atsiliepimo pridėjo atliktų darbų ir patirtų išlaidų detalizavimą. Nurodė, kad ieškovas savo ieškinio reikalavimus dėl administravimo išlaidų atlyginimo grindė aplinkybe, kad atsakovė, būdama UAB „Automotas“ direktore, nevykdė pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdama po 2014-07-30, kai pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonė tapo nemoki, nevykdė įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo į jos balansą įrašyto turto vertės. Atsakovė, nevykdydama pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ėmėsi aktyvių veiksmų 2014 m. gruodžio 31 d. parduodant visą UAB „Automotas“ turtą ir gautas lėšas per UAB „Automotas“ sąskaitą AB Swedbank banke grąžino G. B. (artimam giminaičiui) 2015-02-20 ir 2015-03-03 kaip atskaitingam asmeniui atitinkamai 4398,50 Eur ir 3649,09 Eur ir to pasėkoje neliko įmonėje turto administravimo išlaidoms apmokėti, nors įmonės vadovė E. B. iš darbo atleista 2015-02-17 ir po to darbuotojų įmonėje nebeliko bei įmonė veiklos nevykdė. UAB „Automotas“ pradelsti įsipareigojimai 2014-07-30 sudarė minimum 83735,08 Lt/ 24251,35 Eur (pradelstas įsiskolinimas G. B. 57852,36 Lt/16755,20 Eur + UAB „Akumas“ pradelstas įsiskolinimas 25882,72 Lt/7496,15 Eur) sumą ir viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto 76394,50 Lt/22125,38 Eur (152789 Lt : 2) vertės), nevykdė įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Nurodė, kad visos išlaidos pagrindžiamos BUAB „Automotas“ buhalterinės apskaitos dokumentais (sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų orderiais, kvitais, banko pavedimais). Ūkinės operacijos įformintos apskaitos dokumentais pateiktais su privalomais rekvizitais. Dokumentai yra nenuginčyti ir turi įrodomąją funkciją apie buvusių ūkinių operacijų turinį ir egzistavimo faktą, kadangi įmonėje turto nebuvo dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, administratorius patyrė žalą jo lėšomis apmokėtos BUAB „Automotas“ bankroto administravimo išlaidos. Paaiškino, kad ieškovas turi teisę gauti jam priklausantį administratoriaus atlyginimą, patvirtintą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi, nes bylos faktiniai duomenys neginčijamai liudija, kad jis visiškai įvykdė ir užbaigė UAB „Automotas“ bankroto procedūrą. Nurodė, kad įmonės turtas pagal 2013-12-31 balansą nuo 152789 Lt/44250,75 Eur sumažėjo per 2014 metus pagal 2014-12-31 balansą iki 47038 Lt/13623,15 Eur, o per 2015 metus įmonės turtas sumažėjo pagal 2015-12-31 balansą iki 2591 Eur. t.y. nustatant įmonės turtą 2014-07-30 imama prielaida, kad turtas buvo toks pats kaip 2013-12-31 datai (nors akivaizdu, kad turtas 2014-07-30 buvo mažesnis nei 152789 Lt, nes 2014 metais turtas sumažėjo 105751 Lt/30627,61 Eur (152789 Lt - 47038 Lt) suma ir įmonės finansinė padėtis tik blogėjo). Atsakovė būdama įmonės vadove, turėjo įstatyminę pareigą jau 2014-07-30 kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o tokios pareigos nevykdydama, atliko neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą). Nuostolių dydis yra 2193,12 Eur administratoriaus savo lėšomis apmokėtos UAB „Automotas“ bankroto administravimo išlaidos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 5 d. sprendimu pakeitė preliminarų sprendimą; ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovui R. B. iš atsakovės E. B. 1293,12 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1293,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19,18 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė, išdėstė iš atsakovės E. B., ieškovo R. B. naudai priteistų sumų sumokėjimą dalimis 13 mėnesių laikotarpiui – 12 mėnesius mokant dalimis po 100,00 Eur, pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kuriuo įsiteisėjo šis sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, o paskutinį mėnesį padengiant visą likusį įsiskolinimą ir susidariusias procesines palūkanas.

6. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad jau 2014 m. liepos 30 d. įmonės pradelsti įsipareigojimai (24251,35 Eur (83735,08 Lt)) viršijo pusę į jos balansą įtraukto turto vertės (152789 Lt/2, t. y. 76394,50 Lt). Susidariusi įmonės įsiskolinimų suma, teismo vertinimu, įmonės vadovės negalėjo būti laikoma laikina finansine padėtimi, nesudariusia būtinybės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėjo, kad įmonės balansai (2013-12-31, 2014-12-31, 2015-12-31) patvirtina, kad įmonės padėtis tik blogėjo (2014 metų veiklos nuostolis 136498 Lt) įmonės turtas nuosekliai mažėjo nuo 44250,75 Eur (152789 Lt) iki 2591 Eur. Todėl teismas kritiškai vertino atsakovės išdėstytą poziciją, akcentuojant, jog įmonės vadovė ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant gerinti įmonės finansinę būklę, nes įmonės skolos ne didėjo, o mažėjo, vertinant 2014-12-31 ir 2015-12-31 duomenis. Sprendė, kad įmonės nemokumo raidą patvirtinančiu faktu gali būti laikoma tai, kad įmonė finansinę atskaitomybę paskutinį kartą VĮ Registrų centrui teikė už 2015 metus, vėlesnių dokumentų nėra pateikta, įmonė nuo 2015 metų realiai veiklos nevykdė, pajamų negavo. Teisinis įmonės nemokumas buvo konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia teigti, kad atsakovė, eidama įmonės vadovės pareigas, susipažinusi su realia įmonės finansine padėtimi, neatliko jokių Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1, 2, 9, 10, 13, 14 dalyse numatytų pareigų.

Šalies argumentai

7. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis matyti, jog ne atsakovė, kaip įmonės vadovė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, t. y. atsakovė šiuo atveju savo įstatyminės pareigos neįvykdė. Taip pat sprendė, kad atsakovė delsė kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nors įmonės padėtis blogėjo, su kreditoriais atsiskaityta nebuvo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad UAB „Automotas“ vadovė, žinodama įmonės finansinę padėtį ir tai, jog įmonė yra nemoki ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, laiku nesikreipė su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Teismas darė išvadą, kad bylos duomenys leidžia teigti, jog byloje neginčytinai nustatyti atsakovės, kaip įmonės vadovės neteisėtas neveikimas (laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo). Teismas darė išvadą, kad atsakovės, kaip įmonės vadovės, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas iš esmės sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo ir kitų administravimo išlaidų. Pažymėjo, jeigu atsakovė kreiptųsi dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, ji būtų įpareigota įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tad šiuo atveju administravimo išlaidos būtų apmokėtos. Taigi, darė išvadą, kad tarp įmonės vadovės neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovės, kaip įmonės vadovės, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo, dėl to atsakovei tenka pareiga sumokėti administratoriui administravimo išlaidas. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovės kaltė dėl jos veiksmais padarytos žalos yra preziumuojama, atsakovė šioje byloje nepaneigė savo kaltės prezumpcijos, tad nėra pagrindo ją atleisti nuo atsakomybės už neteisėtu neveikimu padarytą žalą.

8. Nurodė, kad administravimo išlaidų panaudojimas ir pagrindimas yra fakto klausimas ir jo pagrindimo pareigą šiuo atveju turi ieškovas, kuris byloje priteistinų administravimo išlaidų dydį grindžia įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos teismo nutartimis, 2019-01-09 ir 2019-01-15 sąskaitomis faktūromis, mokėjimo nurodymais, PVM sąskaitomis faktūromis, čekiais, paslaugų bei prekių apmokėjimo kvitais, 2018 m. 01-12 mėn. bei 2019 m. 01-12 mėn. avanso apyskaitomis. Teismas darė išvadą, kad ieškinys dalyje dėl 1200 Eur administratoriaus atlyginimo bei dėl 93,12 Eur kitų administravimo išlaidų tenkintinas. Teismas vertino, kad AB Lietuvos paštas sumokėtos iš viso 5,04 Eur (1,03+1,94+1,00+1,07) sumos, UAB Circle K Lietuva sumokėtos iš viso 45,80 Eur sumos už kurą, taip pat VĮ Registrų centras sumokėtos iš viso 42,28 Eur sumos (21,14 Eur x 2) buvo protingos, būtinos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos, todėl šioje dalyje ieškinį tenkino. Dėl atsakovės argumentų, ginčijant administratoriaus 1200 Eur atlyginimo dydį, esą administratorius neatliko jokių veiksmų įmonės 2591,22 Eur skoloms atgauti (išieškoti), nedėjo jokių pastangų, kad būtų bent dalinai patenkinti kreditorės reikalavimai, teismas pažymėjo, kad rašytiniai byloje esantys įrodymai bei ieškovo paaiškinimai tokią atsakovės poziciją paneigia.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas pabrėžė, kad administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį. Nagrinėjamu atveju sprendė, kad ieškovas nepagrindė, kad 900 Eur suma, sumokėta pagal 2019 m. sausio 9 d. R. B. išrašytą sąskaitą faktūrą už dokumentų tvarkymą ir ruošimą, atitinka būtinumo požymį. Teismo vertinimu, dokumentacijos, susijusios su administruojama bendrove, tvarkymas, yra tiesioginė paties bankroto administratoriaus pareiga, iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, paaiškinimų liko neaišku, kokių specifinių žinių reikėjo šiems įmonės dokumentų tvarkymo darbams atlikti, kad ieškovui kilo būtinybė tokias paslaugas pirkti bei tokiu būdu didinti administravimo išlaidas. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Automotas“ bankroto byla Vilniaus apygardos teisme iškelta 2018 m. gegužės 14 d. Byloje nustatyti tik du kreditoriai – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vėliau pakeista į VĮ Turto banką) su 4612,32 Eur finansiniu reikalavimu bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius su 25,00 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Įvertino tai, kad bankroto procese nebuvo pateiktas nė vienas papildomas kreditorinis reikalavimas, išskyrus tuos, kuriuos patvirtino teismas bankroto bylos iškėlimo metu. Nurodė, kad UAB „Automotas“ bankroto procedūra netruko ilgai – Vilniaus apygardos teismas jau 2018 m. lapkričio 22 d. priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos. Nurodytais motyvais ieškovo reikalavimą dėl 900,00 Eur administravimo išlaidų (kitoms administravimo išlaidoms padengti) priteisimo atmetė, ieškovui neįrodžius patirtų išlaidų būtinumo (CPK 178 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovas R. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimo dalį „Kitą ieškinio dalį atmesti“ ir priteisti ieškovui R. B. jo apmokėtas UAB „Automotas“ bankroto byloje 900 Eur administravimo išlaidas, 13,36 Eur bylinėjimosi išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės E. B.; panaikinti sprendimo dalį dėl skolos mokėjimo išdėstymo; priteisti ieškovui iš atsakovės 20 Eur žyminio mokesčio; prijungti prie civilinės bylos Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartį. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.

10.1. Teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovas nepagrindė, jog 900 Eur suma, sumokėta pagal 2019 m. sausio 9 d. R. B. išrašytą sąskaitą faktūrą už dokumentų tvarkymą ir ruošimą atitinka būtinumo požymį. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2018 m. gegužės 25 d., UAB „Automotas“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas R. B., pritaikytas supaprastinto bankroto procesas, patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, administravimo išlaidų sąmata. Nesant įmonėje turto, kreditorių reikalavimų patenkinimas tapo negalimas, todėl bankroto administratorius dėjo pastangas kuo operatyviau užbaigti bankroto procedūras, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi visam bankroto procesui nustatytą 2 200 Eur (įskaitant mokesčius) administravimo išlaidų sumą, iš jų 1 200 Eur administratoriaus atlyginimui ir 1 000 Eur kitoms administravimo išlaidoms. Operatyvesniam bankroto procedūrų užbaigimui buvo pirktos paslaugos pagal 2019- 01-09 išrašytą R. B., vykdančio individualią veiklą pagal pažymėjimą ir turinčio bankroto administratoriaus padėjėjo pažymėjimą, sąskaitą faktūrą RBR Nr. 2019-01-09 900 Eur sumai, buvo ruošti procesiniai dokumentai UAB „Automotas“ bankroto byloje ir tvarkyti įmonės dokumentai priduoti archyvui toliau saugoti pagal teisės aktų reikalavimus. Dalis dokumentų buvo ruošiami word faile ir siunčiami iš R. B. el.p. adreso (duomenys neskelbtini) į UAB „Automotas“ bankroto administratoriaus el. p. adresą (duomenys neskelbtini). Po to bankroto administratorius patikrindavo dokumentų turinį, atspausdindavo ir pasirašydavo.

10.2. R. B. 2019-01-09 išrašyta sąskaita UAB „Automotas“ yra atliktų dokumentų tvarkymo ir ruošimo paslaugų įforminimas padedant UAB „Automotas“ administratoriui operatyviau atlikti Įmonių bankroto įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas pareigas. Teisės aktai nedraudžia samdyti atlikti paslaugas artimą giminaitį siekiant operatyviau vykdyti bankroto procedūras.

10.3. Ieškovas pateikė tinkamai įformintus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, UAB „Automotas“ 2019-01-09 išrašytą sąskaitą faktūrą ir 2019-01-09 kasos pajamų orderį, kuriuo apmokėtos BUAB „Automotas“ administravimo išlaidos paslaugų davėjui bei pateikė paaiškinimus su įrodymais, konkrečiai nurodė kokios būtinos dokumentų tvarkymo ir archyvavimo paslaugos ruošiant 37 suarchyvuotas bylas buvo atliekamos siekiant operatyviau užbaigti bankroto procedūras. Nėra pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, kad UAB „Automotas“ dokumentų tvarkymo ir archyvavimo paslaugos nebuvo būtinos. Atsakovė nurodė, kad serga onkologine liga, kuri tebegydoma, yra pensijinio amžiaus, senatvės pensijos dydį, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kokį kitą turtą turi ar turėjo: išrašą su istorija iš VĮ „Regitra“ apie turėtas ir turimas transporto priemones, išrašą iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro apie turėtą ir turimą nekilnojamąjį turtą, sąskaitų bankuose išrašus su istorija bei kitus įrodymus apie turimą ar turėtą kilnojamąjį turtą, įskaitant ir visą turtą kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Ieškovas būtų sutikęs dėl priteistų sumų išdėstymo, jei būtų pateikti visi įrodymai apie buvusią ir esamą atsakovės turtinę padėtį ir ji būtų sunki. Negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad atsakovės finansinė padėtis yra bloga ir nėra galimybės nukreipti išieškojimą į kitą atsakovei priklausiusį ar priklausantį turtą. Mano, kad atsakovė, nenurodydama viso turimo turto sąrašo, slepia savo buvusią ir esamą finansinę padėtį. Teismas, nežinodamas tikrosios atsakovės finansinės padėties, išdėstydamas priteistų sumų sumokėjimą ieškovui, pažeidė ieškovo teisėtus interesus.

Atsiliepimas

11. Atsakovė pateiktu atsiliepimu prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir priteisti jos naudai iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Faktas apie pirktas dokumentui ruošimo bei tvarkymo paslaugas net nebuvo ginčijamas nagrinėjamojoje civilinėje byloje, priešingai, šiuo atveju buvo vertinama ar šios paslaugos tikrai buvo reikalingos ir neišvengiamos. Administravimo išlaidomis yra laikomos tokios išlaidos, be kurių įmonės administravimo veiksmų atlikimas yra neįmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu bylų skyriaus teisėjų kolegos 2010 m. lapkričio 50 d. nutartis, priimta milinėje byloje Nr. 3K- 3-486/2010). Atsakovės nuomone, vien tinkamai įformintai buhalterinių dokumentų pateikimas dar nepagrindžia esminio bankrutuojančios bendrovės administravimo išlaidui požymio – būtinumo, ką savo sprendime akcentavo pirmosios instancijos teismas.

11.2. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ginčo metu aktualios LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau — ĮBĮ) redakcijos 36 straipsnio 3 dalies teisės normą, laikomasi nuostatos, kad į administravimo išlaidas įtraukiamos tik tokios išlaidos, kurios būtinos bankroto procedūroms tinkamai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegulės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-5-254/2011). Apeliantas patirtų išlaidų būtinumą grindžia 2018 m. gegužės 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuria UAB „Automotas“ buvo iškelta bankroto byla, pritaikytas supaprastintas bankroto procesas, patvirtinti kreditoriniai reikalavimai bei 2200 Eur administravimo išlaidų sąmata, iš jų 1200 Eur administratoriaus atlyginimui bei 1000 Eur kitoms administravimo išlaidoms. Atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau minėtoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje nustatytų administravimo išlaidų nurodymas dar nereiškia, kad šiomis lėšomis administratorius gali disponuoti savo nuožiūra. Visos patirtos išlaidos turi atitikti administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį, t. y. jos turi būti būtinos bankroto procedūroms tinkamai atlikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis milinėje byloje N r. 2-1475/2012).

11.3. Siekdamas administravimo išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų buvo patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Atsakovės nuomone, vien apelianto į nagrinėjamą bylą pateikta sąskaita faktūra ir kasos pajamų orderis dar nepatvirtina šių išlaidų būtinumo. Kiekvienu atveju administravimo išlaidų dydis turi būti vertinamas, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei bankroto byloje atliktų/atliktinų veiksmų apimtį, kurie objektyviausiai apibūdina administravimo išlaidų poreiki ir dydi bei leidžia užtikrinti tiek bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių, tiek įmonės administratoriaus teises ir teisėtus interesus.

11.4. Administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegulės 6 d. nutartis civilinėje byloje N r. 3K-3-234/2011). Šiuo konkrečiu atveju, nei procesiniuose dokumentuose, nei teisminio nagrinėjimo metu apeliantas nenurodė svarių priežasčių, kodėl buvo būtinybė pirkti dokumentų rengimo paslaugas iš individualia veikla užsiimančio bankroto administratoriaus padėjėjo, kokių specifinių žinių reikėjo ir/ar kodėl paties administratoriaus kvalifikacijos nepakako, siekiant tinkamai administruoti bankrutavusią bendrovę. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, privalėjo efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirų. Juo labiau, kad UAB „Automotas“ buvo nuspręsta taikyti supaprastinto bankroto procedūrą, vadinasi, nuo pat pradžių buvo aišku, kad bendrovėje nebuvo turto bei lėšų administravimo išlaidoms padengti. Tokiu būdu apeliantui nusprendus pirkti paslaugas, kurios, kaip jau buvo minėta, šiuo atveju net nebuvo būtinos, t, y. dokumentų rengimui bankroto procese nereikėjo specifiniu žinių ar kvalifikacijos, laikytina, kad apeliantas veikė savo rizika. Atsakovei negali būti perkeliama našta dėl paties apelianto neracionalių sprendimų.

11.5. Apeliantas, ginčydamas priteistos sumos išdėstymą dalimis, nepagrįstai kaltina atsakovę savo buvusios ir esamos finansinės padėties slėpimu neva dėl to, kad atsakovė neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi iškelti UAB „Automotas“ bankroto bylą nustatyto įpareigojimo: „Įmonės savininkui per 7 dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti administratoriui viso jo turimo tuno sąrašą, įskaitant turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė“. Negalima sutikti su tokia apelianto pozicija, kuri prasilenkia su elementariausia logika. Kaip nurodo pats apeliantas apeliaciniame skunde, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartyje, kuria buvo iškelta bankroto byla UAB „Automotas“, buvo rašymo apsirikimo klaidų, kurios 2018 m. liepos 10 d. nutartimi buvo ištaisytos. Per apsirikimą pradinėje nutartyje buvo klaidingai įrašytas tiek bendrovės pavadinimas, tiek ir įpareigojimai bendrovės valdymo organams. Šiuo atveju bankroto byla buvo keliama uždarajai akcinei bendrovei, o ne individualiai įmonei, kurios turtas yra laikomas neatskiriama įmonės savininko turto dalimi. Tuo tarpu pradinėje nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo per apsirikimą buvo įterpta frazė dėl individualios įmonės savininko pareigos pateikti asmeninio turto sąrašą. Lieka neaišku, kodėl apelianto manymu atsakovė būtų turėjusi vykdyti įpareigojimus, kurie net nėra priskirtini jos, kaip uždarosios akcinės bendrovės buvusios vadovės kompetencijai. Akivaizdu, kad atsakovė negali būti laikoma atsakinga už teismo nutartyje, kuria buvo iškelta bankroto byla UAB „Automotas“, įsivėlusias klaidas, kurios, kaip žinia, vėliau, t. y. 2018-07-10 nutartimi, buvo ištaisytos.

11.6. Atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo buvo motyvuotas ir pagrįstas. Atsakovė nepiktnaudžiavo savo teisėmis, realiai įvertino teismo sprendimo įvykdymo galimybes, prašė atidėti mokėjimų įvykdymą ne tam, kad išvengtų savo įsipareigojimų, priešingai, dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (itin sudėtingos sveikatos būklės ir gaunamų minimalių mėnesinių pajamų) negalėdama įvykdyti sprendimo nedelsiant, prašė išdėstyti mokėjimus racionaliam terminui, tokiu būdu siekiant užtikrinti tiek apelianto, tiek ir pačios atsakovės interesų pusiausvyrą. Apeliantas nesutinka su priteistos sumos išdėstymu, kadangi nebuvo vertinamas atsakovės turėtas bei turimas turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Atkreiptinas dėmesys, jog išieškojimo nukreipimas į atsakovės vardu registruotą turtą, negarantuoja, kad priteista suma būtų išieškota greičiau ir/ar efektyviau, nei mokėtinos sumos grąžinimas dalimis. Bet koks turto realizavimas vykdymo procese užtrunka, galutinis atsiskaitymas gaunamas ne iš karto, todėl apelianto vertinimas, kad nukreipus išieškojimą į atsakovės vardu registruotą turtą, jo interesai būtų užtikrinti labiau yra visiškai nepagrįstas. Juo labiau, kad atsakovei nevykdant įpareigojimų pagal išdėstytus mokėjimus, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.

11.7. Pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertinęs aplinkybes, atidėjo teismo sprendimo įvykdymą, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė serga onkologine liga, kuri tebegydoma, yra pensinio amžiaus, vienintelės gaunamos pajamos yra senatvės pensija, kurios dydis 292,72 Eur. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principais, pripažino teismo sprendimo vykdymo išdėstymo būtinumą, kadangi iš karto sumokėti visą priteistą skolos sumą atsakovei būtų per didelė finansinė našta, dėl to priteistų sumų mokėjimo įvykdymą pagrįstai išdėstė 13 mėnesių laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo ieškinio reikalavimas dėl 900 Eur administravimo išlaidų dalies priteisimo iš atsakovės kaip buvusios bendrovės vadovės.

Dėl faktinių aplinkybių

13. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą UAB „Automotas“ iškėlė bankroto bylą taikant supaprastintą bankroto procesą, bankroto administratoriumi paskyrė R. B., taip pat visam bankroto procesui nustatė 2 200 Eur (įskaitant mokesčius) administravimo išlaidų sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, iš jų 1 200 Eur administratoriaus atlyginimui ir 1 000 Eur kitoms administravimo išlaidoms. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu UAB „Automotas“ veikla pripažinta pasibaigusia, 2019 m. kovo 7 d. įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Juridinių asmenų registro duomenimis, nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. UAB „Automotas“ vadovavo atsakovė, ji nuo 2014 m. vasario 28 d. buvo šios įmonės vienintele akcininke. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą, įmonės finansinės ataskaitos registrų tvarkytojui paskutinį kartą buvo pateiktos už 2015 metus.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jau 2014 m. liepos 30 d. įmonės pradelsti įsipareigojimai (24251,35 Eur (83735,08 Lt)) viršijo pusę į jos balansą įtraukto turto vertės (152789 Lt/2, t. y. 76394,50 Lt). Teismas konstatavo, kad susidariusi įmonės įsiskolinimų suma įmonės vadovės negalėjo būti laikoma laikina finansine padėtimi, nesudariusia būtinybės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas nurodė, kad įmonės balansai (2013-12-31, 2014-12-31, 2015-12-31) patvirtina, kad įmonės padėtis tik blogėjo (2014 metų veiklos nuostolis 136498 Lt) įmonės turtas nuosekliai mažėjo nuo 44250,75 Eur (152789 Lt) iki 2591 Eur. Įmonės nemokumo raidą patvirtinančiu faktu teismas laikė tai, kad įmonė finansinę atskaitomybę paskutinį kartą VĮ Registrų centrui teikė už 2015 metus, vėlesnių dokumentų nėra pateikta, įmonė nuo 2015 metų realiai veiklos nevykdė, pajamų negavo. Teisinis įmonės nemokumas buvo konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nurodytos aplinkybės įrodo, jog atsakovė, eidama įmonės vadovės pareigas, susipažinusi su realia įmonės finansine padėtimi, neatliko jokių Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1, 2, 9, 10, 13, 14 dalyse numatytų pareigų. Šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių bylos šalys neginčija.

15. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo reikalavimą dalyje dėl 1200 Eur administratoriaus atlyginimo bei dėl 93,12 Eur kitų administravimo išlaidų priteisimo. Teismas vertino, kad AB Lietuvos paštas sumokėtos iš viso 5,04 Eur (1,03+1,94+1,00+1,07) sumos, UAB Circle K Lietuva sumokėtos iš viso 45,80 Eur sumos už kurą, taip pat VĮ Registrų centras sumokėtos iš viso 42,28 Eur sumos (21,14 Eur x 2) buvo protingos, būtinos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos, todėl šioje dalyje ieškinį tenkino. Atsakovė apeliacinio skundo dėl 1293,12 Eur nuostolių atlyginimo ieškovo naudai nepateikė.

16. Byloje apeliaciniu skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės reikalavimą dėl 900,00 Eur administravimo išlaidų atlyginimo iš atsakovės.

Dėl apelianto reikalavimų teisinio pagrindo

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika, nurodydamas, kad bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu numatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Teismas aptarė bendrovės finansinę padėtį, konstatavo, kad atsakovė, kaip buvusi bendrovės vadovė, pagal 2014 m. liepos 30 d. bendrovės finansinius duomenis turėjo matyti, kad bendrovė yra nemoki.

17. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu. Ši norma aiškiai nustato, kad bendrovės vadovas turi fiduciarines pareigas bendrovei. Už šių pareigų pažeidimą vadovas atsako bendrovei pagal civilinės atsakomybės taisykles. Civilinė bendrovės vadovo atsakomybė kyla pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Taisyklė, kad bendrovės vadovas turi pareigas pačiai bendrovei, kaip savarankiškam teisės subjektui, įtvirtinta ir Akcinių bendrovių įstatyme, nes ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

18. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma kasacinio teismo praktikoje aiškinama kaip valdymo organo nario pareiga atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011, 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; kt.). Kadangi CK 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos yra specialios ir saisto tik juridinio asmens valdymo organo narį, o ne bet kurį darbuotoją, šių pareigų pažeidimas užtraukia vadovui ne materialinę, o civilinę atsakomybę.

19. Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017)

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl vienasmenio valdymo organo atsakomybės, turi būti individualiai nustatytas šio asmens neteisėtas veikimas arba neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir būtent iš to asmens neteisėto elgesio išplaukianti žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimą (pvz., nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų nevykdymą)) vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017)

21. Nustatant, ar bendrovės vadovas pažeidė rūpestingumo pareigą, Lietuvos teismų praktikoje taikomas objektyvaus elgesio standartas, kuris reiškia, kad vadovas savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus. Tai, ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią rūpestingumo pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

22. Įmonių bankroto įstatymo (2016 m. kovo 1 d. redakcija) 10 straipsnio 11 dalyje yra nustatyta, jog kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas nurodytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokiai nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai.

23. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias bendrovės vadovo pareigą sumokėti bankroto administravimo išlaidų atlyginimą, yra nurodęs, jog pareigos kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, kai tokiam kreipimuisi pagal įmonės faktinę turtinę padėtį egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas, kurio sukeltą žalą privalo atlyginti neteisėtą veiksmą atlikęs asmuo, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Tokiu atveju pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo pažeidę asmenys privalo atlyginti ne tik kreditoriams padarytą žalą (Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis), bet ir administravimo išlaidas, kurios yra įmonės skola administratoriui ir kurių nėra galimybių padengti iš nemokios įmonės turto. Iš įmonės vadovo gali būti išieškomos (priteisiamos) bankrutavusios įmonės administravimo išlaidos, tačiau bankroto administratorius, siekdamas pagrįsti pareikštą ieškinį, privalo įrodyti įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2019 34 punktą).

24. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog sprendžiant dėl bankroto administravimo išlaidų atlyginimo priteisimo Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje nustatytu pagrindu būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį. Dėl to darytina išvada, kad aptariamojoje normoje yra įtvirtintas ne specialios rūšies sankcijos (administravimo išlaidų dydžio baudos), bet civilinės atsakomybės taikymo atvejis dėl pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo pažeidimo. Administravimo išlaidos bankroto byloje yra patiriamos visada, nepaisant to, ar atsakingi asmenys dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi laiku, ar pavėluotai. Pagal bendrą taisyklę administravimo išlaidos atlyginamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Kai įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, jos gali būti apmokamos asmens, pateikusio pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, lėšomis, kaip nurodyta Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 1 punkte, arba iš administratoriaus lėšų, kaip nurodyta šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 2 punkte. Kai neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, administratoriaus patirtos administravimo išlaidos taip pat apmokamos iš įmonės savininko (savininkų) parduoto turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, į kurį šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, kai šis turtas yra parduotas įsiteisėjus šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai (Įmonių bankroto įstatymo 7 straipsnio 2 dalis, 36 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu minėta Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalis nustato specifinę taisyklę, pagal kurią pareiga atlyginti bankroto administravimo išlaidas tenka įmonės vadovui, kitam asmeniui, kuriuos įstatymas įpareigoja kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo būtent už pareigos įmonei tapus nemokiai pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2020)

25. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalį gali būti atlyginamos tik tos administravimo išlaidos (tik tokia jų dalis), kurios kilo būtent dėl įmonės vadovo ar kito asmens pagal kompetenciją pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymo. Iš Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalies išplaukia įmonės vadovo ir (ar) kito asmens pagal kompetenciją pareiga atlyginti pavėluoto kreipimosi į teismą nulemtą administravimo išlaidų padidėjimą, t. y. skirtumą tarp bankroto byloje patirtų administravimo išlaidų ir administravimo išlaidų, kurios būtų patirtos tuo atveju, jei įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal kompetenciją būtų laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nors toks aiškinimas apsunkina priteistinų administravimo išlaidų įrodinėjimą (administravimo išlaidų, kurios būtų patirtos tuo atveju, jei įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal kompetenciją, kuriuos įstatymas įpareigoja kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, būtų laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įrodinėjimo apimtimi), jis atspindi Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalies, kaip civilinę atsakomybę nustatančios teisės normos, esmę. Priešingas Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalies aiškinimas, ją vertinant kaip nustatančią įmonės vadovo ar kito asmens pagal kompetenciją, kuriuos įstatymas įpareigoja kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, pareigą atlyginti visas administravimo išlaidas, iš esmės reikštų baudos tokiam asmeniui taikymą, t. y. sankciją, kuri būtų nebūdinga civilinei teisei ir dažnu atveju nebūtinai proporcinga padaryto pažeidimo mastui (pavyzdžiui, net ir nedidelis termino kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo praleidimas, nenulėmęs bendro įmonės skolos dydžio ir (ar) administravimo išlaidų išaugimo, nulemtų pareigą atlyginti visas administravimo išlaidas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2020)

26. Teismas, įvertinęs aktualią kasacinio teismo praktiką, byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliantas byloje neįrodė, jog patirtų administravimo išlaidų skirtumas yra didesnis už pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą nuostolių sumą. Teismo sprendimo turinys nesuteikia pagrindo išvadai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aktualia kasacinio teismo praktika dėl administravimo išlaidų priteisimo iš įmonės vadovo.

27. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, vertinant prašomas priteisti administravimo išlaidas iš buvusios įmonės vadovės tuo aspektu, kiek jų padidėjimą lėmė įmonės vadovės nevykdyta pareiga laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju taiko CPK 313 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių.

28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimą paliekant nepakeistą, dalis bylinėjimosi išlaidų iš apelianto priteisiamos atsakovei. Atsižvelgiant į nedidelę ieškinio sumą, į tai, kad ieškovas apskundė teismo sprendimą tik dėl nepriteistos 900 Eur nuostolių dalies, atsakovei priteisiama penkiasdešimt procentų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje. Taigi, priteisiama iš ieškovo R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėja Rasa Bartašienė