Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto, Astos Radzevičienės, sekretoriaujant Laisvidai Versekienei, dalyvaujant ieškovui T. P. V., jo atstovei adv. J. J., atsakovės D. V. atstovui adv. A. B., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. V. ir trečiojo asmens Danske Bank A/S Lietuvos filialo apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-11 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. P. V. ieškinio pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalinimo bei pagal atsakovės D. V. priešieškinį dėl su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų (tretieji asmenys – Danske Bank A/S Lietuvos filialas, AB „Swedbank“, UAB Danske lizingas, Valstybinė mokesčių inspekcija; išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos tarnyba).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ginčo esmė

Trečiasis asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas neprieštaravo, jog bankui įkeistas šalių nekilnojamas turtas priklausytų tiek abiem, tiek kiekvienam iš jų su sąlyga, kad turto hipoteka bankui liks galioti. Tačiau prieštaravo šalių prašymams kredito sutartį pripažinti asmenine ieškovo prievole. Paaiškino, kad bankas nėra gavęs iš ginčo šalių atnaujintos informacijos apie jų pajamas, todėl nėra galimybės įvertinti kredito grąžinimo rizikos (t. III b. l. 1-3).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-11 sprendimą dalyje, kurioje nepatenkintas priešieškinys, ir jį tenkinti šioje dalyje: panaikinti 2000-09-28 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įtraukto į santuokų apskaitą įrašą (duomenys neskelbtini) apie atsakovės D. V. ir ieškovo T. P. V. 2000-08-26 sudarytą santuoką (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, pripažįstant, jog šeima iširo dėl ieškovo T.P. V. kaltės; nepilnamečių vaikų A. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina D. V.; nustatyti tokią nepilnamečių vaikų A. V. ir J. V. bendravimo su tėvu T. P. V. tvarką: T.P. V. turi teisę matytis su A. V. ir J. V. vieną kartą per mėnesį – antrą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 19:00 val. iki sekmadienio 15:00 val.; T. P. V. turi teisę matytis su A. V. ir J. V. nuo vienos iki dviejų savaičių mokyklos atostogų metu priklausomai nuo vaikų atostogų trukmės; visais atvejais T. P. V. vaikus pasiima iš D. V. gyvenamosios vietos ir pristato į ją; pripažinti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), bendra jungtine nuosavybe ir priteisti natūra ieškovui, o iš T. P. V. D. V. – 118638,46 Lt kompensaciją už ieškovui natūra tenkančio atsakovės turto dalį; pripažinti bendra jungtine nuosavybe ir priteisti D. V. 2317/8135 dalių paslaugų paskirties patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių unikalus (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 81750 Lt; 1/84 dalį automobilių stovėjimo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurios unikalus (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 8619 Lt; 1/2 dalį 144,85 kv. m administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 189500 Lt; motorinį laivą „Brig D33044“ su pakabinamuoju varikliu Merkury (4830 Lt vertės), priteisti T. P. V., o iš T. P. V. D. V. – 2415 Lt kompensaciją už ieškovui natūra tenkančio atsakovės turto dalį; kilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), 36363 Lt sumai priteisti T. P. V., o iš T. P. V. D. V. – 18181,50 Lt kompensaciją už ieškovui natūra tenkančio atsakovės turto dalį; sumažinti ieškovo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje 1/2 netekto turto dalimi (18000 Lt) dėl 2008-05-12 nepataisomai sudaužyto automobilio Land Rover Freelander, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš T. P. V. D. V. priteisiant 18000 Lt kompensaciją už ieškovui natūra tenkančio atsakovės turto dalį; priteisti iš T. P. V. D. V. naudai 37381,48 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (t. VI, b. l . 241-258). Paaiškino, kad su santuoka dėl ieškovo kaltės faktiškai iširo 2009-07-15, o ne nuo 2009-09-01, todėl ieškovo nurodomi neleistinai gauti elektroniniai laiškai neįrodo, jog atsakovė kalta dėl santuokos iširimo. Liudytojų parodymai ir atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas nuo 2008 m. ir toliau piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, neauklėjo ir neprižiūrėjo vaikų. Tai paneigiančių įrodymų ieškovas nepateikė, tačiau teismas nepagrįstai perkėlė nuo ieškovo dalį kaltės atsakovei teisintis dėl ieškovo girtavimo. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai, iškreipdamas faktines bylos aplinkybes, nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo su ieškovu, kadangi visos byloje nustatytos aplinkybės (ekspertizė, vaikų noras, Vilniaus m. VTAS išvada ir kt.) rodo, kad vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina. Teismas nepagrįstai, neatsižvelgęs į turtinę padėtį, nusprendė, jog vaikų poreikiai didesni nei vidutiniai ir priteisė tokį patį išlaikymą koks buvo nustatytas 2012-06-25 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (1400 Lt ir 1200 Lt), nors ši nutartis 2012-10-18 buvo pakeista, išlaikymo dydį sumažinant iki 400 Lt. Ieškovas pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, todėl neturi teisės prašyti nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Taip pat be jokio faktinio pagrindo atsisakė kompensuoti sumažintos bendrosios jungtinės nuosavybės vertę netekto turto dalimi (18000 Lt) dėl apgadinto automobilio. Mini pasaulio maketo kūrimui naudotos šeimos lėšos, todėl pusė maketo vertės turi būti priteista atsakovei. Atsakovei taip pat priklauso kompensaciją už automobilį VW Tiguan (33631,48 Lt). Dalis kilnojamųjų daiktų nepagrįstai pripažinta gyvenamojo namo priklausiniais, nes dalis jų gali be žalos jiems ir gyvenamajam namui būti atskirti bei išlaikyti savo funkcinę paskirtį. Nesutiktina su teismo sprendimu, jog nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokia dalimi atsakovė prisidėjo prie gyvenamojo namo įrengimo, kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto sukūrimo, todėl nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti jai kompensacijos už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį. Pripažinus gyvenamajame name esančius kilnojamuosius daiktus ir priklausinius bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir visus juos palikus ieškovui (bendra vertė 71166 Lt), teismas turėjo priteisti 1/2 jų vertės (35583 Lt) kaip kompensaciją atsakovei už ieškovui natūra tenkančią didesnės vertės bendro turto dalį. 20000 EUR piniginė kompensacija remiantis šalių pasirašytu bet nepateiktu teismui patvirtinti taikos sutarties projektu negali būti laikomas atsakovės priešieškinio patikslinimu, todėl teismas nepagrįstai sprendė dėl pasikeitusios atsakovės valios. Prie bylos pateikti garso įrašai, kurie patvirtina, jog ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu bei draudžia atsakovei bendrauti su vaikais. Teismas nepagrįstai neprijungė prie bylos pateiktų įrodymų garso įrašų darytų 2011-11-09, 2011-11-10 ir 2012-03-13 tarp atsakovės ir jos vaikų, kurie patvirtino aplinkybę, jog ieškovas vis dar piktnaudžiauja alkoholiu bei draudžia vaikams bendrauti su mama. Taip pat prie bylos prijungtini drabužių ir avalynės pirkimo kvitai, kurių pateikimo būtinybė kilo po teismo sprendimo priėmimo, ieškovui neprižiūrint vaikų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka proceso metu atsakovės atstovas paaiškino, kad atsakovė atsisako apeliacinio skundo dalyje dėl turto padalijimo ir prašo išnagrinėti apeliacinį skundą dėl sutuoktinio kaltės dėl santuokos nutraukimo pripažinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisto dydžio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 308 str. 1 d. apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų. Teismas gali nepriimti atsisakymo, jeigu yra šio kodekso 42 str. 2 d. nustatytos sąlygos. Apeliantės D. V. atsisakymas nuo apeliacinio skundo turto tarp šalių padalijimo klausimu neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priimamas. Priėmus dalies apeliacinio skundo atsisakymą, kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims neskundžiant teismo sprendimo dėl turto tarp šalių padalijimo, apeliacinis procesas šioje dalyje nutraukiamas (CPK 308 str. 2 d.).

Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, nes ginčas šioje byloje neliečia viešojo intereso klausimų (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinį procesą dėl turto padalijimo tarp šalių nutraukus, apeliacinė instancija nagrinėja bylą pagal Danske Bank A/S Lietuvos filialo apeliacinį skundą bei D. V. apeliacinį skundą dėl sutuoktinio kaltės nutraukiant santuoką, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo bei dėl išlaikymo vaikams priteisimo skunduose nurodytoje apimtyje.

Dėl „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialo apeliacinio skundo

Pirmosios instancijos teismo sprendimu gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), pripažintas asmenine ieškovo nuosavybe. Atsakovei atsiėmus apeliacinį skundą dalyje dėl turto padalijimo, laikytina, kad tarp šalių ginčas dėl turto padalijimo išspręstas. Todėl nagrinėjant „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialo apeliacinį skundą, svarstytina, ar kredito grąžinimo pareigos priskyrimas asmeniškai ieškovui, nepažeidžia kreditoriaus teisių gauti paskolos grąžinimo įmokas ir sutartas palūkanas. 2007-03-29 kredito sutartyje Nr. BS1130070265 kredito gavėju gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybos užbaigimui nurodomas T. P. V. (t. I, b. l. 122). D. V. šios kredito sutarties nėra pasirašiusi, sutartyje nurodoma, kad D. V. pagal šią sutartį yra laiduotoja. 2007-04-23 laidavimo sutartis Nr. FA-BS1130070265 tvirtina, kad laiduotoja D. V. įsipareigojo solidariai dėl kredito grąžinimo ir palūkanų sumokėjimo atsakyti bankui kartu su kredito gavėju. Sutartis yra galiojanti. Todėl pirmosios instancijos teismas, pripažinęs namą, kurio statybos užbaigimui buvo suteiktas kreditas asmenine T. P. nuosavybe ir nustatęs, kad kredito grąžinimas yra asmeninė T. P. V. prievolė, faktiškai sudarytų kreditavimo ir laidavimo sutarčių esmės nepakeitė – kredito gavėju ir prievolės grąžinti kreditą vykdytoju liko T. P. V., laiduotoja – D. V. Galiojant šioms sutartims banko teisės į skolos išsireikalavimą, negrąžinus skolos laiku, liko tos pačios – pareiga grąžinti skolą liko kredito gavėjui, jam netinkamai vykdant prievolę – solidaria laiduotoja, kaip ir sutarta sutartimis, liko D. V. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nustatyta, kad už kredito grąžinimo prievolė yra asmeninė T. P. V. prievolė, sureglamentavo turtinę atsakomybę ne tarp buvusių sutuoktinių ir banko, tačiau tarp abiejų buvusių sutuoktinių – tuo atveju, jei laiduotojai pagal laidavimo sutartį tektų atlyginti bankui dalį T. P. V. skolos, ji įgytų reikalavimo teisę išsireikalauti iš T. P. V. patirtus nuostolius (CK 6.83 str.). Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas nepažeidžia „Danske Bank“ A/S teisių, todėl „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl sutuoktinių kaltės

Pirmosios instancijos teismo sprendimu nuspręsta nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė laiko, kad sprendimas nepagrįstas dėl to, kad jos kaltės dėl santuokos nutraukimo nėra – su ieškovu ji nebepalaikė santuokinių santykių nuo 2009 m. liepos mėn., o teismas padarė išvadą dėl jos neištikimybės remdamasis laiškais, rašytais 2009 m. rugsėjo mėn., kai šeima jau buvo iširusi. Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas paaiškino, kad atsakovė iš namų kitur gyventi išėjo tik po to, kai jis namuose kompiuteryje rado jos susirašinėjimą su vyru, su kuriuo ji buvo jam neištikima. Pagal CK 3.60 str. 3 d. jeigu sutuoktinis yra neištikimas, preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nenutraukus santuokos atsakovė buvo ieškovui neištikima su kitu vyru. Atsižvelgus, kad gyvenant tarp šalių buvo susiklosčiusi netinkama bendram taikiam gyvenimui situacija, kurią apsprendė ir ieškovo ankstesnis alkoholio vartojimas, laikė, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės atstovas paaiškino, kad apeliantės elektroninis susirašinėjimas su draugu negali būti laikomas įrodymu byloje, kadangi jis gautas neleistinomis priemonėmis – ieškovui neleistinai įsibraunant į atsakovės asmeninį susirašinėjimą. Šalys santuokinius ryšius nutraukė 2009 m. liepos mėn., todėl neištikimybės faktas išvis negali būti naudojamas pripažinti, kad dėl santuokos nutraukimo yra ir atsakovės kaltė.

Pagal CPK 177 str. 1 d. įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba jų nėra. CPK 177 str. 2 d. nustatyta, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Elektroniniai apeliantės susirašinėjimo su kitu vyru laiškai, nėra vaizdo ar garso įrašai, todėl šiai įrodinėjimo priemonei CPK nekelia specialaus reikalavimo, kad šis įrodymas būtų padarytas nepažeidžiant įstatymų. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos proceso metu šis įrodymas nebuvo nuginčytas, todėl jis vertinamas kartu su kitais į bylą pateiktais įrodymais.

Apeliantė paaiškino, kad su ieškovu jie skyrium pradėjo gyventi 2009 m. liepos mėn. Todėl jos neištikimybės faktas nėra ta aplinkybė, kuri gali būti preziumuojama kaip kaltė dėl santuokos iširimo. Tačiau į bylą pateiktas O. V. sutikimas (t. II, b. l. 146) tvirtina, kad atsakovė su vaikais išsikėlė atskirai gyventi nuo ieškovo tik 2009-09-13. Tai patvirtina ir liudytojos L. U.-V. parodymai (t. IV, b. l. 286). Santuokos nutraukimo procesas teisme pradėtas 2009-11-25. Pagal CK 3.49 str. 1 d. santuoka baigiasi, kai ji nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka. Todėl sutuoktinio elgesys kito sutuoktinio atžvilgiu, vertinamas santuokos galiojimo laike. Būdama santuokoje atsakovė ne tik turėjo teisę reikalauti iš ieškovo laikytis CK 3.27 str. įtvirtintų sutuoktinių pareigų, tačiau šių pareigų laikytis ir pati. Todėl pirmosios instancijos išvada, įvertinus nepaneigtą atsakovės neištikimybės faktą galiojant santuokai, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės CK 3.61 str. 2 d. pagrindu, yra pagrįsta.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos

Pagal CK 3.169 str. 2 d. kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Nustatant gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi būti atsižvelgiama į tai, kad remiantis CK 3.156 str. 2 d. tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Taigi sprendžiant ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, pagal įstatymą nei vienas iš tėvų neturi prioriteto ar daugiau teisių vaikų atžvilgiu. Vaikų gyvenamoji vieta nustatoma išskirtinai paisant vaikų interesų ir atsižvelgiant į aplinkybes, lemiančias jų harmoningą dvasinį, emocinį brendimą, tinkamą aplinką ir aprūpinimą dėl galių pilnaverčiai integruotis į visuomenės socialinį gyvenimą. CK 3.174 str. įtvirtinta, kad teismas išsprendžia ginčą vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.

Akivaizdus faktas, kad vaikų kilmės šalis yra Lietuva. Abu vaikai nuo pat gimimo buvo auginami ir auklėjami Lietuvoje, jų pastovi gyvenamoji vieta buvo ir šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Su motina laikotarpiu nuo 2009 m. rusėjo mėn. iki 2010 m. vasario mėn. jie taip pat gyveno Vilniuje, lankė tas pačias ugdymo įstaigas. Lietuvoje gyvena jų artimi giminaičiai – sesuo iš tėvo pusės, seneliai, taip pat motinos brolis, su kuriais jie palaiko ryšius. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010-01-06 buities tyrimo aktas Nr. A715-37-(2.13.2.10-SR6) (t. II, b. l. 56), 2012-02-09 psichologinės ekspertizės aktas (t. IV, b. l. 244-255), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vaikų nuomonės išklausymo aktai (t. VIII, b. l. 94-101) tvirtina, kad vaikai tėvo namuose turi po atskirą kambarį, jų buitis ir priežiūra yra nepriekaištinga, šiuo metu vaikai lanko mokyklą – A. mokosi septintoje klasėje, J. – trečioje klasėje, turi draugų, lanko papildomus lavinimo užsiėmimus, kuriais jie yra patenkinti, šeima tariasi dėl buities tvarkymo taisyklių ir šiame procese dalyvauja vaikai, šiuo metu nėra išreiškę noro keisti nusistovėjusią aplinką. Taigi laikyti, kad vaikams gyvenant su tėvu nėra užtikrinta jų buitis, priežiūra ir auklėjimas, nėra pagrįsta. Tokiu atveju keisti vaikų gyvenamąją vietą į kitą šalį, kurioje jiems reikėtų iš naujo adaptuotis ir susikurti naujus kalbos, mokslo pasiekimo bei susigyvenimo su aplinka įgūdžius, vaikų atžvilgiu nėra prasminga ir laikyti, kad vaikų interesas yra pastoviai gyventi Vokietijoje, nėra pagrįsta. Kaip matyti iš psichologinės ekspertizės akto bei vaikų nuomonės išklausymo 2013 metais, vaikai ilgisi pastovaus būvimo su motina, taip pat nėra pilnai susitaikę su tėvų skyrybomis ir jų įtemptais tarpusavio santykiais. Tačiau vaikų ir motinos bendravimas nėra nutrauktas, vaikai praleidžia dalį atostogų su motina, bendrauja jai atvykus į Lietuvą, bendrauja elektroninio ryšio priemonėmis. Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovas, tiek atsakovė paaiškino, kad turi kitus gyvenimo draugus, todėl dėl jų ryšių su kitais partneriais vaikams tenka susitaikyti ne tik gyvenant su tėvu, tačiau ir tuomet, jei jie gyventų su motina. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad psichologinės ekspertizės metu vaikai išreiškė norą gyventi su motina, vertinama ne atskirai, o bendrame situacijos kontekste. Atsižvelgiant į vaikų nusistovėjusius ryšius gyvenant Vilniuje nuo pat gimimo, keisti jų pastovią gyvenamąją vietą į kitą šalį, reikštų nutraukti jų jau susiformavusius visuomeninius-socialinius ryšius. Todėl vaikų gyvenamosios vietos perkėlimas į Vokietiją yra motinos interesas ne tik gyventi kartu su vaikais, bet pirmiausia išlaikyti karjeros pasiekimus kitoje šalyje. Tuo atremiamas ir apeliantės argumentas, kad aplinkybė, kad vaikai buvo išreiškę 2012 m. pradžioje atliktos psichologinės ekspertizės metu norą gyventi su motina, nulemia sprendimą, su kuriuo iš tėvų turi gyventi vaikai. Šiuo atveju vaikų išreikštas noras gyventi su motina negali nulemti jų gyvenamosios vietos pakeitimo dėl to, kad tai reikštų faktinį suformuotų socialinių-visuomeninių ryšių nutraukimą ir perkėlimą iš jų kilmės šalies, kurioje jie jau yra susiformavę kaip asmenybės, į kitą šalį. Todėl 2012 m. pradžioje išsakytas vaikų noras gyventi su motina neturi nulemti vaikų susiformavusios aplinkos pakeitimo iki jie turės teisę nuspręsti dėl savo gyvenamosios vietos savarankiškai. Vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo klausimas būtų galimas persvarstyti tik tuomet, jei atsirastų aplinkybių, nustatytų CK 3.169 str. 3 d. – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, atidavus vaikus auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis. Taigi aplinkybių keisti pirmosios instancijos sprendimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nenustatyta. Apeliantė savo rašytiniame pasisakyme nurodo į pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytą nepriimtinumą dėl vaikų išvežimo iš Lietuvos Valstybiniu požiūriu. Kadangi teismo sprendimo nurodymas „ir Valstybiniu požiūriu“ nėra argumentuotas ir faktiškai neįtakoja sprendimo, iš teismo motyvuojamosios dalies šalinamas.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Pagal CK 3.170 str. 4 d. kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas motinos su vaikais bendravimo tvarką, vaikų savaitgalių ir atostogų bei švenčių laiką tėvams paskirstė po lygiai, motinai suteikė teisę jai paskirtu su vaikais bendravimo laiku išsivežti vaikus į Vokietiją. Taigi nustatytoji motinos su vaikais bendravimo tvarka atitinka CK 3.156 str. įtvirtintą nuostatą, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios ir užtikrina maksimalų galimą motinos bendravimą su atskirai gyvenančiais vaikais. Ta aplinkybę, kad mokslo metu vaikai gyvena su tėvu ir dėl to daugiau turi galimybės bendrauti su juo, negali nulemti laisvalaikio laiko paskirstymo bendrauti su vaikais nelygumo, kadangi vaikų laisvalaikio laiku, kuris yra paliekamas tėvo žinioje, vaikai turi turėti galimybę bendrauti ir su kitais artimais giminaičiais. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatytoji tvarka atitinka šalių interesų pusiausvyrą ir keisti ją pagrindo nenustatyta.

Dėl vaikų išlaikymo

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė įstatymo nustatytas taisykles, kuriomis remiantis priteisiamas vaiko išlaikymas, kai tarp šalių kyla ginčas dėl jo. Apeliaciniu skundu atsakovė paaiškino, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui būtini kokie nors specialūs poreikiai, kad jų išlaikymui kas mėnuo reikėtų: sūnui A. – 1400 Lt, sūnui J. 1200 Lt. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje minimalus atlygis, kuris būtinas pragyvenimui, yra 1000 Lt. Taigi tokio vaiko išlaikymo dydžio atsakovė neturėtų ginčyti. Didesni vaiko išlaikymo poreikiai gali būti apspręsti didesnėmis vaikų ugdymo sąnaudomis. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai lanko eilę papildomų užsiėmimų (A. šokių, futbolo; J. sporto, muzikos) kuriuos taip pat reikia apmokėti bei vaikus aprūpinti specialia apranga bei į tai, kad tėvai pagal jų pajamas yra pajėgūs teikti vaikams didesnį nei minimalų išlaikymą, pirmosios instancijos teismo nustatytas finansinių lėšų poreikis vaikams nėra per didelis. Pusė išlaikymo yra palikta tėvo sąskaitai, pusė priteista iš atsakovės. Atsakovė pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad jos mėnesinis darbo užmokestis yra 3800 EUR. Tuomet vaikų išlaikymui apie 400 EUR skyrimas per mėnesį jai neturi būti didelė finansinė našta. Išlaidos, kurias ji skiria savo nuožiūra vaikams papildomai susitikimų ir atostogų metu, negali būti priskiriamos kasdieniam vaikų išlaikymui ir jas atsakovė gali mažinti atsižvelgdama į savo galimybes.

Išnagrinėjus apeliacinį skundą teisėjų kolegija nenustatė, kad būtų pagrindas teismo sprendimą apeliacinio skundo ribose panaikinti ar pakeisti. Todėl teismo sprendimas paliekamas galioti, pašalinant iš sprendimo motyvuojamosios dalies žodžius „ir Valstybiniu požiūriu“.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308 str. 2 d., 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutaria:

Priimti D. V. atsisakymą nuo apeliacinio skundo dalyje dėl turto padalijimo ir apeliacinį procesą šioje dalyje nutraukti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-11 sprendimą palikti nepakeistą.

Pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies žodžius „ir Valstybiniu požiūriu“.