Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - Kauno RAAD) direktoriaus Skirmanto Pociaus apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-04-29 nutarimo, kuriuo A. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 1 d., paskirta 40 (keturiasdešimties) eurų bauda; pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 5 d. byla nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas Marius Danielius 2015-04-14 surašė A. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2014-12-29 patikrinimo aktu Nr. 87 nustatyta, jog jis, būdamas medžioklės vadovu (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)), turėdamas prievolę organizuoti medžioklę Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka (Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 24.2 punktas), 2014-05-23 ir 2014-05-29, taip pat 2014-06-05 ir 2014-06-07 medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete, (duomenys neskelbtini) rajone, medžiojo ir organizavo medžiokles neturėdamas tam teisės, kai pasibaigęs medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo laikas (medžioklės lapas gali būti išduodamas ne ilgiau kaip 30 dienų laikotarpiui) ir tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 24.2 punktą, kuris nurodo organizuoti medžioklę Mežioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka; 24.1 punktą, pagal kurį medžioklės vadovas privalo turėti jam išduotą galiojantį medžioklės lapą; 58.2.1 punktą, kuris draudžia medžioti teritorijose, kuriose medžioti neturi teisės. Gyvūnų nesumedžiojo. Tokiais savo veiksmais A. B. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 1 d. ir 85 str. 5 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-04-29 nutarimas yra priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos ATPK 20, 85 str. 5 d., 257 str. nuostatas, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau - Medžioklės taisyklės) 19, 20, 24, 58 punktų reikalavimus, pilnutinai neištyrus ir neįvertinus visų šiai bylai reikšmingų aplinkybių. Apelianto teigimu, Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2014-12-29 patikrinimo aktu Nr. 87 nustatyta, kad medžioklės vadovas A. B. (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)), turėdamas prievolę organizuoti medžioklę Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka (Medžioklės taisyklių 24.2 punktas) 2014-05-23 ir 2014-05-29, taip pat 2014-06-05 ir 2014-06-07, medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete, (duomenys neskelbtini) rajone, medžiojo ir organizavo medžiokles, neturėdamas tam teisės, kai pasibaigęs medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo laikas (medžioklės lapas gali būti išduodamas ne ilgiau kaip 30 dienų laikotarpiui) ir tuo pažeidė Medžioklės taisyklių 24.2 punktą, kuris nurodo organizuoti medžioklę Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka; 24.1 punktą, pagal kurį medžioklės vadovas privalo turėti jam išduotą galiojantį medžioklės lapą; 58.2.1 punktą, kuris draudžia medžioti teritorijose, kuriose medžioti neturi teisės. Gyvūnų nesumedžiojo. A. B. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 1 d. ir 85 str. 5 d. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 str. 9 d. nurodyta, kad medžiojimas - laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant. Taigi, medžiojimas yra siekimas panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 5 d. - medžiojimą teritorijose, kuriose šis asmuo (medžiotojas) neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas - nėra būtina nustatyti medžioklinio šautuvo panaudojimo faktą. Medžioklės vadovas A. B. (medžiotojas) 2014-05-23 ir 2014-05-29, taip pat 2014-06-05 ir 2014-06-07 organizavo konkrečias medžiokles, į medžioklės lapą, kurio galiojimo terminas pasibaigęs, surašė datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius, su medžiotojais, turėdami medžioklinius ginklus, vyko į medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienetą, sekė medžiojamųjų gyvūnų pėdas, apžiūrėjo viliojimo šėryklas, t.y. siekė panaudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant ar gaudant.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad net keturios konkrečios medžioklės buvo įrašytos į negaliojantį (pasibaigus galiojimo terminui) medžioklės lapą. Įrašai nėra anuliuoti, pripažinti negaliojančiais (užbraukiant ar įrašant pastabą, ar kitaip nurodant aplinkybes, kad medžioklės nevyko). Medžioklės taisyklių 2.4 punkte nurodyta, kad medžioklės lapas - dokumentas, kuriuo medžioklės plotų naudotojas leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu. Medžioklės lapo pavyzdinė forma patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-30 įsakymu Nr. Dl-81. Pagal Medžioklės taisyklių 19.1-19.4 p. medžioklės lapą išduodantis asmuo (medžioklės ploto naudotojas - šiuo atveju medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“) jame turi: 1) įrašyti medžiotojo, kuriam leidžiama medžioti, arba medžioklės vadovo, kuriam leidžiama organizuoti medžioklę, vardą, pavardę; 2) nurodyti pavadinimą medžioklės plotų vieneto, kuriame leidžiama medžioti; 3) nurodyti medžioklės lapo galiojimo laiką. Medžioklės lapas gali būti išduodamas ne ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui (datos nurodomos imtinai). Pratęsti medžioklės lapo galiojimą draudžiama (Medžioklės taisyklių 19.3 p. redakcija (TAR, 2014, Nr. 2014-04300), galiojusi nuo 2014-04-16 iki 2015-04-30); 4) nurodyti savo vardą, pavardę, pareigas, pasirašyti medžioklės lape nurodytoje vietoje bei pažymėti medžioklės lapą medžioklės plotų naudotojo antspaudu (jei medžioklės plotų naudotojas yra juridinis asmuo). Šiuos privalomus medžioklės lapo rekvizitus nurodo medžioklės ploto naudotojas. Be šių rekvizitų medžioklės lapas yra negaliojantis ir jų nesant organizuoti ir vykdyti medžioklę medžioklės vadovas neturi teisės (Medžioklės taisyklių 20 p.). Apelianto teigimu, medžioklės vadovas, turėdamas jam išduotą galiojantį medžioklės lapą, organizuoja ir vykdo konkrečias medžiokles. Medžioklės taisyklių 21 p. nurodyta, kad prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje (šią grafą pildyti neprivaloma). Pildydamas medžioklės lapą, medžioklės vadovas gali nurodyti tikslų medžioklės pradžios ir pabaigos laiką. Pabaigus medžioklę arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota. Taigi, medžioklės lape datos rekvizitas yra privalomas, o medžioklės vadovas, organizuodamas konkrečią medžioklę, privalo medžioklės lapo antroje pusėje įrašyti vykdomos medžioklės datą, tik taip ji tampa teisėta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, P. 259). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju apylinkės teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė nevisapusiškai ištyręs administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. B. kaltė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 5 d. neįrodyta, nes Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, neįrodė, kad A. B. 2014-05-23, 2014-05-29, 2014-06-05, 2014-06-07 buvo medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu šautuvu, kai medžioklės lape nebuvo įrašo apie šį medžiotoją, taip pat neįrodė, kad A. B. tomis dienomis medžiojo teritorijoje, kurioje jis neturėjo teisės medžioti, todėl teismas laikė, kad dokumentų medžiotojų klube patikrinimo metu nustatytas formalus pažeidimas neužtraukia atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str.5 d. ir bylą nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime taip pat padarė išvadą, kad A. B. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisykles, nes buvo nepakankamai atidus ir dėmesingas, neatkreipė dėmesio į tai, jog buvo pasibaigęs medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas ir toliau šiame lape darė įrašus, su negaliojančiu lapu buvo medžioklės plotuose. Tačiau darydamas tokias išvadas, jokių byloje esančių įrodymų, kuriais remiantis buvo padarytos šios išvados, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje privalo būti tinkamai motyvuotas (Lietuvos Respublikos ATPK 284, 286 str.), t. y. jo turinyje turi būti nurodyta bei įvertinta, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas ir ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, kokios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės tai patvirtina ar paneigia. Tuo tarpu skundžiamas Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-04-29 nutarimas nėra motyvuotas ir neatitinka bendrųjų reikalavimų tokio procesinio dokumento turiniui.

Kaip matyti iš bylos duomenų, tiek 2015-04-14 pasiaiškinime (11 b. l.), tiek apklausiamas apylinkės teisme A. B. parodė, kad jis negali pasakyti, ar 2014-05-23, 2014-05-29, 2014-06-05, 2014-06-07 buvo medžiojama ar ne, nes ne visada medžioklės įvyksta, kartais susirinkdavo medžiotojai, jis surašydavo į medžioklės lapą reikalingus duomenis, bet jie nemedžiodavo, medžioklė neįvykdavo, taigi įrašas medžioklės lape nereiškia, kad buvo medžiojama. Tačiau bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nebuvo išsiaiškinta, ar iš tikrųjų 2014-05-23, 2014-05-29, 2014-06-05, 2014-06-07 organizuotos medžioklės vyko, ar medžioklės lapas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užpildytas tik formaliai, nors šios aplinkybės privalėjo būti išsiaiškintos, nes kaltinant asmenį pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 5 d. už tai, kad jis medžiojo teritorijose, kuriose neturėjo teisės medžioti, būtina nustatyti, kad šis asmuo iš tikrųjų medžiojo, bet dėl apylinkės teismo pasyvios pozicijos renkant įrodymus jos liko tinkamai neįvertintos.

Nagrinėjamu atveju iš A. B. administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentų nematyti, jog apie bylos nagrinėjimą, išskyrus patį A. B. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekciją, būtų buvę pranešta kitiems asmenims, kurie būtų galėję teismui pateikti svarbių įrodymų byloje. Teismas nešaukė į bylą liudytojais ir neapklausė kitų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų, kurių vardų pirmosios raidės, pavardės, medžiotojų bilietų numeriai yra įrašyti medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurie galimai dalyvavo 2014-05-23 ir 2014-05-29, taip pat 2014-06-05 ir 2014-06-07 organizuotose medžioklėse ir būtų galėję paliudyti, ar 2014-05-23, 2014-05-29, 2014-06-05, 2014-06-07 iš tikrųjų buvo medžiojama ar medžioklės lapas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užpildytas tik formaliai. Taip pat teismas neapklausė byloje nagrinėjamo įvykio metu buvusio medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko G. Ž., kuris paskyrė medžioklės vadovu A. B. ir jam 2014-04-15 išdavė medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę organizuoti ir vykdyti medžioklę nuo 2014-04-15 iki 2014-05-14 Raseinių rajono savivaldybėje esančiame „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų klubo medžioklės ploto vienete, ir kuris būtų galėję paliudyti apie jam žinomas 2014-05-23, 2014-05-29, 2014-06-05, 2014-06-07 organizuotų medžioklių ir medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini) užpildymo aplinkybes.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Raseinių rajono apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą neištyrė ir nevertino visų bylos išnagrinėjimui reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiamas Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-04-29 nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nepasisako dėl kitų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno RAAD apeliacinio skundo argumentų, nes, pasisakydamas dėl jų, apeliacinis teismas gali pažeisti bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo nepriklausomumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-04-29 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.