Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-01-06 · Administracinė byla Nr. TA-13-968/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-06-11Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-01-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-06
Bylos Nr.
TA-13-968/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00697-2020-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas
L. I.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. TA-13-968/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00697-2020-0Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. I. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas L. I. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. lapkričio 25 d. buvo laikomas Alytaus PN 4 lokalinio sektoriaus 1 ir 6 miegamuosiuose (kamerų tipo patalpose). Šis lokalinis sektorius priskirtas drausmės grupei, todėl pareiškėjas gyvenamosiose patalpose buvo laikomas 22 val. per parą. Kartu su juo buvo laikomi dar 7 nuteistieji, todėl trūko gyvenamojo ploto, didelę patalpos dalį užėmė baldai ir sanitarinis mazgas. Be to, patalpos buvo įrengtos pusrūsyje, todėl buvo drėgna, trūko ventiliacijos, langai atsidarydavo tik 11 cm. 1 miegamasis buvo itin prastos būklės: langas suskilęs, tualete atsilupę lubų dažai, veisėsi pelėsis, klozetas buvo suskilęs, miegamojo sienos purvinos, nevalytos, aptrupėjusios, dirbintis apšvietimas ir oro temperatūra neatitiko teisės aktų reikalavimų, neveikė priešgaisrinės apsaugos detektorius. Dėl šių aplinkybių į pataisos namų administraciją daug kartų kreipėsi pareiškėjo kameros draugas R. S., tačiau kalinimo sąlygos nebuvo operatyviai pagerintos. Suskilęs lango stiklas buvo pakeistas tik 2020 m. sausio 16 d., nors nuteistieji dėl to skundėsi 2019 m. lapkričio 19 d. Pats pareiškėjas į pataisos namų administraciją nesikreipė, nenorėdamas jos apkrauti pertekliniu darbu. Dėl tokių atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, sudarant netinkamas, orumą žeminančias kalinimo sąlygas, pareiškėjas patyrė nepatogumų, stresą, dvasinį sukrėtimą, pablogėjo sveikata.

Atsiliepimas

3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas 4 lokalinio sektoriaus 1 miegamajame buvo kalinamas nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. vasario 26 d. ir nuo 2020 m. kovo 6 d. iki skundo padavimo teismui dienos. Šiose patalpose pareiškėjui teko daugiau nei 3,6 kv. m ploto, kas atitiko teisės aktų reikalavimus. Skunde nurodytame 4 lokalinio sektoriaus 6 miegamajame pareiškėjas nebuvo kalinamas. Patalpų ir inventoriaus būklė gera, Alytaus visuomenės sveikatos centras pažeidimų pataisos namuose nenustatė. Patalpos vėdinamos per atvirus langus, kaip numatyta teisės aktuose, o sanitariniai mazgai papildomai vėdinami per ištraukiamąją ventiliaciją. Patalpas valo patys nuteistieji, todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl pelėsio yra nepagrįsti. Pareigūnai nuolat prižiūri tvarką gyvenamosiose patalpose, todėl esant poreikiui patalpos nedelsiant remontuojamos. Ant langų įrengtos grotos netrukdo jų atidaryti 15 cm, kuris yra pakankamas patalpai išvėdinti. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikti patirtą žalą patvirtinančius konkrečius duomenis ir įrodyti, jog žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų, tačiau to nepadarė. Pataisos namų pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

II.

4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas kalinimo Alytaus PN sąlygas laikotarpiais nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d., nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. sausio 6 d., nuo 2020 m. sausio 27 d. iki 2020 m. vasario 10 d., nuo 2020 m. vasario 20 d. iki 2020 m. vasario 26 d. ir nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. kovo 20 d., o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjas 4 lokalinio sektoriaus 20 būrio 1 miegamajame buvo kalinamas nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d., nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. sausio 6 d., nuo 2020 m. sausio 27 d. iki 2020 m. vasario 10 d., nuo 2020 m. vasario 20 d. iki 2020 m. vasario 26 d. ir nuo 2020 m. kovo 3 d. iki skundo padavimo dienos, t. y. iki 2020 m. kovo 20 d. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėjas būtų kalinamas 4 lokalinio sektoriaus 6 miegamajame, todėl teismas vertino pareiškėjo skundžiamas kalinimo sąlygas, susijusias su 4 lokalinio sektoriaus 1 miegamuoju.

6. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo nusiskundimus dėl jam tekusio per mažo kamerų tipo patalpų (miegamojo) ploto, dėl techniškai netvarkingo sanitarinio mazgo, prastos sienų ir lubų būklės, pelėsio bei nepakankamo vėdinimo (taip pat ir dėl mažai atsiveriančio lango).

7. Teismas iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. sausio 20 d. patikrinimo akto nustatė, kad 2020 m. sausio 8 d. patikrinimo metu buvo konstatuotas vienas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) pažeidimas – pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje vieno lango stiklas buvo suskilęs, kas neatitiko reikalavimo įrengti patalpas techniškai tvarkingai, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Teismas priminė, kad patikrinimas buvo atliktas 2020 m. sausio 8 d., o lango stiklas pakeistas 2020 m. sausio 10 d. Teismas įvertino, kad šis trūkumas buvo operatyviai pašalintas (nuo patikrinimo atlikimo), tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kada šis stiklas suskilo. Pareiškėjo teigimu, stiklas suskilo 2019 m. lapkričio 19 d., atsakovo atstovas šios aplinkybės nepaneigė, todėl teismas ją įvertino pareiškėjo naudai ir konstatavo, kad dalį ginčo laikotarpio, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d. ir nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. sausio 6 d., pareiškėjo gyvenamoji patalpa galėjo būti techniškai netvarkinga.

8. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamos oro temperatūros, apšvietimo ir drėgmės jo gyvenamojoje patalpoje. Teismas nurodė, kad būtent Alytaus PN turi pareigą laikytis nuteistųjų ir suimtųjų kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų ir atitinkamai užtikrinti tikslios informacijos pateikimą. Alytaus PN nepateikus informacijos dėl prieš tai nurodytų aplinkybių, teismas jas įvertino pareiškėjo naudai ir pripažino, kad tam tikru laikotarpiu pareiškėjui galėjo būti neužtikrinta tinkama gyvenamųjų patalpų oro temperatūra, drėgmės lygis ir apšvietimas, kas neatitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 ir 16 punktų reikalavimų.

9. Teismas sutiko, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje.

10. Teismas, vertindamas neturtinės žalos pobūdį ir dydį, atsižvelgė į aplinkybę, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją ar būtų kilusios kokios nors neigiamos pasekmės pareiškėjo psichinei ar fizinei sveikatai. Gydytojo psichiatro konsultacijai pareiškėjas buvo užsiregistravęs 2020 m. vasario 24 d., tačiau neatvyko, o 2020 m. vasario 25 d. buvo konsultuotas dėl padidinto dirglumo ir miego sutrikimų. Teismas nurodė, kad iš šių duomenų negalima daryti vienareikšmės išvados, jog minėti sveiktos sutrikimai pareiškėjui kilo būtent dėl netinkamų higienos sąlygų jo gyvenamojoje patalpoje, ypač atsižvelgiant į tai, kad psichologo konsultacijoje pareiškėjas dalyvavo tik kartą, motyvaciniame pokalbyje dėl galimybės išvykti be sargybos. Ginčo laikotarpiu į kitus sveikatos priežiūros specialistus pareiškėjas nesikreipė. Teismas pabrėžė, kad pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pažeidė pareiškėjo teises tokiu būdu, kad joms apginti nepakaktų konstatuoti paties pažeidimo fakto.

11. Teismas, atsižvelgęs į individualias šios bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimai nesukėlė pareiškėjui jokių ilgiau trukusių pasekmių, konstatavo, jog teismo sprendimu pripažintas Alytaus PN pareigūnų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją reikėtų įvertinti pinigais.

III.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais pakeisti ir visiškai tenkinti jo skundą.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytais atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtais veiksmais ar neveikimu, taip pat su teismo išvada, kad dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, tačiau nesutinka su teismo vertinimu, jog pareiškėjo teisės bus apgintos pripažinus, jog jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN atitinkamais laikotarpiais buvo pažeista. Pareiškėjo vertinimu, jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Atsiliepimas

14. Atsakovo atstovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo Alytaus PN sąlygų laikotarpiais nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d., nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. sausio 6 d., nuo 2020 m. sausio 27 d. iki 2020 m. vasario 10 d., nuo 2020 m. vasario 20 d. iki 2020 m. vasario 26 d. ir nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. kovo 20 d. neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą, tačiau pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas kalinimo Alytaus PN 4 lokalinio sektoriaus 1 miegamajame sąlygas buvo pažeista, nes tam tikrais ginčo laikotarpiais minėtoje patalpoje nebuvo užtikrinta tinkama oro temperatūra, apšvietimas ir drėgmė, taip pat buvo įsikilęs lango stiklas (Higienos normos HN 134:2015 12, 14 ir 16 p. pažeidimai). Pareiškėjas apeliaciniame skunde sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytais atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtais veiksmais ar neveikimu, taip pat su teismo išvada, kad dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, tačiau nesutinka su teismo vertinimu, jog pareiškėjo teisės bus apgintos pripažinus, jog jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN atitinkamais laikotarpiais buvo pažeista; pareiškėjo vertinimu, jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

19. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, jog ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

20. Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus (pvz., nesudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, įrenginiai ir baldai nešvarūs, patalpose ant sienų ir lubų paviršių yra pelėsio, neišduota švari patalynė, trūksta sanitarinių įrenginių ir pan.), tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑1819 520/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1874-575/2017; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017).

21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN 4 lokalinio sektoriaus 1 miegamajame, kuriame nebuvo užtikrinta tinkama oro temperatūra, apšvietimas ir drėgmė, taip pat buvo įsikilęs lango stiklas (Higienos normos HN 134:2015 12, 14 ir 16 p. pažeidimai). Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad dėl konstatuoto pažeidimo pareiškėjui vertintu laikotarpiu atsirado kokios nors sunkios pasekmės. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nėra nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šią pirmosios instancijos teismo išvadą. Pareiškėjas tvirtina, kad jam turi būti priteista 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog jam buvo padaryta esminė neturtinė žala ir pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis. Pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos yra grindžiami bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas neindividualizavo.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą (pareiškėjas Alytaus PN higienos normų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis nebuvo laikomas nepertraukiamai, byloje nėra duomenų, kad šios sąlygos kėlė pavojų pareiškėjui ar kaip nors blogino jo sveikatos būklę), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. I. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė