- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-04
- Bylos Nr.
- 2A-1436/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02930-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Danguolė Martinavičienė, Artūras Driukas
- Atsakovas
- K. M.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tojaris“
- Kategorijos
- 35.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2378-653/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tojaris“ netiesioginį ieškinį atsakovui K. M. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „TAUNERIS“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Tojaris“ trečiojo asmens BUAB „TAUNERIS“ vardu pareiškė netiesioginį ieškinį atsakovui K. M., prašė priteisti iš atsakovo trečiajam asmeniui 433 690,84 Lt skolos. Nurodė, kad jis yra trečiojo asmens kreditorius, kurio 9 983,27 Lt finansinis reikalavimas patvirtintas trečiojo asmens bankroto byloje. Atsakovas 2006 m. rugpjūčio 1 d. vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo visas trečiojo asmens akcijas ir kartu perėmė S. M. 688 690,84 Lt įsiskolinimą trečiajam asmeniui. Atsakovas, kaip vienintelis trečiojo asmens akcininkas, 2009 m. sausio 30 d. priėmė sprendimą, juo nusprendė išmokėti sau 660 000 Lt dividendų, o 2009 m. balandžio 1 d. atsakovas 433 690,84 Lt dividendus įskaitė į savo skolą trečiajam asmeniui, t. y. 433 690,84 Lt dydžiu sumažino savo skolą trečiajam asmeniui. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1188-258/2012 pagal ieškovo UAB „Tojaris“ ieškinį atsakovams K. M. ir BUAB „TAUNERIS“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pripažino negaliojančiais vienintelio akcininko K. M. 2009 m. sausio 30 d. sprendimą jam išmokėtiniems dividendams skirti 660 000 Lt ir 2009 m. balandžio 1 d. vienintelio akcininko K. M. 433 690,84 Lt dividendų dydžiu atliktą savo 688 690,84 Lt skolos BUAB „TAUNERIS“ įskaitymą. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs K. M. apeliacinį skundą, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Įsiteisėjus minėtam teismo sprendimui, trečiasis asmuo įgijo reikalavimo teisę į atsakovą dėl 433 690,84 Lt skolos, tačiau nesikreipia į teismą dėl šios skolos priteisimo iš atsakovo, tokiu būdu pažeidžia savo kreditorių interesus. Ieškovo nuomone, yra visos CK 6.68 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, leidžiančios ieškovui trečiojo asmens vardu reikšti netiesioginį ieškinį atsakovui dėl 433 690,84 Lt skolos priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu priteisė trečiajam asmeniui iš atsakovo 433 690,84 Lt skolos. Nustatė, kad M. M. ir K. M. su atsakovu 2006 m. rugpjūčio 1 d. sudarė vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas įgijo visas trečiojo asmens akcijas ir tapo vieninteliu bendrovės akcininku. Spręsdamas dėl atsakovo turtinės prievolės trečiajam asmeniui fakto teismas atsižvelgė į atsakovo procesinį elgesį civilinėje byloje Nr. 2-1188-258/2012. Minėtoje byloje atsakovas atsiliepime į ieškinį neginčijo ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis perėmė S. M. skolą ir tapo skolingas BUAB „TAUNERIS“. Analogiškos pozicijos atsakovas laikėsi ir minėtoje byloje pareikštame apeliaciniame skunde. Teismo nuomone, atsakovo piniginės prievolės trečiajam asmeniui buvimo faktą patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis buvo vienintelis trečiojo asmens akcininkas, geriausiai žinantis bendrovės finansinį padėtį, kreditorių ir debitorių įsipareigojimų dydžius, tvirtinantis finansinę atskaitomybę. Paties atsakovo priimtas sprendimas, kuriuo jis 433 690,84 Lt dividendų dydžiu atliko savo 688 690,84 Lt skolos trečiajam asmeniui įskaitymą (tokiu būdu siekiant įvykdyti prievolę), patvirtina atsakovo prievolės sumokėti trečiajam asmeniui skolą buvimo faktą. Atsakovas neabejojo S. M. skolos, kuri, kaip nurodyta sutartyje, buvo patvirtinta įmonės pažyma, faktu nei sudarant vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartį, nei tvirtinant finansinę atskaitomybę. Be to, aplinkybė apie atsakovo įsipareigojimus trečiajam asmeniui buvo tiesiogiai susijusi su reikalavimu, pareikštu minėtoje civilinėje byloje dėl įskaitymo nuginčijimo, kurioje teismas konstatavo, kad atsakovas buvo bendrovės skolininkas, bet neturėjo reikalavimo teisės į UAB „TAUNERIS“. Teismo nuomone, minėtoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra prejudiciniai faktai šioje byloje, todėl jų įrodinėti nereikia (CPK 182 str.). Teismas, papildomai pažymėjęs, kad atsakovo skolos trečiajam asmeniui faktą įrodo ir ieškovo paaiškinimai bei pateikti rašytiniai įrodymai – balansai, kuriuos tvirtino pats atsakovas, padarė išvadą, jog ieškovas įrodė atsakovo prievolę sumokėti trečiajam asmeniui 433 690,84 Lt skolos, todėl priteisė šią sumą iš atsakovo trečiajam asmeniui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Civilinėje byloje Nr. 2-1188-258/2012 nebuvo pareikšta reikalavimo priteisti skolą iš atsakovo, todėl teismas neturėjo pagrindo vadovautis toje byloje priimtais sprendimais ar procesiniais dokumentais. Toje byloje buvo konstatuota, kad atsakovas negalėjo priimti 2009 m. sausio 30 d. sprendimo išmokėti dividendus ir šiuo pagrindu panaikino vienašalį sandorį, t. y. priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Sprendimas išmokėti dividendus buvo priimtas dėl to, kad bendrovės buhalterijoje buvo apskaityta buvusio akcininko S. M. skola bendrovei, tačiau jokių dokumentų ir duomenų, kokiu pagrindu šis įsiskolinimas atsirado, nebuvo ir nėra pateikta nei minėtoje byloje, nei šioje byloje ir šios aplinkybės nei viename iš teisminių procesų nebuvo nustatinėjamos. Pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio faktinį pagrindą. Teismo proceso metu nei ieškovas, nei trečiasis asmuo negalėjo nurodyti, kokiu pagrindu apskaitoje užfiksuotas S. M. įsiskolinimas, kurį perėmė atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kuriais pagrįstų savo teiginius, teismas, laikydamasis civilinio proceso įrodymų vertinimo taisyklių ir negalėdamas nustatyti skolos atsiradimo faktinio ir teisinio pagrindo, negalėjo tenkinti ieškovo reikalavimo. Be to, apeliantui buvo atimta teisė į teisminę gynybą, kadangi nuo šioje byloje nenustatyto teisinio ir faktinio ieškovo reikalavimo pagrindo priklauso teisminės gynybos būdai. Pirma, neaišku, kada atsirado įsiskolinimas, todėl liko neišspręstas ieškinio senaties klausimas, kurį kėlė atsakovas. Antra, neaišku, koks įsiskolinimo pagrindas, t. y. paskolos, civilinės atsakomybės arba pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Civilinėje byloje Nr. 2-1188-258/2012 panaikinus sprendimą išmokėti dividendus atsakovui, kartu buvo konstatuota, kad atsakovas reikalavimo teisių į BUAB „TAUNERIS“ neįgijo, todėl kaip tokio sprendimo pasekmė buvo panaikintas ir atliktas įskaitymas. Toje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl BUAB „TAUNERIS“ reikalavimų S. M. pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, apelianto procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, kad jis perėmė S. M. įsiskolinimą BUAB „TAUNERIS“, savaime neįrodo nei skolos dydžio, nei jos atsiradimo pagrindo. Šias aplinkybes privalėjo įrodyti ieškovas.
2. Teismas neatsižvelgė ir netinkamai taikė CK 6.119 straipsnio 1 dalį, pagal kurią naujasis skolininkas turi teisę reikšti kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, paremtus kreditoriaus ir pradinio skolininko prievolių santykiu. Civilinėje byloje Nr. 2-1188-258/2012 vienintelis klausimas, kuris buvo sprendžiamas pagal pareikštus reikalavimus, buvo tai, kad BUAB „TAUNERIS“ turėjo teisę išmokėti dividendus, todėl joje pateikti procesiniai dokumentai ir priimtas sprendimas niekaip neįrodo, kad pradinis skolininkas S. M. buvo skolingas BUAB „TAUNERIS“, kokia buvo įsiskolinimo suma ir kokiu pagrindu jis atsirado. Pareigą įrodyti šias aplinkybes turėjo ieškovas. Teismas nemotyvavo, kodėl ieškovo niekuo nepagrįstai pozicijai, kad atsakovas yra skolingas, buvo suteiktas prioritetas prieš atsakovo poziciją, jog S. M. bendrovei nebuvo skolingas, nes neaiškus skolos atsiradimo pagrindas. Ieškovas privalėjo suformuluoti reikalavimus ir nurodyti pagrindą. Tik tokiu būdu atsakovas gali tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, t. y. atsikirsti į pareikštus reikalavimus, prašyti taikyti ieškinio senatį netesyboms ir žalai, mažinti neprotingai dideles netesybas, rinkti ir teikti teismui įrodymus apie civilinės atsakomybės sąlygas ar sudarytų sandorių vykdymo aplinkybes, prašyti apklausti liudytojus ir pan. Ieškovas į bylą pateikė tik išvestinius buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie nepasirašyti, neaiškus jų autorius, sudarymo tikslas ir aplinkybės, todėl jie neturi jokios įrodomosios galios. Vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta tik tai, kad BUAB „TAUNERIS“ reikalavimo teisę į S. M. skolą perėmė atsakovas. Tai neįrodo, kad atsakovas yra skolingas BUAB „TAUNERIS“, nes naujasis skolininkas turi teisę reikšti visus atsikirtimus, kuriuos turėtų teisę reikšti pradinis skolininkas, t. y. S. M. (CK 6.119 str. 1 d.). Atsakovo atliktas įskaitymas ir atsakovo pateikti procesiniai dokumentai civilinėje byloje Nr. 2-1188-258/2012 įrodo tik tai, kad S. M. prievoles BUAB „TAUNERIS“ šio asmens įpėdiniai perleido atsakovui, tačiau netgi pačioje Vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartyje užfiksuota, kad S. M. realus skolos dydis, taigi ir jos egzistavimo faktas, nei perleidėjams, nei atsakovui, nei ieškovui nėra žinomas – šalys susitarė, kad paaiškėjus, jog įsiskolinimo dydis yra mažesnis, atitinkamai bus didinama perleidžiamų akcijų kaina. Teismo argumentai, kad atsakovas tapo bendrovės akcininku ir pasirašė finansinės atskaitomybės dokumentus, nesudaro pagrindo teigti, jog S. M. tapo skolingas bendrovei.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl skolos perėmimo. Aplinkybė, kad atsakovas buvo skolingas BUAB „TAUNERIS“, yra konstatuota civilinėje byloje Nr. 2-1188-258/2012. Antra, paties atsakovo veiksmai patvirtina faktą, kad jis buvo skolingas BUAB „TAUNERIS“. Priešingu atveju, yra visiškai nesuprantama, kokiam tikslui tuomet buvo atliktas įskaitymas. Atsakovas, priimdamas sprendimą dėl dividendų išmokėjimo ir vėliau atlikdamas įskaitymą 433 690,84 Lt sumai, savo konkliudentiniais veiksmais pripažino esąs skolingas BUAB „TAUNERIS“. Trečia, apeliantas neginčijo S. M. skolos, kuri buvo patvirtinta bendrovės pažyma nei sudarant akcijų perleidimo sandorį, nei tvirtinant finansinės atskaitomybės dokumentus. Ketvirta, atsakovas civilinėje byloje Nr. 2-1188-258/2012 neginčijo aplinkybės, kad perėmė S. M. 688 690,84 Lt skolą ir įsipareigojo ją padengti. Priešingai, atsakovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose aiškiai patvirtinama, kad atsakovas kartu su akcijomis perėmė ir S. M. skolą BUAB „TAUNERIS“. Penkta, atsakovo skolą patvirtina rašytiniai įrodymai, t. y. BUAB „TAUNERIS“ buhalterinės apskaitos dokumentai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Dėl teismo sprendimo prejudicinės galios. Nereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 str. 2 p.). Tokiu atveju šalis yra atleidžiama nuo pareigos įrodinėti tuos pačius faktus. Įvertinus įsiteisėjusį teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1188-258/2012, atmestini apelianto argumentai dėl neva nepateiktų įrodymų, pagrindžiančių jo įsipareigojimų BUAB „TAUNERIS“ egzistavimą. Aplinkybė apie atsakovo įsipareigojimus BUAB „TAUNERIS“ buvo tiesiogiai susijusi su minėtoje byloje pareikštu reikalavimu dėl įskaitymo nuginčijimo.
3. Dėl reikalavimo teisės. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktame dublike įrodinėjo aplinkybę, kad trečiasis asmuo turi galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę. Pareigą įrodyti aplinkybes, turinčias reikšmės civilinėje byloje, turi ne tik ieškovas, bet ir atsakovas, todėl atsakovas taip pat turi pareigą įrodyti aplinkybes, kad BUAB „TAUNERIS“ reikalavimo teisė šiuo metu yra negaliojanti, suėjęs ieškinio senaties terminas. Taigi atsakovas turėjo pareigą įrodyti, kad prievolė, kurią jis perėmė iš S. M., yra pasibaigusi. Tačiau atsakovas nenurodė jokių faktinių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai yra absoliučiai nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas įrodė atsakovo prievolę sumokėti trečiajam asmeniui 433 690,84 Lt sumą, yra visiškai teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje nustatyta, kad atsakovas K. M. 2006 m. rugpjūčio 1 d. vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis) įsigijo iš S. M. įpėdinių M. M. ir K. M. 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „TAUNERIS“ (trečiasis asmuo) akcijų, kurios sudarė 100 proc. bendrovės įstatinio kapitalo, ir tapo vieninteliu bendrovės akcininku (b. l. 24–29). Iš Sutarties preambulėje ir 5.2.2 punkto matyti, kad atsakovas 2006 m. gegužės 18 d. perėmė S. M. įsiskolinimą trečiajam asmeniui. S. M. įsiskolinimo trečiajam asmeniui dydį – 688 690,84 Lt patvirtina UAB „TAUNERIS“ buhalterinės apskaitos dokumentai (b. l. 69).
Susijusioje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1188-258/2012 pagal ieškovo UAB „Tojaris“ ieškinį atsakovams K. M. ir BUAB „TAUNERIS“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (toliau – susijusi byla) nustatyta, kad K. M., būdamas vienintelis UAB „TAUNERIS“ akcininkas, 2009 m. sausio 30 d. priėmė sprendimą, juo nusprendė paskirstyti bendrovės pelną ir išmokėti sau 660 000 Lt dividendų, o 2009 m. balandžio 1 d. 433 690,84 Lt dividendų sumą įskaitė į savo skolą trečiajam asmeniui. Tokiu būdu atsakovas 433 690,84 Lt dydžiu sumažino savo skolą trečiajam asmeniui. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimu, priimtu susijusioje byloje, K. M., kaip vienintelio akcininko, 2009 m. sausio 30 d. sprendimas ir 2009 m. balandžio 1 d. dividendų įskaitymas į savo skolą UAB „TAUNERIS“ buvo pripažinti negaliojančiais. Taigi pripažinus negaliojančiu atsakovo atliktą jam išmokėtinų 433 690,84 Lt dividendų įskaitymą į jo įsiskolinimą trečiajam asmeniui, atsakovas liko skolingas trečiajam asmeniui 433 690,84 Lt.
Ieškovas UAB „Tojaris“ (BUAB „TAUNERIS“ kreditorius) BUAB „TAUNERIS“ vardu pareiškė netiesioginį ieškinį atsakovui K. M. dėl 433 690,84 Lt skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismui patenkintus ieškinį, atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su priimtu sprendimu, nes, jo nuomone, ieškovas neįrodė atsakovo įsiskolinimo trečiajam asmeniui fakto, įsiskolinimo atsiradimo pagrindo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Susijusioje byloje priimtame įsiteisėjusiame teismo sprendime nurodyta, kad „pripažinus, jog 2009 m. sausio 30 d. akcininko sprendimas išmokėti dividendus buvo neteisėtas, atitinkamai negaliojančiu pripažintinas ir 2009 m. balandžio 1 d. vienintelio UAB „TAUNERIS“ akcininko K. M. 433 690,84 Lt dividendų dydžio atliktą savo 688 690,84 Lt skolos UAB „TAUNERIS“ įskaitymą neteisėtu, nes K. M. buvo bendrovės skolininkas, bet neturėjo reikalavimo teisės į bendrovę“. Šios susijusioje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai ir negali būti ginčijamos bei įrodinėjamos iš naujo. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas susijusioje byloje neginčijo aplinkybės, kad perėmė S. M. 688 690,84 Lt skolą ir įsipareigojo ją padengti. Priešingai, savo procesiniuose dokumentuose atsakovas patvirtino aplinkybes, kad pradinis UAB „TAUNERIS“ skolininkas buvo S. M., iš kurio jis perėmė 688 690,84 Lt įsiskolinimą, ir kad viena iš akcijų perleidimo sutarties sąlygų buvo perimti ir padengti S. M. skolą bendrovei, atsiradusią dar 2005 m. ir sudariusią 688 690,84 Lt. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į paties atsakovo konkliudentinius veiksmus, patvirtinančius, kad atsakovas buvo skolingas trečiajam asmeniui. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai nurodo, kad jeigu atsakovas nebuvo skolingas, nesuprantama, kokiam tikslui tuomet atsakovas atliko įskaitymą. Nurodyto įsiskolinimo buvimo faktą patvirtina ir byloje surinkti UAB „TAUNERIS“ buhalteriniai dokumentai, kuriuos tvirtino ir pats atsakovas.
Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, patvirtinančioms įsiskolinimo buvimo faktą, kaip nepagrįsti atmestini apelianto argumentai dėl ieškovo neįrodyto šio įsiskolinimo atsiradimo faktinio ir teisinio pagrindo bei apelianto teisės į teisminę gynybą suvaržymo. Atsakovas buvo įsiskolinimo perleidimo sandorio dalyvis, todėl jam neabejotinai turi būti žinomos S. M. įsiskolinimo atsiradimo faktinis ir teisinis pagrindas. Būtent apeliantui šioje byloje teko pareiga įrodyti, kad įsiskolinimas, kurį jis parėmė iš S. M., yra negaliojantis arba yra suėjęs ieškinio senaties terminas.
Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas papildomas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Ieškovas patyrė 2 420 Lt išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą apmokėti (b. l. 166–167). Netenkinus apeliacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui UAB „Tojaris“ (j. a. k. 300577065) iš atsakovo K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2 420 (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt) Lt bylinėjimosi išlaidų.