- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-16
- Bylos Nr.
- Iv-687-505/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-17028-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamos AAS „Gjensdige Baltic“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- UAB “Litfas“
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjos AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamos AAS „Gjensdige Baltic“ Lietuvos filialo, atstovui K. S.,
atsakovo Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, atstovei R. D.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AAS „Gjensidige Baltic“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB “Litfas“, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 2532,03 Lt turtinę žalą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 58-60).
Skunde nurodė ir teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, jog 2011-08-24 tarp pareiškėjo ir UAB „Liftas" (toliau - Draudėjas) buvo sudaryta transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta transporto priemonė BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Draudimo liudijimo AC Nr. 103492 išklotinė). Draudimo sutartimi pareiškėja įsipareigojo atlyginti Draudėjui dėl apdraustojo turto patirtus nuostolius. 2012-06-14, apie 23:38 val., Draudėjui priklausanti transporto priemonė BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama P. K., Kaune, (duomenys neskelbtini), tamsiu paros metu įvažiavo į jokiais kelio ženklais nepažymėtą, važiuojamojoje kelio dalyje buvusią duobę, ir apgadino vairuojamą transporto priemonę. Pareiškėja dėl šio įvykio metu apgadintos transporto priemonės BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išmokėjo 2 532,02 Lt dydžio draudimo išmoką. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.1015 str. 1 p. numato, kad draudikui išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.266 str. nustato, kad žalą padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Remiantis LR kelių įstatymo 4 str. 3 d. vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Pabrėžtina, jog Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto. LR vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. numato, kad savivaldybių funkcijoms priskirta vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija. Šios savivaldybės pareigos nustatytos ir 2004-02-11 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtintoje Kelių priežiūros tvarkoje, kurios 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas. Minėtos Tvarkos 12.1-12.2 punktuose ir 13.4 punkte nustatyti veiksmai, kuriuos privalo atlikti kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys. Tvarkos 42 punkte nustatyta atsakomybė įstatymų nustatyta tvarka už Tvarkos reikalavimų pažeidimus ir nesiėmimą reikiamų priemonių įvykiui išvengti. Tai reiškia, kad atsakovas atsakingas už vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugų eismo organizavimą. Pabrėžtina, jog 2012-08-24 atsakovui buvo nusiųsta pretenzija dėl 2 532,03 Lt sumos žalos atlyginimo regresinio reikalavimo pagrindu, tačiau atsakovas žalos neatlygino iki šiol. Kauno miesto savivaldybė, organizuodama vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, turėjo užtikrinti, kad keliai būtų techniškai tvarkingi, atitiktų Lietuvos standartus bei teisės normų reikalavimus. Neįvykdęs pareigos užtikrinti, kad keliai būtų techniškai tvarkingi, nesukeltų grėsmės saugaus eismo sąlygoms, atsakovas privalo atlyginti pareiškėjui 2 532,03 Lt. Remiantis iki šiol suformuota teismų praktika bei surinktų įrodymų pagrindu, galime daryti pagrįstą išvadą, jog savivaldybė šiuo konkrečiu atveju neužtikrino (duomenys neskelbtini)., Kaune važiuojamosios kelio dalies tinkamos priežiūros, jos remonto ir saugaus eismo, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta mūsų Draudėjui priklausanti transporto priemonė. Dėl ko pareiškėjas kompensavo Draudėjui sugadinto automobilio išlaidas būtinas atkurti automobilį iki eismo įvykio.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 42-49).
Atsiliepime ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, jog pareiškėjas nepateikė akivaizdžių įrodymų dėl ginčo duobės buvimo. Be to, Kauno miesto savivaldybė duomenų, jog ties (duomenys neskelbtini) buvo ar yra duobių neturi, ir tai patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2013-01-16 raštas Nr. 43-10-36. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš pateiktų įrodymų neaišku kaip automobilio apgadinimai siejasi su įvažiavimu į duobę. Pranešime draudimui apie įvykį nurodoma, jog automobilio apgadinimai yra dešinė automobilio pusė, Kauno VPK 2012-06-22 draudimo bendrovei pateiktame informaciniame pranešime apie įvykį- užpakalinis dešinės pusės ratas ir užpakalinis bamperis, tuo tarpu Transporto priemonės techninės apžiūros protokole nurodomi tokie automobilio sugadinimai: kairės pusės galinis ratlankis, dešinės pusės galinis ratlankis, galinis bamperis, stabdžių lynas, pakabos rėmas, amortizatorius, ašinė svirtis ir kt. Akivaizdu, kad tokio masto apgadinimai atsiranda esant didelei duobei ir stipriam smūgiui, tačiau nesuprantama kaip tokio smūgio ir duobės išvengė priekinė automobilio pusė, nes tarp nurodytų automobilio apgadinimų priekinių automobilių ratų nėra. Taip pat nesuprantama kaip nepažeidžiant priekinės automobilio pusės įmanoma apgadinti abu galinius ratlankius. Todėl pareiškėjo pateikti įrodymai negali būti vertinami kaip patikimi. Be to, dėl eismo įvykio yra atsakingas ir pats vairuotojas, kuris neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas vairuodamas tamsiu paros metu. Be to, duobė buvo prie pat kelkraščio ir kaip nurodo buvo paskendusi baloje. Todėl vairuotojas turėjo įvertinti ir meteorologines sąlygas ir privažiavus balą greitį sulėtinti. Atsargus, atidus vairuotojas, pasirinkęs saugų greitį, galėjo išvengti eismo įvykio ir automobilio apgadinimų. Pabrėžė, kad ne Kauno miesto savivaldybės administracijos, o automobilį vairavusio asmens neteisėti veiksmai sąlygojo turtinės žalos atsiradimą. Transporto priemonės vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimo laikytis saugaus greičio, nors tokia pareiga yra nustatyta Kelių eismo taisyklių 133 ir 134 punktuose, policijos pareigūnai visiškai netyrė transporto priemonės vairuotojo kaltės. Pažymėjo, kad, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų. Atsakovas nesutinka su skundo reikalavimu priteisti 6 procentų dydžio palūkanas. Kauno miesto savivaldybė nėra nei verslininkas, nei privatus asmuo, todėl negali būti taikomas CK 6.210 str. 2 d.
Trečiajam suinteresuotam asmeniui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (b.l.111)(ABTĮ 75 str. 1 d.). Trečiojo suinteresuoto asmens neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis b.ylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2012-06-14 apie 22.30 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), P. K., vairuodamas trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Litfas“ priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais nepaženklintą, pilną vandens duobę, esančią kelio važiuojamojoje dalyje ir apgadino automobilį. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2012-06-15 nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nutarime nurodyta, kad automobilio vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta, kadangi vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kliūties ir ją apvažiuoti, nes duobė buvo kelio važiuojamojoje dalyje ir pilna vandens (prijungta administracinio teisės pažeidimo byla). Kadangi minėta transporto priemonė buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale (transporto priemonių savanoriškojo draudimo liudijimas serija Nr. AC 103492) (b.l. 6-7), 2012-06-15 buvo pranešta apie minėtą įvykį draudimo bendrovei (b.l. 8) ir buvo atlikta transporto priemonės techninė apžiūra bei surašytas techninės apžiūros protokolas (b.l.10). Vertinimą atliko ekspertas G. G.. AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas dėl minėto įvykio, kurio metu buvo sugadintas automobilis, išmokėjo 2532,03 Lt draudimo išmoką remontą atlikusiai UAB „AUTOALJANSAS“ (b.l. 23-24). AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas 2012-08-24 pateikė Kauno miesto savivaldybei pretenziją Nr. 100-773 dėl 2532,03 Lt žalos atlyginimo, tačiau atsakovas 2012-10-26 raštu Nr. (A27V128)-R-4653 minėtos pretenzijos nepatenkino ir neatlygino žalos, nes ji nepakankamai pagrįsta (b.l. 26).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.1015 str., reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 d. nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.
Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 str. Šio straipsnio 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 str. 2 ir 3 d. nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Tiek Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p. nustatyta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais nustato 2004-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiūros tvarka. Tvarkos 6 p. nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 p. nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą; neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krūmai turi būti šalinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 p.). CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 d. nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.
Sistemiškai vertinant visas aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas pripažintina, jog pareiškėjo prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimas kildinamas iš Kauno miesto savivaldybės veiklos viešojo administravimo srityje, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovo pateikti teismui įrodymai dėl (duomenys neskelbtini) gatvės remonto 2012 m. liepos mėnesį nepatvirtina, jog atsakovas veikė taip, kaip pagal jau minėtus įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, t.y. neįrodė jog tinkamai vykdė (duomenys neskelbtini) gatvės priežiūrą, taisymą ir saugaus eismo organizavimą, kelio duobė nebuvo paženklinta ar aptverta 2012- 06- 14 (b.l. 50,94-102) (ABTĮ 57 str. 1 d.), o pareiškėjo paaiškinimai bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos eismo įvykio medžiaga šią civilinės atsakomybės sąlygą akivaizdžiai įrodo ir tai sąlygojo žalos atsiradimą, t.y. P. K. teisėtai vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įvažiavęs į jokiais įspėjamaisiais ženklais nepažymėtą kelio duobę, apgadino automobilį (b.l. 10).
Atsakovo atstovė teigė, jog vairuotojas, vairuodamas automobilį minėtoje gatvėje, privalėjo elgtis atidžiai, rūpestingai ir atsargiai, pasirinkti saugų greitį, atsižvelgti į kelio, meteorologines sąlygas, vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimo Nr.1950, 19, 133, 134 p., ir šių nuostatų nevykdymas galėjo sąlygoti žalos atsiradimą, tačiau šios aplinkybės nebuvo ištirtos. Kaip matyti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-06-15 nutarimo atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną automobilio vairuotojo- P. K. veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta, o vairuotojo paaiškinimai 2012-06-15 pranešime draudimo bendrovei ir Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (važiuojant Kalvarijų gatve link Europos pr. apie 45 km/h greičiu ir prasilenkiant su automobilius važiavusi priešpriešine juosta, pasigirdo didelis triukšmas ir smūgis dešinėje automobilio pusėje, duobė buvo pilna vandens), jo parodymai bylos nagrinėjimo metu (teko laikytis dešinės kelio dalies dėl lenkimosi su sunkiasvoriu automobiliu, todėl neturėjo galimybės išvengti gilesnės kaip 10 cm duobės0(b.l.125,126) bei patrulio P. J. tarnybinis pranešimas (patvirtino įvykį ir atvykimą į vietą), schema (prijungta eismo įvykio medžiaga) patvirtina, jog pastarajam važiuojant gatve saugiu greičiu ir įvažiavus į duobę, pilną vandens, jis sugadino automobilio galinę dalį (pasekmių mąstas paneigia neatidumą, nerūpestingumą, nesaugų greitį) ir tai paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes. Be to, teismo posėdžio metu ekspertas G. G. patvirtino, jog automobilio tik galinės dalies apgadinimai galimi, kai vairuotojas staiga stabdo pajutęs duobę ir tuomet automobilis visu greičiu trenkiasi galiniais ratais į duobę. Pabrėžtina, kad 2012-06-14 policijos pareigūnai buvo išvykę į įvykio vietą, kur apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę ir eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietą, nepažymėtą gatvėje esančią duobę, jos dislokaciją automobilio atžvilgiu, kitus reikšmingus atstumus. Taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina įvykio faktą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Proceso šalys privalo teikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 57 str.). Atsakovo argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir pasirinkęs saugų greitį galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui atsakovas nepateikė, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent dalinai įtakojo žalos atsiradimą, teismui nėra pagrindo.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Tai reiškia, jog pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.). Įstatymų leidėjo administraciniam teismui suteikta teise rinkti įrodymus teismas gali ir turi pasinaudoti tais atvejais, kai byloje paaiškėja, jog ginčui svarbių aplinkybių nustatymui ir visapusiškam, objektyviam jų ištyrimui turi būti pateikti papildomi duomenys (ABTĮ 57 str.4 d., 68 str.1 d., 80 str.1 d., 81 str.), tačiau bylą nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTĮ 57 str. 6 d. įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais (įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu).
Atsakovas taip pat nesutinka ir su žalos dydžiu ir jos vertinimu. Susisiekimo ministro ir finansų ministro 2000-04-17 įsakymu Nr.120/101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 10 punkte nustatyta, kad atkūrimo (remonto) kaštai - tai išlaidos apgadintos (sužalotos) transporto priemonės atstatymui iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių bei įtvirtina atkuriamosios vertės (kaštų) metodą, kurio pagrindas yra skaičiavimai. Transporto priemonių vertę nustato transporto priemonių vertintojai (15 punktas), taigi nepagrįstas atsakovo argumentas, jog vertinimą atlikęs ekspertas G. G. negalėjo nustatyti transporto priemonės vertės. Transporto priemonės techniniame apžiūros protokole 2012-06-15 buvo pažymėtas transporto priemonės sugadinimai- remontuojamos detalės ir keičiamos detalės (b.l. 10). Ekspertas teismo posėdžio metu patvirtino, jog įrašas apie remontuojamas detales yra netikslus. Jame turėjo būti nurodyta dešinės pusės priekinis ir galinis ratlankiai bei pažymėjo, jog detalių nusidėvėjimas išskaičiuotas ir tai pažymi sąskaitoje nurodytos „žvaigždutės“ (b.l. 10, 16-17, 126). Vadovaujantis jau minėta įrodinėjimo taisykle pripažintina, jog atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Įvertinus tai, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog šie nurodyti darbai ir keistinos detalės nėra būtini ir techniškai nesusiję su patirtais automobilio sugadinimais (ABTĮ 57 str. 1 d.), žalos atlyginimas priteistinas iš Kauno miesto savivaldybės, nes žalos atsiradimą šiuo atveju sąlygojo būtent savivaldybei teisės aktais priskirtų pareigų nevykdymas, o ne atskiros kurios nors savivaldybės institucijos neteisėti veiksmai (ar neveikimas).
Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, jog savivaldybė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti (duomenys neskelbtini) gatvės, esančios Kaune, bei užtikrinti saugų eismą joje, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, kompensuojant išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas ir pareiškėjui – AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamam AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, iš atsakovo priteistinas 2532,03 Lt turtinės žalos atlyginimas.
Pareiškėjas taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo atveju, vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d. nuostatomis, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Vertinant ginčo teisinius santykius, darytina išvada, jog reikalavimas dėl palūkanų priteisimo konkrečiu atveju kildinamas iš civiliniais teisiniais santykiais reglamentuojamos viešojo administravimo subjekto – Kauno miesto savivaldybės – deliktinės prievolės nevykdymo ir atsakovas nėra nei verslininkas, nei privatus juridinis asmuo, todėl yra teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 5 procentų metines palūkanas. Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2532,03 Lt sumos, nuo kreipimosi į teismą dienos (2012-12-21)(b.l. 3-5) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.)(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodą teisės taikymo praktiką, 2010-12-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-2195-10, 2012-07-02 nutartis administracinėje byloje Nr.A-756-1578/2012, 2012-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-2714/2012).
Pareiškėjas prašo priteisti sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį. Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 str. 1 d. nustatyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 40 ir 41 straipsniuose. Pagal ABTĮ 40 str. 1 d. 4 p., skundai (prašymai) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginio (CK 6.271 str.) žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo 76 Lt ir 24 Lt žyminio mokesčio (b.l. 31,61). Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo skundas žyminiu mokesčiu nepamokestinamas, pareiškėjui grąžintinas sumokėtas 76Lt ir 24 Lt žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d. 1 p., 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 5 p., teisėja
nusprendžia:
Priteisti pareiškėjui AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamai AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo (kodas 300633222), iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (kodas 111106319) 2532,03 Lt (du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt du litus ir 3 ct.) turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2532,03 Lt sumos, nuo kreipimosi į teismą dienos (2012-12-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Grąžinti pareiškėjui AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamai AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, 76 Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2012-12-17, ir 24 Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2013-02-28, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos (gavėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“).
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.