Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Karužiškiai“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Karužiškiai“ vadovo R. G. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovei „Karužiškiai“, tretiesiems asmenims kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, žemės ūkio bendrovei „Dembavos šiltnamiai“, uždarajai akcinei bendrovei „Žvalguva“, uždarajai akcinei bendrovei „Velseka“, V. S.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2023 m. kovo 30 d. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovei (toliau – ir ŽŪB „Karužiškiai“, arba Bendrovė) nemokumo (bankroto) bylą.

2. ŽŪB „Karužiškiai“ vadovas R. G. 2023 m. balandžio 28 d. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti ŽŪB „Karužiškiai“ restruktūrizavimo bylą.

3. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinės bylos pagal prieš tai nurodytus pareiškimus sujungtos į vieną civilinę bylą. Į procesą trečiaisiais asmenimis įtraukti kreditoriai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (toliau – ir VSDFV Panevėžio skyrius), ŽŪB „Dembavos šiltnamiai“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Žvalguva“, UAB „Velseka“, V. S.

4. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi atsisakė Bendrovei iškelti restruktūrizavimo bylą ir jai iškėlė bankroto bylą.

5. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 5 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį ir perdavė klausimą dėl restruktūrizavimo bylos (ne)kėlimo atsakovei ŽŪB „Karužiškiai“ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. liepos 14 d. nutartimi ŽŪB „Karužiškiai“ vadovo R. G/ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei ŽŪB „Karužiškiai“ iškėlimo paliko nenagrinėtą.

7. Teismas nustatė, kad Bendrovė turi 23 kreditorius, tačiau Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatyta tvarka nepateikė jiems JANĮ 8 straipsnio 2 dalyje nustatyto turinio pranešimo ir nenustatė termino susitarimui dėl pagalbos sudaryti taip, kaip yra numatyta JANĮ 8 straipsnio 3 dalyje. Nors pagal JANĮ 8 straipsnio 4 dalį nurodytos įstatymo nuostatos dėl siūlymo sudaryti susitarimą dėl pagalbos (ar priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka) gali būti nevykdomos šioje dalyje išvardintais atvejais, tačiau teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad: ŽŪB „Karužiškiai jau buvo sudariusi susitarimą dėl pagalbos su kreditoriais ir jis yra nevykdomas ar netinkamai vykdomas; likvidatorius inicijuoja ŽŪB „Karužiškiai“ bankroto procesą, nes juridinis asmuo yra nemokus; antstolis (antstoliai) kreditoriams yra grąžinęs(-ę) vykdomuosius dokumentus, nes ŽŪB „Karužiškiai“ neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai. Teismo vertinimu, ŽŪB „Kružiškiai“ vadovui inicijuojant Bendrovės restruktūrizavimo procesą JANĮ 8 straipsnio 1–3 dalies reikalavimų vykdymas buvo privalomas.

8. Teismas sprendė, kad nemokumo procesą inicijavęs juridinis asmuo – ŽŪB „Karužiškiai“ (vadovas), nepasinaudojęs JANĮ 8 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta išankstine ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui tvarka, neįgijo teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Kadangi ŽŪB „Karužiškiai“ vadovas nepasinaudojo JANĮ nustatyta išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka ir jis ateityje dar gali tuo pasinaudoti, teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

9. Atsakovė ŽŪB „Karužiškiai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui restruktūrizavimo bylos ŽŪB „Karužiškiai“ iškėlimo klausimui išspręsti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi Bendrovės pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nenagrinėtą paliko neatsižvelgdamas į faktą, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 5 d. nutartimi, kuria panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartis, grąžino bylą pirmosios instancijos teismui būtent klausimui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo arba nekėlimo išspręsti, tačiau ne pareiškimo priėmimo klausimui spręsti.

9.2. Tiek Panevėžio apygardos teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-240-828/2023, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-690-798/2023 nekvestionavo pareiškimo dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo ir pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo Bendrovei pagrindo. Nagrinėtu atveju, galimybę iškelti bankroto bylą Lietuvos apeliacinis teismas paneigė, tuo tarpu klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

9.3. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-690-798/2023 nustatė, kad ŽŪB „Karužiškiai“ prašė kreditorės VMI skolos sumokėjimą (su palūkanomis) išdėstyti dalimis, tačiau byloje nesant duomenų dėl VMI priimto sprendimo arba atsakymo į apeliantės prašymą sudaryti susitarimą dėl pagalbos, teismas padarė išvadą, kad susitarimas dėl pagalbos per 30 dienų terminą nuo pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dienos (t. y. iki 2023 m. kovo 13 d. įskaitytinai) nebuvo sudarytas. Atsakovės vertinimu, Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje būtent ir konstatavo, kad bandymas išspręsti ginčą taikiai jau yra išnaudotas.

10. Atsiliepime į atskirąjį skundą VMI prašė ŽŪB „Karužiškiai“ atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Nors Bendrovė teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog bandymas išspręsti ginčą taikiai yra išnaudotas, tačiau apeliacinės instancijos teismas tą konstatavo pasisakant dėl VMI teisės teikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, ar Bendrovė laikėsi privalomos ikiteisminės nemokumo proceso inicijavimo tvarkos.

10.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir Bendrovė atskiruoju skundu neteigia, kad kitiems nei VMI kreditoriams būtų pateikusi siūlymą sudaryti susitarimą dėl pagalbos, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog Bendrovė nesilaikė JANĮ 8 straipsnio 1–3 dalyje nustatytos privalomos ikiteisminės nemokumo proceso inicijavimo tvarkos, dėl ko Bendrovės pareiškimas iškelti restruktūrizavimo bylą negali būti nagrinėjamas.

11. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Velseka“ prašė ŽŪB „Karužiškiai“ atskirojo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 5 d. nutartyje nagrinėjo tik klausimą, ar VMI turėjo teisę inicijuoti nemokumo procesą. Teismas nepasisakė ir netyrė klausimo, ar ŽŪB „Karužiškiai“ turėjo teisę kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo procedūros. Teismas nurodė, kad pagal JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nemokumo procesą turi teisę inicijuoti kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs, kad ŽŪB „Karužiškiai“ restruktūrizavimo byla gali būti keliama, nes ji turi finansinių sunkumų, yra gyvybinga ir nėra likviduojama dėl bankroto. Taigi, Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 5 d. nutartyje tik konstatavo, kad galėtų būti keliama restruktūrizavimo byla, tačiau šio klausimo iš esmės nesprendė ir netikrino, ar ŽŪB „Karužiškiai“ laikėsi išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, inicijuodama nemokumo procesą ir prašydama iškelti restruktūrizavimo bylą.

11.2. ŽŪB „Karužiškiai“ atskirajame skunde nenurodė, kad laikėsi išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, nepateikė jokių naujų įrodymų.

11.3. ŽŪB „Karužiškiai“ turi 23 kreditorius, tačiau JANĮ nustatyta tvarka nepateikė kreditoriams JANĮ 8 straipsnio 2 dalyje nustatyto turinio pranešimo ir nenustatė termino susitarimui dėl pagalbos sudaryti taip, kaip numatyta JANĮ 8 straipsnio 3 dalyje. ŽŪB „Karužiškiai“ nebuvo sudariusi susitarimo dėl pagalbos su kreditoriais. Todėl ŽŪB „Karužiškiai“ vadovui inicijuojant Bendrovės restruktūrizavimo procesą JANĮ 8 straipsnio 1–3 dalies reikalavimų vykdymas buvo privalomas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

13. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, konstatavęs, kad nebuvo tinkamai pasinaudota JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, paliko nenagrinėtu ŽŪB „Karužiškiai“ vadovo Rimo Girštauto pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos ŽŪB „Karužiškiai“ iškėlimo.

Dėl pareiškimo palikimo nenagrinėtu, kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos

15. Teisę kreiptis į teismą tam tikros kategorijos civilinėse bylose įstatymų leidėjas sieja su būtinybe laikytis įstatymo nustatytos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Tuo atveju, jei ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. JANĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai.

17. JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad prie juridinio asmens pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo privalo būti pridėti dokumentai, kuriais patvirtinamas juridinio asmens teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimas, t. y. dokumentai, patvirtinantys tinkamą JANĮ 8 straipsnio 1–3 dalių bei 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto įgyvendinimą.

18. JANĮ imperatyviai reguliuoja nemokumo proceso inicijavimo procedūrą tuo atveju, kai nemokumo (bankroto) procesą inicijuoja juridinis asmuo (JANĮ 8 straipsnis). Pagal JANĮ 8 straipsnio 1 dalį juridinio asmens vadovas ar likvidatorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 8 straipsnio 2 dalis). Susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo kreditoriui dienos (JANĮ 8 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl siūlymo sudaryti susitarimą dėl pagalbos ar priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka gali būti netaikomos, jeigu yra viena iš šių sąlygų: 1) anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 2) likvidatorius inicijuoja bankroto procesą, nes juridinis asmuo yra nemokus; 3) antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai (JANĮ 8 straipsnio 4 dalis).

19. Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo, siekdamas tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, turi griežtai laikytis ikiteisminės tvarkos įgyvendinimo sąlygų. Nemokumo proceso inicijavimo tvarkos tikslas – sudaryti galimybę skolininkui įvykdyti neįvykdytą neginčijamą prievolę kreditoriui arba susitarti dėl neteisminio nemokumo problemų sprendimo, sudarant susitarimą dėl pagalbos ar pradedant vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka. Taip pat ja siekiama informuoti visus įmonės kreditorius apie bankrutuoti ar restruktūrizuotis siekiančio juridinio asmens finansinius sunkumus, skatinant kreditorius aktyviai įsitraukti į nemokumo procesą bei užtikrinti nemokumo proceso dalyvių lygiateisiškumą (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis). Taip įstatymų leidėjas sudaro galimybes skolininkui ir kreditoriui išspręsti nemokumo problemas, neiškeliant nemokumo bylos teisme, skatina ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka. Tinkamai pasinaudojus šia ikiteismine nemokumo ginčų sprendimų stadija, atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-607-910/2023, 17 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimą iniciavęs ŽŪB „Karužiškiai“ vadovas nepasinaudojo JANĮ 8 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta išankstine ginčų dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo juridiniam asmeniui tvarka, bei atsižvelgęs, kad ŽŪB „Karužiškiai“ vadovas dar gali ja pasinaudoti, sprendė, kad yra pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

21. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktą, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 5 d. nutartimi grąžino bylą pirmosios instancijos teismui būtent klausimui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo arba nekėlimo išspręsti, tačiau ne pareiškimo priėmimo klausimui spręsti. Be to, tiek Panevėžio apygardos teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-240-828/2023, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-690-798/2023 nekvestionavo pagrindo kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo išnagrinėti ir pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos Bendrovei iškėlimo.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą nepritarti minėtiems atskirojo skundo argumentams.

23. Visų pirma, iš Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-690-798/2023 turinio matyti, kad minėtoje byloje teismas vertino Bendrovės turtinę padėtį nemokumo aspektu ir nustatęs, kad Bendrovė nors ir turi finansinių sunkumų, tačiau yra gyvybinga, laikė, kad Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 30 d. iškelta Bendrovės bankroto byla yra neproporcinga priemonė, prieštaraujanti nemokumo teisės reabilitaciniam tikslui. Minėtu atveju Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutartį, klausimas dėl restruktūrizavimo bylos (ne)kėlimo Bendrovei buvo perduotas pirmosios instancijos teismui iš naujo. Taigi, Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-690-798/2023 nepasisakė ir nevertino, ar Bendrovės vadovas, kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo, laikėsi privalomos ikiteisminės nemokumo proceso inicijavimo tvarkos.

24. Antra, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki kreipimosi į teismą, dėl restruktūrizavimo bylos Bendrovei iškėlimo, Bendrovės vadovas būtų išsiuntęs visiems kreditoriams pranešimus pagal JANĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (CPK 12, 178 straipsniai). Aplinkybės, kad kitiems nei VMI kreditoriams, Bendrovės vadovas neišsiuntė siūlymų sudaryti susitarimą dėl pagalbos, apeliantė taip pat neginčijo.

25. Trečia, teismų praktikoje nurodyta, kad JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinta išimčių, atleidžiančių juridinio asmens vadovą nuo pareigos laikytis privalomos išankstinės ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarkos, t. y. informuoti darbuotojus ar kitą kreditorių grupę apie ketinimą inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą, išsiunčiant pranešimus. Darbuotojų žinojimas apie bendrovės nemokumą ir išankstinis atsisakymas sudaryti susitarimą dėl pagalbos arba priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka JANĮ nėra preziumuojamas. Taigi juridinio asmens vadovas, ketindamas inicijuoti nemokumo procesą, apie tai privalo informuoti visus bendrovės kreditorius, įskaitant bendrovės darbuotojus, JANĮ 8 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-785-910/2023).

26. Taigi, išankstinė ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarka nėra formalus reikalavimas. Tai juridinio asmens vadovui imperatyvai privaloma pareiga, kuri neturi išimčių. Todėl priėmus ieškinį dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo ir vėliau paaiškėjus, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą nesilaikė nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos bei dar gali pasinaudoti šia tvarka, teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytu pagrindu.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pranešimų kreditoriams neišsiuntimo fakto nustatymas šiuo atveju sudaro pagrindą konstatuoti, kad Bendrovės vadovas netinkamai įgyvendino JANĮ 8 straipsnio reikalavimus ir jo teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo neatsirado (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Bendrovė turi 23 kreditorius, kad Bendrovės kreditoriams nėra pateikti JANĮ kurių pagrindu 8 straipsnio 2 dalyje nustatyto turinio pranešimai ir nenustatytas terminas susitarimui dėl pagalbos sudaryti, pagrįstai sprendė, kad Bendrovė nepasinaudojo JANĮ 8 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta išankstine ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui tvarka ir dėl to Bendrovės pareiškimas iškelti restruktūrizavimo bylą negalėjo būti nagrinėjamas. Argumentų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų daryti priešingas išvadas, nei jas padarė pirmosios instancijos teismas, palikdamas pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nenagrinėtu, apeliantė nepateikė. Atsižvelgiant į tai, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo palikimo nenagrinėtu pagrįstumo.

28. Pažymėtina tai, kad pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo palikimas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu neužkerta kelio Bendrovės vadovui pakartotinai kreiptis į teismą dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo Bendrovei, tinkamai įgyvendinus JANĮ 8 straipsnio 1–3 dalių bei 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Dėl procesinės bylos baigties

29. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė aktualias JANĮ nuostatas, reglamentuojančias išankstinę ginčų sprendimo ne teisme tvarką, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios panaikinti ar pakeisti dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atskirąjį skundą atmetus, trečiasis asmuo UAB „Velseka“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnis).

32. Trečiasis asmuo UAB „Velseka“ pateikė teismui duomenis, kad už atsiliepimą į atskirąjį skundą 2023 m. rugpjūčio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 300 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.16 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (1 959,50 Eur × 0,4 = 783,80 Eur), trečiajam asmeniui UAB „Velseka“ iš apeliantės priteisiamos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Karužiškiai“, juridinio asmens kodas 168559125, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Velseka“, juridinio asmens kodas 164817539, 300 Eur (trijų šimtų eurų) teisinės pagalbos išlaidas.