- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-15
- Bylos Nr.
- e2S-799-413/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01892-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno būstas“
- Skolininkas
- I. T.
- Kategorijos
- 125.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno būstas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. eL2-5749-945/2016 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno būstas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl patirtų nuostolių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės I. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius UAB „Nemuno būstas“ kreipėsi pareiškimu į Kauno apylinkės teismą, prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl 24,20 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir 3 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės I. T.. Prašomus priteisti nuostolius kreditorius kildino iš papildomų jo (kreditoriaus) veiksmų, susijusių su finansinių ir organizacinių priemonių taikymu (pranešimų dėl skolos siuntimu, priminimu apie susidariusį įsiskolinimą telefonu, skolininko vizitacija ir monitoringo vykdymu), siekiant priversti skolininką įvykdyti prievolę – sumokėti skolą už suteiktas paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 2 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus UAB „Nemuno būstas“ pareiškimą ir grąžino jam sumokėtą 3 Eur žyminį mokestį.
Teismas nustatė, kad kreditoriaus prašomą priteisti 24,20 Eur nuostolių atlyginimą sudaro papildomi jo veiksmai, susiję su finansinių ir bei organizacinių priemonių taikymu, siekiant priversti skolininkę įvykdyti prievolę – sumokėti skolą už suteiktas paslaugas, t.y. siųsti trys pranešimai dėl skolos (priminimas, įspėjimas, pretenzija), telefono skambutis skolininkei, skolininkės vizitavimas ir vykdytas monitoringas. Teismas pažymėjo, kad kreditorius, vykdydamas daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas, prisiima riziką, kad už paslaugas gali būti neatsiskaityta. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad bendrovės nuostoliai, susiję su papildomomis skolos administravimo priemonėmis, negali būti laikomi CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytomis išlaidomis, šių išlaidų negalima susieti su kreditoriaus veikla skolininko atžvilgiu, taip pat šios išlaidos negali būti vertinamos kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad atitinkamo reikalavimo tenkinimas būtų nesuderinamas ir su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015, suformuluotomis teisės taikymo taisyklėmis.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu UAB „Nemuno būstas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas tuo, kad teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, netinkamai taikė proceso normas, numatančias pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo tvarką. Pažymi, kad teismas negali tikrinti kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis). Aiškiai nepagrįsto dokumento pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Be to, CK numato skolininkui pareigą padengti visas kreditoriaus turėtas išlaidas, susijusias su netinkamu prievolės įvykdymu (CK 6.63 straipsnio 2 dalis). Todėl, apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad nuostolių atlyginimo paskirtis – grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, vadovaujantis CK 6.245 straipsniu bei 6.249 straipsnio 1 dalimi, kreditorius turi teisę reikalauti atlyginti patirtus nuostolius. Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo visiškai atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Todėl teismas visiškai nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą ir taip užkirto kelią tolimesnei bylos eigai, tuo pačiu ir nepagrįstai bei neteisėtai apribojo pareiškėjo CPK garantuojamas teises savo interesus ginti teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).
Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal CPK 435 straipsnio 2 dalį teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą. Pažymėtina, kad aiškus pareiškimo nepagrįstumas – tai akivaizdus kreditoriaus reiškiamų reikalavimų neatitikimas egzistuojančioms materialiosios teisės normoms, reglamentuojančioms pažeistų teisių gynimo būdus ir galimybes. Tuo tarpu atskirajame skunde nurodomoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010) yra analizuojamos CPK 95 straipsnio, numatančio atsakomybę už nesąžiningai nepagrįstų reikalavimų pateikimą, taikymo sąlygos.
Kadangi CPK 435 straipsnio 2 dalyje akcentuojama akivaizdus pareiškimo nepagrįstumo sąlyga, o kreditoriaus nesąžiningumas nėra minimas kaip pareiškimo atsisakymo priimti pagrindas, apelianto atskirajame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nagrinėjamojoje byloje netaikytina.
Sutiktina su kreditoriaus argumentu, kad pagal CPK 435 straipsnio 3 dalį, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys, kad teisės normos negali būti aiškinamos izoliuotai. Minėta, kad šio straipsnio 2 dalies nuostatos turi būti taikomos, jeigu asmuo pareiškia aiškiai nepagrįstą reikalavimą, t. y. reiškiamų materialinių reikalavimų nepagrįstumas (galimybės gauti tokių reikalavimų patvirtinimą (patenkinimą) yra toks akivaizdus, jog jį galima identifikuoti, atliekant formalųjį pareiškimo vertinimą, t. y. tikrinant, ar kreditorius tinkamai įgyvendino procesines kreipimosi į teismą sąlygas.
Nagrinėjamu atveju kreditorius pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo grindė tuo, kad skolininkei geranoriškai neįvykdžius prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už kreditoriaus suteiktas paslaugas, kreditorius buvo priverstas imtis papildomų skolos administravimo priemonių, t. y. siųsti tris pranešimus dėl skolos (priminimą, įspėjimą, pretenziją), priminti apie susidariusį įsiskolinimą telefonu, vizituoti skolininkę, vykdyti monitoringą. Kreditoriaus nuomone, atlikti papildomi veiksmai sąlygojo 24,20 Eur nuostolius, kuriuos jis prašo priteisti vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 2 dalies, CK 6.245 straipsnio bei 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Pažymėtina, kad bendrojo naudojimo objektų administravimo veikla yra reglamentuojama teisės aktais. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus, įmokų surinkimo ir naudojimo apskaitos tvarkymas, pranešimų patalpų savininkams teikimas yra namo administratoriaus tiesioginės funkcijos. Be to, į išlaidas už prevencinį darbą su skolininkais, ieškinių rengimą ir skolų ieškojimą teismine tvarka paprastai atsižvelgiama apskaičiuojant mokesčių administravimo tarifą. Aptartų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad apelianto prašomi priteisti nuostoliai priskirtini kasdienei jo ūkinei veiklai, dėl ko jų išieškojimui negali būti taikomos ir CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos.
Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, dėl ko atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.