- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-22
- Bylos Nr.
- TS-31-865/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. G., gim. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019-04-10 nutarimo Nr. 59-59 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019-04-10 nutarimu Nr. 59-59 nutarta netaikyti nuteistajam P. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nustatė, kad P. G. nuteistas 2016-02-24 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 178 str. 2 d. (vagystė), (10 veikų), 63 str. 1 d., 4 d., - 5 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis 63 str. 1 d., 9 d. ši bausmė subendrinta su 2015-02-17 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2016-05-31 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 str. 1 d., P. G. nuteistas – 2 metams 7 mėnesiams laisvės atėmimo bausme. 2016-10-26 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis 63 str. 4 d. 9 d., P. G. paskirta subendrinta 7 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė pagal 2016-05-31 ir 2016-02-24 nuosprendžius.
Vilniaus pataisos namų pateiktais duomenimis, P. G. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2014-07-29, bausmės vykdymo pabaiga – 2021-09-29, o ½ laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis faktiškai atliko 2018-02-28. Neatliktos bausmės dalis 2019 m. balandžio 4 d. sudarė 2 metus 5 mėnesius ir 25 dienas. P. G. pristatomas 2 kartą, sutinkant su intensyvia priežiūra.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2017-09-28 nutarimu Nr. 59-151 nutarė netaikyti lygtinio paleidimo, nes buvo atkreiptas dėmesys į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką - 85 balus, savo kaltės nepripažinimą dėl padarytų nusikaltimų, būdingą nusikaltimams modelį, sunkėjančius nusikaltimus, kartą taikytą bausmės vykdymo atidėjimą, į gyvenimo stilių ir draugus laisvėje - kas kiek laiko užsiima veikla, kuri susijusi su jo nusikalstamumu, į nuteistojo nusikalstama veiklą, sietiną su narkotinių medžiagų disponavimu, platinimu, jų vartojimu, į emocinės gerovės problemas - emocinės sveikatos problemos, jausmų slopinimas, regresyvus elgesys, į mąstymą ir elgesį - mąstymo, požiūrio lankstumo stoka, sunkumus atpažinti kylančias problemas, rigidiškus problemų sprendimo būdus, neigiamų pasekmių nenumatymą, nuostatas - teisina savo nusikalstamą elgesį, jį minimizuoja, suvokia kaip neteisingai įvertintą, į elgesį bausmės atlikimo metu, 33 kartus pažeistus režimo reikalavimus, 29 kartus buvo baustas, ir šiuo metu turimą galiojančią nuobaudą, pataisos namuose nedirba, nesimoko, nedengia jam priteisto ieškinio, į menką turimą išsilavinimą - 6 klases, darbinės patirties stoką bei į aukščiau išdėstytas aplinkybes, padaryta išvada, jog P. G. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Todėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisija nustatė šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: pradėti mokintis vidurinėje mokykloje iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atlikti gerbūvio darbus iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konsultuotis su įstaigos psichologu iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nuteistojo nusikalstama veikla sietina su narkotinių medžiagų disponavimu, platinimu, jų vartojimu. Pats nuteistasis neneigia, kad yra išbandęs įvairias narkotines medžiagas, sistemingai vartojo leidžiamą heroiną. Asmens sveikatos istorijoje rasti įrašai apie 9 m. heroino vartojimo patirtį, patekus į įkalinimo įstaigą diagnozuotą abstinencinę būseną dėl opioidų vartojimo, nuteistasis nėra bandęs gydytis narkotinių medžiagų vartojimo priklausomybės laisvėje. Šios laisvės bausmės atėmimo metu 2017-09-20 ir 2017-12-20 nuteistasis baustas drausminėmis nuobaudomis už narkotikų vartojimą. Nuteistasis dabar virš 1 m. laiko nevartoja narkotinių medžiagų, supranta narkotikų vartojimo žalą kaip savo gyvenimo griūtį, visko praradimą, VPN baigė psichoedukacinę programą „Įžanginė grupė“, skirtą psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims, kurį laiką, nuteistojo žodžiais, dalyvavo AA susirinkimuose. Nuteistojo narkotinių medžiagų vartojimo problemos glaudžiai sietinos su ankstesniu nusikalstamu elgesiu, žalos sau ir kitiems padarymu, tolesnis vartojimas didintų jo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Nuteistasis, neigia žalingą alkoholio vartojimą, teigia, kad yra nevartojantis alkoholinių gėrimų, itin retomis progomis gali išgerti nedidelį jo kiekį. Asmens byloje nerasta įrašų bei Vilniaus PN nėra fiksuota nuteistojo alkoholio vartojimo atvejų.
Santykiuose su kitais žmonėmis nuteistasis jaučiasi nesaugus, įtarus, baimingas, tačiau stengiasi labiau socializuotis, jo bendravimo ratas prasiplėtęs. Nuteistasis išsako turimus emocinės sveikatos sunkumus (jaučiamą įtampą, panikos priepuolius, įvairias baimes, prastą miegą, svyruojantį apetitą), šiuo metu yra gydytojų priežiūroje, gauna medikamentinį gydymą. Prastas nuteistojo saviveiksmingumas, kritusi savivertė, savo galios jausmą palaiko per priklausomo santykio mezgimą, savo jausmų, išgyvenimų slopinimą, sunkumų išveikimą regresuojančiu, pratrūkstančiai prieštaraujančiu elgesiu, psichiką veikiančių medžiagų vartojimu. Nuteistasis išsako buvusius bandymus žalotis (pjaustėsi rankas ir šios bausmės atlikimo metu LAVL buvimo metu), buvusios ir dabar pasitaikančios suicidinės mintys, žudymosi ketinimus neigia. Emocinės gerovės problemos (emocinės sveikatos problemos, jausmų slopinimas, regresyvus elgesys) galimai siejasi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, galima rimtos žalos rizika, jų nesprendimas didintų jo nusikalstamo elgesio riziką ateityje.
Nuteistojo socialiniai tarpasmeniniai įgūdžiai išlavėję pakankamai, nors santykyje yra labai nesaugus, įtarus, gynybiškai dalinasi informacija apie save, savo nusikalstamą veiklą, tačiau bendraudamas palaiko žvilgsnio kontaktą, stengiasi išlaikyti taktą ir savikontrolę. Nuteistojo nusikalstama veikla nesietina bei laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu nestebėti nuteistojo smurtinis elgesys, siekis agresyviai kitus kontroliuoti. Tačiau jam kyla savitvardos, emocinės kontrolės sunkumai, kuriuos išveikia arba atsiribojimu, arba prieštaraujančiu elgesiu nustatytoms įstaigos nustatytoms taisyklėms. Nuteistasis stokoja problemų sprendimo, t.y. savo elgesio, veiksmų apsvarstymo, numatymo, įgūdžiu. Problemų sprendimas dažniausiai pagrįstas frigidiška taktika – siekiu greito savo emocinės būsenos, savo norų ir malonumų patenkinimo, nepavykus to padaryti, regresuoja, kaltina aplinką bei aplinkinius. Nuteistasis nutraukė narkotinių medžiagų vartojimą, tačiau jam dar sunku identifikuoti savo gyvenimo problemines sritis, jų kilmę, numatyti galimą korekciją. Nuteistasis negeba įsijausti ir suprasti kitų žmonių pozicijos, turi lankstaus mąstymo, tikslų pasiekimo prosocialiu būdu sunkumų, kartoja tas pačias klaidas ir kol kas dar sunkiai jam sekasi mokintis iš savo patirties. Nuteistasis deklaruoja tolesnius savo gyvenimo siekius, planus, siejamus su darbine veikla, prosocialiu gyvenimo būdu. Nuteistojo mąstymo, požiūrio lankstumo stoka, sunkumai atpažinti kylančias problemas, rigidiški problemų sprendimo būdai, neigiamų pasekmių nenumatymas daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, sukelia galimos rimtos žalos riziką. Mąstymo ir elgesio nekeitimas didintų jo nusikalstamo elgesio riziką ateityje.
Nuteistasis bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka nuo 2016-06-27 paprastosios grupės sąlygomis. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Laisvalaikiu žiūri TV laidas, skaito spaudą. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 38 kartus. Už dienotvarkės pažeidimą, nurodymų nevykdymą, necenzūrinių žodžių vartojimą, draudžiamų daiktų laikymą, narkotinių medžiagų vartojimą - 34 kartus buvo baustas, (2017-12-20 buvo pervestas į drausmės būrį). Šiuo metu penkios nuobaudos galioja, neskatintas.
Dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; „Dėl asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje. Nuo 2017-05-05 iki 2017-06-23 dalyvavo anoniminių alkoholikų įžanginės grupės susirinkimuose. Lankė AA užsiėmimus. Nuteistasis turi 6 klasių išsilavinimą. Mokosi 7 klasėje. Teigia turįs apie 4 m. legalaus darbo stažo, dirbo 3 darbovietėse tiekėju - vairuotoju. Darbovietes keitė dėl objektyvių priežasčių. Anglijoje apie 1 m. oficialiai turėjo įmonę, vertėsi automobilių aukcionuose pirkimu ir transportavimu į Lietuvą. Nelegaliai apie 2 mėnesius ardė automobilius. Gyveno iš atlyginimo, trūko finansinio stabilumo. Turi finansinių sunkumų, tiksliai nežino. Įvairios baudos už KET pažeidimus, mob. ryšio telefonus. Teigia turįs virš 3000 Eurų skolos. Vienu metu buvo apsimokėjęs dalį skolų, vėliau neturėjo pajamų ir vėl sumos išaugo. Šiuo metu nedirba, atlieka gerbūvio, darbus, gauna pinigines perlaidas, turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti. Nuteistasis šiuo metu skolingas pagal vykdomuosius dokumentus 2036,50 Eur. sumokėta 178,94 Eur.
Nuteistasis išsiskyręs. Santykiai su artimaisiais geri. Bendrauja su tėvais, sese, pusbroliu, turi draugų. Pasimatymų metu lankomas. Turi pastovią gyvenamąją vietą. Po paleidimo planuoja apsistoti gyventi pas motiną. 2019-02-20 gautas teigiamas atsakymas kuriame nurodoma, kad nuteistajam taikyti intensyvią priežiūrą sąlygos yra tinkamos. Nuteistasis sutinka, jog lygtinio paleidimo atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2019-04-10 nutarime nurodo, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei - 81 balas, iš jų 30 balų yra statiniai (sumažinti nėra galimybės), 51 balas - dinaminiai (yra galimybė mažinti). Po ankstesnio įvertinimo rizika sumažėjo 4 balais.
Atsižvelgus į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką - 81 balą, vieningą komisijos sprendimą, ankstesnius teistumus, nusikaltimams būdingą modelį, nusikaltimų sunkėjimą, gyvenimo stilių ir draugus - kas kiek laiko užsiima veikla, kuri susijusi su jo nusikalstamumu, turimą narkotinių medžiagų vartojimo patirtį (nuteistasis neneigia, kad yra išbandęs įvairias narkotines medžiagas, sistemingai vartojo leidžiamą heroiną. Asmens sveikatos istorijoje rasti įrašai apie 9 m. heroino vartojimo patirtį, patekus į įkalinimo įstaigą diagnozuotą abstinencinę būseną dėl opioidų vartojimo, nuteistasis nėra bandęs gydytis narkotinių medžiagų vartojimo priklausomybės laisvėje), emocinės gerovės problemas (emocinės sveikatos problemos, jausmų slopinimas, regresyvus elgesys) galimai siejasi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, mąstymą ir elgesį - nuteistasis stokoja problemų sprendimo, t.y. savo elgesio, veiksmų apsvarstymo, planavimo, neigiamų pasekmių numatymo, įgūdžių, problemų sprendimas dažniausiai pagrįstas rigidiška taktika - siekiu greito savo emocinės būsenos, savo norų ir malonumų patenkinimo, nepavykus to padaryti, regresuoja, kaltina aplinką bei aplinkinius, nuteistasis nutraukė narkotinių medžiagų vartojimą, tačiau jam dar sunku identifikuoti savo gyvenimo problemines sritis, jų kilmę, numatyti galimą korekciją, negeba įsijausti ir suprasti kitų žmonių pozicijos, turi lankstaus mąstymo, tikslų pasiekimo prosocialiu būdu sunkumų, kartoja tas pačias klaidas ir kol kas dar sunkiai jam sekasi mokytis iš savo patirties, nuostatas - teisina savo nusikalstamą elgesį, jį minimizuoja („pusės vagysčių, už kurias nuteisė, net nesu matęs“), suvokia kaip neteisingai įvertintą, neteisingai nuteistą, kyla sunkumų taikantis su priežiūros sąlygomis – baustas daugkartinėmis drausminėmis nuobaudomis už dienotvarkės pažeidimus, nurodymų nevykdymą, narkotikų vartojimą (paskutinė nuobauda 2019-02-18 už dienotvarkės pažeidimą), elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę - bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 38 kartus, už dienotvarkės pažeidimą, nurodymų nevykdymą, necenzūrinių žodžių vartojimą, draudžiamų daiktų laikymą, narkotinių medžiagų vartojimą - 34 kartus buvo baustas, (2017-12-20 buvo pervestas į drausmės būrį), šiuo metu penkios nuobaudos galioja, neskatintas, išsilavinimo stoką, oficialios darbo patirties stoką, menkai dengiamus finansinius įsipareigojimus bei aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog P. G. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.
Šalies argumentai
Nuteistasis P. G. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtą komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodė, kad su Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos išvada jis nesutinka dėl sekančių argumentų.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija skundžiamame nutarime išdėsčiusi faktus, nepateikė jokios šių faktų analizės, jokių argumentų, sprendimo netaikyti man lygtinio paleidimo niekaip nepagrindė. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija yra kolegiali institucija, kurios pusė narių veikia visuomeniniais pagrindais, todėl prievolė argumentuoti savo sprendimus šiems Komisijos nariams įstatymu nėra nustatyta ir kyla tik iš Lygtinio paleidimo Komisijos Nuostatų 36.6 punkto. Tačiau antroji pusė Komisijos narių yra statutiniais valstybės pareigūnais, ir prievolė teisiškai motyvuoti savo sprendimus jiems kyla iš tarnybos Statuto. Pabrėžtina, kad, sutinkamai su Statuto 27 str., Valstybės tarnybos ?statymo 32 str., Viešojo administravimo Įstatymo 42 str., nemotyvuoti sprendimai, kuriuos statutinis ar valstybės tarnybos pareigūnas priima eidamas tarnybines pareigas. Kita vertus, Komisijos sprendimas yra vienkartinio taikymo individualiu teisės aktu, todėl Komisijos sprendimui yra taikytini tie patys reikalavimai, kaip ir reikalavimai baigiamajam teismo aktui, išdėstyti LR Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarime: sprendimai turi būti grindžiami teisiniais argumentais (motyvais); argumentavimas turi būti racionalus – turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų sprendimui pagrįsti; sprendime negali būti nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių; sprendimai turi būti aiškūs. Dėl tos pačios priežasties Komisijos sprendimui yra taikytini ir reikalavimai, numatyti LR Teismų Įstatymo 33 str., t.y. vadovaudamasis teisės šaltiniais yra privalomas, tame tarpe ir vadovavimasis LR Konstitucinio Teismo, EŽT Teismo išdėstytomis doktrininėmis nuostatomis ir precedentais. Skundžiamame nutarime Komisija nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje aš nesilaikysiu įstatymų ir nusikalsiu. Be jokių argumentų pateiktas Komisijos manymas, jog ,,asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo‘‘, yra visiškai deklaratyvus. Pažymėtina, kad Komisija sau nepagrįstai priskyrė teisingumo principo įgyvendinimą, nes tai nėra jos kompetencijoje (LR Konstitucijos 109 str.), arba Komisija mano, kad pataisos namai jo elgesiui daro neigiamą įtaką. Komisija prieštarauja pati sau nurodydama, kad pagal OASys metodiką nustatytas pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas yra 81 balas, tačiau teigdama, neva jis vis vien nesilaikys įstatymų. Taigi Komisijos sprendimas yra akivaizdžiai negatyvus precedentas, todėl negali būti toleruojamas ir privalo būti panaikintas.
Lietuvos teisminė praktika eina tuo keliu, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 164 str. 2d. nurodytas aplinkybes: Kauno apygardos teismas 2012-05-23 nutartimi patenkinęs skundą dėl lygtinio paleidimo ir panaikinęs apylinkės teismo nutartį pažymėjo, kad ,,nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkaus ir apysunkio nusikaltimo padarymą, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas, kuriam esant nuteistojo atžvilgiu nebūtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų (Nr. 1S-1006-478/2012). Kauno apygardos teismas 2012-04-24 nutartimi patenkinęs skundą dėl lygtinio paleidimo ir panaikinęs apylinkės teismo nutartį pažymėjo, kad ,, nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau už tai teismas nuteistajam paskyrė bausmę ir svarstant jo lygtinio paleidimo klausimą tai neturi būti pagrindas daryti išvadą, kad BVK 157 str. nuteistojo atžvilgiu taikyti negalima. Jei įstatymo leidėjas būtų kitos nuomonės, nuteistojo padaryta nusikalstama veika būtų įtraukta į sąrašą nusikaltimų, išvardintų BVK 158 str., t.y. į sąrašą tų nusikaltimų, kuriuos padariusiems asmenims lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas‘‘(Nr. 1S-806-175/2012). Kauno apygardos teismas 2012-04-13 nutartimi patenkinęs skundą dėl lygtinio paleidimo ir panaikinęs apylinkės teismo nutartį pažymėjo, kad ,,vien tik padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis ar pavojingumas, negali būti pripažįstamas pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas. Padaryto nusikaltimo sunkumas nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir net gi neišnyksta pilnai atlikus visą laisvės atėmimo bausmę, todėl pirmosios instancijos teismo motyvacija ir atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgiant į nuteistojo padarytą nusikaltimą, nėra susijęs su nuteistojo elgesiu laisvės atėmimo metu ir jo pasirengimu toliau atlikti bausmę neizoliuotam nuo visuomenės. Pažymima, kad sprendžiant klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, t.y. ar yra materialinis lygtinio paleidimo pagrindas, teismas turi visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, psichologinės tarnybos išvadą bei kita‘‘ (Nr. 1S-796-658/2012). Kauno apygardos teismas 2012-04-25 nutartimi patenkinęs skundą dėl lygtinio paleidimo ir panaikinęs apylinkės teismo nutartį, lygtinį paleidimą pritaikė 6 kartus teistam asmeniui (byla Nr. 1S- 854-133/2012). Kauno apygardos teismas 2012-03-30 nutartimi patenkinęs skundą dėl lygtinio paleidimo ir panaikinęs apylinkės teismo nutartį, lygtinį paleidimą pritaikė 4 kartus teistam asmeniui (byla Nr. 1S- 709-133/2012). Visi šie precedentai yra galiojantys, todėl, sutinkamai su LR Teismų Įstatymo 33 str., yra privalomi. Kalbant apie teismų precedentų privalomumą (LR Teismų Įstatymo 33 str.), reikia paminėti ir teisę į teisingą teismą, kuri įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., LR Teismų Įstatymo 5 str. 1 d., taip pat eilėje Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių. Šiame kontekste akcentuotina, kad pagal LR Teismų Įstatymo 23 str. 2 d., 31 str. 2 d., teismų praktikos formavimas yra išimtinai tik Lietuvos Aukščiausiojo ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismų kompetencija, kiti Lietuvos Respublikos teismai esamos teismų praktikos keisti negali, ir yra saistomi teismų precedentų bei teisės aiškinimo taisyklių. Teismų precedentų (ir teisės aiškinimo taisyklių) kolizija yra neleistina (EŽT Teismo sprendimas byloje Esertas prieš Lietuvą Nr. 50208/06), o jei tokia kolizija įvyko - privalo būti taikomas tas precedentas, kuris nuteistam asmeniui yra palankesnis. Svarbi aplinkybė, kurią būtina akcentuoti, yra EŽT Teismo sprendimas byloje Orchowski prieš Lenkiją, Nr. 17885/04, §153 - valstybė privalo atsisakyti savo griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažintų įkalintų asmenų skaičių, arba įdiegti alternatyvių bausmės priemonių sistemą. Lygtinis paleidimas būtent ir priklauso alternatyvių bausmės priemonių sistemai. Faktas, kad kalinimo sąlygos visose be išimties Lietuvos įkalinimo įstaigose yra nepriimtinos EŽT Konvencijos 3 str. nuostatų prasme, yra akivaizdus ir todėl neįrodinėtinas. Vien tik įkalinimo įstaigų perpildymas, kaip viena iš nepriimtinų kalinimo sąlygų, pastaraisiais metais yra konstatuotas šimtuose administracinių teismų sprendimų (tame tarpe ir jo atžvilgiu). Taigi situacijos tragiškumas yra akivaizdus ir lygtinio paleidimo politikos liberalizavimas yra neišvengiama būtinybė. Kadangi skundžiamas 2019-04-10 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos nutarimas Nr. 59-59, yra aiškiai nepagrįstas, visiškai teisiškai nemotyvuotas, iš esmės prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos įsipareigojimams pagal tarptautines sutartis (tame tarpe ir ET MK Rec(2003)22), šis nutarimas privalo būti panaikintas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotai nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Turi būti įvertinta ir nuspręsta, ar gali būti nuteistasis toliau taisomas neizoliuojant jį nuo visuomenės. Kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta nėra reglamentuoti, tai paliekama klausimą sprendžiančios institucijos nuožiūrai. Todėl sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, vertintina ne tik nuteistojo charakteristika ir elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo asmenybė, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis bei kitos aplinkybės.
Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį, inter alia, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji „gali būti“, o ne „turi būti“ lygtinai paleisti. Teismai pabrėžia, kad taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali, įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą (Vilniaus apygardos teismo 2017-11-29 nutartis Nr. 1S-453-190/2017).
Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog dvi iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas pažymi, kad tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai, taikytas lygtinis paleidimas ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t.y. kad pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, tačiau pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo įstaigos.
Teismas atkreipia dėmesį, kad P. G., be kita ko, nuteistas ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamas veikas numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (10 veikų), BK 260 straipsnio 1 dalyje. 2016-10-26 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu P. G. paskirta subendrinta 7 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Asmuo yra teistas 8 kartus. Amžius pirmojo teistumo metu 18 m. Kaltu savęs nelaiko visuose nusikaltimuose. Teigia, kad jį nuteisė už praeitį. Nors nuteistasis nepripažįsta įvykdęs nusikaltimų, tačiau buvo lyderiu, nes teigia, kad asmeniškai nelegaliai vadovavo atsarginių dalių tiekime. Narkotikus pardavinėjo vienas. Yra nusikaltimų modelis, nusikaltimai sunkėja. Vieną kartą buvo taikytas bausmės atidėjimas. Turėjo pažįstamų iš anksčiau teistų asmenų. Artimai su jais nebendravo, tik darbo reikalais. Kas kiek laiko užsiima veikla, kuri susijusi su jo nusikalstamumu. Nuteistojo nusikalstama veikla sietina su narkotinių medžiagų disponavimu, platinimu, jų vartojimu. Pats nuteistasis neneigia, kad yra išbandęs įvairias narkotines medžiagas, sistemingai vartojo leidžiamą heroiną. Asmens sveikatos istorijoje rasti įrašai apie 9 m. heroino vartojimo patirtį, patekus į įkalinimo įstaigą diagnozuotą abstinencinę būseną dėl opioidų vartojimo, nuteistasis nėra bandęs gydytis narkotinių medžiagų vartojimo priklausomybės laisvėje. Šios laisvės bausmės atėmimo metu 2017-09-20 ir 2017-12-20 nuteistasis baustas drausminėmis nuobaudomis už narkotikų vartojimą. Nuteistojo narkotinių medžiagų vartojimo problemos glaudžiai sietinos su ankstesniu nusikalstamu elgesiu, žalos sau ir kitiems padarymu, tolesnis vartojimas didintų jo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Be to, bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 38 kartus. Už dienotvarkės pažeidimą, nurodymų nevykdymą, necenzūrinių žodžių vartojimą, draudžiamų daiktų laikymą, narkotinių medžiagų vartojimą - 34 kartus buvo baustas, (paskutinė nuobauda 2019-02-18 už dienotvarkės pažeidimą) (2017-12-20 buvo pervestas į drausmės būrį).
Taigi iš bylos matyti, kad ankstesnė nuteistajam P. G. skirta laisvės atėmimo bausmė nepadarė jam teigiamo poveikio.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis P. G. savo galios jausmą palaiko per priklausomo santykio mezgimą, savo jausmų, išgyvenimų slopinimą, sunkumų išveikimą regresuojančiu, pratrūkstančiai prieštaraujančiu elgesiu, psichiką veikiančių medžiagų vartojimu. Nuteistasis išsako buvusius bandymus žalotis (pjaustėsi rankas ir šios bausmės atlikimo metu LAVL buvimo metu), buvusios ir dabar pasitaikančios suicidinės mintys. Emocinės gerovės problemos (emocinės sveikatos problemos, jausmų slopinimas, regresyvus elgesys) galimai siejasi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, galima rimtos žalos rizika, jų nesprendimas didintų jo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Jam kyla savitvardos, emocinės kontrolės sunkumai, kuriuos išveikia arba atsiribojimu, arba prieštaraujančiu elgesiu nustatytoms įstaigos nustatytoms taisyklėms. Nuteistasis stokoja problemų sprendimo, t.y. savo elgesio, veiksmų apsvarstymo, numatymo, įgūdžiu. Problemų sprendimas dažniausiai pagrįstas frigidiška taktika – siekiu greito savo emocinės būsenos, savo norų ir malonumų patenkinimo, nepavykus to padaryti, regresuoja, kaltina aplinką bei aplinkinius. Nuteistasis nutraukė narkotinių medžiagų vartojimą, tačiau jam dar sunku identifikuoti savo gyvenimo problemines sritis, jų kilmę, numatyti galimą korekciją. Nuteistasis negeba įsijausti ir suprasti kitų žmonių pozicijos, turi lankstaus mąstymo, tikslų pasiekimo prosocialiu būdu sunkumų, kartoja tas pačias klaidas ir kol kas dar sunkiai jam sekasi mokytis iš savo patirties.
Teismas pažymi, kad iš nurodytos Socialinio tyrimo išvados matyti, kad šiuo metu nuteistasis P. G. kartoja tas pačias klaidas ir kol kas dar sunkiai jam sekasi mokytis iš savo patirties, todėl nepakankamai prisiima atsakomybę už savo padarytas nusikalstamas veikas ir siekdamas šios atsakomybės išvengti vis dėlto teisina savo nusikalstamą elgesį, jį minimizuoja. Nuteistasis suvokia save kaip neteisingai nuteistą, todėl kyla sunkumų taikantis su priežiūros sąlygomis.
Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei - 81 balas, iš jų 30 balų yra statiniai (sumažinti nėra galimybės), 51 balas - dinaminiai (yra galimybė mažinti). Po ankstesnio įvertinimo rizika sumažėjo vos 4 balais.
Teismo nuomone, tai kad 8 kartus teistas nuteistasis P. G., kuris atliekant laisvės atėmimo bausmę - bausmės atlikimo metu baustas daugkartinėmis drausminėmis nuobaudomis už dienotvarkės pažeidimus, nurodymų nevykdymą, narkotikų vartojimą, yra linkęs atsakomybę perkelti kitiems, parodo nuteistojo nusikalstamų veiksmų pasekmių nevisišką suvokimą, paaiškina motyvacijos stoką keistis ir tai šiuo metu jį taip pat charakterizuoja kaip asmenybę, linkusią daryti nusikaltimus ir ateityje.
Taigi šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis į doros ir pasitaisymo kelią nestoja, yra linkęs nusikalsti, todėl taikant nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos būtų pažeistas bausmės teisingumo principas ir jo įgyvendinimas - kaltas asmuo turi būti nubaustas ir atlikti bausmę, adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai, bei taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, į nukentėjusiųjų lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai, išvardyti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje, P. G. atžvilgiu yra pasiekti ir nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje P. G. laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl P. G. skundas atmestinas, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019-04-10 nutarimas Nr. 59-59 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo paliktinas galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 3 punktu, teismas,
nutaria:
nuteistojo P. G. skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019-04-10 nutarimą Nr. 59-59 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam P. G..
Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.