Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stulgienė, sekretoriaujant Larisai Vizbarienei , dalyvaujant nukentėjusiam ir privačiam kaltintojui J. S., jo atstovui adv. Povilui Eigminui, kaltinamajam Ž. L. ir jo gynėjui adv. Daliui Vaičiuliui viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. L., gim.(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis , Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis , neteistas, pagal J. S. skundą, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. L. kaltinamas tuo, kad jis 2016m.sausio 17d., apie 22 val., atvažiavęs į gyvenamo namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., jį tampė už drabužių, vaikė po kiemą, išvadino necenzūriniais žodžiais, laikė už rankų riešų, tuo užgavo kairės rankos riešą, žąstą, sukėlė stiprų fizinį skausmą.

Nukentėjęs J. S. paaiškino, kad jo sūnus T. S. buvo atvažiavęs su vaikais pasisvečiuoti. Sausio 17d. apie 22 val. jis su žmona ir sūnus T. su vaikais grįžo iš svečių. Sūnus vairavo automobilį, jis sėdėjo keleivio pusėje šalia vairuotojo, žmona sėdėjo ant galinės sėdynės tarp anūkų. Netoli namų, matė ant kelio stovintį automobilį, kuris jų automobiliui įsukus į kiemą, įvažiavo paskui. Įvažiavus į kiemą, nespėjus išlipti iš automobilio , atsidarė abi galinės automobilio durys, iš kairės pusės prie vaiko puolė G. S., iš kitos pusės – L. Jie norėjo paimti vaikus. Kadangi buvo tamsus paros metas, žmona nepažinusi jų pradėjo šaukti. Jis išlipęs iš automobilio, bandė atstumti L. nuo automobilio, kad jis nebegąsdintų vaikų. Su L. susikibo, L. suėmęs mane už riešų, po to už atlapų pradėjo tampyti, stumdyti, tai vyko kelias minutes. L. buvo agresyviai nusiteikęs, kai pamatė, kad T. kalbina savo žmoną G. užeiti į namo vidų ir pasikalbėti, L. puolė prie jų, neleido G. eiti į kambarį. Bandė pasikalbėti gražiuoju, ramiai, bet jie nesileido į kalbas, todėl, norėdama išvengti konflikto, mūsų šeima nuėjo į namą ir užsirakino. L. pradėjo daužyti į namo langus, baladotis į duris, apgadino durų apdailą, šaukė, gąsdino anūkus. Kai įėjo į namus daugiau L. joo atžvilgiu jokių veiksmų neatliko. Kai bandė atstumti L. nuo automobilio jo iš pradžių nepažino, nes yra matęs tik vieną kartą, tik kai išgirdo sūnų T. sušunkant ”G., ką jūs darote?” suprato, kad prie automobilio buvo marti, atpažino tada ir L. Paaiškino, kad dėl rankos kairiojo riešo skausmo po kelių dienų kreipiausi pas medikus,

nes skausmas nepraėjo, buvo paskirtas gydymas. Buvo užgavęs ir rankos žastą, bet į atsiradusią mėlynę nekreipė dėmesio, dirbant ūkyje prie gyvulių tai dažnai pasitaiko. Nurodo, kad kaltinimą reiškia dėl patirto skausmo. Nurodo, kad dėl to, kad buvo užpulti prie automobilio, sūnus T. kvietė policijos pareigūnus, kurie buvo atvykę. Su marčia G. dar prieš atvykstant pareigūnams, jau po to kai buvo užsirakinę namuose, jam išėjus į kiemą buvo kažkoks susidūrimas, susilietus pečiais su marčia, ji pati nugriuvo, nes buvo žiema, slidu, paskui sūnus T. pakėlė ją. Jis reikalavo, kad jie patrauktų savo automobilį iš kiemo, jų automobilio veidrodėlių nelaužė. Atvykus pareigūnams paaiškino, kad buvome užpulti, apvogti, dėl rankos riešo nusiskundimų nereiškė, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės. Pareigūnai liepė kreiptis į įgaliotinį, pareiškimą dėl šio įvykio vėliau pateikė įgaliotiniam T., gavo atsakymą kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Dėl patirto įvykio išgyveno stresą, pradėjo šokinėti kraujo spaudimas, buvau labai išsigandęs, atsirado baimė dėl anūkų, dėl to reiškia kaltinamajam 1000 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kurią prašo priteisti.

Kaltinamasis Ž. L. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir paaiškino, kad 2016-01-17 jis svečiavosi pas seserį G. L.-S. Ji šeštadienį ir sekmadienį vis skambinėjo savo vyrui T. S. dėl vaikų, klausinėjo kada juos jai parveš. Sesers vyras vis žadėjo vaikus parvežti, o seseriai paskambinus sekmadienį vakare pasakė, kad vaikų neparveš. G. paprašė nuvežti ją į (duomenys neskelbtini) r. parsivežti vaikų. Ji išsinuomojo automobilį VW Golf. Apie 22 val. atvažiavo į vietą, namuose nieko nebuvo, išvažiavo iš kiemo sustojo ant kelio netoli namų laukė kol jie sugrįš. Apie 22.30 val. į kiemą įsuko automobilis, jie įvažiavo iš paskos. Jis prie automobilio priėjo iš dešinės pusės, G. iš kairės. Atidarė dureles, pasisveikino su A. Automobilyje sėdėjo J. S., jo žmona, jų sūnus T. ir vaikai. R. S. pradėjo šaukti „atvažiavo pagrobti vaikų“. Kai priėjo prie automobilio ir atidarė dureles, J. S. iš karto jį pažino, nes pasakė „Ž., tau iš viso neturėtų tai rūpėti“. J., išlipęs iš automobilio, suėmė jį už rankų, pradėjo stumti iš kiemo, jis nesipriešino, atsitraukė, paskambino pagalbos telefonu 112, kad pareigūnai padėtų motinai pasiimti savo vaikus. Tuo metu kai kalbėjosi telefonu, J. S. sugriebęs G., parvertė ant žemės. Kai ji kėlėsi, T. S. trenkė jai per veidą. Jis nespėjęs net sureaguoti, viskas įvyko labai greitai, kol kalbėjosi telefonu su pareigūnais, sesuo buvo sužalota. J. S., jo žmonai su vaikais nuėjus į namus ir užsirakinu, jie laukė policijos ant kelio. J. S. kelis kartus buvo išėjęs iš namų ir šaukė „pasiimk savo automobilį“, tačiau kai jis eidavo arčiau automobilio jo pasiimti, J. S. jį puldavo, su G. turėdavo bėgti nuo jo. J. S. buvo neblaivus, jo bijojo, jis spardė automobilį, daužė rankomis automobilio veidrodžius. Atvažiavus policijos pareigūnams, jų akivaizdoje J. S. puolė prie jį, pradėjo tampyti už atlapų , pareigūnai turėjo jį tramdyti. Jo manymu, viskas įvyko dėl to, kad J. S. labai įsižeidė, kad įvažiavo į jo kiemą, grasino, kad užsikurs traktorių ir sutraiškys automobilį. Atvykusiems pareigūnams paaiškino visas aplinkybes, pasakė, kad atvažiavo pasiimti vaikų. Pareigūnai nuėjo į namo vidų ir apie pusvalandį bendravo su S. Kai išėjo, jiems pasakė, kad apgadintas jų automobilis. G. nuo suduoto smūgio pradėjo kilti mėlynė ant akies. Pareigūnai liepė važiuoti man su seserimi į komisariatą. Ten sesuo parašė pareiškimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Kai atvažiavo pareigūnai, S. vis šaukė, kad mes pavogėme iš jų pinigus ir auksą. Kai jį su seserimi apklausė, su kitu policijos ekipažu grįžo pasiimti vaikų, J. S. pradėjo šaukti „tik per mano lavoną“, po dviejų valandų derybų, taip ir nepavyko susitarti. Naktį praleido automobilyje, laukė kol ryte atvažiuos Vaikų teisių apsaugos darbuotojas. Vėl po kokių 2 val. derybų, pavyko vaikus pasiimti, apie 12 val. išvažiavo namo. Pareigūnų nebuvo apklaustas dėl S. sukelto skausmo. J. galėjo patirti traumas parversdamas G., spardydamas kojomis ir daužydamas rankomis automobilio veidrodėlius. Kad J. S. neblaivus suprato iš to, kad sklido alkoholio kvapas, svyravo, keikėsi, nerišliai kalbėjo, atvykę pareigūnai kalbėjo per raciją, kad jis neblaivus. Jo nuomone, J. S.

Liudytoju apklaustas nukentėjusiojo sūnus T. S. nurodė kad svečiavosi su vaikais pas tėvus. 2016-01-17 su tėvais ir vaikais buvo išvažiavę į svečius. Vakare po 21 val. grįžtant namo, netoli namų ant kalno pamatė stovintį automobilį. Įsukus į kiemą, tas automobilis įsuko į kiemą paskui. Nespėjus išlipti iš automobilio, atsidarė automobilio galinės durelės, jo žmona puolusi traukti dukrą su kėdute, o L. – sūnų, jis juos pažino iš karto, tačiau jo mama nesuprato, kad darosi, buvo tamsu, nepažino jų. Išlipęs iš automobilio jis patraukė žmoną nuo automobilio, mamos paprašė paimti vaikus ir eiti į namo vidų, kad vaikai nematytų konflikto. Lydint motiną su vaikais į namą, matė, kad tarp tėvo ir L. vyksta susistumdymas. Palydėjęs motiną su vaikai į kambarį, išėjo į lauką, paprašė žmonos patraukti savo brolį nuo tėvo ir užeiti į vidų pasišnekėti. L., išgirdęs tai, nustūmė G., jį pradėjo stumti, pasakė, kad į vidų niekas neis. Nurodė, kad jis vaikus iš žmonos gyvenamos vietos, kur vaikai pastoviai gyveno, pasiėmė penktadienį, kada juos grąžins konkrečiai nesusitarė. Šeštadienį jo žmona G. rašinėjo SMS žinutes, skambinėjo kada parveš vaikus, jis atsakęs, kad pirmadienį, tačiau žmona skambinėjusi ir sekmadienį. Dėl to, kad buvo užpulti žmonos, skambino pagalbos telefonu 112, panašus atvejis buvęs ir naktį iš gruodžio 6 d. į 7 d. . Nurodė, kad tą vakarą buvo sulaikytas, pareigūnai paaiškino, kad sulaikė dėl smurto prieš žmoną, nes žmona pareiškimą parašė. Šiuo metu vyksta su žmona skyrybų procesas. Matė kaip tėvas kelis kartus buvo išbėgęs į laiką, nes lauke buvo triukšmas, matė kaip daužė į langus. Kai ketvirtą kartą tėvas išbėgo į laiką, jis išbėgo paskuti, matė, kaip žmona puolė tėvą, įvyko susidūrimas, žmona atsitrenkė į tėvą ir nuvirto ant sniego, o tėvas nubėgo vyti nuo langų L. Jis pribėgo prie žmonos, pakėlė ją, pasakė „arba užeikit į kambarį arba važiuokit iš čia“ ir tada iškvietė policiją.

Liudytoja apklausta R. S., nukentėjusiojo žmona parodė, kad ji su vyru, sūnumi T. ir anūkais –L. ir A., važiavo automobiliu namo iš svečių apie 22 val. . Netoli namo pamatė stovintį automobilį, kuris įvažiavo į kiemą paskui jų automobilį. Automobiliui sustojus, atsidarė galinės automobilio durelės, pamatė nepažįstamo, svetimo vyro veidą, kuris puolė traukti anūką A. su kėdute, bet jam nepavyko. Ji nesuprato kas vyksta, pasakė „ką jūs darote?“ Vyras išlipęs iš automobilio, nustūmė kaltinamąjį nuo automobilio. Buvo naktis, tamsu, matė kaip vyras su tuo vyriškiu tolsta nuo automobilio. Pribėgo sūnus T. su anūke L., paėmė A. ir liepė eiti su vaikais į namo vidų. Kai T. pasakė „G. baikit, ką čia darot“, suprato, kad tai marti atvažiavusi. Einant link namo, girdėjo kaip T. kvietė G. užeiti į vidų pasišnekėti. Įeinant į vidų, matė, kad jos vyras su tuo vyriškiu jau buvo prie namo kampo. Nurodė, kad ji išsigando, anksčiau su kaltinamuoju nebuvo bendravusi. Sūnus T. kvietė policiją, nes jie daužė į langus, spardė duris, vaikai buvo labai išsigandę, anūkė verkė. Kai atvažiavo pareigūnai, vaikai jau miegojo. Po įvykio sekančią dieną vyrui pradėjo skaudėti ranką. Vyras sakė, kad kaltinamasis, paėmęs jam už rankų, sukiojo jas. Galvojo, kad praeis skausmas, tačiau skausmui nepraėjus, vyras kreipėsi pas gydytojus.

Liudytoja apklausta G. L.-S., kaltinamojo sesuo, nurodė, kad 2016-01-17 aš su broliu Ž. L. nuvyko į (duomenys neskelbtini) r. pas jos vyro tėvus J. ir R. S. pasiimti vaikų. Prieš tai, penktadienį, vyras buvo pasiėmęs vaikus, kad su jais pabendrauti (duomenys neskelbtini) m., todėl jokių drabužėlių vaikams neįdėjo. A. buvo išbertas, jam reikėjo vartoti vaistus, tačiau vyras vaikų negrąžino ir kaip paaiškėjo išsivežė pas tėvus į (duomenys neskelbtini) rajoną. Visą savaitgalį jam skambino, klausė kada gražins vaikus, tačiau vyras pasakė, kad vaikai namo negrįš nei šeštadienį, nei sekmadienį. Tuomet ji paprašė brolio, kad nuvežtų ją pas vyro tėvus. Kol sutvarkė dokumentus dėl automobilio nuomos, užtruko, nuvyko pas juos apie 22 val. Kadangi namuose nieko nebuvo, laukė automobilyje kol grįš. Pamatę, kad jų automobilis įsuka į kiemą, jie įvažiavo į kiemą iš paskos. Sustojo, išlipo iš automobilio, priėjo prie jo. Jos vyras su uošviu J. išlipo iš automobilio. Atsidarė automobilio galinės durelės kur sėdėjo dukra , vyras pradėjo ją

stumti nuo automobilio. Ji norėjo paimti vaiką iš kėdutės, bet vyras išplėšė vaiką iš autokėdutės ir nunešė jį namo. Tada norėjo paimti mažąjį vaiką, bet uošvienė neleido, vyras išbėgęs iš namo, rėkė „mama jokių būdu neatiduok vaiko jai“, nustūmė mane. Uošvis pradėjęs šaukti „beždžione, pažiūrėk kaip tu atrodai, visa sudžiuvusi, baisi“, tuomet ji jam pasakiusi „ Jūs esate tik senelis, eikite į kambarį ir sėdėkite“. Tada uošvis sugriebė rankomis už drabužių ir sviedė, ji nugriuvo, pradėjo verkti, o vyras priėjęs dar trenkė jai. Brolis tuo metu skambino pagalbos telefonu 112. Jie visi nuėjo į namus, o ji su broliu Ž. liko ant kelio laukti policijos pareigūnų, uošvis buvo išėjęs iš namo, rėkė „pasiimkit savo automobilį“, spardė jį. Kai atvyko pareigūnai, jų akivaizdoje uošvis puolė prie brolio, įsikabino jam, pareigūnas iššoko iš automobilio, apramino uošvį ir jie visi nuėjo į namą. Ji su broliu liko laukti lauke. Nurodė, kad ji matė kaip uošvis stūmė brolį iš kiemo, o brolis geranoriškai traukėsi atgal, vengė konflikto. Ji įsitikinusi, kad uošvis buvo neblaivus, tą dieną jis buvo piktas. Pareigūnai tarp savęs kalbėjo, kad uošvis aiškiai neblaivus ir reikia tikrinti blaivumą, bet paaiškėjus, kad jis randasi savo namuose, jo neblaivumo netikrino. Jai girdint pareigūnams uošvis nesiskundė, kad buvo sužalotas.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus laikytina, kad nepakanka teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų, kad kaltinamasis Ž. L. laikė J. S. už rankų riešų, tuo užgavo kairės rankos riešą, žastą, sukėlė stiprų fizinį skausmą.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau tekste-BK) 140 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nusikaltimas padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, siekiant sukelti fizinį skausmą, kankinti, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams.

Kaltinamasis Ž. L. kategoriškai neigia, kad iš viso buvo paėmęs J. S. už rankų riešų, teismo posėdyje jis nurodė, kad J. S. jį stumiant nuo automobilio, jis traukėsi atbulomis, teismo posėdyje parodė, kaip laikė rankas pakėlęs krūtinės aukštyje, gindamasis nuo J. S. ir kai tik pasitraukė tiek, kad buvo galimybė skambinti, skambino bendruoju pagalbos telefonu.

Nors pateiktame pareiškime pats nukentėjęs nurodė, kad Ž. L. jį puolė , kai jis gynė anūkus nuo marčios G., kuri norėjo juos paimti, Ž. L. jį vijosi, o pasivijęs griebė už abiejų rankų , už kairės rankos riešo-stipriai, galvojo kad riešą sulaužė, tuomet dar kita ranka užgavo kairės rankos žastą, dėl ko skaudėjo kairę ranką. Teismo posėdyje pats nukentėjęs J. S. duodamas parodymus nurodė, kad atidariusį automobilio dureles Ž. L. jis bandė nustumti nuo automobilio, su L. susikibo, L. suėmęs už riešų, po to už atlapų pradėjo tampyti, stumdyti. Nors nukentėjęs J. S. pareiškime nurodė, kad skausmas dėl to, kad Ž. L. jį buvo suėmęs už kairės rankos riešo buvo toks stiprus , kad galvojo, jog riešą sulaužė, teismo posėdyje jis nurodė, kad atvykus policijos pareigūnams, kurį iškvietė sūnus Tadas, jis pareigūnams dėl rankos riešo nusiskundimų nenurodė , o į medikus pagalbos kreipėsi tik po kelių dienų. Teismo posėdyje duodamas parodymus nukentėjęs negalėjo nurodyti kaip, kuriuo metu jam buvo užgautas žastas, o jo nurodytos aplinkybės, kad į atsiradusią mėlynę nekreipė dėmesio, kadangi dirbant ūkyje prie gyvulių tai dažnai pasitaiko, kelia pagrįstu abejonių ar nukentėjusiam užgautas kairės rankos žastas buvo užgautas kaltinamojo Ž. L. veiksmais.

Iš duomenų J. S. sveikatos istorijoje (b.l.30) matyti, kad jis 2016 01 27 kreipėsi į medikus dėl to, kad skauda kairį riešo sąnarį, dėl ko jis negali nieko kelti, tačiau medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuotos jo kaip besikreipusio asmens nurodytos aplinkybės dėl kurių galimai atsirado J kairio riešo sąnario skausmas.

Liudytojų G. L.-S., kaltinamo Ž. L. parodymai, kad J. S. daužė jų išnuomotą automobilį, su kuriuo buvo atvykę pas nukentėjusį paimti vaikų, iš dalies patvirtinti UAB “Autobanga“ 2016 01 19 pareiškime Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK nurodytomis aplinkybėmis (b.l.43).

Nors fizinis skausmas pasireiškia nemaloniais pojūčiais, o tai – nukentėjusio asmens subjektyvus suvokimas, tačiau teismo jis negali būti vertinamas beatodairiškai, neįvertinus kitų byloje surinktų įrodymų. Įvertinus aukščiau nurodytus įrodymus laikytina mažai tikėtinu, kad buvus, kaip nurodo nukentėjęs pareiškime, tokiam stipriam fiziniam skausmui dėl to, kad Ž. L. jį buvo paėmęs už kairės rankos riešo, dėl ko jis galvojęs kad gali būti sulaužytas kairės rankos riešas, nukentėjęs nebūtų apie tai informavęs policijos pareigūnų, atvykusių tą patį vakarą į įvykio vietą bei kaip įmanoma skubiai kreipęsis į medikus. Vien ta aplinkybė, kad nukentėjusiam J. S. stumiant Ž. L. nuo automobilio, kaip nurodo pats nukentėjęs jie susistumdė, kas rodo tarp jų buvus fizinį kontaktą, nelaikytina pakankamu įrodymu, kad Ž. L. tyčiniais veiksmais būtų sukėlęs nukentėjusiam J. S. fizinį skausmą.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, nesant neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis savo veiksmais sukėlė nukentėjusiam J. S. fizinį skausmą, o visos kylančios abejonės dėl pareikšto kaltinimo yra vertintinos kaltinamojo naudai, laikytina, kad kaltinamojo Ž. L. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1d. sudėties, todėl Ž. L. iš šio kaltinimo išteisintinas.

Nukentėjusiojo J. S. civilinis ieškinys dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str.3d. 2p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. L. , kaltinamą pagal BK 140 str.1d išteisinti, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties.

Nukentėjusiojo J. S. civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.