Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1032-829/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-06
Bylos Nr.
1-1032-829/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35706-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Masevičiūtė
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1032-829/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35706-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 1.1.6.6 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 6 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Loreta Masevičiūtė,sekretoriaujant E. P.,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokurorei Sonatai Kuskienei,

kaltinamajam A. K., jo gynėjui advokatui Osvaldui Radimonui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. K. 2020 m. rugsėjo 5 d. apie 20 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį automobilį „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2020 m. rugsėjo 5 d. 21 val. 12 min. alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 751 ARKB-0269“, patikros sertifikato Nr. 1180414, jam buvo nustatytas 1,82 promilės apsvaigimas nuo alkoholio.

Kaltinamasis A. K. pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, paaiškindamas, kad dieną gėrė degtinės ir sulčių kokteilius, o paskui alų. Vartoti alkoholį baigė apie 14 val. Nuėjo miegoti. Vakare nusprendė nuvažiuoti pas draugą su savo automobiliu. Transporto priemonę vairavo su negaliojančiu vairuotoju pažymėjimu ir už tai buvo policijos pareigūnų įspėtas. Už kelių eismo taisyklių pažeidimą anksčiau nebuvo baustas. Mano, kad tą vakarą mąstymas buvo neadekvatus. Problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Prieš mėnesį laiko įsidarbino Lietuvoje. Prieš tai dirbo Danijoje. Savo elgesį vertina labai blogai. Bus pamoka visam gyvenimui. Vairuoja nuo (duomenys neskelbtini) m. Laiduotoja galėtų būti jo vyresnioji sesuo A. P., kuri gyvena kaimynystėje (duomenys neskelbtini). Su ja matosi kasdien. Jų santykiai draugiški. Sesuo darys jam teigiamą įtaką (b. l. 76–77).

Motyvuojamoji dalis

Be to, kaltinamojo A. K. kaltė visiškai įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais: tarnybiniu pranešimu, neblaivumo nustatymo aktu bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

2020 m. rugsėjo 5 d. Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. apie 20 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 58, patikrinimui buvo sustabdytas lengvasis automobilis „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo ir vairuotojo vietoje jo savininkas A. K., kuriam alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0269“ (patikros sertifikato Nr. 1180414), 2020 m. rugsėjo 5 d., pirmu pūtimu, 20 val. 52 min., nustatytas 1,84 prom. girtumas, antru pūtimu, 21 val. 12 min., nustatytas 1,82 prom. girtumas (b. l. 5–7).

2020 m. rugsėjo 5 d. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. 20 val. 52 min. A. K. alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0269“, patikros sertifikato Nr. 1180414, atlikus pirmąjį patikrinimą, nustatytas – 1,84 promilės girtumas, 21 val. 12 min. atlikus antrąjį patikrinimą, jam nustatytas – 1,82 promilės girtumas (b. l. 9–10, 11–12).

2020 m. rugsėjo 5 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole, priede prie protokolo užfiksuota, kad A. K. savanoriškai pateikė nusikalstamos veikos įrankį – transporto priemonę – automobilį „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14–17, 18–26, 34).

2020 m. rugsėjo 5 d. Daiktinių įrodymų perdavimo–priėmimo aktu užfiksuota, kad automobilis „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas ir saugomas individualioje įmonėje (toliau – IĮ) „Jomamotors“ automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Tauragė, Paberžių g. 7 (b. l. 29–30, 31).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo A. K. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę – automobilį „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0269“ (patikros sertifikato Nr. 1180414), jam buvo nustatytas 1,82 promilių girtumas.

Kaltinamasis A. K. pirmą kartą padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nėra teistas, administracine tvarka nebaustas, apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose duomenų byloje valstybinis kaltintojas nepateikė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą; jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būto paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, jo veika nesukėlė jokių sunkesnių pasekmių, jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, iš kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad tai atsitiktinio pobūdžio nusikaltimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam kaip jau yra efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja A. P. prašė atleisti kaltinamąjį pagal laidavimą ir perduoti jos atsakomybėn bei parodė, kad brolis viską teisingai aiškino. Ji įsipareigoja daryti broliui teigiamą įtaką. Mano, kad jos šis klausys. Jos brolis yra ramus, negeriantis. Nežino kaip taip atsitiko. Gyvenime taip nebuvo. Pati ji charakterizuojama teigiamai. Nebausta, neteista, gyvena viena, gauna minimumą (b. l. 77–78).

Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad A. P. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoja, nes pagal savo asmenines savybes ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad kaltinamasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę ir jį charakterizuojančias aplinkybes, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad nėra aplinkybių, kliudančių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos: kaltinamasis pirmą kartą padarė vieną nesunkų nusikaltimą; visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi; turtinė žala nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta; yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys) (Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-569-485/2017).

Atsižvelgdamas į kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, jų tarpusavio santykius ir laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas nustato 1 metų laidavimo terminą be užstato (BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. K. laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam A. K. kardomoji priemonė nepaskirta. Kaltinamajam kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo teismo neskirtina.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad siekiant ateityje užkardyti analogiškų nusikaltimų grėsmę kaltinamajam A. K. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 1 metų 8 mėnesių terminą, kuris paskirtas atsižvelgiant į nustatytą girtumo laipsnį – 1,82 promiles (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

Nustatyti, kad A. K., specialios teisės – vairuoti kelių transporto priemones – atėmimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamojo gynėjas prašė teismo nekonfiskuoti automobilio teigdamas, kad yra nedidelė jo vertė ir kaltinamasis sutinka sumokėti valstybei jo vertę atitinkančią pinigų sumą.

Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi vadovautis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais – už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Tai, kad A. K. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau neteistas, neturi administracinių nuobaudų, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, yra vedęs, dirba, teismas atsižvelgė sprendžiant dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek ir skiriant baudžiamojo poveikio priemones. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje teigiama, kad tokio pobūdžio aplinkybės nelaikytinos pagrindu netaikyti baudžiamojo poveikio priemonių padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis tyčia savo veiksmais padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir gyvybei – pavojų visam eismo saugumui, nes transporto priemonę būdamas neblaivus vairavo mieto ribose, į tai, kad kaltinamajam nustatytas girtumo sunkumo laipsnis nuo įstatyme apibrėžtos leistinos ribos (0,4 prom.) viršijo daugiau nei keturis kartus, konstatuoja, jog baudžiamojo poveikio priemonė – turto (vairuoto automobilio) konfiskavimas, šiuo konkrečiu atveju bus proporcinga padarytam nusikaltimui, todėl kaltinamojo vardu registruotas automobilis „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas IĮ ,,Jomamotors“, adresu: Tauragė, Paberžių g. 7, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas kaip uždraustos veikos priemonė.

Toks kaltinamojo interesų derinimas, kai jis vietoje konfiskuotino automobilio norėtų sumokėti valstybei jo vertę atitinkančią pinigų sumą, nėra teisingas ir teisėtas. Tiek turto konfiskavimas, tiek kita baudžiamojo poveikio priemonė turi savo tikslus ir pasekmes. Taikant jas reikia laikytis įstatyme nustatytų jų tikslų ir sąlygų. Teismo vykdoma Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatyta funkcija – teisingumo vykdymas, neleidžia teismui netaikyti teisės pažeidimą padariusiam asmeniui vienos pasekmės, tačiau vietoje jos pritaikyti kitą, padaryti savotišką vienos pasekmės pakeitimą kita.

Prokurorė prašo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šia įmoka, visų pirma, siekiama užtikrinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą, šiuo atveju padarytas tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui. Nors įstatymas nedraudžia įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą paskirti padarius ir kitokio pobūdžio nusikaltimus (ne tik smurtinius), tačiau visais atvejais būtina šios poveikio priemonės taikymą pagrįsti. Nagrinėjamu atveju A. K. taikytas turto konfiskavimas, todėl A. K. taikant abi poveikio priemones, finansiškai jis būtų nubaustas per griežtai. Darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, pakanka paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilio „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybėn kartu su konfiskuota transporto priemone.

Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas baudžiamojoje byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui pateikė 2020 m. rugsėjo 28 d. pažymą (b. l. 73), kurioje nurodyta, kad išlaidos, susijusios su kaltinamojo A. K. gynybą sudaro 64 Eur. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu, tačiau BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą, todėl nagrinėjamu atveju, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo A. K. nesuderinamas su jo teise į gynybą. Esant nurodytoms aplinkybėms, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl išlaidų, susijusių su kaltinamojo gynyba, priteisimo, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį 1 (vienerių) metų laikotarpiui A. P. atsakomybėn.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-1032-829/2020 nutraukti.

Kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus 8 (aštuonis) mėnesius.

Nustatyti, kad A. K. specialios teisės – vairuoti kelių transporto priemones – atėmimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį turtą – automobilį „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą IĮ ,,Jomamotors“, adresu: Tauragė, Paberžių g. 7.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilio „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybėn kartu su konfiskuota transporto priemone.

Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas baudžiamojoje byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų, susijusių su kaltinamojo gynyba, priteisimo, atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėja Loreta Masevičiūtė