Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. B. atstovo advokato Valerijaus Kirpičnikovo (toliau – ir Advokatas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-24 nutarimo, kuriuo S. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., ir nubaustas 579 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. nubaustas už tai, kad 2015-02-21, apie 21.30 val., Tuskulėnų g. Vilniuje, vairavo automobilį Mitsubishi Colt, valst.nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Jo organizme rasta 1.58 ‰ alkoholio. Šiais veiksmais S. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas kelia tik administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde S. B. pripažino pažeidęs kelių eismo taisykles, tačiau teigia pažeidimą padaręs būtinojo reikalingumo sąlygomis, kadangi sėdo už vairo, iškilus būtinumui važiuoti pas blogai parduotuvėje pasijutusią 89 metų amžiaus mamą.

ATPK 17 straipsnyje numatyta, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris, kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog pagal suformuotą teismų praktiką tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas, t. y. turi būti gręsiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; gręsiantis pavojus turi būti realus; gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus; pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Būtinasis reikalingumas yra teisėtas, tik esant visoms sąlygoms. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu bei atsižvelgęs į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus konstatuoja, kad šiuo atveju egzistavo ne visos iš minėtų teisėto būtinojo reikalingumo sąlygų.

Tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, tiek jo motinos G. B. parodymais nustatyta, kad S. B., būdamas neblaivus, važiavo pas savo blogai pasijutusią motiną, tuo metu buvusią parduotuvėje „Maxima“. Jam atvažiavus, mamą rado sėdinčią ant suoliuko parduotuvėje. S. B. teigimu, medikų pagalbos jo mamai neprireikė, ji tik paprašė, kad jis nuvežtų ją namo. Atsakydamas į teisėjo klausimus, S. B. patvirtino, kad būdamas parduotuvėje taksi nekvietė. Buvo sustabdytas policijos pareigūnų tuo metu, kai vežė mamą namo (b. l. 57). Pažymėtina, kad šiuos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus visiškai patvirtino liudytoja apklausta G. B., kuri papildomai nurodė, jog išgėrus validolio, jai pasidarė geriau. Be to, ji žinojo, kad atvažiuos sūnus ir jai vienai nereikės lipti į ketvirtą aukštą ir nešti prekes (b. l. 58). Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog G. B. sveikatai nebuvo iškilęs realus pavojus. Be to, bylos medžiaga neginčytinai nustatyta (to neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo), jog S. B. buvo sustabdytas policijos pareigūnų jam jau būnant kartu su savo motina ir vežant ją namo. Taigi, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, atvažiavęs į parduotuvę bei pamatęs, jog jo mamai yra geriau, S. B., manydamas, kad jos sveikatai visgi gresia pavojus, galėjo išvengti jo kitomis priemonėmis - pasinaudoti taksi paslaugomis arba iškviesti GMP. Tačiau jis turimomis galimybėmis nepasinaudojo, o nusprendė tęsti savo neteisėtus veiksmus – žinodamas, kad yra neblaivus, vėl sėdo už vairo, tokiu savo elgesiu keldamas pavojų ne tik savo, bet ir aplinkinių (tame tarpe ir savo motinos) gyvybei ir sveikatai. Teismui nenustačius visų aukščiau nurodytų sąlygų, būtinų siekiant pripažinti būtinąjį reikalingumą teisėtu, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju S. B. ATPK 17 straipsnio nuostatos netaikytinos.

Apeliaciniu skundu Advokatas taip pat prašė teismo atsižvelgti į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra charakterizuojamas teigiamai, kaip tolerantiškas, jautrus, neabejingas kitų žmonių problemoms Lietuvos pilietis, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei, vadovaujantis TAPK 30¹ straipsnio nuostatomis, paskirti jam švelnesnę nuobaudą nei yra numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje arba iš viso neskirti administracinės nuobaudos.

Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ATPK 30¹ str. nuostatas.

Pažymėtina, kad mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Tam, kad bylą nagrinėjantis organas taikytų ATPK 30¹ str. nuostatas, turi būti nustatytas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės naudai: t.y., ne tik jo atsakomybę švelninančios ir sunkinančios aplinkybės, bet ir pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės.

Bylos medžiaga nustatyta, kad S. B. 2015-04-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 579 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Manydamas, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta per griežta nuobauda ir prašydamas paskirti jam švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatymo, t. y. taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, Advokatas akcentuoja S. B. asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, nurodo, jog jis gailisi padaręs administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios Advokato nurodomos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis ir nesudaro pagrindo taikyti S. B. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad S. B. įvykdytas teisės pažeidimas priskiriamas prie itin pavojingų, galėjusių sukelti žalą ne tik turtui, bet paties pažeidėjo bei kitų asmenų sveikatai ir gyvybei. Dėl pastarosios priežasties už tokio pobūdžio pažeidimų padarymą skirtinos itin griežtos įstatymo numatytos nuobaudos. Tuo tarpu, apylinkės teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, S. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę, paskyrė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui minimalias ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytas nuobaudas - 579 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pažeidimo padarymo metu S. B. buvo nustatytas net 1,58 prom. girtumas. Jo veiksmai tikrai buvo pavojingi. Esant šioms aplinkybėms, vien tik teigiamai jo asmenybę charakterizuojantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo taikyti S. B. ATPK 30¹ str. nuostatas. Be to, pirmos instancijos teismo jau buvo atsižvelgta į juos, skiriant S. B. minimalaus dydžio nuobaudas.

Nagrinėjamo skunde kontekste pažymėtina ir tai, kad skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011).

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad priimdamas skundžiamą nutarimą Vilniaus miesto apylinkės teismas įstatymo nuostatų nepažeidė bei, vadovaudamasis ATPK 30² straipsnio reikalavimais bei atsižvelgdamas į byloje nustatytas pažeidėjo atsakomybę lengvinančią (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi pažeidimą) aplinkybę, paskyrė jam teisingą bei padaryto pažeidimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį atsitinkančią nuobaudą.

S. B. atstovas advokatas Valerijus Kirpičnikovas taip pat prašė nagrinėjant šį apeliacinį skundą rengti žodinį bylos nagrinėjimą. ATPK 302¹⁰ str. 2 d. numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo šios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes visos reikšmingos aplinkybės jau buvo nustatytos pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti S. B. atstovo advokato Valerijaus Kirpičnikovo apeliacinį skundą.

2015-04-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.