Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Viginto Višinskio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lanta“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Agenoras“ ir atsakovės L. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-39-357/2009 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lanta“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Agenoras“ ieškinį atsakovei L. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas nepateikė duomenų, kad dėl atsakovės veiksmų įmonė patyrė nuostolius, kad atsakovė įmonei padarė žalą. Bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovė perdavė visą jos žinioje buvusį įmonės turtą. Teismas neatskleidė įrodinėjimo tikslo. Sprendime nurodyta, kad 46 076,01 Lt vertės mažaverčio inventoriaus trūkumas galėjo susidaryti dėl daugelio aplinkybių, tarp jų ir dėl kitų asmenų, atsakingų už buhalterinės apskaitos tvarkymą, aplaidumo. Teismas neteisingai nusprendė, kad atsakovė įmonei padarytą žalą dėl neperduotų 46 076,01 Lt vertės atsargų turi atlyginti iš dalies, mažinant jos atsakomybę 50 procentų. Aplinkybė, jog trūkumas galėjo susidaryti dėl daugelio priežasčių ir kitų asmenų kaltų veiksmų, paneigia atsakovės atsakomybę.Sprendime nepagrįstai nurodyta, kad 2005 m. rugpjūčio-gruodžio mėnesiais įplaukę pinigai ir jų skirtumas už atliktas operacijas turėjo sudaryti 23 919,02 Lt sumą, kuri priteistina iš atsakovės. Bendrovės buhalterei D. J. apgaulingai ir aplaidžiai tvarkant buhalterinės apskaitos dokumentaciją, klaidos ir netikslumui negalėjo išnykti ją atleidus iš pareigų. Tą patvirtina ir vėliau dirbusios buhalterės, nurodydamos, jog Didžiojoje knygoje rado netikslumų, o grynųjų pinigų likučiai buvo nedideli. Veiklos vykdymas 2005 m. rugpjūčio-gruodžio mėnesiais, grynųjų pinigų įplaukos bei konstatuotas mažaverčio inventoriaus trūkumas, atsiradęs dėl nenustatytų, tačiau tikriausiai už buhalterinę apskaitą atsakingų asmenų aplaidumo, nėra pakankamas pagrindas atsakovės kaltės konstatavimui.Atsakovė ieškojo būdų, kaip atsiskaityti su kreditoriais, kaip atlikti darbus pagal sudarytas sutartis, kad nepadidėtų neįvykdyti bendrovės įsipareigojimai. Ieškovui buvo pateikti sunaudotų medžiagų nurašymo aktai, o šias aplinkybes patvirtino ir bendrovės techninis direktorius. Baudžiamojoje byloje Nr. 73-1-00812-06 esančioje specialisto išvadoje Nr. 5-9/19 nustatyta, jog UAB „Lanta“ atliko statybos darbus užsakovui UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“. Užsakovui keičiant projektą, padidėjo darbų apimtis, todėl jis liko skolingas darbus vykdžiusiai UAB „Lanta“ 81 464,22 Lt skolos už darbus ir 29 652,97 Lt delspinigių. Specialisto išvadoje pabrėžiama, kad už 81 464,22 Lt sumai padarytus darbus aktai buvo nepasirašyti ir medžiagos liko nenurašytos. Skundžiamame teismo sprendime įvardintos 46 076,01 Lt vertės atsargos įeina į šią užsakovo skolos sumą. UAB „Investicinių projektų vystymo grupė“ vengė skolą pripažinti ir apmokėti, o bankroto bylos iškėlimas UAB „Lanta“ sustabdė jos išieškojimą. Įmonei žala padaryta nuteistos buhalterės D. J. veiksmais, dėl kurių tapo neįmanoma nustatyti bankrutuojančios bendrovės turto ir lėšų tikrosios sumos. Atsakovės, kaip bendrovės vadovės, veiksmai buvo susiję tik su ūkinės veiklos rizika, tačiau nebuvo atlikti neteisėti bei kalti veiksmai, dėl kurių galėjo atsirasti pinigų bei mažareikšmio inventoriaus trūkumas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus įgalioto asmens ieškinys atsakovei - buvusiai įmonės vadovei dėl žalos (nuostolių) atlyginimo yra patenkintas iš dalies, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Byla nagrinėjama pagal ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų pagrindus, taip pat patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektais. Jis atliekamas analizuojant ir faktinį, ir teisinį bylos duomenų turinį , t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes ir, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms - ar teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas gali padaryti priešingas išvadas dėl vienų ar kitų faktų, nei jas padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, taikydamas teisę, gali padaryti tokias pačias arba skirtingo turinio išvadas, nei tos, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Šiaulių apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi UAB „Lanta“ buvo iškelta bankroto byla, taikytas areštas įmonės turtui iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įmonei uždrausta vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, uždrausta be teismo leidimo parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitokiais būdais perleisti įmonei priklausantį turtą (t. 1, b. l. 7). Atsakovė L. P. paduotame atskirajame skunde dėl bankroto bylos iškėlimo yra nurodžiusi, jog apie nurodytą teismo nutartį sužinojo 2005 m. rugpjūčio 30 d. (BUAB „Lanta“ bankroto bylos 1 tomas, 101-102 lapai). Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. lapkričio 24 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo (t. 1, b. l. 11). Telšių apskrities VMI pagal 2005 m. liepos 14 d. Turto arešto aktą Nr. 06-28-8756/N40-9 UAB „Lanta“ buvo pritaikiusi 70 728,51 Lt dydžio areštą (t. 1, b. l. 23-26). Ieškovas šioje byloje pareiškė reikalavimus atsakovei – įmonės direktorei dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo. Žalos atsiradimą ieškovas iš esmės grindžia tuo, kad atsakovė neperdavė bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turto ir lėšų, kurios turėjo būti įmonėje nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momentu, taip pat vykdė ūkines ir finansines įmonės operacijas tuo laikotarpiu, kada tokie veiksmai jau buvo draudžiami arba ribojami.

Dėl pareigos perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės materialųjį turtą

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovės 23 038 Lt už bankroto administratoriui neperduotą materialųjį turtą - medžiagas (atsargas). Pagal teismo paskirtos BUAB „Lanta“ ūkinės finansinės veiklos auditinės ekspertizės išvadas 2005 m. lapkričio 24 d. BUAB „Lanta“ turėjo atsargų, kurių vertė sudarė 46 076,01 Lt, taip pat turėjo 72 333,55 Lt pinigų kasoje, 1 421,67 Lt pinigų banke, 11 174,67 Lt pinigų bendrovės atsiskaitymo kortelėje (t. 4, b. l. 58-61). Teismas, spręsdamas dėl neperduotų medžiagų (atsargų) vertės priteisimo iš atsakovės, taikė dalinę civilinę atsakomybę. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad 46 076,01 Lt dydžio atsargų trūkumas galėjo susidaryti dėl daugelio priežasčių, taip pat ir dėl asmenų, atsakingų už buhalterinės ir turto apskaitos tvarkymą, aplaidumo (matyt, turimas omenyje konstatuotas buvusios buhalterės D. J. veiklos aplaidumas), todėl atsakovės L. P. , kaip įmonės direktorės, kaltė civilinės atsakomybės prasme esanti dalinė.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės 23 038 Lt dydžio neperduotų medžiagų (atsargų) vertę, netinkamai įvertino įrodymus, todėl priteistos nuostolių sumos dėl neperduotų medžiagų (atsargų) dydis yra pakeistinas. Pagal byloje esančio UAB „Lanta“ 2005 m. rugpjūčio 31 d. balanso duomenis įmonės turtas siekė 331 753 Lt, iš jų už 44 992 Lt buvo apskaitoma materialaus turto (t. 1, b. l. 137). Pagal teismo paskirtos BUAB „Lanta“ ūkinės finansinės veiklos ekspertizės (veiklos audito) išvadas, 2005 m. lapkričio 24 d. BUAB „Lanta“ turėjo atsargų, kurių vertė siekė 46 076,01 Lt (t. 4, b. l. 58-61). 2006 m. balandžio 4 d. ilgalaikio turto aktu Nr. 3a BUAB „Lanta“ bankroto administratoriui buvo perduota turto už 4 640,55 Lt sumą (t. 5, b. l. 66). Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2006 m. gruodžio 22 d. patikrinimo aktu Nr. 6-06-10-91 konstatavo, kad nors UAB „Lanta“ ir buvo iškelta bankroto byla, tačiau įmonės direktorė L. P. toliau vykdė darbus, atsiskaitinėjo su tiekėjais ir pirkėjais, sudarinėjo naujas sutartis, dėl ko atsirado naujų kreditorių. Mokestinio patikrinimo metu pagal buhalterinės apskaitos pirminius dokumentus ir buhalterinės apskaitos registrus patikrinus medžiagų panaudojimą statybos objektuose už 2004-2005 metus, iš pateiktų apskaitos dokumentų nustatyti, kiek per 2004-2005 metus medžiagų buvo panaudota objektų statybai, koks likutis 2005 m. gruodžio 31 d. buvo sandėlyje (atsargose), nei sumine, nei kiekine išraiška nebuvo galima. Bendrovė mokestiniam patikrinimui nepateikė sandėlio apskaitos kortelių, medžiagų nurašymo aktų, sąmatų, todėl negalima nustatyti, kiek ir kokių medžiagų nurašyta statybos objektams, už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti bendrovės komercinės, ūkinės ir finansinės būklės rezultatų ir įvertinti turto (t. 1, b. l. 108-114). Liudytojas P. R. , kuris dirbo UAB „Lanta“ technikos direktoriumi, teismo posėdžio metu nurodė, kad (...) pagal pagrindinius projektus su komisija nurašė medžiagas, liko nenurašyta apie 30 000 Lt. Jos matosi sąskaitose, iš kur buvo pirkta. Nenurašė, nes negavo pinigų (t. 5, b. l. 50). FNTT prie LR VRM 2007 m. gruodžio 29 d. specialisto išvadoje dėl UAB „Lanta“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo (t. 5, b. l. 130-133) nurodyta, kad (...) UAB „Lanta“ buhalterinėje apskaitoje nurašė medžiagas pagal pasirašytus dokumentus, o už padarytus 81 464,22 Lt sumos statybos darbus aktai nepasirašyti ir medžiagos nenurašytos. Iš atsakovės L. P. apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateiktos UAB „Lanta“ medžiagų nurašymo suvestinės (suvestinė pasirašyta buvusios UAB „Lanta“ buhalterės B. R. , kuri šioje byloje buvo apklausta liudytoja) matyti, kad nenurašytų medžiagų likutis pagal statybos objektą Palangoje – 31 282,96 Lt. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuostolių suma dėl neperduotų medžiagų (atsargų) turėjo būti skaičiuojama tokiu būdu: pagal ekspertizės (audito) aktą nutarties iškelti UAB „Lanta“ bankroto bylą įsiteisėjimo momentu atsargų (medžiagų) turėjo būti už 46 076,01 Lt sumą; atsakovė bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui perdavė turto už 4 640,55 Lt; sunaudotų (taigi realiai natūroje nebesančių), bet dėl neapmokėjimo už statybos rangos darbus apskaitos operacijų dokumentais nenurašytų medžiagų statybos objekte Palangoje likutis fiksuojamas už 31 282,96 Lt dydžio sumą. Šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad BUAB „Lanta“ bankroto administratoriui realiai dar galėjo būti perduota, bet liko neperduota atsargų (medžiagų) už ne didesnę kaip 10 152,50 Lt dydžio sumą (46 076,01 – 4 640,55 – 31 282,96). Kadangi tokios vertės materialusis turtas BUAB „Lanta“ bankroto administratoriui neperduotas, už tokios pareigos neįvykdymą yra atsakinga atsakovė, kaip įmonės administracijos vadovė, todėl tokio dydžio nuostolių suma iš jos priteistina (CK 2.87 str. 7 d.).

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo skundo argumentais, kad šiuo atveju nėra pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti dalinę atsakomybę ar ją mažinti. Teismo sprendimas turi būti grindžiamas bylos įrodymų analize. Teismas sprendimą pagrindžia tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 str. 2 d.). Bylos duomenimis negalima daryti išvados, jog šiuo atveju materialiojo turto - medžiagų (atsargų) trūkumas susidarė ar galėjo susidaryti dėl kitų asmenų, atsakingų už buhalterinės ir turto apskaitos tvarkymą, aplaidumo ar dėl kažkokių nuo atsakovės visiškai nepriklausančių ir/ar nekontroliuojamų aplinkybių. Teismo sprendimas dėl byloje nustatytų aplinkybių negali būti grindžiamas tik prielaidomis, jame turi būti konkrečių faktinių duomenų analizė ir teisinis įvertinimas. Šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo atsakovei taikyti dalinės atsakomybės taisyklių. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Įmonės direktorė – atsakovė neįvykdė įstatymais (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies nuostatos) nustatytų pareigų, padarė įmonei žalą neperduodama bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriui turto (atsargų, medžiagų) už 10 152,50 Lt dydžio sumą, kuris galėjo būti panaudojamas tenkinant bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus.

Dėl pareigos perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės finansinį turtą (lėšas)

Kaip minėta, Šiaulių apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, kuria UAB „Lanta“ buvo iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2005 m. lapkričio 24 d. (t. 1, b. l. 11). Nuo tos dienos atsakovei, kaip BUAB „Lanta“ direktorei, atsirado pareiga nedelsiant perduoti bankroto administratoriui turtą (lėšas) ir dokumentus. Tokią jos pareigą suponuoja ne tik nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Lanta“ priėmimo ir įsiteisėjimo metu galiojusios ĮBĮ redakcijos 10 straipsnio 7 dalies nuostatos (įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus), tačiau ir ĮBĮ nuostatų pagrindu bankroto administratoriaus priimti patvarkymai (įsakymai). Atsakovė tokios pareigos tinkamai nevykdė, neperdavė bankroto administratoriui lėšų (pinigų), kurios tuo metu turėjo priklausyti bankrutuojančiai įmonei.

FNTT prie LR VRM 2007 m. gruodžio 29 d. specialisto išvadoje dėl UAB „Lanta“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo (t. 5, b. l. 132) nurodyta, kad (...) UAB „Lanta“ 2005 m. rugsėjo 16 d. turėjo 1 170,52 Lt grynųjų pinigų likutį kasoje ir banko sąskaitose. Tačiau po to, iki pat nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo ir dar vėliau buvo vykdomos komercinės ir finansinės operacijos, o pinigų likutis kito. Pagal teismo paskirtą BUAB „Lanta“ ūkinės finansinės veiklos ekspertizę (auditą) (t. 4, b. l. 58-61) nustatyta, jog 2005 m. lapkričio 24 d. kasoje turėjo būti 72 333,55 Lt, banke – 1 421,67 Lt, atsiskaitomojoje kortelėje – 11 174,67 Lt UAB „Lanta“ lėšų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad pinigų skirtumas, susidaręs dėl 2005 m. rugpjūčio – gruodžio mėnesiais atsakovės atliktų įvairių ūkinių komercinių operacijų, lyginant su ekspertizės akte fiksuojamu 61 008,27 Lt likučiu 2005 m. rugpjūčio 22 dienai, turėjo būti įmonėje ir perduotas bankroto administratoriui (72 333,55 Lt – 61 008,27 Lt), t.y. įmonės kasoje turėjo būti 11 325,28 Lt suma. Įvertinama ir tai, kad pagal bylos duomenis banke ir atsiskaitomoje kortelėje turėjo būti atitinkamai 1 421,67 Lt bei 11 174,67 Lt įmonei priklausančių lėšų. Pirmosios instancijos teismas teisingai skaičiavo iš atsakovės priteistiną nuostolių sumą, susijusią su lėšų (pinigų) neperdavimu bankroto administratoriui (11 325,28 + 1 421,67 + 11 174,67), tačiau padarė aritmetinę klaidą. Atlikus sudėties veiksmus priteisinta pinigų suma turi būti 23 921,62 Lt, o ne 23 919,02 Lt.

Bylos medžiaga ir nustatytos aplinkybės neleidžia sutikti su atsakovės argumentais, kad ji perdavė visą jos žinioje buvusį įmonės turtą bei nepadarė įmonei nuostolių. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Šiuo atveju įmonei iškėlus bankroto bylą, tačiau atsakovei - įmonės direktorei bankroto administratoriui neperdavus bankrutuojančios įmonės turto ir lėšų, tokio turto ir lėšų suma laikytina įmonės nuostoliais. Teisiniu ir faktiniu bylos įrodymų pagrindu darytina išvada, jog už įmonei padarytų nuostolių atlyginimą yra atsakinga atsakovė, kaip įmonės vadovė, todėl aukščiau nurodytos sumos turi būti priteisiamos būtent iš jos.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu buvusi UAB „Lanta“ buhalterė D. J. pripažinta kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, už jos žinioje buvusio turto pasisavinimą ir nubausta 6 250 Lt bauda (t. 5, b. l. 91-99). Šiaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 8 d. nutartimi D. J. apeliacinis skundas atmestas. Minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatyta, kad D. J. , būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą ir įstatymų vykdymą, pasisavino 11 890 Lt vertės UAB „Lanta“ turtą (t. 5, b. l. 100-104). Taigi, įmonės buhalterė D. J. buvo nuteista už turto pasisavinimą. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės skundo argumentais, kad šiuo atveju bendrovė žalą patyrė ne dėl jos, o tik dėl nuteistos buhalterės veiksmų, dėl kurių tapo neįmanoma nustatyti bankrutuojančios bendrovės tikrosios turto bei lėšų sumos. Kadangi įmonės buhalterė D. J. buvo nuteista už bendrovės lėšų pasisavinimą, o ne už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, buhalterės atsakomybė konstatuota baudžiamojo proceso tvarka nepanaikina šioje civilinėje byloje kitu teisiniu pagrindu nustatytos atsakovės atsakomybės. Išdėstytos aplinkybės ir bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovė nesilaikė teisės aktų pagrindu jai kylančių pareigų, todėl jai taikytina atsakomybė prieš įmonę.

Dėl negautų pajamų atlyginimo priteisimo

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl 41 835 Lt nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo. Ieškovo teigimu, tokių nuostolių padarymą įrodo UAB „Lanta“ finansinės veiklos ekspertizė, kuria konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 23 d. iki lapkričio 24 d. UAB „Lanta“ atliko ūkines operacijas už 41 835 Lt sumą. Ieškovo įsitikinimu, šia suma pablogėjo įmonės turtinė padėtis. Savo procesinį sprendimą dėl nurodytų nuostolių pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad teismo 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje nustatytas draudimas atlikti visas ūkines operacijas įsigaliojo 2005 m. lapkričio 24 d., be to, byloje nėra įrodymų, jog atsakovė būtų pasisavinusi 41 835 Lt sumą, o bendrovė dėl to patyrusi nuostolių.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl 41 835 Lt nuostolių atlyginimo. Teismo 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, kuria UAB „Lanta“ iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2005 m. lapkričio 24 d. Neįsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo bei pirmosios instancijos teismui nenustačius atitinkamų ribojimų laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagrindu, įmonė galėjo vykdyti ūkines operacijas, atsiskaitinėti su kreditoriais, mokėti darbuotojams atlyginimą iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo momento. Laikinosios apsaugos priemonės iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo buvo pritaikytos tik įmonės turto atžvilgiu. Tuo metu galiojusio ĮBĮ nuostatos numatė, kad tik įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka (10 str. 7 d. 3 p.). Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal tuo metu galiojančias ĮBĮ nuostatas įmonė galėjo vykdyti ūkines operacijas, atsiskaityti su kreditoriais, mokėti darbuotojams atlyginimus, yra iš esmės teisinga. Ieškovo skundo argumentai teisėjų kolegijai neleidžia daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą dėl 41 835 Lt nuostolių, kurie siejami su negautomis pajamomis, atlyginimo.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas ir padarė teisingą teisinę išvadą dėl ieškovo pareikšto reikalavimo priteisti iš atsakovės atitinkamą dalį nuostolių atlyginimo, tačiau suklydo dėl konkretaus priteistino nuostolių dydžio, todėl sprendimo dalis dėl priteisto nuostolių atlyginimo dydžio keistina, sumažinant ieškovui iš atsakovės priteistą sumą iki 34 074,12 Lt (10 152,50 Lt + 23 921,62 Lt).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovo BUAB „Lanta“ atsakovei L. P. 9 880 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat iš ieškovo BUAB „Lanta“ - 98,87 Lt, o iš atsakovės L. P. - 38,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (t. 5, b. l. 147-152).

Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija iš jo priteistas bylinėjimosi išlaidas, teigdamas, jog atsakovės prašymas dėl 16 000 Lt advokato išlaidų priteisimo bei tokių išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai buvo pateikti baigiamųjų kalbų metu, kai pabaigus bylos nagrinėjimą iš esmės. Pagal procesinį įstatymą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). Iš teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad atsakovė L. P. jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės, baigiamųjų kalbų metu, teikė įrodymus, patvirtinančius advokato teisinės pagalbos išlaidas (t. 5, b. l. 137-146). Tokio prašymo ir jį pagrindžiančių įrodymų teikimas minėtame bylos nagrinėjimo etape yra nebeleidžiamas, todėl atsakovės prašymas dėl advokato teisinės pagalbos išlaidų priteisimo vadovaujantis imperatyviomis CPK nuostatomis turėjo būti atmestas. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo skundo argumentais, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš jo yra nepagrįstas, todėl naikina tą teismo sprendimo dalį, kuria atsakovei iš ieškovo buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas atliko ginčo šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, t.y. vertino tiek ieškovo, tiek atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šiuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu pakeičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, sumažinant ieškovui priteistiną nuostolių atlyginimo dydį. Vertinant sumine išraiška, ieškovo reikalavimai patenkinami 20 procentų dydžiu (pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus buvo patenkinęs 28 procentų dydžiu). Atsižvelgiant į ieškovo patenkintų reikalavimų dydį, jam iš atsakovės priteistina 1 100 Lt išlaidų už ekspertizę (viso už ekspertizę ieškovas turėjo 5 500 Lt išlaidų - t. 4, b. l. 33, 55, 69). Proporcingai patenkintai apeliacinių skundų daliai pakeičiamas iš šalių priteistų į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymas.

Atsakovė tinkamai ir laiku pateikė įrodymus apie advokato teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme (t. 5, b. l. 189-191). Kadangi šiuo procesiniu sprendimu iš atsakovės priteista nuostolių atlyginimo suma iš esmės sumažinta 8 procentais, šia apimtimi pagal patenkintą apeliacinio skundo dalį atsakovei priteistina 210 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiamos įmonės, kurioms iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už juose paduotus apeliacinius ar kasacinius skundus. Atsakovė L. P. už pateiktą apeliacinį skundą sumokėjo 1 409 Lt dydžio žyminį mokestį (t. 5, b. l. 163), tačiau kadangi ji įstatymo nustatytu pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą, atsakovei šis žyminis mokestis grąžinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimą. Sumažinti iš atsakovės L. P. ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Lanta“ priteistą nuostolių atlyginimą iki 34 074,12 Lt, nuo šios sumos skaičiuojant priteistas penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Panaikinti sprendimo dalį, kurią iš ieškovo BUAB „Lanta‘ priteista atsakovei L. P. 9 980 Lt bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Lanta“ iš atsakovės L. P. 1 100 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pakeisti sprendimo dalį dėl bylos nagrinėjimo išlaidų valstybei priteisimo ir ją išdėstyti taip: „Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės L. P. 36,30 Lt, o iš ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lanta“ - 145,20 Lt bylos nagrinėjimo išlaidų“.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti L. P. iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lanta“ 210 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Gražinti L. P. 1 409 Lt dydžio žyminį mokestį, sumokėtą pagal 2009 m. birželio 29 d. mokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini).