Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė, sekretoriaujant Akvilei Povilanskaitei, dalyvaujant ieškovei R. M., ieškovės atstovei advokato padėjėjai D. B., atsakovo UAB „Druskininkų savaitė“ atstovui E. R., tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, V. A., R. B., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui UAB „Druskininkų savaitė“, tretiesiems asmenims V. A., R. B., dėl teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą gynimo, neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. A. papildomai paaiškino, kad ji, būdama atsakingoji laikraščio „Druskonis“ redaktorė, redagavo ginčo straipsnį. Straipsnis parašytas remiantis teismo nutartimi ir P. B. pasakojimu, jame pateikti ieškovės duomenys nei įstatymų, nei ieškovės teisės į privatų gyvenimą nepažeidė, kadangi straipsnis buvo skelbiamas tikslu informuoti visuomenę apie ieškovės nesąžiningą elgesį P. B. atžvilgiu.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. B. papildomai paaiškino, kad ji maketuoja „Druskonio“ laikraštį. Laikraščio trečiame puslapyje, kuriame buvo publikuotas ginčo straipsnis, aprašomi socialiniai konfliktai. Redakcija pripažįsta asmens teisę į privataus gyvenimo slaptumą, tačiau šiame straipsnyje buvo ginamos apgauto žmogaus vertybės ir identifikuotas sukčiavęs asmuo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas UAB „Druskininkų savaitė“ 2010 m. spalio 1-7 d. Druskininkų krašto savaitraščio „Druskonis“ Nr. 39 (1076) trečiajame puslapyje išspausdino žurnalisto E. R. parašytą straipsnį pavadinimu „Ar taikos sutartis baigsis taikiai?“, kuriame nurodė, kad „<...> Pažįstamų dėka ponia Pranė buvo supažindinta su R. M., gyvenančia Liškiavos g. 11-5“ <...>; <...> „remonto patikėtinė pasakė, kad ji neturinti jokio turto“ <...>; <...> „Šių metų liepos 14 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo viešame posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal P. B. ieškinį atsakovei R. M. dėl turtinės žalos atlyginimo patvirtintas ieškovės P. B. pasiūlymas taikiai baigti kilusį civilinį ginčą ir sudaryti su R. M. taikos sutartį, nutraukiant civilinę bylą. Pagal abiejų šalių taikos sutartį R. M. privalo sumokėti 25 tūkst. Lt sumą ieškovei P. B., pradėdama mokėti nuo š.m. liepos 16 d., t.y. tą dieną atsakovė ieškovei turi sumokėti 10 tūkst. Lt grynais. Beje, šią sumą pagal taikos sutartį R. M. ieškovei jau sumokėjo. Pagal teismo patvirtintą taikos sutartį likusią 15 tūkst. Lt sumą privalo mokėti kiekvieną mėnesį pradedant š.m. rugpjūčio 14 d. po 417 Lt per daugmaž 3-ejus metus. „Pagailėjau vienišos moters, auginančios dukterį <...>“, <...> „niekur nedirbanti, pinigų neturinti, be to patyrusi operaciją“; <...> „turto visiškai neturinti, nes jos turtas, pvz. butas, įregistruotas dukters vardu.“ (b. l. 10). Straipsnis „Ar taikos sutartis baigsis taikiai?“ 2010 m. spalio 1 d. buvo paskelbtas atsakovui priklausančioje interneto svetainėje www.druskonis.lt skiltyje „Policijos žinios“ (b. l. 11), publikuotas interneto svetainėje www.rasyk.lt (b. l. 12) bei nuoroda į straipsnį nurodyta interneto pokalbių svetainėje www.zaliazole.lt (b. l. 13). Informaciją apie ieškovės vardą ir pavardę, jos gyvenamąją vietą, taikos sutarties sąlygas, ieškovės šeimos sudėtį, turtinę padėtį, darbo santykių statusą atsakovo atstovas, straipsnio autorius, gavo iš P. B., pateikusios Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-638-297/2010 pagal ieškovės P. B. ieškinį atsakovei R. M. dėl turtinės žalos atlyginimo, pagal kurią civilinė byla buvo nutraukta patvirtinus šalių taikos sutartį. Straipsnyje „Ar taikos sutartis baigsis taikiai?“ ieškovės vardas ir pavardė, jos gyvenamoji vieta, taikos sutarties sąlygos, ieškovės šeimos sudėtis, turtinė padėtis, darbo santykių statusas publikuoti be ieškovės sutikimo. Ieškovė nurodo, kad atsakovas, laikraštyje „Druskonis“ publikuotame straipsnyje „Ar taikos sutartis baigsis taikiai?“ paskelbęs informaciją apie ieškovę be jos sutikimo, pažeidė ieškovės teisę į privatų gyvenimą. Atsakovo atstovas ir tretieji asmenys tai ginčija.

Dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo

Teisė į privatų gyvenimą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. 1 d. nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas, o 22 str. 4 d. suformuluotas bendrasis privataus gyvenimo gynimo principas, pagal kurį įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą. Teisė į privatų gyvenimą įtvirtinta ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. 1 d., kur nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Lietuvos Respublikos CK 2.23 str. 1 d. įtvirtinta konstitucinė nuostata, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas, taip pat nurodyta, kad informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu. Draudžiama rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą pažeidžiant įstatymus, skleisti surinktą informaciją apie asmens privatų gyvenimą, išskyrus tuos atvejus, kai dėl asmens einamų pareigų ar padėties visuomenėje tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti (CK 2.23 str. 3 d.). Visuomenės informavimo įstatymo 14 str. 1 d. nustatyta viešosios informacijos rengėjų ir platintojų pareiga užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą. Šio įstatymo 14 str. 2 d. numato, kad informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti tik jei tas žmogus sutinka, o pagal 14 str. 3 d. informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Taigi, tiek pagal CK 2.23 str., tiek pagal Visuomenės informavimo įstatymo 14 str. nuostatas būtina sąlyga informacijai apie privatų asmens gyvenimą paskelbti be to asmens sutikimo yra teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas žinoti tokią informaciją.

Spaudos laisvė ir teisė skleisti informaciją yra teisėta tol, kol nepažeidžia kito asmens privataus gyvenimo neliečiamumo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str., Visuomenės informavimo įstatymo 3 str., 4 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str.). Kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Įgyvendindamas teisę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją, asmuo neturi varžyti kitų žmonių teisių ir laisvių, o viešosios informacijos rengėjai, platintojai ir žurnalistai viešąją informaciją turi pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų, gerbti nuomonių įvairovę. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia imperatyvius teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, taikoma teisinė atsakomybė už asmens privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimą.

Žmogaus teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pagal CK 2.23 str. ir Visuomenės informavimo įstatymą yra ginamos, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) informacijos paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleista informacija yra apie ieškovą; 3) faktas, jog paskleista informacija yra apie žmogaus privatų gyvenimą; 4) faktas, jog informacija paskleista be asmens sutikimo; 5) faktas, jog informacija paskleista nesant teisėto visuomenės intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 3 p.).

Nagrinėjamoje byloje informacijos apie ieškovę paskleidimo faktai neabejotinai egzistuoja, nes straipsnis „Ar taikos sutartis baigsis taikiai?“ paskelbtas per visuomenės informavimo priemonę- išspausdintas laikraštyje „Druskonis“, kuris išleistas 5000 egzempliorių tiražu, ir ieškovė šiame straipsnyje yra įvardijama vardu bei pavarde.

Privataus gyvenimo ir privataus pobūdžio informacijos sąvokos apibrėžtos Visuomenės informavimo įstatymo, galiojusio ginčo straipsnio paskelbimo metu, 2 str. 39 d. ir 40 d., kur nurodyta, kad privataus pobūdžio informacija – tai žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija apie žmogaus asmeninį ir jo šeimos gyvenimą, jo sveikatą ir kt., o privatus gyvenimas – tai asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, asmens sveikatos informacija, privatus susirašinėjimas ar kitoks susižinojimas, asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus. Pagal CK 2.23 str. 2 d. nuostatas privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas, neteisėtas asmens ar jo turto apieškojimas, asmens telefoninių pokalbių, susirašinėjimo ar kitokios korespondencijos bei asmeninių užrašų ir informacijos konfidencialumo pažeidimas, duomenų apie asmens sveikatos būklę paskelbimas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką bei kitokie neteisėti veiksmai (CK 2.23 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008-01-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008 nurodė Europos Tarybos Parlamentinės asamblėjos rezoliucijoje 428 (1970) dėl žiniasklaidos ir žmogaus teisių pateiktą privataus gyvenimo sampratą-tai žmogaus teisė gyventi savo gyvenimą, esant tik minimaliems apribojimams; ši teisė apima privatų šeimos ir namų gyvenimą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, garbę ir reputaciją, nereikšmingų ir „nepatogių“ asmeninių faktų slaptumą, draudimą be leidimo publikuoti asmenines nuotraukas, draudimą skelbti konfidencialią informaciją.

Privatus yra toks asmeninis žmogaus gyvenimas, kuris vyksta ne viešumoje ir į kurį visuomenė neturi teisės kištis. Privatus gyvenimas apima tokias vertybes kaip asmens atvaizdą, vardą, kitus asmens duomenis (pavardę, asmens kodą, veiklą, pomėgius, draugų pasirinkimą ir kt.), o teritorine prasme privatus gyvenimas yra asmens gyvenamoji patalpa (butas, namas), taip pat ir duomenys apie gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006, 2007-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007, Klaipėdos apygardos teismo 2009-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-220-524/2009). Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 str. 8 p. (galiojusio iki 2011-09-01) duomenys, susiję su fizinio asmens sveikata, yra priskiriami ypatingiems asmens duomenims, kurių viešumas yra ribojamas, norint užtikrinti asmens privataus gyvenimo ir jo asmens sveikatos paslapties neliečiamumą (Sveikatos sistemos įstatymo 52 str. 1 d.). Kad asmens sveikata neabejotinai yra privataus gyvenimo dalis, pažymėta ir jau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008. Derybų dėl taikos sutarties sudarymo metu gauta konfidenciali informacija negali būti skleidžiama ar kitaip naudojama savo tikslams neteisėtu būdu, nepaisant to, ar sutartis sudaryta, ar ne (CK 6.164 str. 1 d.). Taikos sutarties sąlygos, įsipareigojimų vykdymo tvarka sudaro asmens privataus susirašinėjimo informaciją. Duomenys apie tai, kad moteris yra vieniša, auginanti dukrą, kad ji bedarbė, neturinti turto, teismo manymu, priskirtini prie „nepatogių“ asmeninių faktų, todėl taip pat yra privataus pobūdžio. Taigi, atsakovo paskelbtame ginčo straipsnyje esanti informacija apie ieškovės vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, sveikatą, darbinę veiklą, faktai apie ieškovės turtinę padėtį, šeimos sudėtį (vidiniai asmens šeimos santykiai) bei turimas skolas yra privataus gyvenimo dalis, todėl jų paviešinimas ribojamas bendrais pagrindais, reglamentuojančiais asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamybę bei slaptumą. Ta aplinkybė, kad informacija apie ieškovės vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, taikos sutarties sąlygas nurodyta teismo 2010 m. liepos 14 d. nutartyje, kuri priimta nagrinėjant civilinę bylą viešame teismo posėdyje, nesudaro pagrindo teigti, kad ši informacija neteko privataus pobūdžio. Atsakovo argumentai, kad ginčo straipsnyje nebuvo pateikta informacija apie ieškovės gyvenamąją vietą, atmestini kaip nepagrįsti. Laikraštis „Druskonis“ yra Druskininkų krašto savaitraštis, jame paskelbtame ginčo straipsnyje nurodyta, kad druskininkietė P. B., dirbanti ir gyvenanti Airijoje, Druskininkų mieste retai būnanti, ieškojo patikimo asmens, galinčio prižiūrėti jos buto (duomenys neskelbtini), remonto darbus ir ji buvo supažindinta su R. M., gyvenančia (duomenys neskelbtini). 2011-03-24 išduotoje Vilniaus teritorinės darbo biržos pažymoje ieškovės gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). Ieškovė paaiškino, kad faktiškai ji nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) yra tik deklaravusi gyvenamąją vietą. Pagal CK 2.16 str. 1 d. fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta (CK 2.16 str. 2 d.). CK 2.17 str. 1 d. nustatyta, kad nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų (CK 2.17 str. 1 d.), tuo tarpu nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai, kaip antai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą. Aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2008). Iš civilinės bylos Nr. 2-638-297/2010 medžiagos matyti, kad ieškovė P. B. ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo pareiškė atsakovei R. M., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), deklaravusiai gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (civilinės bylos Nr. 2-638-297/2010 b. l. 1). Druskininkų miesto apylinkės teismo pranešimas R. M. įteiktas asmeniškai jos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) (civilinės bylos Nr. 2-638-297/2010 b. l. 29). Teismui pateiktoje šalių taikos sutartyje, kurią teismas patvirtino, R. M. gyvenamoji vieta taip pat nurodyta adresu (duomenys neskelbtini) (civilinės bylos Nr. 2-638-297/2010 b. l. 38, 61-62). Duomenų, kad R. M. nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-638-297/2010 bei ginčo straipsnio publikavimo metu būtų gyvenusi (duomenys neskelbtini), nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad ieškovė R. M. ginčo straipsnio publikavimo metu faktiškai gyveno adresu (duomenys neskelbtini), t.y. straipsnyje nurodytoje gyvenamojoje vietoje, vadinasi, straipsnyje buvo paskelbti duomenys apie ieškovės gyvenamąją vietą, o tokie duomenys, kaip jau buvo minėta anksčiau, yra privataus asmens gyvenimo duomenys. Taip pat atsakovas neigia paskleidęs informaciją apie ieškovės sveikatą, kadangi ginčo straipsnyje nurodyta tik abstrakti frazė-„patyrusi operaciją“, kuri nieko nesako nei apie konkrečią ligą, nei apie diagnozę. Sveikatos sistemos įstatymo 2 str. 1 d. sąvoka „sveikata“ yra apibrėžta kaip asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Žodis „operacija“ medicinine prasme reiškia vienkartinį mechaninį poveikį audiniams ir organams, iš dalies pakeičiantis jų anatominę struktūrą (dažniausiai-vientisumą) gydymo arba diagnostikos tikslu. Tokiu būdu, operacija yra vienas iš asmens gydymo būdų, todėl pripažintina, kad atsakovas, ginčo straipsnyje paskelbęs apie tai, kad ieškovė yra patyrusi operaciją, atskleidė ieškovės asmeninio pobūdžio informaciją apie turėtą gydymą, t.y. nurodė duomenis apie ieškovės sveikatą, tuo būdu atsakovas paskelbė laikraštyje informaciją apie ieškovės privatų gyvenimą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad ginčo straipsnyje paskelbta informacija apie ieškovės vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, taikos sutarties civilinėje byloje sąlygas, ieškovės šeimos sudėtį, sveikatą, turtinę padėtį, darbo santykių statusą yra ieškovės privataus gyvenimo duomenys. Ieškovė tvirtina, kad atsakovas minėtą informaciją paskleidė be jos sutikimo. Atsakovo atstovas šio fakto neneigia, tačiau nurodo, kad informaciją apie ieškovę pateikė tikslu papasakoti Druskininkų bendruomenei apie nesąžiningą ir tuo nusikalstamą ieškovės elgesį, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo ieškovės apgavysčių, taigi, šios informacijos paskleidimas atitiko pagrįstą bei teisėtą visuomenės interesą ją žinoti ir jos paskelbimas buvo proporcingas teisėtam tikslui pasiekti, be to, informacija buvo pateikta viešai nagrinėjant bylą, todėl ieškovės sutikimas nebuvo būtinas. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, jog nedalyvavo teismo posėdžiuose, kai buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-638-297/2010 ir su šios bylos medžiaga nėra susipažinęs, ginčo straipsnis buvo parašytas remiantis P. B. pasakojimu ir jos pateikta įsiteisėjusia Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 14 d. nutartimi. Pažymėtina, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str.). Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 14 d. nutartyje, kuria atsakovas rėmėsi rašydamas straipsnį „Ar taikos sutartis baigsis taikiai?“, informacijos apie ieškovės šeimos sudėtį, sveikatą, turtinę padėtį, darbinę veiklą nėra. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja P. B. patvirtino, kad tai ji suteikė atsakovui minėtą informaciją apie ieškovę. Taigi, byloje nustatyta, kad atsakovas privataus pobūdžio informaciją apie ieškovės sveikatą, turtinę padėtį, šeimos sudėtį bei darbinę veiklą gavo neoficialiai ir šių duomenų netikrinęs, nesiaiškinęs, ar jie buvo surinkti teisėtai, o pasitikėdamas P. B. žodžiais, naudodamasis saviraiškos laisve, paskleidė juos be ieškovės sutikimo, nors tokios informacijos paskelbimą riboja įstatymai (Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d., 4 str. 1 d., Sveikatos sistemos įstatymo 52 str. 2 d., Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 10 str., Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 6 str., 10 str. 1 d., Gyventojų registrų įstatymo 9 str.). Atsakovo atstovas taip pat nurodė, jog ginčo straipsnyje ieškovė buvo identifikuota, nes savo neteisėtais veiksmais ji padarė nusikalstamą veiką ir todėl visuomenė turėjo interesą žinoti šią informaciją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, yra pažymėta, kad skelbiant privataus pobūdžio informaciją, turi būti realus socialinis interesas žinoti tam tikro asmens privataus gyvenimo faktus. Teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso žinoti tam tikrą informaciją apie kitą asmenį negalima sutapatinti su visuomenės interesu patenkinti savo smalsumą. Informacijos apie asmens privatų gyvenimą paskelbimas tam, kad publikacija įgytų sensacingą atspalvį, negali būti kvalifikuojamas kaip teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso patenkinimas. Pagal Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. įtvirtintą saviraiškos laisvės ir teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimo santykį, visuomenė turi teisę žinoti apie asmenis, vengiančius vykdyti vienas ar kitas pareigas, tačiau informacijos skleidėjas privalo analizuoti, ar paskleisti apie privatų fizinį asmenį informaciją, nurodant asmens privačius duomenis (vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą), tikrai yra neišvengiamai būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ieškovė buvo ar yra viešas asmuo. Taip pat nėra duomenų, kad ieškovė vykdė kokią nors veiklą, dėl ko galima būtų pateisinti stiprų visuomenės susidomėjimą ieškovės asmeniu, ginčo publikacijos paskelbimo metu ieškovė nedirbo, buvo registruota darbo biržoje. Atsakovo atsikirtimai, kad ieškovė pelnėsi iš neoficialios butų renovacijos, interjero dizaino veiklos, neparemti jokiais duomenimis. Taip pat nepateikta leistinų įrodymų, kad ieškovė sukčiavo P. B. atžvilgiu. Atsakovo atstovo argumentas, kad ieškovės kaltę apgavus P. B. įrodo Druskininkų miesto apylinkės teismo patvirtinta ieškovės ir P. B. taikos sutartis, atmestinas kaip nepagrįstas. CK 6.983 str. 1 d. numatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, taip realizuodamos dispozityvumo principą (CPK 13 str.). Taigi, teismas, civilinėje byloje Nr. 2-638-297/2010 patvirtindamas ieškovės ir P. B. taikos sutartį, nesprendė ir nekonstatavo nei vienos iš šalių teisei priešingos veikos ir kaltės dėl nuostolių atsiradimo klausimo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad byloje nenustatyta jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių visuomenei būtų buvęs suinteresuotumas žinoti asmeninius ieškovės duomenis, o aplinkybės, kad P. B. dėl ieškovės veiksmų iškentėjo skausmą ir patyrė moralinę bei materialinę žalą, duomenys apie ieškovės vardą, pavardę, gyvenamąją vietą buvo paviešinti civilinėje byloje, nebuvo pagrindas atsakovui identifikuoti ieškovę ginčo straipsnyje. Atsakovas, įgyvendindamas visuomenės informavimo pareigą, peržengė savo kompetencijos ribas, ginčo straipsnyje identifikavo ieškovę, analizavo ieškovės turimą skolą, nurodė duomenis apie ieškovės privatų gyvenimą („neturinti jokio turto, vieniša moteris, auginanti dukrą, niekur nedirbanti, pinigų neturinti, patyrusi operaciją, turto visiškai neturinti, nes jos turtas, pvz. butas, įregistruotas dukters vardu“), kas visiškai nesietina su jo, kaip visuomenės informavimo priemonės, tiesioginių įsipareigojimu vykdymu. Teismas sprendžia, kad ginčo straipsnyje privataus pobūdžio informacija apie ieškovę pateikta kaip sensacinga detalė, siekiant patenkinti skaitytojų smalsumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad atsakovo laikraštyje publikuotame straipsnyje „Ar taikos sutartis baigsis taikiai?“ privataus pobūdžio informacija apie ieškovę buvo paskelbta pažeidžiant įstatymų, reglamentavusių teisės į privataus gyvenimą apsaugą, nuostatas nesant ieškovės sutikimo ir teisėto visuomenės intereso (CK 2.23 str. 1 d., 3 d.), todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimas tenkintinas ir pripažintina, kad atsakovas, ginčo straipsnyje paskelbdamas privataus pobūdžio informaciją apie ieškovę, pažeidė ieškovės teisę į privatų gyvenimą (CK 2.23 str.).

Ieškovė taip pat prašė įpareigoti atsakovą nutraukti straipsnio „Ar taikos sutartis baigsis taikiai?“ talpinimą interneto svetainėje www.druskonis.lt. Atsakovo atstovas nurodė, kad šiuo metu internetinio puslapio archyve šio straipsnio nebėra, kadangi pasikeitė vidinė redakcijos tvarka. CPK 177 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir tokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 179 str. 3 d. teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Teismas, patikrinęs atsakovo interneto svetainę www.druskonis.lt, nustatė, kad straipsnis „Ar taikos sutartis baigsis taikiai?“ šioje interneto svetainėje nebetalpinamas, todėl ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą nutraukti straipsnio „Ar taikos sutartis baigsis taikiai?“ talpinimą interneto svetainėje atmestinas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinę žalą dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, t. y. asmeniui nenaudingas poveikis. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra neturtinė vertybė (pvz. sveikata, gyvybė), tuo stipriau ji ginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006). Ginant teisę į privatų gyvenimą, teismų praktikoje pabrėžiama, kad turi būti įvertinama ir kita konkuruojanti lygiavertė konstitucinė vertybė – teisė skleisti informaciją, todėl neturtinės žalos atlyginimas kiekvienu konkrečiu atveju taikomas ieškant protingos ir sąžiningos šių dviejų teisės ginamų vertybių pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2004). Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas, be ieškovės sutikimo paskelbdamas ginčo straipsnyje privataus pobūdžio informaciją apie ieškovę, pažeidė ieškovės teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Privataus pobūdžio informacijos paskleidimas neabejotinai sukėlė ieškovei neigiamus išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, negatyvų aplinkinių požiūrį į ją bei pasitikėjimo ieškove visuomenės narių tarpe sumažėjimą. Po straipsnio publikavimo ieškovė privalėjo aiškintis, teisintis ne tik ją pažinojusiems žmonėms, bet ir savo dukroms, kurios iki informacijos paskleidimo nežinojo apie ieškovei atliktą operaciją. Tačiau ieškovės nurodytos aplinkybės, kad būtent dėl ginčo straipsnio publikavimo sumažėjo jos galimybės greičiau susirasti darbą, taip pat kad dėl šios priežasties ji susirgo depresija, teismo manymu yra neįrodytos. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus į juos (CPK 177 str., 178 str.). Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų, kad ginčo straipsnio paskelbimas tiesiogiai įtakojo tai, kad ieškovė ilgą laiką nesurado darbo, taip pat kad ieškovei diagnozuota depresija yra tiesioginė publikuoto straipsnio pasekmė. Iš VšĮ Druskininkų PSPC išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad ieškovei yra diagnozuotas vidutinio sunkumo depresinis epizodas (b. l. 116-117). Liudytoja apklausta gydytoja-psichiatrė E. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė nuo 2010 m. rudens serga depresija, šios ligos atsiradimo priežastimis ieškovė gydytojai nurodė onkologinę ligą, nuolatinį triukšmą jos gyvenamojoje vietoje. Taigi, iš liudytojos E. B. parodymų seka, kad ieškovė, kreipdamasi į gydytoją psichiatrą, neminėjo ginčo straipsnio publikavimo fakto ir nesiejo šio straipsnio su atsiradusiu sveikatos sutrikimu, todėl vien tik faktas, kad ieškovei depresija diagnozuota po ginčo straipsnio paskelbimo, negali būti pakankamas pagrindas teigti, kad teisės į privatų gyvenimą pažeidimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovei diagnozuota liga. Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į straipsnyje paskelbtų privataus gyvenimo duomenų skaičių, jų svarbą, taip pat į tai, kad privataus pobūdžio informacija buvo paskleista 5 tūkst. tiražu leidžiamame savaitraštyje bei atsakovo interneto svetainėje, iš kurios informacija apie ieškovę pasklido ir kitose interneto svetainėse, todėl su šia informacija susipažino platus ratas žmonių, straipsnyje ieškovės asmenybė buvo aprašoma neigiamai, ieškovė tapo visuomenės apkalbos objektu, bei remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškovės prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo ieškovei priteistina 1500 Lt dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti (CK 2.23 str. 4 d., 6.250 str., CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Likusioje reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo dalyje ieškinys atmestinas.

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 str. 2 d. jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui-proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė reiškė vieną savarankišką neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl pažeistos teisės į privatų gyvenimą pripažinimo, kuris patenkintas visiškai, ir vieną savarankišką turtinio pobūdžio reikalavimą, kuris teismo sprendimu patenkintas iš dalies. Pagal patenkintų ieškinio reikalavimų dalį ieškinys patenkintas 57,50 proc. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė iš viso patyrė 4085,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (435,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų (b.l. 15), 250,00 Lt išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (b.l. 112-114), ir 3400,00 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (b.l. 115, 151). Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti 57,50 proc., proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 2348,87 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 8 p., 93 str. 2 d., 98 str.). Išlaidos, susijusios procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro iš viso 65,05 Lt, priteistinos valstybei iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. iš atsakovo priteistina 37,40 Lt, iš ieškovės – 27,65 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 2 d., 96 str. 3 d.). Atsakovo reikalavimas priteisti jam iš ieškovės 696,76 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro liudytojos P. B. turėtos skrydžių bei kelionės išlaidos, atmestinas, kadangi teismui nepateikti įrodymai, kad šias išlaidas patyrė atsakovas, o ne liudytoja P. B. (CPK 88 str. 1 d. 9 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-268 str., 269 str., 270 str.,

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovo UAB „Druskininkų savaitė“ 2010 m. spalio 1-7 d. savaitraščio „Druskonis“ Nr. 39 (1076) straipsnyje „Ar taikos sutartis baigsis taikiai?“ be ieškovės R. M. sutikimo paskelbti ieškovės vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, taikos sutarties civilinėje byloje sąlygos, informacija apie ieškovės šeimos sudėtį, sveikatą, turtinę padėtį, darbo santykių statusą pažeidė ieškovės teisę į privatų gyvenimą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Druskininkų savaitė“ ieškovės R. M. naudai 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) neturtinės žalos.

Priteisti iš atsakovo UAB „Druskininkų savaitė“ ieškovės R. M. naudai 2348,87 Lt (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt aštuonis litus 87 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Druskininkų savaitė“ 37,40 Lt (trisdešimt septynis litus 40 centų) valstybei bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmonės kodas 188659752, bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovės R. M. 27,65 Lt (dvidešimt septynis litus 65 centus) valstybei bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmonės kodas 188659752, bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Druskininkų miesto apylinkės teismą.