Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-03-06 · Civilinė byla Nr. 2A-115-425/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-06
Bylos Nr.
2A-115-425/2012
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00380-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Jonaitienė (pirm.), Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas (pran.)
Ieškovas
UAB „Alauša“
Atsakovas
K. K.
Kategorijos
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-115-425/2012Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00380-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.1.; 45.1; 121.14; 121.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 6 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno (pranešėjas), Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Alauša“ apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-640-228/2011 pagal ieškovo UAB „Alauša“ ieškinį atsakovui K. K. dėl įsiskolinimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Alauša“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 15 478,02 Lt skolą, 16 799,14 Lt delspinigius ir palūkanas už laikotarpį nuo 2010-08-20 iki 2011-01-25 bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad pagal 2010-03-25 tarp šalių sudarytą naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 51/S-2010 laikotarpiu 2010 m. kovo – birželio mėnesiais atsakovui tiekė naftos produktus. Atsakovas tinkamai prievolės nevykdė ir liko skolingas 15 478,02 Lt. Už piniginės prievolės nevykdymą buvo numatyta sutartinė civilinė atsakomybė, todėl atsakovas privalo mokėti ieškovui 14 procentų dydžio metines palūkanas ir 0,4 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Priskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai sudaro 16 799,14 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2011-11-24 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo K. K. ieškovo UAB „Alauša“ naudai 3 116,52 Lt skolos bei 551,80 Lt delspinigių, 110 Lt žyminio mokesčio ir 73 Lt ieškovo patirtų advokato pagalbos išlaidų, iš ieškovo UAB „Alauša“ atsakovo K. K. naudai priteisė 354,52 Lt advokato pagalbos išlaidų, iš ieškovo UAB „Alauša“ valstybės biudžeto naudai priteisė 18 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nurodė, kad tokiu atveju, kai sutartyje nustatyta sąlyga, jog pirkėjui laiku neatsiskaičius, pardavėjas turi teisę pareikalauti mokėti delspinigius, lemia tai, kad delspinigiai skaičiuojami ne automatiškai, pirkėjui laiku neapmokėjus sąskaitos, bet tik pardavėjui pareikalavus. Toks kreditoriaus pareikalavimas gali būti įforminamas įvairiai, ir tik po tokio pareikalavimo kreditorius įgyja pagrindą, skolininkui atlikus mokėjimą, gautas sumas pirmiausia skirti atlyginti delspinigiams, o likusią įmokų dalį skirti pagrindinei prievolei įvykdyti ir tokiu atveju neturi reikšmės tai, kokią mokėjimo paskirtį skolininkas nurodo mokėjimo dokumentuose. Ieškovo sąskaitą Nr. UTE2010024 pagal sutarties 4.8. p. teismas laikė pareikalavimu mokėti delspinigius ir palūkanas, ir šios sąskaitos pagrindu ieškovas įgijo teisę taikyti atsakovo atžvilgiu sutartinę atsakomybę už nesavalaikį atsiskaitymą po šios sąskaitos įteikimo dienos, tai yra skaičiuoti netesybas nuo 2010 m. rugsėjo 1 d., todėl ieškovas nepagrįstai delspinigius atsakovui skaičiavo nuo 2010-04-01. Teismas nurodė, kad tiek palūkanos, tiek netesybos atlieka ne mokėjimo, o kompensavimo funkciją ir yra skolininko atsakomybės forma, jos įskaitomos į nuostolius. Ir palūkanų, ir netesybų išieškojimas kartu reikštų dvigubos atsakomybės taikymą. Ieškovas nereiškė ieškinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, reikalavimas dėl netesybų ir palūkanų priteisimo savaime nereiškia ir reikalavimo priteisti nuostolius, o reikalaudamas atsakovo atžvilgiu taikyti dvigubą atsakomybę, ieškovas neįrodinėjo, kokio dydžio yra jo nuostoliai, realiai patirti dėl atsakovo nesavalaikio prievolės vykdymo. Todėl teismas ieškinio dalį dėl palūkanų priteisimo atmetė, motyvuodamas, kad įstatymas draudžia nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Taip pat teismas vertino, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje numatytos netesybos - 0,4 procentų dydžio delspinigiai nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną - laikytinos aiškiai per didelėmis, nes sudaro 146 procentus metinių palūkanų ir tokia situacija sudaro pagrindą šaliai piktnaudžiauti teise. Nustatęs, kad atsakovas 2010-10-29 buvo sumokėjęs už pirktą kurą pagal abi PVM sąskaitas – faktūras 34 165,85 Lt (parduota kuro už 34 165,85 Lt), teismas sutartimi nustatytus delspinigius mažino 2 kartus, ir nustatė 0,2 procentų dydžio delspinigius. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad atsakovas mokėjimo dokumentuose nurodė mokėjimo paskirtį – už dyzelinį kurą, o ieškovas sutartimi nustatyta tvarka sumokėtas sumas užskaitė kaip netesybas, tačiau teismas pažymėjo, kad nelaikytina, jog atsakovas netesybas sumokėjo geruoju, todėl prašomas priteisti netesybas mažino ir perskaičiavo bei nustatė, kad atsakovas ieškovui skolingas 3 116,52 Lt už naftos produktus ir 551,80 Lt delspinigių, kuriuos priteisė iš atsakovo K. K. ieškovo UAB „Alauša“ naudai. Skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas nustatė, kad ieškovas patyrė 2 783 Lt advokato pagalbos išlaidų (847 Lt už atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą surašymą, 968 Lt už atstovavimą 2011-07-13 teismo posėdyje ir 968 Lt už atstovavimą 2011-10-27 teismo posėdyje), atsakovas patyrė 1 500 Lt advokato pagalbos išlaidų. Remdamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nuostatomis, teismas sumažino prašomas priteisti advokato pagalbos išlaidas ir šalims jas priteisė proporcingai tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Alauša“ apeliaciniu skundu prašė teismo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2011-11-24 sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškovo UAB „Alauša“ ieškinys ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Alauša“ ieškinį tenkinti pilnai, priteisti ieškovo UAB „Alauša“ naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir perskirstyti pirmos instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas pažymėjo, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas neturėjo teisės skaičiuoti delspinigius ir palūkanas nuo 2010-04-01 už neatsiskaitymą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. AKC0003239 ir nuo 2010-06-26 už neatsiskaitymą pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AKC0004505 ir neteisingai įvertino datą, nuo kurios įgijo teisę skaičiuoti atsakovui netesybas. Pagal tarp ieškovo ir atsakovo 2010-03-25 sudarytą sutartį (4.8 punktą), pirkėjui laiku neapmokėjus už naftos produktus, tai pareikalavus pardavėjui, pirkėjas moka 14 proc. dydžio metines palūkanas ir 0,4 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Tik apmokėjus delspinigius, kitos sumos yra skaičiuojamos kaip apmokėjimas už naftos produktus. Apeliantas remdamasis šia sutarties sąlyga teigė, kad pareikalavimo momentas turi būti siejamas ne su delspinigių ir palūkanų skaičiavimo termino pradžia, bet su momentu, nuo kurio pardavėjas turi pagrindą gautas sumas skirti delspinigiams ir palūkanoms dengti, todėl nėra jokio pagrindo laikyti, kad delspinigiai ir palūkanos galėjo būti skaičiuojami tik nuo 2010-09-01, kai atsakovui buvo pateikta ieškovo sąskaita Nr. UTE2010024. Apeliantas teigė, kad teismas nepagrįstai laikė, jog atsakovas netesybų geruoju nemokėjo. Atsakovui buvo įteiktos delspinigių sąskaitos Nr. UTE2010024 ir UTE2011002, kur nurodytos tiek delspinigių, tiek pagrindinės skolos sumos, todėl atsakovas žinojo, kad ieškovas atsakovo mokėjimus pirmiausia naudoja delspinigiams ir palūkanoms dengti. Tai, kad atsakovas mokėjimo nurodymuose nurodė kitą mokėjimo paskirtį, nesuteikia pagrindo teigti, kad ieškovui buvo sumokėta visa suma už naftos produktus. Apeliantas pažymėjo, kad pagal sutarties sąlygas užskaitytų mokėjimų peržiūrėjimas reikštų sutarties privalomumo principo pažeidimą. UAB „Alauša“ apeliaciniu skundu nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog sutartimi nustatytas netesybų dydis yra aiškiai per didelis. Pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl delspinigių sumažinimo grindė tuo, kad 0,4 proc. dydžio delspinigiai yra neprotingai dideli, tačiau nenurodė motyvų, kodėl šios netesybos yra per didelės būtent šiuo konkrečiu atveju. Apeliantas pažymėjo, kad atsakovas nėra silpnesnioji sutarties šalis, kaip kad nurodė pirmosios instancijos teismas. Atsakovas, turėdamas ūkininko statusą ir būdamas PVM mokėtoju, kaip ir ieškovas vykdo ūkinę veiklą. Sutartimi įsigytas žymėtas dyzelinas, kuris gali būti naudojamas tik žemės ūkio veikloje, bet ne asmeniniams poreikiams. Atsakovas nėra priklausomas nuo ieškovo, jis gali pasirinkti iš kurio tiekėjo kurą pirkti. Niekas netrukdė sudarant sutartį atsakovui reikšti savo sąlygas, sutartis yra tik dviejų puslapių apimties, todėl teiginys, kad ji buvo pasirašyta prisijungimo būdu nederintomis sąlygomis, yra nepagrįstas. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad ir palūkanų, ir netesybų išieškojimas reikštų dvigubos atsakomybės taikymą. Netesybos atlieka prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją ir yra iš anksto nustatyti būsimi kreditoriaus nuostoliai, kurių nereikia įrodyti. Tuo tarpu palūkanos mokamos, kai piniginė prievolė neįvykdoma laiku ir pinigais, kurie turėjo būti perduoti kreditoriui, toliau naudojasi skolininkas. Už tokį naudojimąsi skolininkas privalo mokėti palūkanas nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo. Tačiau tokios palūkanos yra tik minimalūs kreditoriaus nuostoliai. UAB „Alauša“ pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė, kad ieškovas turėjo 847 Lt išlaidų ruošiant atsiliepimą į nepagrįstą K. K. atskirąjį skundą, kurio apeliacinė instancija netenkino, todėl su atsakovo atskirojo skundo nagrinėjimu susijusios ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovas K. K. atsiliepimu prašė atmesti apelianto UAB „Alauša“ apeliacinį skundą kaip nepagrįstą visa apimtimi ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2011-11-24 sprendimą nepakeistą, priteisti iš apelianto UAB „Alauša“ atsakovo K. K. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad delspinigiai skaičiuojami ne automatiškai, bet tik pardavėjui pareikalavus, todėl delspinigiai skaičiuotini tik po ieškovo pareikalavimo, t. y. sąskaitos UTE2010024 išrašymo ir įteikimo atsakovui. Atsakovas pažymėjo, kad teismas, spręsdamas dėl netesybų sumažinimo, tinkamai aiškino ir taikė LR CK nuostatas ir padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad jeigu skolininkas netesybas sumoka geruoju, tai netesybos nemažintinos, bet jei skolininkas atsisako mokėti netesybas, tai rodo, kad yra kilęs ginčas. Kadangi skolininkas nurodė mokėjimų paskirtį buvus „už dyzelinį kurą“, teismas pagrįstai sprendė, kad skolininkas nesutiko su netesybomis ir nelaikė, kad atsakovas geruoju sumokėjo delspinigius ir palūkanas. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, jog baudinės netesybos Lietuvos civilinėje teisėje netaikomos, o sutartyje nustatyti 0,4 proc. dydžio delspinigiai laikytini neprotingai dideliais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo paskaičiuoti delspinigiai nuo 2010-04-01 iki 2011-01-25 sudaro beveik viso pirkto kuro vertę ir tokia situacija sudaro pagrindą šaliai piktnaudžiauti savo teisėmis, todėl pagrįstai sutartimi nustatytus delspinigius sumažino iki 0,2 proc. dydžio. Atsakovas pažymėjo, kad atsakovas yra silpnesnioji sutarties šalis, atsakovas sutartį pasirašė su iš anksto ieškovo, kaip profesionalaus prekiautojo kuru, parengtomis sąlygomis, kurios su atsakovu iš anksto nebuvo derinamos, kurių atsakovas neturėjo galimybės pakeisti, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas yra silpnesnioji sutarties šalis. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad tiek palūkanos, tiek netesybos atlieka ne mokėjimo, bet kompensavimo funkciją ir yra skolininko atsakomybės forma, todėl palūkanų ir netesybų skaičiavimas reikštų dvigubos atsakomybės taikymą. Ieškovas neįrodinėjo, kokio dydžio yra nuostoliai, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinio dalį dėl palūkanų priteisimo. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad teismas teisingai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš šalių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str.1d.1p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Faktinės bylos aplinkybės:

2010-03-25 tarp pardavėjo UAB „Alauša“ ir pirkėjo K. K. sudaryta naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 51/S-2010, pagal kurią pardavėjas įsipareigojo pirkėjui parduoti benziną, dyzeliną, dyzeliną, skirtą žemės ūkiui. Sutarties 4.5 punktu susitarė, kad už naftos produktus pirkėjas apmoka 21 kalendorinės dienos laikotarpyje po PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos, pervedant pinigus į pardavėjo atsiskaitomąją sąskaitą. Sutarties 4.8p. šalys susitarė, kad „jei pirkėjas laiku neapmoka už naftos produktus, tai, pareikalavus pardavėjui, pirkėjas moka 14 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas ir 0,4 proc. delspinigių nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Tik apmokėjus delspinigius, sekančios sumos yra skaičiuojamos kaip apmokėjimas už naftos produktus (b. l. 5-6);pagal 2010-03-25 PVM sąskaitą faktūrą Nr. AKC0003239 pardavėjas UAB „Alauša“ pardavė pirkėjui K. K. žymėto dyzelino už 19 165,47 Lt (b. l. 8), o 2010-06-26 už pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AKC0004505 pardavė pirkėjui K. K. žymėto dyzelino už 15 000,38 Lt (b. l. 7);UAB „Alauša“ 2010-08-31 (b. l. 134) per AB Lietuvos paštą įteikė asmeniškai pirkėjui K. K. 2010-08-20 sąskaitą Nr. UTE2 010024, kurioje nurodė atsakovo K. K. priskaičiuotus 14 109,41 Lt delspinigių ir 1 368,61 Lt palūkanų bei 34 165,84 Lt nesumokėtą skolą (b. l. 69).UAB „Alauša“ 2011-01-17 Paraginimu paragino K. K. sumokėti 15 478,02 Lt (b.l.10). Iš Sąskaitos Nr. UTE2011002 nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2010-08-20 iki 2010-11-20, už uždelstą 74 dienas atsiskaitymą 34 165,85 Lt sumos, UAB „Alauša“ priskaičiavo 10 113,09 Lt delspinigių ir palūkanų, o už laikotarpį nuo 2010-11-20 iki 2011-01-25, už uždelstą atsiskaitymą 84 dienas, UAB „Alauša“ priskaičiavo 5 200,61 Lt delspinigių ir palūkanų (b. l. 9);UAB „Alauša“ 2011-08-24 Buhalterine pažyma nustatyta, kad pirkėjui K. K. 2010-09-16 pervestus 10 000,00 Lt bei 2010-09-30 pervestus 2 000,00 Lt, šias sumas ieškovas užskaitė atsakovo delspinigių dengimui pagal sąskaitą Nr.UTE2010024, o iš 2010-11-02 pervestų į ieškovo sąskaitą 22 165,85 Lt, iš šios sumos 18 687,83 Lt užskaitė dengimui PVM sąskaitos-faktūros AKC 0003239, o 3 478,02 Lt sumą užskaitė atsakovo delspinigių dengimui pagal sąskaitą Nr.UTE2010024 (b. l. 106).Lietuvos kredito unijos Kredito unijos „Jonavos žemė“ pateikta K. K. sąskaitos išrašu nustatyta, kad K. K. už dyzelinį kurą sumokėjo UAB „Alauša“ taip: 2010-09-16 – 10 000,00 Lt (b. l. 41),2010-09-30 – 2 000,00 Lt (b. l. 42) ir 2010-10-29 – 22 165,85 Lt (b. l. 43), iš viso 34 165,85 Lt.

dėl delspinigių skaičiavimo termino pradžios

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo motyvą, kad pirmosios instancijos teismo be pakankamo pagrindo padarė išvadą, kad pagal 2010-03-25 tarp pardavėjo UAB „Alauša“ ir pirkėjo K. K. sudarytos naftos produktų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 51/S-2010 4.8p. pardavėjas ir pirkėjas susitarė, kad jeigu pirkėjas laiku neapmokės už naftos produktus tai, pareikalavus pardavėjui, pirkėjas nuo pareikalavimo dienos moka 14 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas ir 0,4 proc. delspinigių nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pardavėjas ieškovas, pateikęs sąskaitą Nr. UTE2010024 pirkėjui atsakovui K. K., pagal sutarties 4.8. p. įgijo teisę taikyti atsakovo atžvilgiu sutartinę atsakomybę už nesavalaikį atsiskaitymą po šios sąskaitos įteikimo dienos, tai yra skaičiuoti netesybas nuo 2010-09-01, nes padaryta išvada prieštarauja šalių sudarytos sutarties esmei.

CK 6.200 str. 1 d. numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Esant šalių sutartiniams santykiams turi būti taikoma šalių sudaryta sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai teismas gali taikyti įstatymo nuostatas. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ir įvertino šalių 2010-03-25 sudarytos naftos produktų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 51/S-2010 4.5 ir 4.8 punktų sąlygas, pripažindamas pardavėjui UAB „Alauša“ teisę tik nuo 2010-09-01 pareikalauti pirkėją K. K. mokėti 14 proc. dydžio metines palūkanas ir 0,4 proc. delspinigių nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, kadangi pagal šalių sutarties Nr. 51/S-2010 4.5 punkto sąlygas atsiskaityti pirkėjui terminas buvo 21 kalendorinė diena po PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos, o konkretus terminas buvo nustatytas pagal paminėtas dvi PVM sąskaitas-faktūras, t.y. nuo 2010-04-01 ir nuo 2010-06-26. Apeliacinės instancijos teismas aptartais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimo negali pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai savo išvadą dėl delspinigių skaičiavimo nuo pareikalavimo dienos grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teiginiu, kad pirkėjui laiku neatsiskaičius, pardavėjas turi teisę pareikalauti mokėti delspinigius, ir tai lemia, kad delspinigiai skaičiuojami ne automatiškai, pirkėjui laiku neapmokėjus sąskaitos, bet pardavėjui pareikalavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Amiga“, byla Nr. 3K-3-133/2004). Pažymėtina, kad detalizuodamas šį išaiškinimą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pardavėjo veiksmai, pvz., nurodymas PVM sąskaitoje-faktūroje, kad neapmokėjus per nurodytą terminą, bus skaičiuojami delspinigiai, laikytinas reikalavimu skolininkui mokėti delspinigius. Nagrinėjamu atveju šalys sutartyje numatė, kad pirkėjui laikui nemokant už naftos produktus, pirkėjas pardavėjui pareikalavus moka 14 proc. dydžio palūkanas ir 0,4 proc. dydžio delspinigius, o atsakovui apmokėti pateiktose PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodytos konkrečios datos, iki kada skolininkas privalo sąskaitas apmokėti, todėl šiuo atveju skolininkas žinojo apie delspinigių skaičiavimą. Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje pirkėjas K. K., būdamas ūkininku ir turėjęs teisę pirkti dažytą dyzeliną, 2010-03-25 sudarydamas naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 51/S-2010 turėjo pareigą suprasti ir suprato, kad pagal Sutarties 4.5p. jis privalo už naftos produktus apmokėti pardavėjui per 21 kalendorinę dieną po PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos. Tuo pačiu pirkėjas atsakovas K. K. turėjo pareigą suprasti ir suprato, kad už pavėluotą apmokėjimą, pareikalavus pardavėjui UAB „Alauša“, privalės mokėti sutartyje numatytas palūkanas ir delspinigius. Lingvistiškai bei teleologine prasme aiškinant 4.8 p. sąlygą darytina išvada, kad palūkanų ir delspinigių iš pirkėjo reikalavimo teisė priklauso išimtinai pardavėjui UAB „Alauša“, nes pagal sutarties sąlygas, pardavėjas gali pareikalauti arba gali ir nepareikalauti pirkėją K. K. mokėti 14 proc. dydžio metines palūkanas ir 0,4 proc. delspinigių nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, t.y. nuo 2010-04-01 pagal 2010-03-25 PVM sąskaitą faktūrą Nr. AKC0003239 ir nuo 2010-06-26 pagal 2010-06-19 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AKC0004505. Šios sutartinės ir faktinės aplinkybės atsakovui pirkėjui K. K. turėjo būti ir buvo žinomos, todėl atskiro pareikalavimo delspinigių ir palūkanų skaičiavimui nebereikėjo. Remiantis išvardintais argumentais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog delspinigių skaičiavimo terminas yra 2010-09-01. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad terminas skaičiuoti delspinigius prasidėjo 2010-04-01 bei 2010-06-26, t. y. praėjus 21 dienai nuo PVM sąskaitų faktūrų Nr. AKC0003239 ir Nr. AKC0004505 išrašymo dienos ir sumų, nurodytų sąskaitose neapmokėjus.

dėl palūkanų

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame 2011-11-24 sprendime nurodė, kad palūkanos ir netesybos atlieka kompensavimo funkciją, dėl to tiek palūkanų, tiek netesybų priteisimas reikštų dvigubos atsakomybės taikymą, todėl teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti 14 proc. dydžio palūkanas iš atsakovo. Apeliantas nesutiko su tokia išvada ir nurodė, kad netesybos yra skirtos užtikrinti prievolės įvykdymą, o jos neįvykdžius ar įvykdžius netinkamai, atlieka ir kompensuojamąją funkciją, tuo tarpu palūkanos mokamos, kai piniginė prievolė neįvykdoma laiku ir skolininkas toliau naudojasi kreditoriui priklausančia pinigų suma. Už tokį naudojimąsi skolininkas ir privalo mokėti palūkanas. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apelianto argumentu.

Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 - 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Tuo tarpu palūkanos gali atlikti dvi funkcijas: mokėjimo (atlyginimo) funkciją ir kompensacinę (nuostolių atlyginimo) funkciją. Skolininkui nustatytu laiku nesumokėjus kreditoriui priklausančios pinigų sumos ir toliau minėta pinigų suma naudojantis, už šį naudojimąsi skolininkas privalo mokėti (atlyginti) kreditoriui, taigi tokiu atveju palūkanų paskirtis yra ne minimalių nuostolių kompensavimas, bet atlyginimas už kreditoriui priklausančios pinigų sumos naudojimą. Nagrinėjamoje byloje 2010-03-25 sutartimi šalys numatė 14 proc. palūkanas, kurios turi būti mokamos už skolininko K. K. naudojimąsi UAB „Alauša“ priklausančia pinigų suma bei 0,4 proc. delspinigius, kurie atlieka minimalių kreditoriaus patiriamų nuostolių kompensavimo funkciją. Kadangi prašomos priteisti sumos turi skirtingas paskirtis, jų priteisimas nereikš dvigubos atsakomybės taikymo, todėl nėra pagrindo netenkinti ieškovo reikalavimo.

Šalys 2010-03-25 sutarties 4.8 p. susitarė, kad pirkėjas, laiku nesumokėjęs už naftos produktus, moka pardavėjui 14 proc. metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Sutartimi sulygtą palūkanų dydį palyginus su LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 dalyje nurodytu palūkanų dydžiu, t. y. už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius palūkanų dydis yra vieno mėnesio VILBOR palūkanų norma padidinta 7 procentiniais punktais bei įvertinus, kad nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2011 m. sausio mėn. VILIBOR palūkanų norma svyravo nuo 5,49 proc. iki 6,78 proc., apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šalių sutartimi nustatytas 14 proc. palūkanų dydis yra pagrįstas ir atitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, todėl 14 proc. palūkanos priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai.

dėl delspinigių dydžio ir jų mažinimo

Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino delspinigius, kadangi atsakovas netesybas jau buvo sumokėjęs, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CK 6.73 str. 2 d. bei 6.258 str. 3 d. ir delspinigių nemažinti. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktikoje pripažįstama, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl netesybų (baudos, delspinigių) nemažinimo, kai jos jau sumokėtos, taikymas priklauso nuo to, kokiu pagrindu buvo įvykdytas skolininko įsipareigojimas sumokėti kreditoriui netesybas už prievolės įvykdymo termino pažeidimą, t. y. ar netesybos buvo sumokėtos geruoju, ar jos buvo išieškotos ne ginčo tvarka. Tik tuo atveju, kai skolininkas geruoju sumoka kreditoriui sutartyje nustatytas netesybas, taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl to, kad sumokėtos netesybos negali būti mažinamos (2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. Č. G., bylos Nr. 3K-3-273/2005, 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, trečiasis asmuo K. B., bylos Nr. 3K-85/2007). Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovo už kurą sumokėtas sumas įskaitė kaip delspinigius ir palūkanas ir laikė, kad atsakovas netesybas sumokėjo geruoju. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris. Tai reiškia, kad įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą. Dėl to tuo atveju, jei delspinigiai įskaitomi, nesant suderintos šalių valios dėl tokio įskaitymo (suderinimo įstatymai nedraudžia), teismas gali, esant įstatymuose (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) nustatytoms sąlygoms, mažinti delspinigių dydį. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad nustatyti delspinigiai yra per dideli, turėjo pagrindą juos mažinti.

Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis). Netesybos gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, taip pat įvykdymo termino praleidimą (CK 6.71 straipsnio 1, 3 dalys). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad sutartimi nustatyti 0,4 proc. delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną yra neprotingai dideli, sudaro net 146 proc. metinių palūkanų, o paskaičiuota delspinigių suma yra beveik lygi pirkto kuro vertei, atsakovas, nors ir vėlavo atsiskaityti su ieškovu, bet 2010-10-29 buvo sumokėjęs visą 34 165,85 Lt sumą už pirktą kurą pagal abi PVM sąskaitas faktūras, todėl teismas priteistus delspinigius mažino iki 0,2 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, bet tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Taigi teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad 0,4 proc. delspinigiai už kiekvieną dieną, praleistą įvykdyti prievolę, yra nepagrįstai dideli, todėl turi būti mažinami. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 straipsnį yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Nagrinėjamu atveju atsakovas nors ir pavėlavo laiku apmokėti pateiktas PVM sąskaitas faktūras 19 165,47 Lt ir 15 000,38 Lt sumoms, tačiau skolininkas K. K. mokėjo skolą dalimis ir 2010-10-29 buvo sumokėjęs visą kuro vertę atitinkančią sumą, t. y. 34 165,85 Lt, todėl laikytina, kad uždelsimo terminas nebuvo aiškiai per ilgas. Už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2011-01-25 ieškovo priskaičiuoti delspinigiai sudaro 29 423,12 Lt, t. y. beveik parduoto kuro vertės dydžio. Sutiktina su ieškovo argumentu, kad abi sutarties šalys yra verslininkai, vykdantys ūkinę veiklą, todėl sudaryta sutartis negali būti vertinama kaip vartojimo sutartis, tačiau skolininko K. K. padėtis yra mažiau palanki, kadangi sutartis sudaryta prisijungimo būdu, o ieškovas yra profesionalus prekiautojas degalais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, priteisiamus delspinigius sumažino iki 0,2 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. Teisėjų kolegija laiko, kad 73 proc. dydžio metiniai delspinigiai vis tiek yra neprotingai dideli ir pažeidžia šalių interesų pusiausvyros principą, kadangi sudaro sąlygas ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Įvertinęs neilgą prievolės įvykdymo uždelsimo laiką, tai, kad 34 165,85 Lt kuro vertę atitinkančią sumą atsakovas sumokėjo geranoriškai, priteisiamas 14 proc. dydžio palūkanas, apeliacinės instancijos teismas sutartimi nustatytus delspinigius mažina iki 0,05 proc. už kiekvieną atsiskaityti pradelstą diena, t. y. iki 18,5 proc. metinių delspinigių dydžio.

Sumažinus sutartyje numatytus delspinigius, turi būti perskaičiuoti delspinigių ir palūkanų dydžiai. Atsakovui K. K. terminas sumokėti 19 165,47 Lt už įsigytą kurą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. AKC0003239 suėjo 2010-04-01, kadangi jis to nepadarė, iki 2010-06-26, t. y. per 86 dienas susikaupė 632,20 Lt 14 proc. dydžio metinių palūkanų ir 824,12 Lt 0,05 proc. dydžio delspinigiai. Ieškovui UAB „Alauša“ pateikus sąskaitą faktūrą Nr. AKC0004505, atsakovo pagrindinė skola išaugo iki 34 165,85 Lt, todėl laikotarpiu nuo 2010-06-26 iki 2010-09-16, t. y. per 82 dienas susidarė dar 1 074,59 Lt palūkanų ir 1 400,80 Lt delspinigių. Atsakovui 2010-09-16 įmokėjus 10 000 Lt pagal sutarties sąlygas pirmiausia buvo padengtos 1 706,79 Lt palūkanų ir 2 224,92 Lt delspinigių, likusi 6 068,29 Lt suma panaudota pagrindinės skolos daliai padengti, po padengimo likusi skolos dalis – 28 097,56 Lt. Atsakovas 2010-09-30 ieškovui sumokėjo dar 2 000 Lt, kurių 150,88 Lt buvo panaudoti sumokėti nuo 2010-09-16 iki 2010-09-30 (14 dienų) susikaupusias palūkanas, o 196,68 Lt – delspinigius. Likusia 1 652,44 Lt suma buvo padengta dalis pagrindinės skolos, todėl laikotarpiu nuo 2010-09-30 iki 2010-10-29 atsakovo pagrindė skola buvo 26 445,12 Lt, nuo kurios per 29 dienas priskaičiuoti 294,16 Lt palūkanų ir 383,45 Lt delspinigių. Atsakovas 2010-10-29 ieškovui UAB „Alauša“ sumokėjo 22 165,85 Lt, iš kurių padengus delspinigius ir palūkanas, 21 488,24 Lt suma buvo skirta pagrindinės skolos padengimui. Atsakovo K. K. skolos likutis yra 4 956,88 Lt, o laikotarpiu nuo 2010-10-29 iki 2011-01-25 (iki kada susidariusius delspinigius ir palūkanas ieškovas prašė priteisti), t. y. per 88 dienas susidarė 167,31 Lt palūkanų ir 218,10 Lt delspinigių, todėl skolos, palūkanų ir delspinigių sumos priteistinos iš atsakovo ieškovo UAB „Alauša“ naudai.

dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Ieškovas pirmosios instancijos teisme nurodė patyręs 2 783 Lt advokato pagalbos išlaidų (847 Lt už atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą surašymą, 968 Lt už atstovavimą 2011-07-13 teismo posėdyje ir 968 Lt už atstovavimą 2011-10-27 teismo posėdyje) (b. l. 47-48, 86-87, 139-140). Iš teismo posėdžio protokolų nustatyta, kad 2011-07-13 teismo posėdis truko 40 min. (b. l. 88-89), 2011-10-27 teismo posėdis truko 1 val. 20 min. (b. l. 145-147), taigi advokatas atstovavo ieškovą 2 val. teismo posėdžiuose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.15. p., 8.18. p. nuostatas už atsikirtimus į atskirąjį skundą nustatytas maksimalus koeficientas - 0,5 MMA, kas sudaro 400 Lt už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,15 MMA, kas sudaro 120 Lt. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovo buveinė yra teismo buvimo vietoje, o advokato atvykimas iš kito miesto teikti teisines paslaugas nėra sąlygotas ypatingų aplinkybių. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas patyrė 847 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai atsiliepimui į atsakovo atskirąjį skundą parengti. Utenos rajono apylinkės teismas įtraukė 400 Lt už atsiliepimo parengimą į bendrą ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrįsto dydžio ieškovo išlaidomis laikytinos 640 Lt dydžio išlaidos advokato pagalbai. Ieškovas taip pat ieškinį apmokėjo 968 Lt dydžio žyminiu mokesčiu (b. l. 18-19).

Atsakovas patyrė 1500 Lt advokato pagalbos išlaidų (b. l. 84-85, 141). Advokato išlaidas sudaro: 1000 Lt už atstovavimą 2011-07-13 civilinėje byloje, 500 Lt už atstovavimą civilinėje byloje (pagal 2011-10-24 sąskaitą). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.18. p. nuostatas nustatytas maksimalus koeficientas už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,15 MMA, kas sudaro 120 Lt. Atsižvelgus į bendrą 2011-07-13 ir 2011-10-27 posėdžių trukmę bei į tai, kad advokato darbo vieta yra Kauno mieste, pagrįstomis atsakovo advokato pagalbos išlaidomis laikytinos 400 Lt dydžio išlaidos.

Apeliacinės instancijos teismas, keisdamas sprendimą, tenkina 16,55 proc. ieškovo ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai tenkintiems ir atmestiems reikalavimams (CPK 93 str. 2 d.) ieškovui iš atsakovo priteistina 105,92 Lt advokato pagalbos išlaidų ir 160,20 Lt žyminio mokesčio, o atsakovui iš ieškovo priteistina 333,80 Lt advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.). Taip pat iš dalies patenkinus ieškinį (16,55 proc.), iš ieškovo UAB „Alauša“ į valstybės biudžetą priteistinos pirmosios instancijos teisme turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, proporcingai atmestų reikalavimų daliai, ir kurios sudaro 17,16 Lt (LR CPK 79 str., 88 str., 96 str., LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-231/1K-355).

bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

Apeliantas nurodė patyręs 2 299 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinio skundo parengimui bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus (b. l. 166-168). Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl laikytina, kad ji pagrįsta. Apeliacinį skundą apeliantas apmokėjo 858,00 Lt dydžio žyminiu mokesčiu. Teismas tenkino 5,85 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, todėl atitinkamai (CPK 93 str. 2 d.) iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 134,49 Lt advokato pagalbos bei 50,19 Lt žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiu punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

Priteisti iš K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „Alauša“ (į. k. 183615620) naudai 4 956,88 Lt skolos, 167,31 Lt palūkanų bei 218,10 Lt delspinigių, 160,20 Lt žyminio mokesčio ir 105,92 Lt advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti iš UAB „Alauša“ (į. k. 183615620) K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 333,80 Lt advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti iš UAB „Alauša“ (į. k. 183615620) į valstybės biudžetą 17,16 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant šią sumą į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr.24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „Alauša“ (į. k. 183615620) naudai 134,49 Lt advokato pagalbos bei 50,19 Lt žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

teisėjai Birutė JonaitienėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė