Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-02-29 · Byla Nr. ATP-295-533/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-29
Bylos Nr.
ATP-295-533/2012
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktoras Dovidaitis
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-295-533/2012Teisminio proceso Nr.: 4-01-3-04736-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4., 45.4.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. vasario 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimo, kuriuo J. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 1 d., 127 str. 1 d. ir 130 str. 1 d., subendrinus nuobaudas jam paskiriant galutinę nuobaudą - 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimu J. D. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 1 d., 127 str. 1 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, nes jis, 2011 m. rugsėjo 1 d., apie 10.39 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį „Renault 21“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą Nr. 534 „Pėsčiųjų perėja“, kai tuo metu greta ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio vairuotojas sustojo prieš perėją ir praleido pėsčiąją, ėjusią iš dešinės į kairę, jo važiavimo krypties juosta, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 37 ir 38 punktų reikalavimus, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir partrenkė pėsčiąją M. D.. Apie įvykusį eismo įvykį, su kuriuo susijęs, nepranešė policijos pareigūnams ir nepasilikęs eismo įvykio, su kuriuo susijęs, vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 231.4 p. reikalavimus, pasišalino.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu J. D. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimą neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o paskirtą 3000 litų baudą sumažinti iki 1000 litų bei ją išdėstyti 24 mėn. laikotarpiui.

Pažymi, kad automobiliu naudojasi dėl neįgalumo, o Lietuvos Respublikos ATPK 27 str. 3 d. yra nustatytas draudimas skirti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, jei asmuo naudojasi transporto priemonėmis dėl neįgalumo. Teigia, kad pirmos instancijos teismo paskirta 3000 litų bauda prieštarauja protingumo ir teisingumo principui, kadangi, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visetą, apeliantui taikytinos Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatos.

Atkreipia dėmesį, kad atsižvelgus į bylos aplinkybes manytina, jog J. D. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nustatyto pažeidimo sudėties. Tam, kad apeliantas būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, turėjo būti nustatyti visi šie požymiai: 1) turi būti įvykęs eismo įvykis; 2) jis turi būti susijęs su šiuo įvykiu; 3) jis turėjo pasitraukti iš eismo įvykio vietos; 4) pasitraukimas iš eismo įvykio vietos turėjo vykti pažeidžiant Kelių eismo taisykles; 5) iš eismo įvykio vietos turėjo pasitraukti tyčia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N16-2330/2007, N1-1715/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-234-533/2011). Pripažįsta ir neneigia įvykusio fakto, tačiau po susidūrimo su pėsčiąja M. D. apeliantas sustabdė automobilį, įjungė avarinę šviesos signalizaciją ir išlipo padėti bei įsitikinti, ar ji nenukentėjo. J. D. nespėjus prieiti prie nukentėjusiosios, ši jau buvo atsistojusi ir, padedant kitam vyriškiui, pati nuėjo iš įvykio vietos. Taigi, apeliantas, manydamas, kad niekas nenukentėjo, nuvažiavo.

Pažymi, kad kaltė dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyti pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Apeliantas teigia iš įvykio metu buvusių aplinkybių nesuvokęs, kad įvyko eismo įvykis, apie kurį būtina pranešti policijai. Kelių eismo taisyklių 3 p. nustatyta, kad eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Apeliantas tai, kad M. D. nieko nesiskundė ir nuėjo, įvertino kaip faktą, jog ji nebuvo sužeista, o automobilio apgadinimų nebuvo.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas V. B. atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kelių eismo taisyklių 3 p. išaiškinta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos A. A. 2011 m. rugsėjo 1 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad įvykio metu buvo partrenkta pėsčioji M. D., kuriai nustatytas abiejų blauzdų sumušimas, be to, 2011 m. rugsėjo 9 d. transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuota, kad automobilio variklio dangčio dešinėje pusėje atsirado įbrėžimai, ties dešinės pusės valytuvu įskilo priekinis stiklas, taigi, konstatuotina, kad įvyko eismo įvykis.

Kelių eismo taisyklių 231.4 p. nustatyta pareiga pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešus policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus. Byloje esančiais duomenimis (administracinio teisės pažeidimo protokolu, tyrėjos A. A. ir patrulio A. V. tarnybiniais pranešimais, kelių eismo įvykio apžiūros protokolu ir kita rašytine medžiaga) bei pirmos instancijos teismo posėdžio metu liudytojų duotais parodymais nustatyta, kad J. D. po eismo įvykio pasišalino iš įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 231.4 p. ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmos instancijos teismas J. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis yra sulaukęs 68 m. amžiaus (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Skirdamas nuobaudą atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį: padaryti trys pažeidimai, į tai, kad nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, į tai, kad buvo pasišalinta iš eismo įvykio vietos, į J. D. lengvinančias aplinkybes, į tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus, gailėjosi, be to pažeidimą padarė sulaukęs daugiau kaip 65 metų, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į jo asmenybę ir asmens duomenis: 68 metų amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, administracine tvarka nebaustas, duomenų apie teistumą byloje nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą J. D., neturėjo duomenų apie tai, kad jis naudojasi transporto priemone dėl neįgalumo, nes nutarimas buvo priimtas 2011 m. gruodžio 22 d., t. y. tą pačią dieną, kai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus II teritorinis skyrius išdavė Specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo pažymą ir specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo pažymą, todėl nesivadovavo Lietuvos Respublikos ATPK 27 str. 3 d. numatyta nuostata.

Lietuvos Respublikos ATPK 27 str. 3 d. yra nustatyta, jog atėmimas teisės vairuoti transporto priemones negali būti skiriamas asmenims, kurie naudojasi šiomis transporto priemonėmis dėl neįgalumo, išskyrus atvejus, kai vairuoja neblaivūs asmenys arba apsvaigę nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų. Byloje esantys duomenys (Specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo pažyma ir specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo pažyma, išduotos 2011 m. gruodžio 22 d.) patvirtina tą aplinkybę, jog J. D. savo transporto priemonę naudoja neįgalaus asmens būtinajam transportavimui ir jo gyvybiškai būtiniems poreikiams tenkinti.

Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju J. D. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neskirtinas.

Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad už Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą J. D. paskirta tinkamo dydžio bauda, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 27 str. 3 d., teisė vairuoti transporto priemones neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p.,

nutarė:

J. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimą pakeisti:

Pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 27 str. 3 d. panaikinti J. D. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. paskirtą nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams, o paskirtą 3000 litų baudą palikti nepakeistą.

Subendrinus administracines nuobaudas, paskirti J. D. galutinę nuobaudą - 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą. Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Viktoras DovidaitisNuorašas tikras: