Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, kaltinamajam V. S., jo gynėjui advokatui Vaidui Paltanavičiui, nukentėjusios J. V. atstovei V. P., ekspertėms R. D., A. Š., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) autokrautuvo vairuotoju, neteistas, yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 4 d., 149 str. 4 d., 149 str. 3 d., 150 str. 3 d. padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. laikotarpyje nuo 2015 m. rugsėjo mėn. 26 d. iki 2016 m. lapkričio mėn. pradžios, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose gyveno kartu su J. V., žinodamas, kad J. V., gimusi (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, pasinaudodamas J. V. bejėgiška būkle dėl amžiaus, t. y. tuo, kad J. V. negalėjo suprasti seksualinės prievartos reikšmės ir dėl to negalėjo adekvačiai priešintis, panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą – atsivesdamas nakties metu į savo kambarį, grasindamas kumščiu bei suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas, išskyrus veidą, tempdamas už plaukų, demonstruodamas peilį bei juo grasindamas, ją prispausdamas prie lovos arba užguldamas, uždengdamas burną ranka, neleisdamas išeiti iš kambario ir šauktis pagalbos, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, bei grasindamas susidorojimu, suluošinimu, pats nurengdamas arba liepdamas J. V. nusirengti, sistemingai, mažiausiai vieną kartą per mėnesį lytiškai santykiavo su J. V. įvesdamas savo lytinį organą jai į makštį prieš nukentėjusios valią, ranka lietė nukentėjusiosios lytinius organus bei kišo savo pirštus į nukentėjusiosios makštį, taip tenkindamas savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu prieš nukentėjusiosios valią, tokiu būdu išžagino bei seksualiai prievartavo nepilnametę J. V., tuo sukeldamas nukentėjusiajai laikiną psichikos sutrikimą – adaptacijos sutrikimą F43.2, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

V. S. tokiais veiksmais įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d.

V. S. kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2015 m. vasaros iki 2015 m. rugsėjo mėn. 11 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose gyveno kartu su J. V., žinodamas, kad J. V., gimusi (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas J. V. bejėgiška būkle dėl amžiaus, t. y. tuo, kad J. V. negalėjo suprasti seksualinės prievartos reikšmės ir dėl to negalėjo adekvačiai priešintis, panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą – atsivesdamas nakties metu į savo kambarį, grasindamas kumščiu bei suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas, išskyrus veidą, tempdamas už plaukų, demonstruodamas peilį bei juo grasindamas, ją prispausdamas prie lovos arba užguldamas, uždengdamas burną ranka, neleisdamas išeiti iš kambario ir šauktis pagalbos, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, grasindamas susidorojimu, suluošinimu, pats nurengdamas arba liepdamas J. V. nusirengti, mažiausiai vieną kartą per mėnesį lytiškai santykiavo su J. V. įvesdamas savo lytinį organą jai į makštį prieš nukentėjusios valią, ranka lietė nukentėjusiosios lytinius organus bei kišo savo pirštus į nukentėjusiosios makštį, taip tenkindamas savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu prieš nukentėjusiosios valią, tokiu būdu išžagino bei seksualiai prievartavo mažametę J. V., tuo sukeldamas nukentėjusiajai laikiną psichikos sutrikimą – adaptacijos sutrikimą F43.2, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

V. S. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d. ir 150 str. 4 d.

Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-19/2017 išvada patvirtina, kad nukentėjusioji ekspertizės metu ekspertams patvirtino, dėdė V. S., naudodamas prieš ją fizinį smurtą, grasindamas jai, prieš nukentėjusios valią ją žagino ir seksualiai prievartavo. Išvadoje yra nukentėjusios J. V. parodymų citata „ iš pradžių, ką žinau, viskas normaliai. Po to, kai aš paaugau biškį. 14 metų kažkur“. Ekspertų nurodyta, kai nukentėjusioji pradeda kalbėti apie tai, kai buvo jai 14 metų, ji pradeda graudintis. Iš ekspertų išvadų matome, kad J. V. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu. Tyrimo metu jai konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas - adaptacijos sutrikimas F43.2, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų ir daugiau nei metus trukusių įvykių, sutrikdęs jos kasdienį funkcionavimą ir adaptaciją. J. V. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis. Byloje nagrinėjami įvykiai bei jų padariniai pasireiškia J. V. psichikos būsenos pakitimais, tačiau jos suvokimui ir gebėjimui duoti parodymus esminės įtakos neturėjo ir neturi, tačiau, įvertinus išliekantį įvykio ir atsiskleidimo psichotraumuojantį poveikį, papildomai J. V. dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teisme, nerekomenduojama. Konstatuota, jog iki įvykių J. V. galėjo paviršutiniškai suprasti lytinių santykių pobūdį, tačiau negalėjo suprasti seksualinės prievartos reikšmės, ir šiuo metu ji negali pilnai suprasti tokių veiksmų reikšmės. Atsižvelgiant į tai ir į nukentėjusiajai būdingus individualius psichologinius bei santykių šeimoje ypatumus, jos būseną įvykių metu ( pastovi baimė dėl V. S. grasinimų), ji negalėjo aktyviau priešintis įtariamojo su ja atliekamiems veiksmams. J. V., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus bei protinio išsivystymo lygį, galėjo ir gali suprasti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus, tačiau parodymų apimtį didele dalimi veikia jos dėl bylos įvykių pakitusi emocinė ir psichikos būsena. Dėl išliekančio psichotraumuojančio įvykio poveikio, toliau nukentėjusiajai dalyvauti teismo posėdžiuose nerekomenduojama. J. V. bendrieji intelektiniai gebėjimai atitinka statistinį amžiaus vidurkį, tačiau socialinė adaptacija apsunkinta dėl ankstyvoje vaikystėje patirto emocinio apleistumo, augant girtaujančių tėvų šeimoje. J. V. nenustatyti tokie individualūs psichologiniai ypatumai (padidintas įtaigumas, padidintas polinkis fantazuoti ar kt.), dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių aplinkybių bei duoti apie tai parodymus. Įtariamojo daromas poveikis ( psichinis smurtas, t.y. grasinimai ) lėmė, kad J. V. byloje nagrinėjamų įvykių atskleidimas buvo nesavalaikis, itin vėlyvas (T1. b. l. 144-151).

2016-11-12 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti nukentėjusios ir įtariamojo kambariai, esantys tame pačiame name, adresu (duomenys neskelbtini)r. (T1. b. l. 17-25).

Iš 2017-04-14 Tarnybinio pranešimo matosi, kad išanalizuotas (duomenys neskelbtini) esančio namo, t. y. įvykio vietos planas (T1. b. l. 34-35, bei iš paties plano (T1. b. l. 33), matosi, kad nuo nukentėjusios iki įtariamojo kambario galima patekti dviem skirtingais keliais, bei, kad prie įtariamojo kambario yra tualetas.

Iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos pateiktos J. V. charakteristikos matyti, mergaitė draugiška, mandagi, paslaugi. Klasėje dirbantys mokytojai dėl J. elgesio jokių nusiskundimų neturi. J. nori būti užkalbinta, išgirsta, suprasta. (T1. b. l. 101).

Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, kad J. V. yra gimusi (duomenys neskelbtini) (T1. b. l. 102).

Iš 2017-02-10 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarties matyti, kad pavesta VšĮ (duomenys neskelbtini) namų administracijai laikinai vykdyti J. V. rūpintojo pareigas, kol J. V. emocinė būklė taps stabili, bus susigrąžintas saugumo jausmas ir pasitikėjimas rūpintoja G. S.. (T1. b. l. 110-111).

Nukentėjusios J. V. atstovas pareiškė nukentėjusios naudai 15 000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas.

Dėl kaltės pagal LR BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d.

Kaltinamasis V. S. teisiamajame posėdyje pripažino kaltę dalinai. Neigė, kad jis seksualiai prievartavo ir žagino mažametę J. V.. Kaltinamasis aiškino, kad jis seksualiai prievartavo ir žagino J. V., kai jai buvo jau 14 metų, tai yra po 2016 metų rugsėjo 26 dienos. Be to, kaltinamasis dalį esminių faktinių įvykio aplinkybių aiškina sau palankia linkme, siekdamas sušvelninti baudžiamąją atsakomybę. Tai neigia psichinio smurto naudojimą ir grasinimą peiliu. Teismas kaltinamojo V. S. kaltę grindžia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu.

Teismas, vertindamas nukentėjusios J. V. parodymų patikimumą, juos vertina neatsiejamai su kitais byloje surinktais objektyviais bei išvestiniais įrodymais. Vertinimas su objektyviais įrodymais siejamas su ekspertizių išvadomis, o vertinimas su išvestiniais įrodymais siejamas su liudytojų, kuriems nukentėjusioji yra pasakojusi, parodymais. Teismas nukentėjusios J. V. parodymus vertina patikimais, kaip atitinkančius faktines esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Nukentėjusioji J. V. yra patvirtinusi tokias esmines faktines aplinkybes: kad V. S. naudojo fizinį ir psichinį smurtą, į jos lytinius organus kišo varpą ir pirštus. Kad ji anksčiau su kitais lytinių santykių neturėjusi.

Motyvuojamoji dalis

Specialisto išvada Nr. G 763/2016 (09) patvirtina, kad J. V. lytinių organų srityje šviežių sužalojimų nėra, tačiau mergystės plėvėje yra daugybiniai, sugiję plyšimai; ji yra turėjusi lytinių santykių, daugiau kaip prieš 2-3 savaites iki apžiūros. Ši išvada patvirtina nukentėjusios J. V. parodymų tikrumą, kad kaltinamasis V. S. į jos lytinius organus kišo varpą ir pirštus.

Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-19/2017 išvada patvirtina, kad nukentėjusioji ekspertizės metu ekspertams patvirtino, dėdė V. S., naudodamas prieš ją fizinį smurtą, grasindamas jai, prieš nukentėjusios valią ją žagino ir seksualiai prievartavo. Išvadoje yra nukentėjusios J. V. parodymų citata „ iš pradžių, ką žinau, viskas normaliai. Po to, kai aš paaugau biškį. 14 metų kažkur“. Ekspertų nurodyta, kai nukentėjusioji pradeda kalbėti apie tai, kai buvo jai 14 metų, ji pradeda graudintis. Iš ekspertų išvadų matome, kad J. V. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu. Tyrimo metu jai konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas - adaptacijos sutrikimas F43.2, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų ir daugiau nei metus trukusių įvykių, sutrikdęs jos kasdienį funkcionavimą ir adaptaciją. J. V. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis. Byloje nagrinėjami įvykiai bei jų padariniai pasireiškia J. V. psichikos būsenos pakitimais, tačiau jos suvokimui ir gebėjimui duoti parodymus esminės įtakos neturėjo ir neturi, tačiau, įvertinus išliekantį įvykio ir atsiskleidimo psichotraumuojantį poveikį, papildomai J. V. dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teisme, nerekomenduojama. Konstatuota, jog iki įvykių J. V. galėjo paviršutiniškai suprasti lytinių santykių pobūdį, tačiau negalėjo suprasti seksualinės prievartos reikšmės, ir šiuo metu ji negali pilnai suprasti tokių veiksmų reikšmės. Atsižvelgiant į tai ir į nukentėjusiajai būdingus individualius psichologinius bei santykių šeimoje ypatumus, jos būseną įvykių metu ( pastovi baimė dėl V. S. grasinimų), ji negalėjo aktyviau priešintis įtariamojo su ja atliekamiems veiksmams. J. V., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus bei protinio išsivystymo lygį, galėjo ir gali suprasti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus, tačiau parodymų apimtį didele dalimi veikia jos dėl bylos įvykių pakitusi emocinė ir psichikos būsena. Dėl išliekančio psichotraumuojančio įvykio poveikio, toliau nukentėjusiajai dalyvauti teismo posėdžiuose nerekomenduojama. J. V. bendrieji intelektiniai gebėjimai atitinka statistinį amžiaus vidurkį, tačiau socialinė adaptacija apsunkinta dėl ankstyvoje vaikystėje patirto emocinio apleistumo, augant girtaujančių tėvų šeimoje. J. V. nenustatyti tokie individualūs psichologiniai ypatumai (padidintas įtaigumas, padidintas polinkis fantazuoti ar kt.), dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių aplinkybių bei duoti apie tai parodymus. Įtariamojo daromas poveikis ( psichinis smurtas, t.y. grasinimai ) lėmė, kad J. V. byloje nagrinėjamų įvykių atskleidimas buvo nesavalaikis, itin vėlyvas.

Apklausti ekspertai A. Š. ir R. D. kategoriškai patvirtino, kad nukentėjusioji J. V. patyrė seksualinę prievartą. Kad nukentėjusios emocinė ir psichinė būsena tą patvirtina. Kad nukentėjusioji nėra linkusi fantazuoti, kad jos parodymai yra tikri.

Išžaginimo ir seksualinio prievartavimo sudėtis yra formali. Išžaginimas ir seksualinis prievartavimas laikomas baigtu nuo lytinio santykiavimo ar seksualinio prievartavimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas pabaigė lytinį aktą ir patenkino lytinę aistrą. Kaltinamasis V. S. pripažino, kad žagino ir prievartavo nukentėjusiąją V. V.. Kaltinamojo lytinį santykiavimą su nukentėjusiąja patvirtina teismo medicinos ekspertizės išvada, kad mergystės plėvėje yra įplyšimas. Kaltinamasis žinojo, kad nukentėjusioji J. V. yra nepilnametė. Nukentėjusioji J. V. kategoriškai patvirtino, kad V. S. prieš jos valią vesdavosi į savo kambarį, naudodavo fizinį ir psichinį smurtą prieš ją. V. S. buvo nukentėjusiąją įbauginęs ir ji jo bijodavo.

Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas kaltinamąjį V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 149 str. 3d., 150 str. 3d.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai pagal LR BK 149 str. 3d. ir LR BK 150 str. 3d. ( idealioji nusikaltimų sutaptis).

Dėl nepasitvirtinusio kaltinimo pagal LR BK 149 str. 4 d. ir 150 str. 4 d.

Ikiteisminio tyrimo metu šis kaltinimas V. S. buvo grįstas nukentėjusios J. V. pas tyrėją duotais parodymais: J. V. paaiškino, kad nuo 2015 m. vasaros, tikslaus laiko pasakyti negali, nes neprisimena, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos dėdė V. S. prie jos lytiškai priekabiaudavo jo kambaryje, ją "grabinėdavo" rankomis per drabužius, pakeldavo viršutinę maikutę ir "grabinėdavo" savo rankomis jos krūtinę. Taip pat kišdavo savo rankų pirštus jai į makštį, taip pat kišdavo savo lytinį organą. Sakydavo jai, kad negali "nuleisti", nes ji nepilnametė. (t. 1, b. l. 48-50).

Teismas, analizuodamas ir vertindamas šiuos tyrėjo užrašytus nukentėjusios parodymus, daro išvadą, kad 2015 vasarą V. S. priekabiavo ir nukentėjusioji nurodo kokius veiksmus su ja atliko. Toliau nukentėjusioji nenurodo konkretaus laiko, kai V. S. kišdavo pirštus ir lytinį organą į jos makštį, bet nurodo aplinkybę, - tai jis sakydavo, kad negali nuleisti, nes ji nepilnametė.

Teismas išanalizavo kitus nukentėjusios J. V. duotus parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, papildomus parodymus, ir ekspertizės metu jos duotus parodymus ekspertams.

Pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji J. V. yra nurodžiusi tokias faktines aplinkybes, susijusias su veikos padarymo laiku ( apklausta 2016-12-15). Būtent: nukentėjusioji V. V. nurodo, kad seksualinis prievartavimas ir žaginimas prasidėjo prieš metus laiko. Pirmą kartą santykius su V. S. turėjo, kai jai buvo 15 ar 14 metų. Papildomai apklausta pas tyrėją, nukentėjusioji J. V. nurodo, kad santykiai su V. pablogėjo, kai jai sukako 14 metų. Atliekant ekspertizę, nukentėjusioji ekspertams yra nurodžiusi, kur jos žodžiai ekspertizės akte yra cituojami: „ iš pradžių, ką žinau, viskas normaliai. Po to, kai aš paaugau biškį. 14 metų kažkur“. Ekspertų nurodyta, kai nukentėjusioji pradeda kalbėti apie tai, kai buvo jai 14 metų, ji pradeda graudintis.

Nukentėjusioji J. V. pas ikiteisminio tyrimo teisėja buvo apklausta 2016 metų gruodžio 16 dieną ir ji nurodo, kad V. S. ją pradėjo žaginti ir seksualiai prievartauti prieš metus laiko. Taigi, atskaičius metus laiko atgal, tai buvo 2015 metų gruodžio mėnuo. Taip pat nurodo, kad jai tada buvo 15 ar 14 metų. Taip pat, tiek ekspertams, tiek papildomai apklausta tyrėjui, ji aiškino, kad jai buvo 14 metų.

Teismas pažymi tą itin svarbią aplinkybę, kad nukentėjusioji J. V. nei vienoje apklausoje nėra nurodžiusi, kad ją V. S. seksualiai prievartavo ir žagino, kai jai buvo 13 metų.

Kaltinamasis V. S. pripažino, kad seksualinius veiksmus su nukentėjusiąja J. V. pradėjo po 2015 metų rugsėjo 26 dienos.

Teismas, vertindamas nukentėjusios J. V. nurodytas esmines aplinkybes, susijusias su jos amžiumi ir kaltinamojo V. S. parodymus, daro išvadą, kad nėra pakankamų neginčijamų įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad kaltinamasis V. S. laikotarpiu nuo 2015 metų vasaros iki 2015 metų rugsėjo 11 dienos žagino ir seksualiai prievartavo mažametę J. V..

Kaltinamasis V. S. iš kaltinimų pagal LR BK 149 str. 4 d. ir 150 str. 4 d. išteisinamas, kadangi nepadaryta nusikalstama veika (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl bausmės

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. S., vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, į jį charakterizuojančią medžiagą, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę V. S., atsižvelgia į tai, kad jis padarė labai pavojingą nusikalstamą veiką - sunkų nusikaltimą. Todėl jam skiriama laisvės atėmimo bausmė. Teismas, nustatydamas kaltinamajam bausmės dydį, atsižvelgia į kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis V. S. pirmą kartą nusikalto ir buvo neteistas, yra dirbantis, charakterizuojamas patenkinamai.

Todėl V. S. yra skiriama sankcijoje numatyta artima vidurkiui laisvės atėmimo bausmė.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusios nepilnametės J. V. atstovas V. K. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo V. S. 15 000 (penkiolika tūkstančių) eurų nukentėjusios nepilnametės J. V. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Civilinis ieškinys tenkinamas dalinai.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę: 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.

Teismas pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, t. y. parinkti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką, yra teismo funkcija. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, ir tai vertybei padaroma skirtingo dydžio žala, - neturtinė žala patiriama individualiai, tai, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti, teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką. Pažymėtina tai, kad, siekiant užtikrinti nuketėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą, pažeistos vertybės pobūdis, specifika, kaip objektyvus kriterijus, pripažintinas vienu iš esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų, į kurį atsižvelgiant nustatomi teisės pažeidimo sukelti neigiami neturtinio pobūdžio padariniai nukentėjusiam asmeniui. Tačiau, teisingo neturtinės žalos atlyginimo koncepcijai reikalaujant ne tik užtikrinti protingą nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens skirtingų interesų pusiausvyrą bei proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą. Kadangi kiekvienam asmeniui jo teisių pažeidimas turi skirtingą poveikį, neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti turi reikšmės visos – tiek susijusios su pažeistų teisių ir teisių pažeidimo pobūdžiu, tiek leidžiančios įvertinti konkrečią nukentėjusiojo, taip pat žalą padariusio asmens situaciją ir taip individualizuoti piniginės kompensacijos dydžio parinkimą – bylos aplinkybės. Dėl to, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į ginamos vertybės pobūdį ir specifiką, būtina įvertinti kriterijų visumą, t. y. vadovautis tiek įstatyme nustatytais, tiek teismų praktikoje suformuotais bei taikomais vertinamaisiais kriterijais, sudarančiais pagrindą nustatyti didesnį ar mažesnį atlygintinos neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, taip pat atsižvelgti į teismų ankstesnėse analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (LAT nutartys 2K-324-507/2016; 2K-16-895/2016). Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, jog už nepilnamečio seksualinį prievartavimą ar išžaginimą neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 3 000 iki 10 000 eurų. ( Apeliacinio teismo baudžiamosios bylos Nr. 1A-499/2012; 1A-480-396/2016; 1A-427-495/2016; 1A-453-202/2016, kuriose buvo palikta galioti pirmos instancijos teismo priimti nuosprendžiai).

Taigi, šioje byloje nustatant neturtinės žalos dydį nepilnametei J. V., teismas atsižvelgia į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir sukeltas pasekmes. Nukentėjusiajai J. V. buvo sukeltos neigiamos emocijos dėl patirto įvykio, buvo sutrikdyta sveikata, jos psichikai buvo padaryta žala. Kaip buvo paminėtos aplinkybės, kaltinamasis atliko seksualinės prievartos veiksmus prieš artimą giminaitę. Todėl moralinė skriauda itin didelė, nes pasekmės dar sunkesnės, kadangi nukentėjusios J. V. bendravimas nutrūko su artimais giminaičiais.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra aiškiai per didelis. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas išvadas, nukentėjusiajai J. V. nustato 10 000 (dešimties tūkstančių) eurų neturtinės žalos dydį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-308 straipsniais,

nusprend ž i a:

V. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį ir jį nubausti:

pagal LR BK 149 str. 3 d. laisvės atėmimu septyneriems metams.pagal LR BK 150 str. 3 d. laisvės atėmimu šešeriems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1p. nuostatomis, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti V. S. subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą septynerius metus. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

V. S. iš kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 4 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta nusikalstama veika (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Į atliktos bausmės laiką įskaityti išbūtą laiką laikinam sulaikyme nuo 2016 m. lapkričio 12 dienos iki 2016 m. lapkričio 14 dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. S. sulaikymo dienos vykdant teismo nuosprendį.

Kardomąsias priemones: - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios J. V. ir nesiartinti prie jos; dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje,- palikti galioti iki bus pradėtas vykdyti įsiteisėjęs teismo nuosprendis.

Priteisti iš V. S. 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai J. V..

Daiktinius įrodymus - kompaktinius diskus su nukentėjusiosios J. V. apklausomis, liudytojos J. V. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją, su informacija iš įtariamojo V. S. mobiliojo ryšio telefono ( viso 5 vnt.) saugoti su baudžiamąja byla.

V. S. asmens tapatybės kortelę, pradėjus vykdyti nuosprendį, išsiųsti V. S. bausmės atlikimo pataisos namų administracijai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.