- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-27
- Bylos Nr.
- ATP-234-533/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-01026-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Dovidaitis
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Viktoras Dovidaitis, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutarimo, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. galutinė nuobauda paskirta 200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Ž. nubaustas už tai, kad jis 2011-02-22, apie 8.23 val., vairavo kelių transporto priemonę - automobilį Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga aikštelėje prie pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo neatidus - atsitrenkė į stovintį automobilį Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį Ž. G. , kuriuo naudojosi A. D. , ir jį apgadino sudaužydamas galinio bamperio dešinį kampą ir nubrėždamas galinį dešinį sparną, po ko nepranešęs policijai iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, pasišalino, tuo pažeidė KET 9, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Atmetus šį jo ptašymą, sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutarimą, teismas tinkamai neįsigilino į bylos aplinkybes, savaip interpretavo byloje pateiktus įrodymus, o tai sąlygojo nepagrįstos ir neteisėtos nutarties priėmimą. Teigia, kad 2011-02-22, apie 8.20 val., atvyko į Santariškių klinikas planiniui širdies ir kitus patikrinimus ir neradęs vietos priparkuoti prie klinikų, įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur ties namu Nr. 3B, bandė apsisukti, pavažiuodamas atbuline eiga. Atliekant šį manevrą pajuto, kad automobilis lengvai į kažką atsirėmė. Kadangi buvo tamsu ir daug nevalyto sniego, jo automobilyje veikė radijas, skubėdamas prisiparkuoti smūgio į kitą automobilį garsą palaikė kaip atsirėmimą į sukastą sniegą ar šaligatvio bordiūrą. Pavažiavęs (duomenys neskelbtini) gatve 30 metrų, priparkavo automobilį ir nuskubėjo į klinikas. Pažymi, kad jei būtų supratęs, jog važiuodamas atbuline eiga atsirenkė į kitą automobilį, prieš palikdamas tarnsporto priemonę apie įvykį būtų parnešęs policijai. Tačiau skubėdamas pas gydytojus, neįsitikino, ar girdėtas garsas buvo smūgis į kitą automobilį. Sveikatos patikrinimas baigėsi tik 16.30 val. Atėjęs prie automibilio ir sužinojęs apie eismo įvykį, pripažino, kad smūgį į kitą automobilį įvertino kaip atsirėmimą į pusnį, nesuvokdamas kas įvyko, automobilį pastatė už laisvoje vietoje už 30 metrų, gailisi dėl to, tačiau neigiapasišalinęs iš įvykio vietos. Atsižvelgiant į tai, jo prisparkavimas kitoje vietoje nepagrįstai įvertintas kaip pasišalinimas iš įvykio vietos. Pažymi, kad jis nesuvokė, kad važiuodamas atbuline eiga kliuddė kitą automobilį, be to, jeigu jis būtų ketinęs pasišalinti iš įvykio vietos, išvažiuotų iš (duomenys neskelbtini) gatvės, o neparkatuotų automobilio, kur apie įvykį ir jo automobilio buvimo vietą galėtų pranešti tiesiogiai įvykį matę asmenys. Mano, kad esant ribotui matomumui, jo autombilio niekas neįsimintų ir pažeidėjas liktų nenustatytas.
Apelianto teigimu, teismas nesiėmė priemonių išsiaiškinti svarbias bylai aplinkybės, t.y. atstumą tarp automobilių, nes sudarant eismo įvykio vietos planą šis faktas nebuvo nurodytas, parkavimosi prie Santariškių klinikų galimybes ir vizito pas gydytoją laiką, dėl ko akivaizdu, kad esant parkavimo vietų trūkumui, skubėdami į vizitą pas gydytojus, pažeidę KET taisyklių reikalavimus, ligoniai neturi galimybių laukti policijos pareigūnų.
Apelianto teigimu, paskirdamas jam baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, teismas netinkamai taikė nuobaudų skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Mano, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis senyvo amžiaus, turi invalidumą. Dėl sveiktos būklės jam sunku vaikščioti, tačiau jis turi reguliai lankytis pas gydytojus. Todėl atėmus teisę vairuoti transporto priemones, bus nepagrįstai apsunkinta galimybė lankytis gydymo įstaigose, važiuoti pas vaikus, draugus ar pasirūpinti buitimi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. Ž. buvo pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda - 200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. ATPK 127 str. 2 d. įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 str. 1 d. numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
A. Ž. paties eismo įvykio fakto neginčija, tačiau mano, kad jis nepadarė pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., o iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nes nepajuto jokio kontakto tarp automobilių. Tuo metu pagalvojo, kad automobilis atsirėmė į sniego pusnį. Teigia, kad jokio smūgio garso negirdėjo, nes automobilyje grojo radijas.
Remiantis teismų praktika, pagal ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, N1-1715/2007, N575-2198/2009).
Teismo vertinimu, byloje esančių duomenų apie 2011-02-22 eismo įvykyje dalyvavusių automobilių Mazda 626 ir Peugeot 206 apgadinimų pobūdį ir mastą (abiejų automobilių buvo nestipriai apgadinti galiniai bamperiai) (b.l. 15-16, 17-19) nepakanka daryti neabejotinai išvadai, kad minėtų objektų kontaktas buvo pakankamai stiprus, dėl ko A. Ž. privalėjo jį pajusti arba išgirsti. Dėl šios priežasties didelę reikšmę įgyja betarpiškai įvykį stebėjusių liudininkų L. V. ir A. L. parodymai. Nors eismo įvykio liudininkės L. V. ir A. L. nurodė, kad A. Ž. važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į automobilį Peugot 206 ir nuvažiavo, kad automobilių kontaktas buvo stiprus ir A. Ž. suprato, jog atsitrenkė į automobilį, o ne sniego pusnį, kad prisiparkavęs automobilį kitoje vietoje, A. Ž. jį apžiūrėjo, tokie liudytojų parodymai negali paneigti A. Ž. versiją apie tai, kad ketinimų pasišalinti iš eismo įvykio vietos jis neturėjo. Tai, kad A. Ž. nepažiūrėjo automobilio dėl sugadinimų, o patikrino ar viso durys uždarytos, teismo vertinimu eismo įvykio liudininkės galėjo palaikyti kaip automobilio apžiūrą. Be to, abi liudininkės teisme pripažino, jog aikštelė buvo apsnigta, retai valoma, tądien taip pat buvo nevalyta, todėl visai tikėtina, kad senyvo amžiaus žmogus (gim. 1935 m.) galėjo nesąmoningai palaikyti atsirėmimą į kitą automobilį kaip į apledėjusio sniego pusnį. Tai, kad aikštelėje buvo labai daug sniego, buvo suvažinėtas, paliudijo ir teisme apklaustas pagal iškvietimą atvykęs pareigūnas D. P. . Tuo pačiu neįtikėtina, jog, kaip kad teigia liudytojos, matydamas A. Ž. stebinčias ir Peugeot 206 apžiūrinčias moteriškes, pastarasis į tai nekreipia dėmesio ir prisiparkuoja automobilį liudytojų matymo zonoje, galimai suvokdamas, kad apie įvykį jos gali pranešti policijai. Vertinant susidariusią situaciją, buvusias parkavimosi sąlygas, A. Ž. amžių ir sveikatos būklę, darytina išvada, kad A. Ž. neturėjo ketinimų pasišalinti iš eismo įvykio vietos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutarimas naikintinas dalyje dėl A. Ž. nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d., už pasišalinimą iš įvykio vietos, kitoje dalyje paliekant nutarimą nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
A. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutarimą pakeisti: administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 130 str. 1 d. A. Ž. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose šio pažeidimo sudėties.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.