- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- e2S-1681-567/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01004-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- L. S.
- Ieškovas
- L. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8842-517/2020 pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui L. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovė L. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. S., prašydama:
1.1. nustatyti nepilnamečio sūnaus D. S. nuolatinę gyvenamąją vietą su jo motina L. A.;
1.2. nustatyti atsakovo L. S bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. S. tvarką:
1.2.1. atsakovas L. S. su nepilnamečiu sūnumi D. S. nuotoliniu būdu (per Skype, messenger) bendrauja trečiadienį, šeštadienį, sekmadienį nuo 20 val. iki 21 val.;
1.2.2. Motinos dieną nepilnametis sūnus švenčia kartu su motina;
1.2.3. Tėvo dieną nepilnametis sūnus D. švenčia kartu su tėvu;
1.2.4. nepilnamečio sūnaus D. S. ligos atveju jį slaugo jo motina. Ieškovė L. A. apie sūnaus ligą ir gydymą informuoja vaiko tėvą;
1.2.5. pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su nepilnamečiu sūnumi D. S. bendrauja Kūčių, Kalėdų dienomis, t. y. neporiniais metais Kūčias ir Kalėdas nepilnametis sūnus švenčia su mama, o poriniais – su tėvu. Konkretų sūnaus paėmimą iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu šalys suderina pačios perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau, kaip likus 2 dienoms SMS žinute;
1.2.6. pradedant pirmuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo civilinėje byloje, L. S. bendraus su nepilnamečiu sūnumi kas antrą savaitgalį, paimant sūnų su savimi iš jo gyvenamosios vietos nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 19 val., apie būsimą bendravimą informuojant L. A. iš anksto, prieš dvi dienas;
1.2.7. L. S. bendraus Tėvo dieną, tėvo gimimo dieną, nuo 10 val. iki 17 val. ( jeigu bus ne darbo diena, o darbo dieną nuo 17 val. iki 20 val., paimant vaiką su savimi, informuojant apie būsimą bendravimą vaiko motiną L. A. prieš vieną dieną;
1.2.8. D. S. gimtadienis bus švenčiamas: tėvas aplanko sūnų per jo gimtadienį (jeigu gimtadienis darbo dieną, ir švenčia sūnaus gimtadienį artimiausią savaitgalį, t. y. šeštadienį arba sekmadienį, suderinus su L. A., paimant sūnų su savimi nuo 10 val. iki 17 val., informuojant apie būsimą bendravimą vaiko motiną L. A. prieš vieną dieną;
1.2.9. Ieškovė įsipareigoja užtikrinti L. S. galimybę aplankyti sūnų ligos atveju jo gyvenamojoje vietoje ar medicinos įstaigoje;
1.2.10. tuo atveju, jeigu vaiko motina su sūnumi pakeistų gyvenamąją vietą, ji įsipareigoja apie tai pranešti vaiko tėvui, aptariant bei nustatant vaiko tėvo bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant tvarką, pasikeitus aplinkybėms;
1.2.11. ieškovė įsipareigoja informuoti vaiko tėvą L. S. apie sūnaus sveikatos būklę jo ligos atveju, kokioje gydymosi įstaigoje sūnus lankosi, pas kokį šeimos gydytoją, informuoti kokias ugdymo įstaigas lanko sūnus;
1.2.12. L. S. bendraus su vaiku 2 savaites per L. S. kasmetines atostogas, paimant vaiką su savimi, apie būsimą bendravimą informuojant L. A. prieš 7 kalendorine dienas. Apie numatomas atostogas L. S. turi informuoti L. A., patvirtinus atostogų laiką, bet ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų, taip pat turi nurodyti tikslų planuojamų su vaiku praleisti atostogų dienų skaičių. Atostogos gali būti skaidomos ir dalimis. Abiejų tėvų atostogos negali būti planuojamos švenčių dienomis, kurias vaikui pagal rotacijos principu nustatytą grafiką turi praleisti su kitu iš tėvų;
1.2.13. tėvas turi teisę praleisti pusę vaikui skirtų pavasario, vasaros, rudens, žiemos atostogų laiko. Poriniais metais motina praleidžia pirmąją pusę atostogų, o neporiniais – tėvas antrąją pusę atostogų. Atostogų metu tėvai privalo užtikrinti vaiko galimybę su kitu tėvu praleisti švenčių ar gimtadienių dienas pagal rotacijos principą;
1.2.14. L. S. įsipareigoja paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir numatytu laiku grąžinti sūnų į jo gyvenamąją vietą;
1.2.15. tuo atveju, jeigu dėl vaiko ligos, ar dėl L. A. ar L. S. ligos ar jų darbo grafiko, ar kitų objektyvių priežasčių, L. S. negalės bendrauti su nepilnamečiu sūnumi numatytu bendrauti laiku, atsakovas L. S. apie tai įsipareigoja informuoti L. A. ne mažiau, kaip prieš dvi dienas SMS žinute, arba elektroniniu paštu. L. A. įsipareigoja sudaryti sąlygas L. S. bendrauti su vaiku kitą savaitgalį, abiejų sutartu laiku;
1.2.16. nukrypti nuo numatyto grafiko galima abiejų tėvų susitarimu;
1.2.17. L. A. neturi teisės išvykti nuolat gyventi su vaiku iš Lietuvos negavusi rašytinio L. S. sutikimo, kaip numatyta CK 3.174 str. 3 d.;
1.3. priteisti iš atsakovo L. S. išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. S. kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki jo pilnametystės, bei 4 050 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d., išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise L. A., pervedant vaiko išlaikymui skirtas lėšas už einamą mėnesį 10–20 mėnesio dienomis į ieškovės sąskaitą, esančią banke „Swedbank“, AB;
1.4. taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti nepilnamečio sūnaus D. S. gyvenamąją vietą su jo motina L. A.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu gyveno nesusituokę nuo 2007 m. iki 2015 m. gruodžio mėn. pabaigos. Šalys planavo vestuves, tačiau atsakovas jas atšaukė. Šalys šešis metus gyveno pas ieškovės senelius, kurie šalims padėjo finansiškai, atsakovas mokėsi U. kolegijoje ir įsidarbino vadybininku. Atsakovas prie bendro ūkio neprisidėjo. Šalis finansiškai paremdavo ieškovės mama, ieškovė mokėsi U. technologijų ir verslo mokykloje, 2009 m. ieškovė pradėjo dirbti. Atsakovas dalį savo gaunamų lėšų skyrė savo motinos buto remontui, nes šalys planavo persikelti gyventi į suremontuotą butą. (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus D. S. Gimus vaikui šalys persikėlė gyventi pas ieškovės tėvus, o po trijų mėnesių – į atsakovo motinos butą. Atsakovas nepadėjo auginti vaiko, kuriam skyrė tik 50–100 Eur per mėnesį. Santykiai su atsakovu nuolat blogėjo, jis pradėjo grįžti vėlai iš darbo, komunikacijos prietaisuose nustatė slaptažodžius. 2015 m. rudenį atsakovas panaudojo fizinį smurtą, išvarė ieškovę iš namų, o pats su vaiku užsirakino bute, tačiau, atvykus policijai, įleido atgal. Fizinis smurtas pasikartojo 2015 m. gruodžio mėn., tačiau ieškovei buvo gėda kreiptis į policiją. Ieškovė su vaiku išsikraustė pas savo tėvus ir šalių santykiai pagerėjo, atsakovas teikė 40–50 Eur išlaikymą, tačiau nuolat grasino, jog atims vaiką. Nesutarimai prasidėjo, nes atsakovas pradėjo atvažiuoti pas ieškovę vos ne kiekvieną dieną, elgėsi kaip namie, o išlaikymui lėšų praktiškai neskyrė. Atsakovo turtinė padėtis yra gera, nes jis nupirko brangų automobilį. Nors automobilį po kelių mėnesių pavogė, tačiau jis vėl nusipirko kitą automobilį. Atsakovas grasino naujajam ieškovės draugui, kuris tapo ieškovės vyru, atsakovė laukiasi vaiko. Atsakovas traumuoja vaiką, nuteikinėja vaiką prieš ieškovę, veikdamas jį psichologiškai. 2019 m. ieškovė kreipėsi į mediatorę, tačiau su atsakovu nepavyko taikiai susitarti. Atsakovo pageidavimu, sūnus su juo gyvena kas antrą savaitę. Šiuo metu ieškovė su vaiku ir sutuoktiniu gyvena nuomojamame bute. Ieškovės sūnus ir sutuoktinis sutaria labai gerai. Iki nėštumo ir gimdymo atostogų ieškovės darbo užmokestis buvo 350,50–643,92 Eur, ieškovė gauna 60,06 Eur socialinę išmoką vaikui. Šalių nepilnamečio sūnaus nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiktų vaiko interesus, nes vaikas su ieškove gyvena nuo gimimo, o su tėvu vaikas galės bendrauti pagal prašomą nustatyti bendravimo tvarką. Ieškovės turtinė padėtis yra sunki, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga 440 Eur suma, iš jos maistui 100 Eur, dienpinigiams mokykloje – 60 Eur, drabužiams, avalynei – 50 Eur, vaistams, vitaminams, higienos prekėms – 50 Eur, lavinimo, mokymo priemonėms, šventėms, renginiams – 45 Eur, būreliams – 50 Eur, lopšeliui–darželiui – 60 Eur, komunalinių ir nuomos mokesčių dalis – 118 Eur. Atsakovas turi teikti periodinį 200 Eur išlaikymą vaikui nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės ir sumokėti 4 050 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 2017 m. rugsėjo 1 d.–2019 m. gruodžio 1 d. Už 2019 m. gruodžio 1 d.–2020 m. rugsėjo 1 d. laikotarpį išlaikymo įsiskolinimas neskaičiuojamas, kadangi vaikas po savaitę gyveno pas kiekvieną iš tėvų. Šiuo metu vaikas negali kas antrą savaitę gyventi pas tėvą, nes šalys gyvena skirtinguose miestuose, vaikas turėtų lankyti darželį, tačiau pirmą rugsėjo savaitę vaikas buvo pas atsakovą, kuris nurodė, jog vaikas pats turi pasirinkti, kokiame mieste lankys darželį. Atsakovas elgiasi neatsakingai, neatsižvelgia į vaiko poreikius ir interesus, stengiasi, kad sūnus pas šalis gyventų po lygiai laiko, tokiu būdu siekdamas išvengti išlaikymo teikimo. Atsižvelgiant į šalių sūnaus interesus, yra tikslinga iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant vaiko gyvenamąją vietą su ieškove (CK 3.170 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.200 str., 3.208 str.; CPK 144–145 str.).
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 8 d. priėmė ieškovės L. A. ieškinį ir nustatė 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nutarė tenkinti ieškovės L. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyti nepilnamečio sūnaus D. S. gyvenamąją vietą kartu su ieškove – motina L. A. iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.
4. Teismas nustatė, kad, šalims gyvenant kartu, atsakovas L. S. nepadėjo auginti šalių nepilnamečio vaiko. Ieškovė viena privalėjo eiti į parduotuves pirkti maisto, rūpintis vaiko poreikiais. Atsakovas vaiko išlaikymui skirdavo lėšų nepakankamai, apie 50–100 Eur per mėnesį. Finansiškai daug padėjo ieškovės mama L. L. Atsakovas L. S. du kartus panaudojo fizinį smurtą prieš ieškovę, todėl ieškovė 2015 m. gruodžio mėn. kartu su sūnumi D. S. išsikraustė iš atsakovo motinos buto ir persikraustė gyventi pas savo tėvus. Gyvenant skyrium, ieškovas teikė išlaikymą vaikui po 40–50 Eur kas mėnesį. Ieškovei 2019 m. spalio mėnesį susipažinus su draugu V. A., o vėliau susituokus, padėtis pasikeitė. Šalių sūnus savaitę gyvena pas motiną, savaitę – pas tėvą. Vaikas nesijaučia saugus, neturėdamas pastovių namų. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. vaikas turėjo lankyti lopšelį–darželį K. mieste, tačiau tą savaitę vaikas buvo kartu su tėvu, kuris tvirtino, jog mažametis vaikas turi pats nuspręsti ar pageidauja lankyti darželį K. mieste, ar U. Vaikas nuo gimimo gyveno kartu su mama, kuri juo visuomet rūpinosi ir išlaikė. Seniūnijos pažymoje nurodyta, kad šalių vaiko gyvenamoji vieta yra deklaruota K. 2020 m. birželio 8 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis patvirtina, kad ieškovė kartu su sutuoktiniu gyvena nuomojamame bute K.
5. Teismas padarė išvadą, kad, siekiant ginčo sprendimo teisme metu užtikrinti prigimtinę vaiko teisę į visavertį gyvenimą ir vystymąsi, teisę gyventi ir bendrauti su tėvais, laikinoji apsaugos priemonė – laikinas šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos su ieškove L. A. nustatymas apsaugos vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, todėl tenkino ieškovės prašymą iki teismo sprendimo priėmimo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja (CK 3.65 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Atsakovas L. S. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovė neįrodė jų taikymo būtinumo ir pagrįstumo. Teismas nepagrįstai vadovavosi tik ieškovės argumentais, neišklausęs atsakovo pozicijos ir net neinformavęs apie prašymo nagrinėjimą. Šalių santykiai pablogėjo 2019 m. rugsėjo 13 d., kai tarp šalių įvyko žodinis konfliktas dėl vaiko auklėjimo. Ieškovė su vaiku pradėjo gyventi K., ten pat užrašė vaiką į darželį, tačiau apie tai atsakovo neinformavo, nors vaikas turėjo lankyti darželį U. Ieškovė trukdo matytis ir bendrauti su vaiku, kuris yra išreiškęs norą gyventi su atsakovu U., o ne su ieškove K. Skundžiama nutartimi įtvirtinta šalių nelygybė bendrauti su vaiku, nors iki tol vaikas pas šalis gyveno po savaitę. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės pakeitė susiformavusią šalių bendravimo su vaiku tvarka, tokiu būdu sukeldamas vaikui emocinius išgyvenimus ir padarydamas psichologinę žalą (CK 3.65 str.).
Atsiliepimas
7. Ieškovė L. A. pateikė atsiliepimą, prašydama atmesti atsakovo L. S. atskirąjį skundą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė gyvenamąją vietą su ieškove. Atskirajame skunde atsakovas nurodė faktines aplinkybes neatitinkančius argumentus. Atsakovas neigiamai veikia šalių vaiką, įkalbinėja jį gyventi su atsakovu. Atsakovas visiškai neatsižvelgia į vaiko interesus turėti saugią ir nuolatinę gyvenamąją vietą, lankyti darželį. Dėl blogos šalių vaiko psichologinės būklės ieškovė kreipėsi į psichologus.
8. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atsiliepimą, prašydama atsakovo L. S. atskirąjį skundą tenkinti. Nurodė, kad šalių vaikas nuo gimimo gyveno U. 2020 m. liepos 9 d. ieškovė išvyko gyventi į K. miestą, o 2020 m. rugsėjo 3 d. pateikė teismui ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Byloje nėra duomenų, ar ieškovė priimdama vienasmenį sprendimą pakeisti savo ir nepilnamečio vaiko gyvenamąją aplinką, ugdymosi įstaigą, ėmėsi kokių nors priemonių, kad paruoštų nepilnametį sūnų dideliems pasikeitimams jo gyvenime. Byloje nėra duomenų, kad šalių vaiko gyvenimas pas atsakovą jam yra žalingas. Teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, rėmėsi tik ieškovės pateikta nuomone. Būtina užtikrinti, kad dėl konfliktiškų tėvų santykių, jų kardinaliai skirtingų pozicijų ginčo klausimu nebūtų traumuojamas šalių nepilnametis vaikas ir nebūtų sudarytos sąlygos saugumo ir stabilumo pablogėjimui bei neigiamai trikdoma psichologinė būsena.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatant laikiną šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
11. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.).
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
13. Pagal CK 3.65 str. 1 d., 2 d. 2 p. teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.
14. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str.). Tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, keičiant vaiko šeimos aplinką, būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta, pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti, ar tėvai buvo pakankamai įtraukti į sprendimų priėmimo procesą ir ar vaikas buvo išklausytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017).
16. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. reikalauja, kad, priimdamos sprendimus, valdžios institucijos siektų teisingos vaiko ir tėvų interesų pusiausvyros, suteikiant ypatingą svarbą geriausiems vaiko interesams, o sprendimo priėmimo procesas, kuriuo apribojama teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, turi būti teisingas bei užtikrinti šiuo straipsniu saugomus interesus.
17. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui būtinai turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Vaiko pažiūros jį liečiančiu klausimu gali būti išsiaiškintos teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai per atstovą ar atitinkamą instituciją nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. Vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti skiriama daug dėmesio.
18. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2019 m. liepos 23 d. sprendime byloje Š. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 21243/17) pripažino, kad Lietuvos Respublika pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį (teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą). Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, kad nacionalinės priemonės, trukdančios tėvo ir vaiko bendravimui, prilygsta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. saugomos teisės apribojimui. Sprendime nurodyta, kad Lietuvos teismų sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriais buvo nustatyta laikinoji nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su motina, padėjo stiprinti vaiko prisirišimą prie motinos gyvenamosios vietos ir padidino tikimybę, kad būtent ši gyvenamoji vieta ir taps nuolatinė, siekiant užtikrinti stabilų vaiko gyvenimą. Teismas nurodė, kad tokio pobūdžio bylose Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. reikalauja, kad nacionaliniai teismai nuodugniai įvertintų visą šeimos situaciją, o pareiškėjo atveju sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priimti, nenagrinėjant jo argumentų. Tie sprendimai po kiek laiko nulėmė galutinį bylos rezultatą, kai pareiškėjo argumentai jau buvo nebesvarbūs. Nors teismų sprendimai nebuvo savavališki ar akivaizdžiai nepagrįsti, tačiau veiksmingas šeimos gyvenimo gerbimas reikalauja, jog būsimi tėvo ir vaiko santykiai būtų nustatyti, atsižvelgiant į aktualias, o ne praeityje buvusias aplinkybes.
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išnagrinėjo ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (šalių nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo), nepranešęs apie tai atsakovui ir nepasiūlęs atsakovui ir išvadą byloje teikiančiai institucijai pateikti argumentus ir nuomonę dėl ieškovės prašymo, nesiėmė priemonių išsiaiškinti, ar nepilnametis vaikas gali savarankiškai suformuluoti nuomonę dėl laikinos gyvenamosios vietos, išklausant nepilnamečio vaiko nuomonės per institucijos atstovą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios kategorijos (šeimos) bylose laikinųjų apsaugos priemonių klausimas turėtų būti sprendžiamas, įvertinant ne tik procesą inicijavusios šalies nurodytas praeityje buvusias aplinkybes, bet ir kitos šalies bei kompetentingos institucijos pateiktas aktualias aplinkybes, nes laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimui būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamuoju atveju, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, neišsiaiškino prašymo dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nagrinėjimui svarbių aplinkybių, nes prašymą sprendė, nepranešęs kitai šaliai, kai nebuvo duomenų, kad toks pranešimas gali pakenkti laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas įvertino tik vienos šalies procesiniame dokumente nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, o skundžiama nutartis buvo priimta, neišklausius šalių ir nepareikalavus papildomų duomenų su prašymu susijusioms reikšmingoms aplinkybėms išsiaiškinti.
21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesivadovavo aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, neįvertino atsakovo, kaip nepilnamečio vaiko tėvo argumentų ir kompetentingos valstybės institucijos nuomonės dėl laikinos šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo netinkamai. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo, perduodant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja iš esmės ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekiant neriboti šalių teisės į apeliaciją (CK 3.65 str.; CPK 2 str., 3 str., 7 str., 144–145 str.; 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir perduoti ieškovės L. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Vilniaus regiono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.