- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- I1-3973-423/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00697-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L.I.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L.I. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L.I. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, pataisos namai, atsakovės atstovas), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1-2).
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde ir atsikirtime į atsiliepimą nurodė, kad nuo 2018-11-25 buvo kalinamas Alytaus PN 4 lokalinio sektoriaus 6 ir 1 miegamuosiuose. Kadangi šis lokalinis sektorius priskirtas drausmės grupei, pareiškėjas gyvenamosiose patalpose buvo laikomas užrakintas 22 valandas per parą, taigi, buvo kalinamas kamerų tipo patalpose. Nurodė, kad kartu su juo gyveno dar 7 nuteistieji, todėl trūko gyvenamojo ploto. Pažymėjo, kad didelę dalį patalpos užėmė baldai ir sanitarinis mazgas. Be to, patalpos buvo įrengtos pusrūsyje, todėl nuolat kaupėsi drėgmė, trūko ventiliacijos, langai atsidarydavo tik 11 centimetrų plyšiu. Paaiškino, kad 1 miegamasis buvo itin prastos būklės: langas suskilęs, tualete atsilupę lubų dažai, veisėsi pelėsis, klozetas buvo suskilęs, miegamojo sienos purvinos, nevalytos, aptrupėjusios, dirbintis apšvietimas ir pro temperatūra neatitiko teisės aktų reikalavimų, neveikė priešgaisrinės apsaugos detektorius. Dėl šių aplinkybių į pataisos namų administraciją daug kartų kreipėsi pareiškėjo kameros draugas R. Sabaliauskas, tačiau kalinimo sąlygos nebuvo operatyviai pagerintos. Suskilęs lango stiklas buvo pakeistas tik 2020-01-16, nors nuteistieji dėl to skundėsi 2019-11-19. Pats pareiškėjas į pataisos namų administraciją nesikreipė, nenorėdamas jos apkrauti pertekliniu darbu. Dėl tokių atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, sudarant netinkamas, orumą žeminančias kalinimo sąlygas, pareiškėjas patyrė nepatogumus, stresą, dvasinį sukrėtimą, sveikatos pablogėjimą. Prašė skundą tenkinti.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime (b. l. 8-12) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad 4 lokalinio sektoriaus 1 miegamajame pareiškėjas buvo kalinamas nuo 2019-11-26 iki 2020-02-26 ir nuo 2020-03-06 iki skundo padavimo teismui dienos. Šiame miegamajame pareiškėjui teko daugiau nei 3,6 kv. m ploto, kas atitiko teisės aktų reikalavimus. Skunde nurodytame 4 lokalinio sektoriaus 6 miegamajame pareiškėjas nebuvo kalinamas. Patalpų ir inventoriaus būklė gera, Alytaus visuomenės sveikatos centras pažeidimų pataisos namuose nenustatė. Patalpos vėdinamos per atvirus langus, kaip numatyta teisės aktuose, o sanitariniai mazgai papildomai vėdinami per ištraukiamąją ventiliaciją. Patalpų valymą atlieka patys nuteistieji, todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl pelėsių yra nepagrįsti. Pareigūnai nuolat prižiūri tvarką gyvenamosiose patalpose, todėl esant poreikiui patalpos buvo nedelsiant remontuojamos. Ant langų įrengtos grotos netrukdo jų atidaryti 15 cm plyšiu, kuris yra pakankamas patalpai išvėdinti. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius duomenis ir įrodant, jog žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų, tačiau to nepadarė. Pataisos namų pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais, atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sąlygomis Alytaus PN 4 lokalinio sektoriaus 1 ir 6 miegamuosiuose, laikotarpiu nuo 2018-11-25.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Pareiškėjas skundėsi per mažu gyvenamosios patalpos plotu. Nurodė gyvenęs 4 lokalinio sektoriaus 1 ir 6 miegamuosiuose.
Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 4 lokaliniame sektoriuje 20 būrio 1 miegamajame buvo kalinamas nuo 2019-11-26 iki 2019-12-09, nuo 2019-12-19 iki 2020-01-06, nuo 2020-01-27 iki 2020-02-10, nuo 2020-02-20 iki 2020-02-26 ir nuo 2020-03-03 iki skundo padavimo dienos, t. y. 2020-03-20 (b. l. 13, 3). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjas buvo kalinamas 4 lokalinio sektoriaus 6 miegamajame, todėl teismas vertins pareiškėjo skundžiamas kalinimo sąlygas, susijusias su 4 lokalinio sektoriaus 1 miegamuoju.
Nors atsakovės atstovas nurodo, kad minėta patalpa yra bendrabučio tipo, teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnio 2 dalis numato, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji gali būti laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose. Pareiškėjas nurodė ir atsakovės atstovas neneigė, jog pareiškėjas minėtoje patalpoje buvo laikomas užrakintas, išskyrus dviejų valandų pasivaikščiojimo laiką. Taigi, toks pareiškėjo kalinimas prilygsta kamerų tipo patalpų rėžimui ir, vertinant pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą ginčo atveju, taikytina 3,6 kv. m ploto norma, kuri ginčo laikotarpiu buvo numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punkte ir nuo 2020-02-06 įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 patvirtintų „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.2 punkte.
Atsakovės atstovas nurodė, kad 1 miegamojo plotas yra 29,53 kv. m, jame buvo įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,69 kv. m ploto (b. l. 9). Pažymėtina, kad pareiškėjas, skunde dėstydamas aplinkybes dėl per mažo gyvenamojo ploto 6 miegamajame, patvirtino, kad buvo kalinamas drauge su dar 7 nuteistaisiais, o kiek asmenų buvo laikoma 1 miegamajame – nenurodė, taigi, ginčo dėl nuteistųjų skaičiaus gyvenamojoje patalpoje nėra. Kadangi pareiškėjui teko 3,69 kv. m ploto, minimalaus ploto normos pažeidimas šioje byloje nekonstatuotinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktika (žr. 2016-10-20 sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m. – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009-07-30 sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010-04-08 sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012-05-31 sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareikėjo argumentų dėl sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad ventiliacija buvo įrengta tik tualete, o gyvenamąją patalpą tekdavo vėdinti per atvirą langą. Langas prasiverdavo tik 11 cm plyšiu, kadangi ant jo buvo įrengtos apsauginės grotos. Nurodė, kad lubos buvo apipelijusios, vieno lango stiklas suskilęs, oro temperatūra ir apšvietimas patalpoje netinkami, kaupėsi drėgmė, sienos aptrupėjusios, purvinos, klozetas suskilęs.
Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 numatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. (16 p.). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Laisvės atėmimo vietos įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.).
Byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2020-01-20 patikrinimo aktas, kuriame užfiksuoti 4 lokalinio sektoriaus 1 miegamajame atlikto patikrinimo rezultatai. Patikrinimas buvo atliktas 2020-01-08, taigi, ginčui aktualiu metu, tarp dviejų artimų laikotarpių, kai pareiškėjas buvo kalintas šioje patalpoje. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje vizualiai matomų pelėsių nerasta, tualeto įranga techniškai tvarkinga, vandens bakelis nesuskilęs, langai pritaikyti vėdinimui.
Pareiškėjas nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas neturi pagrindo byloje nesivadovauti pateiktu patikrinimo aktu, parengtu laisvės atėmimo vietų veiklos valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę vykdančio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kaip objektyviu įrodymu apie faktinę pareiškėjo gyvenamųjų patalpų būklę. Atsižvelgiant į šį įrodymą, pareiškėjo argumentai dėl techniškai netvarkingo sanitarinio mazgo, prastos sienų ir lubų būklės, pelėsių bei nepakankamo vėdinimo atmestini. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjo nusiskundimas dėl to, kiek centimetrų buvo galima praverti patalpos langą, laikytinas nepagrįstu, kadangi Higienos normoje HN 134:2015 nėra reglamentuojama, kokio pločio plyšiu turi būti atidaromas vėdinimui pritaikytas langas.
Atsakovės atstovė į bylą pateikė 4 lokalinio sektoriaus 1 miegamojo fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad patalpa yra tvarkinga, sienų ir lubų danga lygi, sanitarinis mazgas tvarkingas, patalpoje įrengta ištraukiamoji ventiliacija bei atidaromi langai. Atsikirtime pareiškėjas šiuo aspektu nuotraukų neginčijo, tik teigė, kad jose nesimato patalpos lubų. Teismas, susipažinęs su minėtomis nuotraukomis, tokį pareiškėjo teiginį laiko nepagrįstu, kadangi dvejose iš pateiktų nuotraukų matosi ginčo patalpos lubos, taip pat matyti, kad jos švarios.
Žemesnės instancijos teismas
Aptartame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo akte taip pat buvo konstatuotas vienas Higienos normos HN 134:2015 pažeidimas – pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje vieno lango stiklas buvo suskilęs, kas neatitiko reikalavimo įrengti patalpas techniškai tvarkingai, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Kaip minėta, šis patikrinimas buvo atliktas 2020-01-08. Bylos duomenimis nustatyta, kad lango stiklas buvo pakeistas 2020-01-10 (Alytaus PN 2020-04-30 Turto valdymo skyriaus pažyma Nr. 4-2025). Nors šis trūkumas buvo operatyviai pašalintas nuo jo nustatymo momento, nėra objektyvių duomenų, kiek laiko iki minėtos datos langas buvo įskilęs (pareiškėjas teigė, kad nuo 2019-11-19). Atsakovui šios aplinkybės nepaneigus, tokia abejonė traktuotina pareiškėjo naudai, konstatuojant, kad dalį ginčo laikotarpiu iki 2020-01-10, t. y. nuo 2019-11-26 iki 2019-12-09 ir nuo 2019-12-19 iki 2020-01-06 pareiškėjo gyvenamoji patalpa galėjo būti techniškai tvarkinga.
Byloje taip pat nepateikta jokių duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo skundo aplinkybes dėl netinkamos oro temperatūros, apšvietimo ir drėgmės jo gyvenamojoje patalpoje.
Kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. LVAT 2005-03-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007-03-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Taigi, būtent Alytaus PN turi pareigą laikytis nuteistųjų ir suimtųjų kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų ir, atitinkamai, užtikrinti tikslios informacijos pateikimą apie tai. Alytaus PN nepateikus informacijos dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių šioje dalyje, jos vertintinos pareiškėjo naudai, pripažįstant, kad tam tikru laikotarpiu pareiškėjui galėjo būti neužtikrinama tinkama gyvenamųjų patalpų oro temperatūra, drėgmė, apšvietimas, kas neatitinka Lietuvos higienos normos HN134: 2015 14 ir 16 punktų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sutinka, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir LVAT bylose (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Vertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį ir pobūdį, teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors neigiamos pasekmės psichinei ar fizinei sveikatai. Gydytojo psichiatro konsultacijai pareiškėjas buvo užsiregistravęs 2020-02-24, tačiau neatvyko, o 2020-02-25 buvo konsultuotas dėl padidinto dirglumo ir miego sutrikimų (b. l. 19). Iš šių duomenų negalima daryti vienareikšmės išvados, jog minėti sveiktos sutrikimai pareiškėjui kilo būtent dėl netinkamų higienos sąlygų jo gyvenamojoje patalpoje, ypač atsižvelgiant į tai, kad psichologo konsultacijoje pareiškėjas dalyvavo tik kartą, motyvaciniame pokalbyje dėl galimybės išvykti be sargybos. Ginčo laikotarpiu į kitus sveikatos priežiūros specialistus pareiškėjas nesikreipė (b. l. 19).
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).
Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., LVAT 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017).
Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais. Byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.
Teismas, atsižvelgdamas į šios individualios bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimai nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, konstatuoja, kad teismo sprendimu pripažintas Alytaus PN pareigūnų minėtų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo L.I. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo L.I. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Alytaus pataisos namuose buvo pažeista laikotarpiais nuo 2019-11-26 iki 2019-12-09, nuo 2019-12-19 iki 2020-01-06, nuo 2020-01-27 iki 2020-02-10, nuo 2020-02-20 iki 2020-02-26 ir nuo 2020-03-03 iki 2020-03-20.
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.