Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-10-03 · Civilinė byla Nr. e2A-603-425/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-03
Bylos Nr.
e2A-603-425/2019
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-02021-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimantas Misiūnas
Ieškovas
UAB „LVS Intergroup“
Atsakovas
M. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-603-425/2019Teisminio proceso Nr. 2-50-3-02021-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 3 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „LVS Intergroup“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-425-839/2019 pagal ieškovės UAB „LVS Intergroup“ ieškinį atsakovui M. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „LVS Intergroup“ prašė teismo priteisti iš atsakovo 3767,27 Eur negrąžinto kredito, 1530,93 Eur paskolos kainos, 120,17 Eur palūkanų, 216,35 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2017-08-29 M. S. ir UAB „LSV Intergroup“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią UAB „LSV Intergroup“ 2017-08-29 suteikė atsakovui M. S. vartojimo kreditą, pervesdama į atsakovo asmeninę sąskaitą 1671,94 Eur sumą, bei UAB „LSV Intergroup“ sąskaitą 2128,06 Eur sumą – iš viso buvo suteiktas 3800 Eur vartojimo kreditas. Pagal Sutartį atsakovas iki 2021-08-08 įsipareigojo grąžinti 3800 Eur vartojimo kredito sumą bei sumokėti 3530,08 Eur kredito mokestį, visą šią sumą sumokant periodinėmis įmokomis per 48 mėnesių laikotarpį. Tačiau atsakovas atliko tik vieną įmoką – 2017-10-23 pervedė 152,71 Eur.

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą nepateikė, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, jog su ieškiniu sutinka, paskola buvo reikalinga įvairiems planams įgyvendinti, tačiau nevisiškai pavyko, o šiuo metu dirba ir skolą ketina grąžinti dalimis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo M. S. 5514,55 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 5514,55 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2018-11-30, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 124,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,LSV Intergroup“ naudai. Taip pat priteisė iš atsakovo valstybės naudai 10,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Likusią ieškinio dalį atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas nevykdė jam pagal sutartį tekusios prievolės grąžinti skolą bei sumokėti kitas įmokas, todėl yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti 3767,27 Eur negrąžintos paskolos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalies), 1530,93 Eur paskolos kainą, apskaičiuotų už negrąžintą paskolą už laikotarpį nuo 2017-10-28 iki 2018-12-22 (CK 6.37 straipsnis).

6. Be to, ieškovė prašė priteisti 120,17 Eur palūkanų kaip „palūkanos (uždelsimo)“ ir 216,35 Eur delspinigių. Teismas vertino, kad pagal pateiktus duomenis šios palūkanos ir delspinigiai paskaičiuoti už tą patį laikotarpį, t. y. nuo 2017-10-28 iki 2018-12-22, bei sprendė, kad iš pateiktų duomenų apie susitarimo tarp šalių turinį galima vertinti, kad prašoma priteisti 120,17 Eur palūkanų suma iš esmės yra procesinės palūkanos, nes pagal sudarytą susitarimą nėra pakankamo pagrindo manyti, jog aiškiai ir nedviprasmiškai buvo susitarta dėl kitokios šių palūkanų paskirties. Taigi ieškovės paskaičiuotos palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos (CK 6.210 straipsnis), nes mokėjimo palūkanos yra aptartos ir numatytos atskirai tiek specialiojoje, tiek ir bendrojoje sutarties sąlygų dalyse. Tačiau, atsižvelgdamas į suformuotą kasacinio teismo praktiką, jog sprendžiant dėl netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, priteisiama tik ta kompensavimo priemonė, kuri yra didesnė, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šiuo atveju iš atsakovo gali būti priteista tik didesnioji suma, kadangi palūkanos, kaip kompensavimo priemonė, nepriteistina, nes minimalius kreditoriaus nuostolius šioje byloje užtikrina priskaičiuoti delspinigiai. Todėl reikalavimas dėl 120,17 Eur palūkanų už kredito grąžinimo termino praleidimą priteisimo nėra pagrįstas.

7. Be to, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5514,55 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme t. y. 2018-11-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovei priteisė 124 Eur ieškovės sumokėto žyminio mokesčio bei iš atsakovo valstybės naudai priteisė procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu UAB „LVS Intergroup“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl mokėjimo (pelno) palūkanų ir žyminio mokesčio dalies pakeisti ir šioje dalyje ieškovei priteisti 120,17 Eur palūkanų bei 3 Eur žyminio mokesčio dalį. Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

9. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prašomas priteisti palūkanas vertino, kaip kompensuojamąsias. Pažymi, jog Sutarties 13.2. punktas įtvirtina ieškovės teisę reikalauti mokėjimo (pelno) palūkanų. Šiuo atveju teismui nėra suteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį savo iniciatyva, juo labiau kad atsakovas teisme nereiškė prieštaravimų dėl pelno palūkanų mokėjimo bei neginčijo Sutarties sąlygų. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir stengiasi grąžinti skolą dalimis – po ieškinio pateikimo gauti trys mokėjimai. Taigi pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva neturėjo pagrindo kištis į sutartinius šalių santykius ir nepriteisti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų.

10. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. Apeliaciniu skundu yra skundžiama sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė UAB „LVS Intergroup“ reikalavimą dėl 120,17 Eur palūkanų bei atitinkamai 3 Eur žyminio mokesčio dalies priteisimo. Apeliantė tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog 120,17 Eur palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos, dėl ko jos, kartu su reikalautais delspinigiais kartu priteisiamos negali būti. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog tarp šalių sudarytos Sutarties specialiųjų sąlygų 13.2. punktas įtvirtina, kad tai yra pelno (mokėjimo palūkanos), dėl ko pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą dėl dvigubų netesybų egzistavimo šiuo konkrečiu atveju. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu ieškovės vertinimu nesutinka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 straipsnis). Tai yra kompensacinę (nuostolių atlyginimo) funkciją atliekančios palūkanos. Jos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolos dalimi. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-357/2007; 2014-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014, 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

13. Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodomas Sutarties specialiųjų sąlygų 13.2. punktas, nors ir numato, jog yra skaičiuojamos pelno (mokėjimo) palūkanos, tačiau kartu įtvirtina, kad tai yra kredito gavėjui praleidus kredito terminą taikoma sankcija už visą pradelsimo laiką. Taigi šalių sudarytos Sutarties nuostatos, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė, nors palūkanas įvardijo pelno (mokėjimo) palūkanomis, tačiau jų paskirtį tiesiogiai siejo su prievolės grąžinti kreditą (jo dalį) nevykdymu, dėl ko visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinu, jog šios 120,17 Eur dydžio palūkanos yra kompensacinės mokamos ne už naudojimąsi pinigais, o skirtos kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius.

14. Taigi, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame sprendime, analogišką funkciją atlieka tiek apeliantės paskaičiuoti delspinigiai, tiek prašomos priteisti palūkanos, nors abiejų nurodytų sumų priteisimas yra negalimas – prieštarauja šiuo klausimu formuojamai ir skundžiamame sprendime nurodytai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai, jog tokių piniginių sumų priteisimas reiškia dvigubos atsakomybės taikymą atsakovui, pažeidžia protingumo ir teisingumo principus.

15. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neva nepagrįstu pelno (mokėjimo) palūkanų nepriteisimu ieškovei bei atitinkamai žyminio mokesčio perskaičiavimu, kaip nepagrįstus, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

16. Tačiau apeliacinės instancijos teismas papildomai pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo iš vartojimo teisinių santykių ir teismas tokio pobūdžio bylose turi būti aktyvus, ex officio identifikuoti vartojimo sutartis ir taikyti tiek bendrus visoms vartojimo sutartims, tiek sutarties rūšies nulemtus vartotojo teisių gynimo būdus. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad vartotojų teisių gynimo bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

17. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmosios instancijos teismui iki priimant skundžiamą sprendimą pateiktus šalių įrodymus, nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą mažinti ieškovės prašomos priteisti skolos dydį. Tačiau ieškovė pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovas M. S. po ieškinio pateikimo dienos, t.y. jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atliko tris mokėjimus (2019-03-20, 2019-04-17, 2019-05-21) po 100 Eur. Abejoti šiomis ieškovės apeliaciniame skunde, kuris yra pasirašytas ieškovės direktoriaus elektroniniu parašu, nurodomomis aplinkybėmis ir vertinti, kad atsakovas po ieškinio pateikimo nesumokėjo išvis ar sumokėjo ne 300 Eur, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Taigi pagal šiuo metu byloje esančius duomenis yra pagrindas spręsti, jog atsakovas yra atlyginęs dalį, t.y. 300 Eur, ieškovei susidariusios skolos. Nors dėl šių aplinkybių apeliacinis skundas paduotas nebuvo ir ieškovė apeliaciniu skundu nenurodė jokio reikalavimo, tiesiogiai susijusio su iš atsakovo priteistos skolos dydžio peržiūrėjimu, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įtvirtinančią teismo pareigą būti aktyviam nagrinėjant šios rūšies bylas, t.y. bylas, kylančias iš vartojimo teisinių santykių, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas ir spręsti dėl iš atsakovo M. S. priteistos skolos dydžio, nes skolos dydžio klausimas nebekiltų vykdymo procese.

18. Kartu pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ši informacija buvo pateikta pirmosios instancijos teismui ar kad ieškovė buvo pateikusi patikslintą ieškinį ir šią atsakovo sumokėtą 300 Eur sumą išskaičiusi iš prašomos priteisti skolos sumos. Dėl to, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo mažinti ieškovės reikalautos priteisti skolos sumos, juo labiau kad skolos egzistavimo faktą teismo posėdžio metu pripažino ir pats atsakovas. Nepaisant to, šiuo atveju faktiškai yra susiklosčiusi tokia situacija, jog atsakovas yra sumokėjęs dalį ieškovės prašytos priteisti ir skundžiamu sprendimu jau priteistos sumos, t.y. iš atsakovo yra priteista didesnė skolos suma, nei pagal šiuo metu byloje esančius duomenis apskaičiuojamas skolos dydis, susidaręs iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, kas akivaizdžiai prieštarauja ne tik CK nuostatoms, reglamentuojančioms vartojimo bei paskolos teisinius santykius, tačiau ir bendriesiems teisės principams, dėl ko apeliacinės instancijos teismui kyla pareiga sumažinti iš atsakovo ieškovei priteistos skolos dydį.

19. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl iš atsakovo priteisiamos paskolos dydžio ir iš atsakovo priteistą skolos sumą sumažinti 300 Eur, t.y. iki 5214,55 Eur (CPK 177 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atitinkamai, pasikeitus ieškovės tenkintų reikalavimų dalį, proporcingai sumažinama ir iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų suma – iki 118 Eur už sumokėtą žyminį mokestį ieškovei bei iki 9,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 79, 80, 88, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovės UAB „LVS Intergroup“ apeliacinio skundo netenkinti.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-425-839/2019 iš esmės palikti nepakeistą, tačiau sumažinti teismo sprendimu iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB ,,LSV Intergroup“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), priteistos skolos dydį iki 5.214,55 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų keturiolikos eurų ir 55 cnt) bei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 118 Eur, o į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei iki 9,79 Eur.

Teisėjas Laimantas Misiūnas