Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas M. Martinaitis Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2; 121.21. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2009 m. gegužės 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Almantas Padvelskis, Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovei L. J., jos atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui, atsakovui D. D., jo atstovei advokatei Jovitai Usonytei, žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui D. D. dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Civilinėje byloje svarbu nustatyti iškelto ginčo esmę tam, kad būtų galima teisingai nustatyti, ar šalių turimos subjektinės teisės gali būti ginamos jų pasirinktu būdu. Civilinių teisių įgyvendinimo ir gynimo institutas nustato būdus ir priemones, kaip realizuoti civilines teises ir vykdyti pareigas. Tačiau analizuojant CK 1.138 str. prasmę darytina išvada, kad subjektinės teisės gynimo ribos priklauso nuo konkrečios ginamos teisės ir jos pažeidimo pobūdžio, todėl šioje byloje būtina nustatyti ieškovės turimos subjektinės teisės ribas tam, kad būtų nustatyta, ar ši subjektinė teisė gali būti ginama jos pasirinktu būdu. Civilinėje byloje šalys pačios nustato jos nagrinėjimo ribas, teikdamos teismui savo procesinius dokumentus, paaiškinimus, vykdydamos procesines teises ir pareigas, todėl įvertinus ieškovės ieškinį, kuriame nurodytas jo pagrindas ir dalykas - CK 2.24 str. - bei atsakovo paskleistos tikrovės neatitinkančios nuotraukos pažemino ieškovės garbę ir orumą, darytina išvada, kad ieškovės subjektinė teisė negali būti ginama jos pasirinktu būdu.

Iš ieškinyje nurodomų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad ieškovė prašo pripažinti, kad atsakovas pažeidė jos teisę į atvaizdą tuo, kad internete įdėjo nuotrauką merginos, kuri yra panaši į ją, tuo pažeidė jos teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, ieškovės garbę ir orumą, todėl prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje ir jos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas, t. y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal savo pobūdį tai yra asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau įrodžius atsakovo neteisėtus veiksmus.

CK 2.20-2.27 str. yra įtvirtintos visos fizinio asmens specifinės teisės, kurias gina įstatymas ir už kurių pažeidimą yra įtvirtinta jų gynimo priemonė - padarytos neturtinės žalos atlyginimas. Tačiau visoms specifinėms fizinių asmenų teisėms yra būdinga tai, kad jos individualizuoja konkretų asmenį ir jų gynimas visais atvejais prasideda nuo konkretaus fizinio asmens, t. y. fizinis asmuo, prašydamas apginti jo specifinę teisę, privalo įrodyti, kad tai jo viena iš šių teisių ar keletas jų yra pažeistos. Vienas iš fizinio asmens identifikavimo požymių yra jo atvaizdas. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad atvaizdas merginos, kurios nuotrauką atsakovas įdėjo internete, yra ne ieškovės ( baudžiamoji byla, t.1, b.l.148) ir šią aplinkybę ieškovė pripažįsta.

Pagal CK 2.22 str. nuostatas teisės į atvaizdą apsaugos esmė yra ta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu, o CK 2.22 str. nurodyti atvejai, kada tokio sutikimo nereikia. Tačiau bylos medžiaga ir ieškovės paaiškinimas įrodo, kad atsakovo internete išplatinta nuotrauka nėra ieškovės, todėl jos teisė į atvaizdą negali būti ginama, nes ieškovė pripažįsta, kad tai ne jos atvaizdas.

Privatus yra toks asmeninis žmogaus gyvenimas, kuris vyksta ne viešumoje ir į kurį visuomenė neturi teisės kištis. Privatus gyvenimas apima tokias vertybes kaip asmens atvaizdą, vardą, kitus asmens duomenis (pavardę, asmens kodą, veiklą, pomėgius, draugų pasirinkimą ir kt.). Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą; įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). Nuostata, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas, yra įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Draudžiama skelbti turimą, surinktą informaciją apie asmens privatų gyvenimą, išskyrus atvejus, kai yra to asmens sutikimas (CK 2.23 straipsnio 1 dalis). Tačiau šiuo atveju turi būti įrodyta, kad informacija po nuotrauka buvo paskelbta apie ieškovę. Įrodžius, kad nuotrauka yra ne jos, todėl ir privataus gyvenimo duomenys, nurodyti po nuotrauka, yra ne jos (baudžiamoji byla t.1, b.l.16). Šią aplinkybę ieškovė taip pat pripažįsta.

Pagal CK 2.24 straipsnį visuomenės informavimo priemonei atsakomybė už asmens garbės ir orumo pažeidimą gali atsirasti trejopu pagrindu: kai visuomenės informavimo priemonė, paskleisdama apie asmenį duomenis, žinojo arba turėjo žinoti, kad jie neatitinka tikrovės; kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojas; kai duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį. Asmens garbė ir orumas gali būti ginami paneigiant tikrovės neatitinkančius duomenis; teismo sprendimu pripažįstant juos neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę bei orumą; priteisiant turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Tačiau visais atvejais šios kategorijos bylose ieškovė privalo įrodyti, kad tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti apie ją. Ieškovei pripažinus, kad atsakovo buvo išplatinta ne jos nuotrauka, neįrodyta, kad duomenys, įrašyti po šia nuotrauka yra jos, be to, ieškovė nereiškia ieškinio interneto portalui, išplatinusiam šias nuotraukas.

Ieškovė šioje byloje įrodinėja, kad dėl atsakovo veiksmų buvo padaryta žala jos sveikatai, tačiau atsakovas už neturtinę žalą yra atsakingas tik įstatymo nustatytais atvejais jo veikoje nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas bei pritaikius specialųjį žalos atlyginimo pagrindą, nustatytą 6.283 str. Ši norma nustato deliktinę civilinę atsakomybę už dėl sveikatos sužalojimu atsiradusią žalą. Deliktinė civilinė atsakomybė konstatuojama tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.245 str. 4 d., 6.246-6.249 str. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir ji atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Pagal CPK 178 str. įtvirtintas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos turi įrodyti ieškovė, o žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama. Tačiau visais atvejais deliktinės atsakomybės pagrindas yra neteisėti atsakovo veiksmai. Veika yra laikoma neteisėta, kai asmuo pažeidžia teisinę pareigą, kuri šiuo atveju pasireiškia teisės normos pažeidimu.

Baudžiamosios bylos medžiaga įrodo, kad 2004-10-21 ieškovė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl internetiniame puslapyje www.ieškok.lt įdėtos panašios į ją merginos nuotraukos su anketiniais duomenimis - vardu, amžiumi bei Zodiako ženklu, sutampančiu su jos. 2005-08-24 nutarime apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą baudžiamojoje byloje ( baudžiamosios bylos t.2, b.l. 13) analizuojamas atsakovo veikos teisėtumas ir konstatuojama, kad nuo 2003-12-09 iki 2003-12-10 buvo prisijungta, prie interneto svetainėje www.ieškok.lt slapyvardžiu ,,Donis‘‘ per telefono liniją, priklausančią A. B. Lietuvos teismo ekspertizės specialisto išvada įrodo, kad atsakovo panaudotoje nuotraukoje montažo požymių nėra, nors yra galimybė panaudoti montažą ir nepaliekant požymių (baudžiamosios bylos t.1, b.l.147), tačiau tai, kad tokį montažą padarė atsakovas, ieškovė civilinėje byloje neįrodė, o šis veiksmas nebuvo nustatytas baudžiamojoje byloje. Remtis prielaidomis įrodinėjimo procese civilinėse byloje yra draudžiama. Išanalizavus atsakovo veiką kuriant anketą nebuvo nustatyti jokie net ir netiesioginiai įrodymai dėl atsakovo neteisėtos veikos ieškovei. Iš ieškovės paaiškinimo nustatyta, kad ji atsakovo visiškai nepažįsta ir negali nurodyti asmens, kuris galėjo užsakyti montažą, todėl nėra jokių įrodymų, jog atsakovas buvo atlikęs nuotraukos montažą nepaliekant požymių. Prokuroro nutarime buvo konstatuota, kad atsakovo veikoje nebuvo nustatyti veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 154 str. 2d., požymiai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo veikoje buvo administracinio teisės pažeidimo požymių. Atsakovo veiksmų neteisėtumo negali lemti bet koks atsakovo neatidumas, nerūpestingumas. Civilinėje teisėje žalą vienas asmuo kitam gali padaryti tik pažeidęs sutartį ar įstatyme įtvirtintą pareigą. Šioje byloje nustatytas ieškovės ir išplatintos nuotraukos panašumas yra atsitiktinis veiksmas, todėl neįrodyta, kad atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą, įtvirtintą CK 6. 263 str.1d. elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šios normos prasme vieno asmens pareigą kitam asmeniui suponuoja teisės norma ar kitas teisinis ryšys. Šioje byloje įrodyta, kad atsakovas neturėjo jokios pareigos ieškovei, tiesiog įvyko sutapimas-nuotraukos ir ieškovės panašumas, kurį klaidingai suprato ne atsakovas, o kiti ieškovės nurodomi asmenys. Lietuvos teisės sistemoje nėra teisės normos, įtvirtinančios draudimą asmenims kurti interneto svetainėje išgalvotas anketas bei perkelti nuotraukas iš vienos svetainės į kitą, todėl atsakovo veiksmų neteisėtumas nėra įrodytas, o neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų.

Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).

Atsakovo prašymas priteisti iš ieškovės išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme tenkintinas iš dalies atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir priteistini 350 Lt (CPK 93 str. 4 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš L. J. D. D. 350 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti.